gototopgototop
    
 
     
 
 
 
   
 
     
 
 
11t. 1.5-1.5.5 Spausdinti El. paštas
1.5. "LIETUVOS KATALIKŲ BAŽNYČIOS
KRONIKOS" SEKIMAS

    Vartant KGB dokumentiką aiškiai matyti, kad 8-9 dešimtmečiais vienas iš pagrindinių LSSR KGB uždavinių buvo kova prieš "LKB Kroniką" ir "Aušrą" (ypač "Kroniką"): jos korespondentų, leidėjų, daugintojų ir platintojų bei siuntėjų į Vakarus paieškos. Iš dokumentuose esančių rezoliucijų matyti, kad visam šiam darbui vadovavo LSSR KGB pirmininko pavaduotojas generolas majoras H. Vaigauskas bei jo valdiniai: 5-osios tarnybos viršininkas pulkininkas E. Baltinas ir tos tarnybos 3-iojo skyriaus viršininkas (paskutiniaisiais metais) papulkininkis J. Radzevičius. Kadangi dėl šių leidinių dažnai buvo keliamos baudžiamosios bylos, į darbą būdavo įtraukiami tardymo skyrius, ekspertai, OTO (operatyvinis technikos) skyrius, o vykdant "raidines" priemones ("S" "T", "NN", "D") bei SSRS KGB sankcionuotas specialiąsias priemones - 7-osios bei kitų tarnybų ir net iš Maskvos atsiųsti KGB darbuotojai.

    Nors LSSR KGB 5-osios tarnybos operatyvinės bylos išvežtos ar sunaikintos (šiai tarnybai buvo pavesta ideologinė ypač inteligentijos ir dvasininkijos kontržvalgyba, kuri operatyvines bylas likvidavo itin uoliai, kaip nė viena kita tarnyba ar skyrius), tačiau iš likusių įrašų baudžiamosiose bylose bei kitoje jų dokumentacijoje matyti, kad sekimo bylų buvo labai daug. Pavyzdžiui, rašoma, kad kun. R. Repšys buvo DON 23) Nr. 1504 objektas, o kun. J. Zdebskis DON Nr. 1789. Taigi šie keturženkliai numeriai byloja, kad ne mažiau buvo ir operatyvinių bylų. Iš baudžiamųjų bylų paaiškėja, kad joms medžiaga buvo renkama ir operatyvinėse bylose. Pavyzdžiui, baudžiamoji byla Nr. 395 (nuteistų už "LKB Kronikos" dauginimą P. Plumpos, V. Jaugelio, P. Petronio, J. Stašaičio ir A. Patriubavičiaus) buvo pradėta pagal surinktą grupinėje operatyvinėje tyrimo byloje (rus. DGOR 24)) Nr. 8 medžiagą.
------------------
23) DON (rus. - Dielo operativnovo nabliudenija) - operatyvinio stebėjimo byla.
24) DGOR (rus. Dielo grupovoj operativnoj razrabotki) -grupinio operatyvinio tyrimo byla
69

Ses. Nijolei Sadūnaitei baudžiamoji byla pradėta pagal operatyvinio tikrinimo bylos (rus. DOP 25)) Nr. 1004 medžiagą. Kunigams A. Svarinskui, S. Tamkevičiui, J. Zdebskiui, J. Kauneckui, L. Kalinauskui ir V. Vėlavičiui buvo renkama medžiaga pagal grupinę operatyvinio tyrimo bylą (DGOR) "Voratinklis" (rus. "Pautina"). Iš likusių KGB dokumentų žinoma, kad "Kronikos", "Aušros" ir kitos pogrindžio spaudos sekimui buvo vedamos operatyvinės bylos: "Leidėjai" (rus. "Izdateli"), "Tamsybininkai" (rus. "Mrakobiesy") ir kitos. Kadangi buvo leidžiama daug ir kitos pogrindinės spaudos ("Alma Mater", "Perspektyvos", "Vytis", "Dievas ir Tėvynė", spaustuvės ab patriotiniai leidiniai bei daug kitos religinės ir tautinės literatūros), nėra abejonės, kad tokių operatyvinių bylų buvo tūkstančiai. Buvo reguliariai parengiami (bent kasmet) visų operatyvinių bylų agentūrinių - operatyvinių priemonių planai, kuriuose numatoma, kokius agentus ir "patikimus asmenis" (pusagenčius) panaudoti sekimui, kuriuos naujus agentus įtraukti ar užverbuoti iš asmenų, kuriais pasitiki sekamieji, kokią konkrečiam agentui sukurti legendą ir kaip jį infiltruoti į sekamųjų grupę. Toliau eidavo operatyvinių techninių priemonių panaudojimo planas: kurių įtariamųjų sekti telefoninius pokalbius (priemonė "S"), o kurių butuose įrengti bendrojo pasiklausymo aparatūrą ("T"), t. y. tokią, kada girdima visa, kas vyksta kambaryje; kuriuose pašto skyriuose ir kam kontroliuoti bei prireikus kopijuoti sekamųjų siunčiamą ir gaunamą korespondenciją (priemonės "P" ir "PK"); kurių sekamųjų butuose ar kitose jų patalpose atlikti slaptą kratą (priemonė "D"); kur įrengti stacionarinius ar laikinus sekamųjų stebėjimo punktus; kaip organizuoti jų išorinį stebėjimą, t. y. kaip per išvykas sekliams juos sekti mašinomis, žymint visus butus, kur jie apsilanko, ar asmenis, su kuriais susitinka (priemonė "NN"), kad nustatytųjų bendrininkus, vadinamuosius "ryšius". Be šių, vadinamųjų "literinių" ("raidinių") priemonių, dar buvo naudojamos užkoduotos priemonės, kaip antai: "Stiklas" ("Steklo"), "Veidrodis" ("Zerkalo"), "Tranzitas" ("Tranzit") ir vadinamosios
-----------
25 DOP - rus. Dielo operativnoj proverki.
70

spec. priemonės, kurios, atrodo, dažniausiai būdavo skirtos sekamajam žaloti ar sunaikinti.

    Nėra išlikę dokumentų, ar "Kronikos" sekimui buvo vedama kokia nors (be "Voratinklio") dar kita ar kitos grupinės operatyvinės bylos, tačiau iš išlikusių dviejų šaltinių -kun. J. Zdebskio operatyvinio tyrimo bylos Nr. 242 bei iš KGB "Kronikos" surinktų numerių dokumentacijos, jų tvarkymo, tyrimo ir daromų išvadų - aišku, kaip labai buvo stengiamasi nustatyti jų leidėjus, o pačius leidinius likviduoti. Įspūdinga yra kun. J. Zdebskio operatyvinio tyrimo byla Nr. 242, kurią norisi truputį plačiau apžvelgti. Šioje byloje aiškinamasi "LKB Kronikos" ir kitų pogrindžio leidinių leidyba, dauginimo ir platinimo vietos bei šį darbą dirbantys asmenys, taip pat perdavimo į Vakarus kanalai.

    Kaip savo atsiminimuose rašo arkivysk. S. Tamkevičius, viskas prasidėjo nuo vienminčių veikliųjų kunigų susirinkimų, kuriuose buvo aptariami pastoraciniai ir pasipriešinimo valstybinio masto ateizacijai klausimai. Nėra abejonės, kad KGB sekė šiuos kunigų sambūrius, stengėsi į juos infiltruoti savo agentus ir perjuos sužinoti, kas ten dalyvauja ir kas svarstoma.

    Byloje DOR 26) Nr. 242 yra labai daug agentų (daugiausia "Gedimino" ir "Martyno") pranešimų, apie ką kunigai kalbėjosi prie atlaidų stalo, rekolekcijose ir kitomis progomis. Būdavo nurodoma, kad tomis progomis atskiri kunigai "kažkokius savus reikalus" aptardavo nuošaly nuo kitų. Tačiau ir šie kunigų - agentų pranešimai nepasižymėdavo informatyvumu: gal dėl to, kad iš tiesų nuo jų būdavo slepiamas pasitarimų turinys, o gal ir dėl to, kad jie patys buvo linkę kuo mažiau žinoti, kad kuo mažiau reikėtų pranešti - juk jų dauguma dirbo irgi tik iš baimės, paprastai užverbuoti kompromitacijos pagrindu.

    1974 m. gruodžio 17 d. pranešime agentas "Gediminas" rašo apie tai, ką jam pasakojo Vytautas Krasnickas iš Vilkaviškio, kuris iki spalio mėn. vidurio buvo Liudvinavo vargonininkas (tačiau vėliau, matyt, dėl nesutarimų su klebonu, iš pareigų atleistas). Buvęs vargonininkas agentui pasakojo:
---------------
26 DOR (rus. - Dielo operativnoj razrabotki) - operatyvinio tyrimo byla.
71

"Spalio pradžioje mes su Jonu iš Kapsuko (kuris buvo meistras, bet įformintas zakristijonu) žiūrim, atvažiuoja Vincukas (kun. Jalinskas) iš Pajevonio. Pasisveikinome. Klausiu: "Kaip čia atsikliuvote, kunige klebone?" Atsakė: "Štai važiavau pro šalį ir nusprendžiau užsukti, pasižiūrėti", - ir nuėjo pas kunigą Joną Maksvytį. Praslinkus kuriam laikui, žiūrim - atvažiuoja kunigas Tamkevičius. Tas taip pat pasakė, kad tik atsitiktinai užsuko. Nespėjo jis nueiti pas kunigą kleboną, atvažiuoja kunigas Zdebskis, kuris taip pat "atsitiktinai važiavo pro šalį ir užsuko". Suvažiavo ten lengvosiomis mašinomis ir daugiau kunigų, kurių visų ir nepažįstu. Mes su Jonu susižvalgėme: kiek čia "atsitiktinai suvažiavo kunigų".

    "Ir Krasnickas neabejojo, - prideda nuo savęs agentas, -kad jie specialiai susirinko į "šventąjį seimą" aptarti kažkokių reikalų".

    Kagėbistai pažymėję, kad pranešimas gautas paties agento iniciatyva (t. y. ne pagal jų užduotį), toliau jam jau duoda įpareigojimą: "Prašome toliau aiškintis naujus kunigų Zdebskio ir Tamkevičiaus ryšius tarp katalikų dvasininkijos ir tikinčiųjų" 27).

    Viena iš tokių kunigų susirinkimo vietų buvo Gerdašiai (Lazdijų r.). 1978 m. rugsėjo 21 d. agentė "Rasa" praneša, kad pas Katauską girdėjusi tiesiog fantastišką žinią, jog Gerdašiuose po bažnyčia yra įrengta kita bažnyčia, kur vasarą renkasi po 8-9 kunigus 28).

    Reikia manyti, kad šiems susirinkimams sekti buvo pradėta kita operatyvinė byla, o kun. J. Zdebskio byloje šie klausimai aptariami prabėgomis, tik kontekste su kun. J. Zdebskio sekimu.

1.5.1. Kunigų rezistencija


Kunigų pasipriešinimas okupaciniams - sovietiniam ir fašistiniam - režimams, kaip ir visos patriotinės lietuvių tautos
-----------------------------
27 LSSR KGBA. Oper. B. DOR. Nr. 242. T. 3. L. 304,305.
28 Ten pat. T. 4. L. 265.
72

dalies, prasidėjo iš karto po pirmosios sovietų okupacijos 1940 metais. Tąsyk okupantai nesuskubo masiškai susidoroti su Katalikų Bažnyčia ir dvasininkija, nors savo planuose jau buvo numatę areštuoti vysk. V. Brizgį ir kai kuriuos kunigus 29).

    Vokiečių okupacijos metais Bažnyčios ir okupacinės valdžios santykiai irgi visą laiką buvo įtempti. Vyskupų ir kitų žymių katalikų dvasininkų protestai prieš žydų žudymą, atsisakymai remti organizuojamą vyrų mobilizaciją į vokiečių kariuomenę erzino okupacinę valdžią. Dėl to drauge su kitais žymiais Lietuvos inteligentais buvo įkalinta ir keletas žinomų katalikų dvasininkų: kun. Mykolas Krupavičius, kun. Stasys Yla, kun. Alfonsas Lipniūnas, prel. Bernardas Sužiedėlis (laikinai) ir kiti.

    Grįžus sovietinei okupacijai (1944 m.) ir prasidėjus masiniam ginkluotam partizaniniam pasipriešinimui, kunigai, vedami to paties patriotizmo bei pareigos jausmo ginti Bažnyčios teises ir laisves, pakilo į bendrą kovą. Vieni kunigai pasipriešinimą rėmė materialiai, kiti - religiniais patarnavimais, sakramentų teikimu: tapo partizanų kapelionais, drauge kovojo ir kentėjo. Tokie buvo kunigai Stasys Ylius, Zigmas Neciunskas ir daug kitų 30. Buvo represuoti ginantys Bažnyčios ir Lietuvos laisvę visi į Vakarus nepasitraukę Lietuvos vyskupai, išskyrus K. Paltaroką. Taip pat represuota maždaug trečdalis visų kunigų. Be to, sovietinė valdžia ėmė daryti vis didesnę įtaką vyskupų kurijų darbui, versti jas paklusti savo reikalavimams. Bažnyčios teisės ir laisvės buvo toliau varžomos. Tik po Stalino mirties grįžus iš lagerių drąsesniesiems kunigams bei į Bažnyčios gyvenimą įsiliejus jau sovietiniais metais dar idealizmo dvasios kupiną seminariją baigusiems jauniesiems kunigams (J. Zdebskiui, P. Dumbliauskui, S. Tamkevičiui ir kitiems), remiant visiems kitiems uoliesiems kunigams, 1968-1969 m. pasirodė pirmieji oficialūs reikalavimai sovietinei valdžiai, kad nebūtų varžomos Bažnyčios ir tikinčiųjų teisės, o kurijoms - kad
--------------
29 LSSR KGBA. F. k-1. Ap. 10. B. 1. L. 80, 81.
30 Laisvės kovų archyvas, Nr. 11.
73

nenuolaidžiautų civilinės valdžios neteisėtiems ir antika-noniškiems reikalavimams 31).

    LSSR KGB nedelsiant (1969 08 04) paruošė didžiulį devynių punktų agentūrinių operatyvinių priemonių planą, kaip užkirsti kelią ir neutralizuoti kunigų S. Tamkevičiaus, J. Zdebskio, P. Dumbliausko ir L. Kunevičiaus "antisovietinę ir šmeižikišką" veiklą. Kunigo registracijos pažymėjimų atėmimas iš kunigų S. Tamkevičiaus, J. Zdebskio ir L. Kunevičiaus KGB nepatenkino, nes jie žinojo, kad tuo šių kunigų nepalauš. Labiausiai KGB įsiutino, kad 1969 m. liepos 23 d. Vatikano radijas pranešė, jog JAV jaunimo kovos už tikėjimo išpažinimo laisvę komitetas stojo ginti Tamkevičiaus, Zdebskio ir Dumbliausko ir įteikė atitinkamą memorandumą SNO sekretoriui... Vyriausybinėse instancijose buvo gauta Prienų ir Vilkaviškio parapijų tikinčiųjų kolektyvinių pareiškimų, ginančių Tamkevičių ir kitus kunigus, iš kurių Kulto reikalų įgaliotinis atėmė kulto tarnautojų pažymėjimus.

    Toliau plane jie numato konkrečias priemones: kokie kunigai agentai turi šiuos "reakcionierius" sekti, kuo pakeisti (kun. S. Tamkevičius tuo metu buvo Vilkaviškio vikaras) Vilkaviškio kleboną, vėliau kaip jį, dirbantį Prienų MSV, sekti, kaip šiuos kunigus kompromituoti prieš tikinčiuosius, kaip supriešinti šiuos kunigus su kitais kunigais ir t. t.

    Po 1970 m. rugsėjo mėn. Vilkaviškio vyskupijos kunigų pasirašyto pareiškimo vyskupams ordinarams KGB reikalavimu pasipylė kunigų agentų pranešimai. KGB labiausiai rūpėjo, kad šis dokumentas nebūtų perduotas į užsienį. Prieš kunigus, kurie rinko parašus, buvo imtasi įvairių priemonių: vienus KGB bandė įbauginti, kitus iškaišiojo po atkampiausias parapijėles. Vienam iš svarbesniųjų to meto agentų - kurijos darbuotojui agentui "Daktarui" - 1970 09 22 KGB duoda užduotį "numatyti laiško autorius ir kelius, kuriais jie gali laišką persiųsti į užsienį"32.

    Nuo 1971 m. gegužės 10 iki 14 d. kun. J. Zdebskio bute įrengtu nuolatinio pasiklausymo aparatu užfiksuota, kad 12 d.
------------
31 Plačiau apie tai žr. Vidas Spengla. "Akiplėša". Vilnius. 1996. P. 17, 18.
32 LSSR KGB A. DOR. Nr. 242. T. 2. L. 100.
74

pas jį atvyko kun. S. Tamkevičius ir jie nors tyliai, tačiau įmanomai išgirsti kalbėjo apie pasiaiškinimą už kažkokio ligonio komunisto Černiausko aplankymą (matyt, aprūpinimą sakramentais), apie apsilankymą pas Rugienį (kulto reikalų įgaliotinį), apie kun. A. Šeškevičių SJ ir apie tai, kad "Laurinavičius gerai parašė" 33). 1971 m. gegužės 17 d. pasiklausymo metu užfiksuota, kad pas kun. J. Zdebskį lankėsi Petras Plumpa ir labai tyliai aptarinėjo kažkokią kelionę 34). Tą pačią dieną nuo 6 iki 22:30 vai. kun. J. Zdebskis buvo išoriškai sekamas (priemonė "NN") 35). Kaip rašoma LSSR KGB Kauno miesto skyriaus viršininko pulkininko H. Vaigausko 1971 m. birželio 17 d. rašte KGB Kapsuko (Marijampolės) rajono poskyrio viršininkui papulkininkiui T. Vilkui, "Savo priešiškoje veikloje "Akiplėša" (kun. J. Zdebskis) tampriai susijęs su daugeliu reakcingai nusiteikusių kunigų, atskirais pasauliečiais nacionalistais, kurie anksčiau buvo teisti už ypatingai pavojingus valstybinius nusikaltimus (tikriausiai turimas mintyje P. Plumpa) ir su kai kuria Vilniuje, Maskvoje ir kituose SSRS miestuose gyvenančia antisovietiškai nusiteikusia kūrybine inteligentija". Toliau rašoma, kad jie "nelegaliai spausdina ir platina religinę, nacionalistinę ir kitą ideologiškai žalingą literatūrą..." 36)

    Vieną liepos mėn. pabaigos vakarą pas J. Zdebskį iš Simno atvyksta kun. S. Tamkevičius. Pasiklausymo metu užfiksuota, kad jie kalbėjo apie tai, reikia kažką parašyti ir įdėti. Kun. S. Tamkevičius vis mini "gazietą" ir kad reikia kažką parašyti 37). (Šiuos žodžius KGB net pabraukė.) Tai ir buvo "LKB Kronikos" užuomazga: faktų registracija, žinių kaupimas. KGB visa tai nujautė: dar 1971 m. gegužės 17 d. paruošė aktyvesniųjų pogrindžio religinės spaudos organizatorių ir leidėjų "Seminaristo" (Jono Stašaičio), "Chameleono" (Petro Plumpos) ir "Akiplėšos" (kun. J. Zdebskio)
------------
33 Ten pat. T. 2. L. 262-273.
34 Ten pat. T. 2. L. 281-290.
35 Rus. "Naružnoje nabliudienije". Paprastai dviem mašinomis KGB sekliai sekdavo sekamuosius ir žymėdavo jų visus veiksmus: kur važiuoja, kur ir kada užeina ir išeina, su kuo susitinka ir t. t.
36 LSSR KGBA. DOR Nr. 242. T. 3. L. 38.
37 Ten pat T. 3. L. 51-76.
75

agentūrinių operatyvinių priemonių planą. Nėra abejonės, kad tokie sekimo planai buvo paruošti ir kun. S. Tamkevičiui bei kitiems "reakcionieriams", tačiau archyve jie neišlikę.

    Pradėjus eiti "LKB Kronikai", daugelis pogrindinės religinės literatūros leidėjų aktyviai įsitraukė į "Kronikos" leidybą: kas žinias rinko, kas spausdino, daugino ir įrišinėjo, o kas platino, perdavinėjo į Vakarus. Šių žmonių nusistovėję ryšiai, spausdinant religinę ir kitą "ideologiškai žalingą" literatūrą, sudarė organizacinę ir materialinę bazę "LKB Kronikai" leisti. Kaip prisiminimuose pažymi arkivysk. S. Tamkevičius, pirmaisiais "Kronikos" leidybos metais (o pradžia visada būna sunkiausia) nepakeičiamas talkininkas (iki arešto 1973 11 20) buvo Petras Plumpa.

1.5.2. "LKB Kronikos" sekimo pradžia


    Kun. S. Tamkevičius, atlikęs "bausmę" Prienų MSV, kur jį, rizikuodamas pats netekti darbo, kartu su kun. J. Zdebskiu buvo įdarbinęs melioracijos darbų vykdytojas inžinierius Jurgis Brilius, 1969 m. pabaigoje buvo paskirtas vikaru į Simną (Alytaus r.). Kaip jis rašo savo atsiminimuose, mintis dėl pogrindinio leidinio, kuris žadintų tautinį, o ypač religinį sąmoningumą bei atspindėtų katalikų gyvenimo problemas, buvo diskutuojama patikimų vienminčių kunigų susitikimuose. Ypač šią mintį palaikė kun. J. Zdebskis.

    1972 m. kovo mėnesio pirmojoje pusėje Simno klebonijos (Alytaus r., Simnas, Kreivoji g. 3) mažame kambarėlyje šviesą išvydo pirmasis "LKB Kronikos" numeris. Gaila, bet daug "Kronikos" leidimo, informacijos rinkimo, dauginimo, platinimo ir į laisvąjį pasaulį perdavimo faktų taip ir liks istorijai nežinomi: griežta konspiracija neleido savo darbais girtis net artimiausiems pažįstamiems. KGB apie "LKB Kronikos" pasirodymą sužinojo labai greitai, nes jau tų pačių (1972) metų birželio 23 d. kratos metu pas seselę vienuolę Jadvygą (Gemą) Stanelytę rado pirmąjį "LKB Kronikos" numerį.

    1972 m. liepos 5 d. Lietuvos SSR prokuroras A. Kairelis rašo nutarimą iškelti baudžiamąją bylą. Jame rašoma:
76

    "Lietuvos TSR prokuroras, 2-os klasės valstybinis justicijos patarėjas A. Kairelis, susipažinęs su brošiūra "Lietuvos katalikų bažnyčios kronika" (...) nustačiau:

    paminėtoje 43 psl. brošiūroje, pavadintoje "Lietuvos katalikų bažnyčios kronika", yra visa eilė melagingų prasimanymų, žeminančių tarybinę valstybinę ir visuomeninę santvarką. Si brošiūra atspausdinta nelegaliai, ją atspausdindami jos autoriai siekia plačiai paskleisti savo melagingus prasimanymus apie tarybinę valstybę ir visuomeninę santvarką. Iš to matosi, kad yra įvykdytas nusikaltimas, numatytas LTSR B K 199 str.

    Imdamas domėn, kad pagal BPK 143 str. dėl šio nusikaltimo reikalinga daryti parengtinį tardymą, vadovaudamasis LTSR BPK 3, 125, 130 str. str. ir 132 str. III d.
nutariau:

    1. Dėl brošiūros "Lietuvos katalikų bažnyčios kronika" gaminimo ir platinimo iškelti baudžiamąją bylą pagal Lietuvos TSR BK 199 str. I d.

    2. Parengtinį tardymą daryti šioje byloje pavesti Valstybės saugumo komiteto prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos Tardymo skyriaus tardytojui".
(Pasirašė: A. Kairelis.) 38)


    LSSR KGB (arba, kaip nutarime sakoma, Valstybės saugumo komitetas) tą pačią dieną, t. y. 1972 m. liepos 5 d. pradeda baudžiamąją bylą Nr. 345 (archyvinis Nr. 47707/3). Baudžiamąsias bylas tirdavo KGB tardymo skyrius, o operatyvines (sekimo), šiuo konkrečiu atveju susijusias su tikinčiųjų pogrindine veikla, - 5-osios tarnybos 3-iasis skyrius (dvasininkijos ideologinė kontržvalgyba). Kokia konkrečiai operatyvinė byla buvo pradėta dėl "Kronikos" (kokiu pavadinimu ar numeriu), nėra duomenų.

    Dėl "LKB Kronikos" iškeltų operatyvinių bylų turėjo būti ne viena, tačiau ar buvo kolektyvinė - jungianti visas -neaišku. Žinoma, kad 1983 m. sausio 4 d. daugeliui žinomiausių kunigų "reakcionierių" (daugiausia Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto nariams) buvo pradėta operatyvinio
-----------
38 LSSR KGB A. Baudž. b. Nr. 47706/3. T. 4. L. 11.
77

tyrimo byla (DOR) "Voratinklis" 39). Išlikusioje kun. J. Zdebskio sekimo byloje DOR Nr. 242 randama tik dalis medžiagos apie "Kronikos" sekimą: juk jis buvo tik vienas iš įtariamųjų.

    Prie 1972 m. spalio 5 d. agento "Kauniečio" pranešimo yra įrašyta jam duota užduotis: "Gauti rašomųjų mašinėlių šrifto pavyzdžius, kuriais spausdina kun. Šalčius" 40). Matyt, KGB įtarė jį "Kronikos" leidyba ar dauginimu.
1973 m. sausio 22 d. agentas "Gerimantas" praneša, kad 1972 m. pabaigoje Griškabūdyje, laidojant kun. Voveraitį, kunigai kalbėjo apie "Kroniką" 41).

    1973 m. birželio 29 d. Klaipėdos KGB rašo raštą į Vilnių, kad kun. J. Zdebskio "ryšys" Klaipėdoje - ten gyvenanti vienuolė Teklė Steponavičiūtė (gim. 1941 m.). Ji palaiko ryšius su leidžiančiais ir platinančiais "LKB Kroniką" 42).

    1973 m. spalio 16 d. KGB Kauno MS rašo raštą KGB Lazdijų rajono poskyriui, kad Simno vikaras kun. S. Tamkevičius savo šviesiai žaliu "Moskvičiumi" NR. 77-05 LIU lankosi pas kun. A. Svarinską (Igliaukoje) ir kun. L. Kunevičių (Gerdašiuose) ir kelia klausimą, ar tik jis nepristatąs jiems "LKB Kronikos" 43).

    Po 1973 m. lapkričio 19-20 d. masinių kratų ir "Kronikos" daugintojų pirmųjų areštų agentas "Martynas" 1973 m. pabaigoje rašo, kad gruodžio viduryje kun. A. Deltuva teiravosi kun. J. Zdebskio, ar po kratų ir areštų pasirodys "Kronika". Kun. J. Zdebskis jam atsakęs: "Pamatysim. Geriau mažiau žinoti; už "Kroniką" rusai šantažuoja - lengviau tam, kas pavardžių nežino". Agentas dar priduria, kad gruodžio 23 d. "troika" - kunigai Ambrasas, Deltuva ir Plioraitis - apie kažką paslapčiomis kalbėjosi. Kai prie jų priėjo "Martynas", jie nutilo 44). Savo 1973 m. gruodžio 11 d. pranešime agentas "Martynas" rašo, kad kun. Ambrasas jam sakęs, jog dėl "Kronikos" areštuotas kažkoks pasaulietis Povilas (Petronis).
------------
39 LSSR K.GBA. DOR Nr. 242. T. 1 . L. 4-7.
40 Ten pat. T. 3. L. 164.
41 Ten pat. T. 3. L. 190.
42 Ten pat. T. 3. L. 204.
43 Ten pat. T. 3. L. 220.
44 Ten pat. T. 3. L. 224.
78

    1973 m. vos į Šlavantus atvykus klebonauti kun. J. Zdebskiui, prasidėjo intensyvus jo sekimas. Agentas "Gediminas" 1973 m. gruodžio 13 d. pranešime rašo, kad autobuse vienas šlavantiškis kalbėjęs, jog jo namuose įgėręs apylinkės sekretorius pasakojo, kad buvo atvažiavęs Lazdijų r. vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas Vanagas ir apylinkės pirmininkui įsakęs sekti kun. J. Zdebskio elgesį, "nes su juo bus daug vargo". Apie šį Vanago vizitą kun. J. Zdebskiui pranešęs apylinkės sekretorius per bažnytinio komiteto narį Patkauską 45).

    Kun. J. Zdebskio sekimas ypač suintensyvėjo ir agentų pranešimų apie jį padaugėjo po minėtųjų masinių kratų ir areštų: KGB neabejojo jo dalyvavimu "Kronikos" leidyboje, bet neturėjo konkrečių įkalčių, kuriais remiantis galėtų jį areštuoti ir pradėti tardymą. Kad surinktų šiuos įkalčius,
1973 m. gruodžio 28 d. LSSR KGB rašo savo Lazdijų rajono poskyriui raštą, jog areštuotasis Petronis vienam savo "ryšiui" kartą kun. J. Zdebskį yra pavadinęs "generolu". (Tą jie žinojo iš pasiklausymo - priemonės "T" - Vytauto Vaičiūno bute.) Lazdijų rajono poskyris įpareigojamas aiškintis kun. J. Zdebskio ryšius su "Kronikos" leidėjais. Nurodo tam panaudoti agentus "Gediminą", "Martyną", "Arūną" ir patikimus asmenis: "K", "P" ir "A". Vėliau nurodoma per agentą "Germantą" jį iškviesti į Kauną, į kuriją, o tos kelionės metu buvo panaudota išorinių stebėjimų "NN" priemonė aiškintis jo "ryšius" (t. y. pas ką jis lankysis ar su kuo susitiks) 46).

    Kun. J. Zdebskis kaltinamas dalyvavimu "LKB Kronikos" ir kitos nelegalios religinės, antisovietinės ir ideologiškai žalingos literatūros leidyboje agentūrinių operatyvinių priemonių plane, kurį parengė KGB Lazdijų rajono poskyris
1974 m. vasario 12 d.

    "Kronikos" leidėjų buvo ieškoma plačiai - po visą Lietuvą. 1973 m. gruodžio 17 d. agentas "Gerardas" praneša apie savo pokalbį su kun. A. Keina, kuris papasakojo apie masinių kratų metu pas jį atliktą kratą, kurios metu paimta daug knygų, rašomoji mašinėlė ir kt. Kabelių klebonas kun. J.
-----------
45 Ten pat. T. 3. L. 224, 225, 226.
46 Ten pat. T. 3. L. 228, 229.
79

Lauriūnas SJ sakęs, kad jį krečia jau ne pirmą kartą. Kun. K. Gailius (Vilniaus Aušros Vartų bažnyčios vikaras) agentui pataręs slėpti visa, ką įtartina turi. Agentas pastebėjo, kad tomis (kratų ir areštų) dienomis pas kun. K. Gailių du kartus buvo užėjęs V. Lapienis. Jo ieškojo ir kun. J. Lauriūnas SJ. Vilniuje lankėsi ir kun. J. Zdebskis. Jis agento teiravosi, kur "tie mūsų draugai" darė kratas. KGB savo rezoliucijoje prie pranešimo rašo, kad kun. J. Zdebskio atvykimas į Vilnių neatsitiktinis ir kad tokiais atvejais jį reikia stebėti (naudoti priemonę "NN"), o kun. K. Gailių reikia "demaskuoti", nes jis, matyt, gerai informuotas apie "Kroniką".

    1974 m. sausio 28 d. tas pats agentas "Gerardas" praneša, kad sausio 22 d. į Aušros Vartus buvo atėjęs kun. J. Zubrus SJ ir taip pat ieškojo kun. K. Gailiaus. Tą dieną Aušros Vartuose lankėsi ir kun. J. Zdebskis, ten pasimeldė ir, kepure slėpdamas veidą, išėjo. KGB agentą "Gerardą" įpareigoja apie kiekvieną kun. J. Zdebskio pasirodymą Vilniuje nedelsiant jiems pranešti, o sau įsirašo užduotį tokiais atvejais tuojau pat pradėti jo išorinį stebėjimą (priemone "NN") 47).

    1974 m. vasario 26-28 d. KGB išoriškai sekė kun. J. Zdebskį, kai jis turėjo būti tardomas kaip liudytojas areštuotųjų (P. Plumpos, P. Petronio ir kt.) byloje. Stebėjimo suvestinėje Nr. 1829-1 rašoma, kad dieną prieš tardymą kun. J. Zdebskis su prikimštu portfeliu apsilankė Simne, o išėjo su palengvėjusių. Tos pačios dienos vakarą (20 vai. 15 min.) pas kun. J. Zdebskį į Šlavantus savo mašina atvyko kun. S. Tamkevičius. 22 vai. abu išvažiavo Seirijų link ir už 200 -300 m. sustoję 30-35 min. mašinoje kalbėjosi. Kun. J. Zdebskis buvo nepertraukiamai stebimas ir abi tardymo dienas (27 ir 28 d.). KGB nustatė, kad po pirmosios dienos jis apsilankė pas Arimantą Raškinį (Kaune, Angariečio g. 33), o po to nuvyko į Veiverius, kur nakvojo pas kleboną. Iš ten kitą dieną vėl atvyko į tardymą 48).

    Po P. Petronio arešto agentas "Švyturys" savo pranešime (1974 03 20) išreiškia įtarimą, kad Petronis buvo "kronikininkų inspektorius": jis visur važinėjęs ir rinkęs žinias -
----------
47 Ten pat. T. 3. L. 241, 242.
48 Ten pat. T. 3. L. 246-248.
80

kur kokį kryžių nugriovė, kur ir kokia motina įspėta už savo vaikų religingumą, kur ir kokia bauda kas nubaustas už vaikų katekizaciją ir t. t. 49)

    1974 m. balandžio 22 d. agentas "Gediminas" prie "kronikininkų" priskiria kunigus Ambrasą (Leipalingis), Deltuvą (Veisiejai), Zdebskį (Šlavantai), Tamkevičių (Simnas) ir Kunevičių (Gerdašiai). Lazdijų dekanas Strimaitis prie jų priskiria ir Kapčiamiesčio kleboną Plioraitį 50).

    LSSR KGB 1974 m. liepos 25 d. rašo raštus Alytaus, Lazdijų ir Šakių rajonų savo poskyriams apie ses. Nijolės Sadūnaitės "gastroles" po Lietuvą: birželio 22-26 d. ji lankėsi Klaipėdoje, Palangoje, Kretingoje, Paluobiuose. Paluobiuose (pas kun. P. Račiūną MIC) birželio 25 d. buvo atvažiavę ir kunigai S. Tamkevičius ir J. Zdebskis. Visi išbuvo apie keturias valandas. Tai nustatyta "NN" priemone. KGB juos įtaria bendradarbiavimu "LKB Kronikos" leidyboje 51).

1.5.3."LKB Kronikos" ir "Aušros" sekimas


    Kaip matyti iš minėtos DOR Nr. 242 bylos, ilgą laiką KGB negalėjo nustatyti, kas yra pagrindiniai "Kronikos" leidėjai. Po Povilo Petronio, Jono Stašaičio tardymų įsitikinę, kad tai ne jie, o iš Virgilijaus Jaugelio (kurio dėl jauno amžiaus ir kitų priežasčių irgi negalėjo įtarti esant pogrindiniu leidėju) ir iš Petro Plumpos nieko neišpešę tęsė "Kronikos" leidybos, dauginimo, platinimo ir į Vakarus perdavimo kelių paieškas. Tą juos vertė daryti faktas, kad po P. Plumpos ir kitų grupinių areštų 1973 m. bei po seselės Nijolės Sadūnaitės arešto 1974 m. "Kronika" ėjo kaip ėjusi, o 1975 m. dar pasirodė ir "Aušra". Tų dviejų leidinių giminiškumas buvo aiškus ne tik iš bendros ideologinės pakraipos, bet ir iš to, jog daug jų numerių būdavo išspausdinta tomis pačiomis rašomosiomis mašinėlėmis (tai nustatydavo KGB OTO* skyrius ir ekspertai).
------------------
49 Ten pat. T. 3. L. 257.
50 Ten pat. T. 3. L. 259.
51 Ten pat. T. 3. L. 68, 269.
*   OTO (rus. operativno techničeskij otdel) - operatyvinės technikos skyrius)
57

    Kaip rašo arkivysk. S. Tamkevičius, pirmuosius septynis "Aušros" numerius išleido jis pats, o toliau leisti pasiūlė kun. Lionginui Kunevičiui, kuris turėjo literatūrinių gabumų.

    Kaip matėme iš anksčiau pateiktos KGB sekimo medžiagos, kun L. Kunevičius, kaip ir kunigai J. Zdebskis, S. Tamkevičius SJ, P. Račiūnas MIC, P. Dumbliauskas SDB, buvo seniai (ne vėliau kaip nuo 1968 m.) patekęs į KGB akiratį. Be abejo, kun. L. Kunevičius taip pat buvo KGB operatyvinėje įskaitoj e, pradėta jo stebėjimo ar tyrimo byla ir suteiktas "Mistiko" (rus. "Mistik") slapyvardis.

    Ypač KGB objektyvas į jį nukrypo po to, kai jis su kunigais S. Tamkevičiumi SJ, J. Zdebskiu, P. Dumbliausku SDB ir P. Adomaičiu MIC 1974 m. spalio 11 d. kreipėsi į SSRS žmogaus teisių gynimo komitetą dėl katalikiškos pogrindinės spaudos leidėjų ir platintojų, 1973-1974 m. areštuotųjų P. Plumpos, P. Petronio, J. Stašaičio, V. Jaugelio, J. Gražio, N. Sadūnaitės ir kitų paleidimo į laisvę. KGB siutino tai, kad šį kreipimąsi akademikas Andrejus Sacharovas 1974 m. spalio 17 d. nusiuntė Pasaulinei Bažnyčių Tarybai, Katalikų Bažnyčios 1974 m. sinodo Romoje dalyviams ir paskelbė pasaulio visuomenei, prašydamas nekaltai areštuotuosius ginti 52). Po to visus pasirašiusiuosius KGB tardė, bandydami įbauginti ir išsiaiškinti, kas buvo iniciatorius, tačiau tai jiems nepavyko.

    1976 m. sausio 26 d. LSSR KGB 5-ojo skyriaus viršininkas pulkininkas M. Ščensnovičius siunčia KGB Lazdijų rajono poskyrio viršininkui T. Žemaičiui išrašą iš agentūrinių operatyvinių priemonių plano, kaip išaiškinti ir užtikrinti veiklą asmenų, kurie leidžia "LKB Kroniką" ir ją platina. Adresatas įpareigojamas iki 1976 m. gegužės 1 d. įvykdyti keletą priemonių. Apie vieną iš jų rašoma:

    "Pagal turimus agentūrinius - operatyvinius duomenis KGB Lazdijų RP tyrimo objektas (sekamasis) "Mistikas", būdamas priešiškai nusiteikęs sovietinei santvarkai, tikintiesiems sako provokuojančius ir šmeižikiškus pamokslus, artimai bendrauja su reakcingaisiais kunigais, kurie dalyvauja
----------
52 Ten pat. T. 4. L. 25-32.
82

"Kronikos" leidyboje (...) "Tomovu" (S. Tamkevičiumi), "Akiplėša" (J. Zdebskiu), "Sargybiniu" (P. Dumbliausku) ir Adomaičiu". Kad būtų suaktyvintas "Mistiko" sekimas, įpareigojama įgyvendinti šias priemones:

    a) Pagal ag. "Algio" pranešimus "Mistikas" renka medžiagą savo veikalui apie neva respublikoje egzistuojantį tikinčiųjų ir dvasininkijos persekiojimą.

    Siekiant patikrinti šio agento pranešimus ir "Mistiko" veikalo turinį bei saugojimo vietą, taip pat dėl to, kad būtų aptikta kita galbūt esanti priešiška medžiaga, pasirengti ir "Mistiko" bute įvykdyti priemonę "D" (slaptą kratą).

    Toliau priemonių plane numatoma užverbuoti kun. L. Kunevičiaus šeimininkės Šlapikienės žentą /.../, kuris yra netikintis, bet lankosi pas uošvę, ir jam padedant "įvykdyti raidines priemones (tarp jų ir "D") bei išaiškinti "Mistiko" ryšius". (Ar jį pavyko užverbuoti, šioje byloje duomenų nėra.)

    "Mistiko" tyrimui nukreipti KGB Kauno MS agentą "Leoną". Tęsti šmeižikiškų "Mistiko" pamokslų kaupimą, įrašant juos į magnetofono juostą bei surenkant piliečių paaiškinimus" 53).

    Toliau plane numatomos priemonės, kaip sekti Veisiejų kleboną A. Deltuvą, pas kurį iš Šakių r. Burgaičių kaimo atvyksta invalidė Dagilaitytė ir rašomąja mašinėle spausdina "Kroniką", o "pirmąjį egzempliorių būk tai sunaikina". (Šis pranešimas gautas iš KGB Jurbarko rajono poskyrio agento "Atsargiojo".) Iš kalinamo P. Petronio kameros agento "Aro" taip pat gautas pranešimas, kad ta pati Zita (Dagilaitytė) ir jam spausdinusi nelegalius leidinius, todėl nusprendžiama pradėti jos operatyvinio patikrinimo bylą (DOP). Tam panaudoti agentą "Atsargųjį": jis turi gauti jos rašomosios mašinėlės šriftą, kurį būtų galima palyginti su mašinėlių, kuriomis išspausdinti "Kronikos" numeriai šriftu. Kad būtų išsiaiškintos vietos, kur yra spausdinimo mašinėlės bei kur spausdinama "Kronika", nurodyta periodiškai ją (Dagilaitytę) sekti (priemone "NN") bei panaudoti priemonę "MT". (KGB specialiai kažkokiu preparatu "MT" apdorodavo kalkę ir per agentus ją  perduodavo sekamam žmogui.) Po to OTO
-----------
53 Ten pat. T. 4. L. 87-89.
83

(operatyviniame technikos skyriuje) KGB tikrindavo naujus "Kronikos" numerius, ar nėra "MT" preparato pėdsakų. Jų radus, būtų aišku, kur tas numeris spausdintas.

    Devintas priemonių plano punktas yra seselės vienuolės Marytės Vitkūnaitės tyrimas, kuri yra pažįstama ir labai atvira agento "Drąsus" seseriai: duoda jai skaityti "Kroniką", pasakoja apie savo religinę veiklą ir bando ją įtraukti į šį darbą. KGB numato užverbuoti ir agento seserį bei ją panaudoti "Kronikai" sekti. Juolab kad apie M. Vitkūnaitės bendradarbiavimą "Kronikos" leidyboje jiems liudijo ir agentės "Lilijos" pranešimai.

    Agentė "Lilija" 1975 m. liepos 3 d. pranešime kalba apie "Kronikos" numerį, kuriame rašoma apie P. Plumpos, V. Jaugelio ir kitų teismą ir kurį į Klaipėdą turįs pristatyti Ignas. Tame pranešime ji nurodo kaip "Kronikos" bendradarbius kun. J. Zdebskį, Žiliūtę bei Teklę iš Klaipėdos. KGB jai duoda užduotį sekti, kas į Klaipėdą atveš "LKB Kroniką" 54). (Kaip paaiškėjo iš KGB paliktų pastabų ir rezoliucijų, agentė "Lilija" daug "LKB Kronikos" numerių perdavė į KGB rankas.)

    Kad nepaprastai daug nuveikęs spausdinant ir platinant religinę literatūrą P. Petronis nebuvo "Kronikos" leidėjas, o tik jos daugintojas, KGB sužinojo iš jo kameros agento "Leontjevo" (1974 10 01). P. Petronis pasiguodžia, kad, nors ir nemažai jų suėmė KGB, bet dar ir liko daug stiprių grupių. Tarp tokių jis pamini grupę Veliuonoje bei Stefaniją Kriau-čiūnaitę Panevėžyje (Žemaitės g. 21), kuri ypač daug "Kronikos" išplatina jaunimui 55).

    KGB gaudavo ir labai konkrečių žinių apie "Kronikos" bendradarbius, bet neskubėdavo jų suimti: matyt, jiems buvo svarbu ne atskiri bendradarbiai ir talkininkai, bet redaktorius ir pagrindiniai leidėjai. Iš šių pranešimų jie pynė savo voratinklį, kurio tikslas buvo sugauti pagrindinius veikėjus ir "Kroniką" likviduoti. Pavyzdžiui, agentas "Petras" (kunigas, matyt, turėjęs nemažą "Kronikos" bendradarbių pasitikėjimą, nes iš jų gaudavęs ją ir daugelį numerių perdavęs į KGB)
--------------
54 Ten pat. T. 4. L. 60.
55 Ten pat. T. 5. L. 33, 34.
84

1976 m. sausio 9 d. pranešime rašo, kad buvo susitikęs su Vytautu Vaičiūnu (KGB sekamuoju "Fanatiku", "Vladu"), kuris atvirame pokalbyje pasisakė, kad bendradarbiauja leidžiant "Kroniką". Tai, pasak jo, aišku ir valdžiai. Jis pasiryžęs ir toliau bendradarbiauti, nors žino, kad laukia "tupikas"S6.

    Jau 1978 m. KGB buvo beveik visiškai aišku, kas yra pagrindiniai "Kronikos" leidėjai. 1978 m. rugsėjo mėn. sudarytame agentūrinių operatyvinių priemonių plane rašoma: "Tiriant "Nepataisomąjį" (kun. A. Svarinską), "Tomovą" (kun. S. Tamkevičių SJ) ir "Akiplėšą" (kun J. Zdebskį), gauti agentūriniai ir "raidiniai" stebėjimo duomenys, iš kurių analizės matyti, kad jie yra vieni iš pagrindinių "LKB Kronikos" leidybos įkvėpėjų, per savo ryšius ją platino respublikoje, taip pat gali būti susiję su "LKB Kronikos" medžiagos perdavimu į užsienį"57.

    Kaip matyti, KGB jau beveik neabejojo, tačiau dar ir neturėjo neginčijamų įkalčių ir tikrumo, kad juos suėmus bus likviduota "Kronika", todėl savo voratinklį rezgė toliau.

1.5.4. Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų
komiteto įsikūrimas ir jo bei "LKB Kronikos"
tolesnis sekimas

    1978 m. lapkričio 13 d. Lietuvoje įsikūrė Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetas. Jo nariais buvo kunigai Alfonsas Svarinskas, Sigitas Tamkevičius, Juozas Zdebskis, Jonas Kauneckas ir Vincas Vėlavičius. Tai buvo ne pogrindinė, o viešai veikianti institucija. Apie Komiteto įkūrimą buvo paskelbta jo narių A. Svarinsko, S. Tamkevičiaus ir J. Zdebskio susitikime su užsienio žurnalistais spaudos konferencijoje, kuri 1978 m. lapkričio 22 d. įvyko Krikščionių komiteto tikinčiųjų teisėms ginti (toliau KKTTG) sekretoriaus Viktoro Kapitančiuko bute (Maskvoje, Sevastopolio pr. 67-4). TTGKK savo tikslu paskelbė: "atkreipti tarybinės vyriausybės dėmesį į Bažnyčios ir paskirų tikinčiųjų diskriminavimo
----------------------
56 Ten pat. T. 5. L. 99, 100.
57 Ten pat. T. 5. L. 123.
85

faktus; informuoti Bažnyčios vadovybę, o reikalui esant ir visuomenę apie tikinčiųjų padėtį Lietuvoje ir kitose tarybinėse respublikose;

    siekti, kad tarybiniai įstatymai ir jų praktinis taikymas, liečiantis Bažnyčias ir tikinčiųjų reikalus, neprieštarautų tarptautiniams TSRS susitarimams;

    aiškinti kunigams ir tikintiesiems jų teises ir padėti jas apginti;

    TTG Katalikų Komitetas veiks viešai ir nesieks jokių politinių tikslų".

    Pabaigoje TTGKK pareiškia, kad jis ne tik gins katalikų teises, bet ir "solidarizuosis su Tarybų Sąjungos ir viso pasaulio žmogaus teisių gynėjais... Ypač artimai norima bendradarbiauti su TSRS Krikščionių komitetu tikinčiųjų teisėms ginti" (Maskvos KKTTG).

    Šį pareiškimą - deklaraciją pasirašė visi Komiteto nariai, nurodydami kiekvienas savo adresą, kad visi suinteresuotieji žinotų, kur kreiptis. Dokumentas buvo pasiųstas Lietuvos vyskupams, vyriausybei ir išdalytas spaudos konferencijoje dalyvavusiems užsienio žurnalistams. Be šios deklaracijos, užsienio žurnalistams buvo įteikti dar 3 pirmieji Komiteto parengti dokumentai.

TTGKK nariai kunigai: A. Svarinskas, V. Vėlavičius, S. Tamkevičius, J. Zdebskis
86

Tikinčiųjų teisių gynimo katalikų komiteto 1978 m. lapkričio 13 d. deklaracijos faksimilė. (LSSR KGBA. Baudž b. Nr. P-14241-U. T. 5. L. 1.)

Daugiau žinių apie šio Komiteto įsikūrimą atskleidžia kun. A. Svarinsko ir kun. S. Tamkevičiaus baudžiamosiose bylose esantys Maskvos (SSRS) KKTTG narių tardymų protokolai arba jų kopijos 58).
--------
58 LSSR KGBA. Kun. A. Svarinsko baudž. byla Nr. 09-2-003-83 (arch. Nr. 9-14241 -LJ) ir kun. S. Tamkevičiaus baudž. byla Nr. 108 (Arch. Nr. P-16577-LJ).
87

    Areštavus kun. A. Svarinską (1983 01 26) ir tardymų eigoje renkant jam įkalčius, 1983 m. buvo peržiūrėtos visų 1979 m. areštuotų ir 1980 m. teistų SSRS KKTTG narių bei kitų žmogaus teisių gynėjų Glebo Jakunino, Levo Regelsono, Viktoro Kapitančiuko ir Dmitrijaus Dudko baudžiamosios bylos. Iš jų bylų padarytos kopijos tų tardymų protokolų, kuriuose buvo kalbama apie Lietuvos TTGKK veiklos klausimus, be to, jie visi (ir tie, kurie buvo laisvėje, ir tie, kurie buvo lageryje) iš naujo tardyti. Buvo bandyta tardyti ir įkalintą žinomą maskvietę disidente, žmogaus teisių gynėją Tatjaną Velikanovą.

    Iš šių protokolų ir jų kopijų paaiškėja, kad 1978 m. spalio mėnesį pas kun. S. Tamkevičių (su kuriuo jau buvo pažįstamas anksčiau) Kybartuose lankėsi SSRS KKTTG komiteto narys Maskvos srities, Solnečnogorsko rajono, Casiukovo kaimo švč. Trejybės cerkvės stačiatikių kunigas Glėbas Jakuninas. Su juo drauge buvo atvykęs šio Komiteto sekretorius Viktoras Kapitančiukas ir Levas Regelsonas. Jie žinoję, kad jų pavyzdžiu Lietuvoje rengiamasi įkurti tikinčiųjų teisėms ginti komitetą, todėl atvyko šio klausimo aptarti ir suteikti pagalbą. (Iš tikrųjų jų atvykimo tikslas buvo į savąjį KKTTG komitetą įtraukti ką nors iš Lietuvos veikliųjų kunigų. Kad tokių Lietuvoje yra, jie žinojo iš šių kunigų bendradarbiavimo su Maskvos disidentais. Tačiau kunigai S. Tamkevičius, A. Svarinskas ir J. Zdebskis pasitarę nusprendė įkurti atskirą Katalikų komitetą, kuris keistųsi dokumentais su maskvietiškuoju KKTTG, palaikytų ryšius, bendradarbiautų. Nors KKTTG nariai pradžioje nelabai buvo patenkinti tokiu sprendimu, tačiau pasvarstę sutiko ir rėmė TTGKK kūrimąsi.)

    Viktoras Kapitančiukas padėjo parengti ir suredaguoti šio kuriamo Lietuvoje TTGKK pirmąjį pareiškimą -deklaraciją. Iš Lietuvos katalikų dvasininkų šiame pasitarime dalyvavo kun. A. Svarinskas. Buvo aptarta ir dokumentų perdavimo į Vakarus tvarka: maskviškis komitetas pažadėjo lietuviams padėti. Kaip minėta, jie suorganizavo ir pirmąją TTGKK spaudos konferenciją užsienio žurnalistams. Vėliau (1979 04 25) kun. S. Tamkevičius dalyvavo susitikime su Europos krikščionių asociacijos nariais Marija
88

ir Folke Filskovais. Susitikimas įvyko Maskvos sr., Ščiolkovo r., Grebnevo kaimo cerkvės šventiko Dmitrijaus Dudko bute.

    Kadangi 1979 m. lapkričio mėn., darant kratas SSRS KKTTG narių butuose, buvo rasta daug Lietuvoje veikiančio TTGKK paruoštų ir į rusų kalbą išverstų dokumentų bei "LKB Kronikos" numerių (pas V. Kapitančiuką - TTGKK 1978 11 13 kreipimasis, kun. S. Tamkevičiaus ir kun. A. Svarinsko kreipimasis į LSSR prokurorą, TTGKK kreipimasis į 35-ąją SNO (JT) generalinės asamblėjos sesiją, visų šalių parlamentarus ir vyriausybes, "LKB Kronikos" Nr. 26, 28, 29 ir daug kitų jų dokumentų), todėl buvo aišku, kad jie atvežti perduoti į užsienį. V. Kapitančiukas paliudijo, kad šiuos dokumentus jam atveždavo kun. S. Tamkevičius. L. Regelsonas taip pat paliudijo kelis kartus V. Kapitančiuko bute matęs kun. S. Tamkevičių, atvežusį šiuos dokumentus. Tačiau, kaip liudija Glėbas Jakuninas, jam šiuos dokumentus perduodavusios kažkokios moterys iš Lietuvos, kurios prisistatydavo kaip TTGKK pasiuntinės. Šiuos dokumentus jie perduodavę užsienio korespondentams (V. Kapitančiuko liudijimu) arba "Vašingtono tyrimų centro" leidėjui Henriui Dei-kinui, gyvenančiam JAV, San Franciske (G. Jakunino liudijimu) ir kitais būdais. Abiejų komitetų pasirašytus bendrus dokumentus (pas kun. S. Tamkevičių 1980 04 17 kratos metu paimtą Kreipimąsi į krikščionis portugalus, Kreipimąsi į viso pasaulio bažnyčių tarybą ir kitus) paprastai paruošdavo maskviškis komitetas, paskui per asmenis, kurie atveždavo siųstiną į užsienį medžiagą, šiuos dokumentus perduodavo į Lietuvą, kur TTGKK nariai juos apsvarstę pasirašydavo arba pakoreguodavo. Ne kartą tuos dokumentus maskviečiai perdavė atvykusiam kun. S. Tamkevičiui. Visi apklaustieji liudijo, kad "LKB Kroniką" atveždavo atvykę žmonės iš Lietuvos, kartais iš Baltarusijos ar Moldavijos, bet tik ne kun. S. Tamkevičius. Dažniausia tai būdavo moterys, kurių jie neprisimeną 59). Sis jų liudijimas buvo juridiškai labai svarbus, nes TTGKK veikla ir dokumentai buvo vieši, o "LKB Kronika" - pogrindžio leidinys.
---------
59 LSSR KGBA. Baudž. b. Nr. P - 14241 - LJ. T. 2. L. 82-119.
89

    Pažymėtina pakankamai tvirta Glebo Jakunino laikysena kuo mažiau išduoti. Galima sakyti, kad ji buvo panaši į "Kronikos" pogrindžio leidėjų P. Plumpos, V. Jaugelio, N. Sadūnaitės, V. Lapienio, kun. A. Svarinsko, kun. S. Tamkevičiaus, kun. J. Zdebskio ir daugelio kitų nuteistųjų ir liudytojų laikyseną tardymų ir teismų metu. Didvyriška buvo įkalintos Tatjanos Velikanovos laikysena. 1983 m. vasario 17 d. tardoma apie pažintį su A. Svarinsku, apie tai, kas jai perduodavo lietuviškojo TTGKK dokumentus, T. Velikanova į vienintelį klausimą "Ar jūs pažįstate kun. Alfonsą Svarinską iš Lietuvos?" atsako raštu: "Atsisakau dalyvauti parengtiniame tardyme visose bylose, kurias KGB atlieka pagal RSFSR BK 70 ir 190 1 straipsnius bei atitinkamus kitų respublikų BK straipsnius. Laikau, kad visos panašios bylos vedamos šiurkščiai pažeidžiant BPK [baudžiamojo proceso kodeksą]. Dėl to tokiuose neteisėtuose tardymo ir teismų organų veiksmuose dalyvauti negaliu" 60).

    SSRS KKTTG nariai ne visi išlaikė egzaminą: Viktoras Kapitančiukas parašė JAV Kongresui atvirą savo "atgailos" laišką ir jį nuteisė tik 4 metams lygtinai; Dmitrijui Dudko, spaudoje ir per televiziją "pasmerkusiam" savo veiklą, byla buvo nutraukta; Levas Regelsonas irgi nuteistas tik lygtinai 5 metams. Tik Glėbas Jakuninas nuteistas 5 metams griežtojo režimo kolonijos ir 5 metams tremties, o Tatjana Velikanova - 4 metams kolonijos ir 5 metams tremties. Visi jie buvo teisiami 1980 metais. 61) Nepaisant vienokios ar kitokios jų laikysenos tardymų ir teismo metu, jie buvo atlikę nemažą darbą palaikydami Lietuvos tikinčiųjų kovą dėl savo teisių, perduodami TTGKK dokumentus ir "LKB Kroniką" į Vakarus.

    Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto įsikūrimas buvo precedento neturintis akibrokštas Lietuvos KGB ir visai sovietinei valdžiai.

    Pirmasis DOR Nr. 242 byloje esantis TTGKK dokumentas yra kun. J. Zdebskio 1979 m. vasario 16 d. Komiteto vardu siųsta vyskupui tremtiniui Julijonui Steponavičiui sveikinimo
--------------
60 Ten pat. T. 2. L. 106.
61 Ten pat. T. 2. L. 106, 120-126 ir Baudž. b. Nr. P - 16577 - LI. T. 2. L. 195-244.
90

telegrama jo šv. Globėjo dienoje. Telegramoje į jį kreipiamasi kaip į kankinį. Lazdijų ryšių skyriaus viršininkas Vekteris tuo pretekstu, kad rajone tokio Komiteto nėra (be abejo, pretekstą nurodė KGB), telegramą sulaikė ir perdavė KGB rajono poskyriui, o pastarasis - į Vilnių 62). Beje, TTGKK narių kun. A. Svarinsko ir kun. S. Tamkevičiaus tardymuose KGB visada pabrėždavo, kad Komitetas yra nelegalus, nes niekur neįregistruotas. O šie atsakydavo, kad buvo kreiptasi į vyriausybę, bet kadangi iš jos jokio atsakymo nesulaukė, suprato, kad jo veikla nedraudžiama.

    1979 m. vasario 14 d. LSSR KGB pirmininko pavaduotojas generolas majoras H. Vaigauskas patvirtino "Vadinamojo Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto kompromitacijos ir griovimo agentūrinių operatyvinių priemonių planą". Jame rašoma:

    "Grupinės operatyvinės bylos "Pautina" (liet. "Voratinklis") objektai reakcingieji kunigai Svarinskas ("Neispravimyj "), Tamkevičius ("Tomov ") ir Zdebskis ("Naglec "), kurie yra vieni iš pagrindinių "LKB kronikos " nelegalios leidybos įkvėpėjų, taip pat Kauneckas (DOR objektas "Restavrator") ir Vėlavičius, siekdami suaktyvinti priešišką veiklą, padedant "TSRS tikinčiųjų teisėms ginti krikščionių komitetui", J978 m. lapkritį įkūrė vadinamąjį Lietuvos tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetą ir apie tai informavo užsienio korespondentus Maskvoje sušauktoje spaudos konferencijoje.

    Šios akcijos organizatoriai sau kelia užduotį išaiškinti Bažnyčios ir tikinčiųjų diskriminacijos faktus, siųsti atitinkamus kreipimusis valstybiniams organams ir informuoti užsienio visuomenę apie esą egzistuojantį religijos persekiojimą mūsų šalyje.

    Kad būtų lokalizuota ir suardyta nurodyto "komiteto " veikla bei prieš dvasininkiją ir tikinčiuosius sukompromituoti jo nariai, siūlome įgyvendinti šias priemones:

    I.Pasinaudojant tarp dvasininkijos ir tikinčiųjų esančia agentūra bei operatyvinėmis - techninėmis priemonėmis, išaiškinti tyrimo objektų ketinimus, kaip jie ves tolesnę priešišką veiklą sukurto "komiteto " priedangoje. Ypatingą dėmesį skirti dokumentuojant priešiškus veiksmus, tikinčiųjų kurstymą nepaklusti

---------------
62 Ten pat. DOR Nr. 242. T. 1. L. 46.
91

Kultų įstatymams ar kitus veiksmus, kurie kenkia valstybės ar visuomenės interesams.

    Dėl to nuolat dokumentuoti šio "komiteto " priedangoje "Nepataisomojo", "Tomovo", "Akiplėšos", "Restauratoriaus" ir Vėlavičiaus priešiškos veiklos faktus, jų antitarybinius ir šmeižikiškus išpuolius pamoksluose, taip pat praktinę veiklą leidžiant nelegalius leidinius, kad prieš juos būtų imtasi baudžiamojo proceso priemonių.(...)

    2. Katalikų bažnyčios vadovybėje esantiems agentams ("Daktarui"), "Algiui", "Jonui", "Švyturiui", "Vytui", "Valdui ", "Gintautui", "Juozapui" duoti užduotį prilaikyti minėtus asmenis nuo ekstremistinės veiklos, neleisti jiems kištis į vyskupijų valdymo reikalus ir pasmerkti tokius jų išsišokimus, vertinant tai kaip skaldytojišką veiklą, kuri veda į sektantizmą ir bažnyčios griovimą iš vidaus.

    Kad agentai sėkmingai atliktų šį darbą, parengti grupės kunigų vardu vyskupijų kunigams ir valdytojams laiškus, kuriuose būtų smerkiama "komiteto" narių skaldytojišką veikla ir raginama prieš juos imtis poveikio priemonių.

    3. Agentui "Gladijolei" pavesti parengti kolektyvinio kunigų laiško projektą, kuriame būtų smerkiama ekstremistų skaldytojišką veikla, ir tą laišką, suderinus su mumis bei agentui surinkus lojaliai nusiteikusių ir turinčių autoritetą kunigų parašus, pasiųsti Bažnyčios vadovybei, taip pat į Vatikaną ir emigracijos klerikalų centrus.

    Be to, tokius kunigų ir tikinčiųjų vardu parašytus laiškus, kuriuose būtų reiškiamas nepasitenkinimas jų, kaip dvasininkų, elgesiu ir reikalaujama nutraukti jų kurstytojišką veiklą, periodiškai siuntinėti patiems "komiteto " nariams ir į vyskupijų kurijas.

    4. Per įtakingą tarp dvasininkų ir bažnyčios aktyvo esančią mūsų agentūrą stiprinti nuomonę, kad "komiteto" narių ekstremistinė veikla yra beprasmė ir kenksminga, nes aštrina bažnyčios bei valdžios santykius, ir valdžia dėl to sugriežtins sankcijas Bažnyčiai.

    5. Kadangi yra gauta pranešimų, jog tyrimo objektas "Restauratorius" esą užsiima homoseksualizmu, patikrinti šias žinias ir, jeigu tai pasitvirtintų, patvirtinti dokumentais
92

tiriamojo amoralų elgesį. Gautus duomenis panaudoti objektui užverbuoti arba sukompromituoti.

    Tuo pačiu tikslu "Restauratoriaus "* ištyrimui panaudoti Leningrado srities KGB valdybos agentą "Nikolajų".

    6. Kad būtų suvaržyta "Tomovo " aktyvi priešiška veikla ir jis sukompromituotas, įgyvendinti TSRS KGB sankcionuotą priemonę. (Priemonė neįvardyta, bet TSRS KGB sankcijos reikėdavo tik vadinamosioms spec. priemonėms, kokia, pavyzdžiui, buvo įvykdyta kun. Juozui Zdebskiui: 1980 m. jį chemiškai nudegino ir bandė jam inkriminuoti venerinę ligą. - Aut. pastaba.)

    7. Kad būtų atitrauktas "komiteto" narių dėmesys nuo aktyvios priešiškos veiklos ir pakirstas jų autoritetas, periodiškai pas juos siuntinėti patikimus, taip pat teistus už kriminalinius nusikaltimus ar amoralaus elgesio asmenis, kurie prisistatytų kaip esą "nukentėję " už savo įsitikinimus ir prašytų, kad "komiteto " vardu juos "užstotų " ir suteiktų materialinę pagalbą.

    8. Kad "Nepataisomasis", "Tomovas", "Akiplėša" ir "Restauratorius " būtų dezinformuoti, reikia parengti ir nuo tariamų asmenų pasiųsti laiškus bei pareiškimus su išgalvotais faktais, tarp jų ir iš kitų Sąjungos sričių, kad jie būtų priversti eikvoti jėgas šiems faktams tikrinti. Jeigu jie tokius "dokumentus " paskelbtų, tada organizuoti jų paneigimą ir ekstremistų melą demaskuoti.

    9. Sovietiniams organams padedant tarp gyventojų sustiprinti propagandinį ateistinį darbą, ypač tose vietose, kur yra šie kunigai, kad konkrečiais pavyzdžiais būtų atskleista jų kenksminga įtaka tikintiesiems.

    Be to, rajoninėje spaudoje parengti antireligine tema mokytojų, moksleivių, atskirų tikinčiųjų straipsnius, kuriuose būtų smerkiama reakcinga klerikalų kurstytojiška veikla.


Priemonių įvykdymo terminas - 1979 metai.
Lietuvos TSR KGB 5 skyriaus poskyrio viršininko pavad. majoras V. Šiaudinis. Lietuvos TSR KGB 5 skyriaus viršininkas
pulkininkas E. Baltinas" 63).
----------------
63 Ten pat. T. 5. L. 148-151.
* Saugumiečiai klydo: "Restauratoriaus" nepavyko nei užverbuoti, nei sukompromituoti.

93

    Nedelsdami ėmėsi šį planą realizuoti. KGB Lazdijų rajono poskyris 1979 m. vasario 16 d. parengia atseit grupės Šlavantų parapijos tikinčiųjų vardu pareiškimą vyskupui L. Poviloniui ir RRT įgaliotiniui P. Anilioniui (teįstengę surinkti tik 34, matyt, vietos partinio aktyvo parašų) ir pasiunčia jį suderinti į Vilnių, KGB 5-osios tarnybos 3-iajam skyriui. Rašte rašoma, kad panašų laišką - skundą prieš kun. J. Zdebskį tiems patiems adresatams pasiųs vienas "parapijietis". 1974 m. balandžio 5 d. gavę savo šefų iš Vilniaus pritarimą, KGB Lazdijų RP pasiuntė pareiškimus, kuriuose buvo rašoma, kad "dėl bažnyčios lankymo niekas mūsų nei darbe, nei mūsų vaikų mokykloje nepersekioja. Todėl keistai atrodo kunigo Zdebskio per pasaulį apsiskelbtos paslaugos mus ginti nuo persekiotojų, dėl ko net komitetą sudarė. Mūsų nuomone (...) reikia mus ginti nuo tokių kunigų..."

    "Parapijiečio"laiško kopiją nusprendė pasiųsti ir DGOR (grupinės operatyvinio tyrimo bylos) objektui "Nepataisomajam" (kun. A. Svarinskui), "kaip jo įkurto Tikinčiųjų teisėms ginti komiteto vadovui" 64). KGB iš pat pradžių ėmė domėtis šio komiteto veikla. 5-osios tarnybos poskyrio viršininko pavaduotojo majoro Šiaudinio 1979 m. vasario 26 d. rašytoje pažymoje apie agentės "Tatjanos" pranešimą kalbama, kad vasario 6 d. DGOR objektą "Kolekcionierių" (kun. M. Dobrovolskį - t. Stanislovą) aplankė KGB Šiaulių miesto skyriaus DOR objektas "Fanatikas" (M. Jurevičius), kuris jam atvežė "LKB Kronikos" Nr. 35 ir "Aušros" Nr. 13. Toliau pažymoje rašoma: "Kolekcionierius" ir "Fanatikas" susižavėję kalbėjo apie reakcionierių Svarinsko, Tamkevičiaus, Zdebskio ekstremistinius veiksmus ir jų įkurto Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto veiklą. "Kolekcionieriaus" nuomone, šiuos penkis kunigus [komiteto narius] Apvaizda atsiuntė ir, svarbiausia, kad jie įkūrė centrą, kuris nenukreiptas prieš Bažnyčią, bet jai ir nepajungtas, o veikia jos viduje. Jo nuomone, visi kunigai turi jungtis prie Svarinsko ir Tamkevičiaus, apie juos burtis. Vysk. Povilonis taip pat giria jų veiklą, ir todėl   nėra reikalo kurti "katakombų"
----------------
64 Ten pat. T. 1. L. 56-56c.
94

bažnyčios. (...) Iš jų pokalbio matyti, kad "Fanatikas" sistemingai lankydavosi pas Svarinską ir jam ("Kolekcionieriui") atveždavo nelegalių leidinių. "Kolekcionierius" prašė, kad "Fanatikas" perduotų Svarinskui sveikinimus ir paprašytų iš jo religinės literatūros" 65).

    Kai 1980 m. pabaigoje iš Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto buvo pašalintas kun. J. Zdebskis, 1981 m. vasario 18 d. agentas "Valaitis" savo pranešime perduoda, ką vasario 12 d. sužinojo iš Kauno arkivyskupijos kanclerio kun. A. Bitvinsko: naujais Komiteto nariais išrinkti Kėdainių r. Josvainių klebonas Leonas Kalinauskas, Alytaus r. Krokialaukio klebonas Vaclovas Stakėnas ir Vilniaus arkivyskupijos kunigas Algimantas Keina 66). 1981 m. gegužės 19 d. agentas "Klevas" rašo, kad atlaidų metu Palukny sutikęs kun. A. Keiną teiravosi, ar jis tikrai Komiteto narys. A. Keina sakėsi nenorėjęs būti nariu, bet... taip reikia, privaląs...67)

    1980 m. agentas "Rimtas" (arkivykupijos kurijos darbuotojas) susitikime su LSSR KGB 5-osios tarnybos 3-iojo skyriaus viršininko pavaduotoju Šiaudiniu papasakojo, kad, grįžęs iš vyskupų sinodo Vatikane, vysk. Povilonis skirtingai nuo kitų kartų nieko nepasakojo apie savo pokalbius su Popiežiumi ir prelatu Bačkiu. Aptariant "Katalikų komiteto" naujų narių temą, "Rimtas" sakė, kad "Josvainių klebonas Kalinauskas su Svarinsku, matyt, pažįstami nuo mokymosi seminarijoje metų. Kalinauskas konfliktuoja su vietine valdžia, nors vadovaujasi svetima galva. Dideliu aktyvumu religinėje veikloje nepasižymi, bet ir ne tinginys... Krokialaukio bažnyčios klebonas Stakėnas anksčiau nepasireiškė kaip ekstremistas ir tarp vikarų buvo laikomas nuosaikesniu. Kunigo Keinos agentas nepažįstąs" 68). Taigi KGB domėjosi naujų TTGKK narių ne tik politinėmis nuostatomis, bet ir jų charakteriu, būdo savybėmis.

    KGB ypač domino TTGKK tuo, kad jo dokumentai būdavo publikuojami "LKB Kronikoje", tame viename iš la-
---------------
65 Ten pat. T. 5. L. 146.
66 Ten pat. T. 1. L. 159.
67 Ten pat. T. 1. L. 166.
68 Ten pat. T. 1. L. 127, 128.
95


Agentės "Lilijos" pranešimo pažymos faksimilė. (LSSR KGBA. Op. b. DOR Nr. 242. T. 4. L. 111, U2.)
96

-------------
[LSSR KGBA. Op. b. DOR Nr. 242. T. 4. L 111. 112] Vertimas iš rusų
Slaptai
Egz. Nr.
SSRS KGB
VALSTYBĖS SAUGUMO KOMITETAS PRIE LIETUVOS SSR
MINISTRŲ TARYBOS
AGENTŪRINĖ INFORMACIJA
    Šaltinis "Lilija" a/b Nr. 14331 1976 m. balandžio 14 d. Priėmė: Kolgovas
Šaltinis pranešė, kad š. m. balandžio pradžioje buvo pas vienuolę [...J, iš kurios gavo po vieną egzempliorių 21-ojo "Kronikos" ir 2-ojo "Aušros" numerio. Ji [vienuolė] šią literatūrą gavo iš kunigo Zdebskio, kai prieš pusantro mėnesio buvo pas jį.

    Pokalbio metu [...] pasakė, kad jie, t. y. nurodytų leidinių leidėjai, juos verčia į rusų kalbą ir siunčia į Maskvą disidentams ir kad iki šio laiko šią literatūrą vertė vienuolė Gema.

    Pasak [...] "Kroniką" ir "Aušrą" redaguoja ta pati redakcija, o jų leidyba daugiausia rūpinasi kunigai, nors "Aušros " leidyboje dalyvauja ir pasauliečiai inteligentai.

    Be to, [...] pasakė, kad abu pastarieji numeriai iš tikrųjų buvo išleisti vienu metu, 1976 m. vasario pabaigoje ir kad jų datavimas nėra tikras [...] taip pat pasakė, kad "Kronikos" leidybai, kaip ir anksčiau, tačiau labai atsargiai vadovauja kunigas Tamkevičius, įtraukdamas į šį darbą nemažai žmonių. [...] prisipažino, kad su Zdebskiu kalbėjosi ir apie šaltinį, ir sakė, kad Zdebskis jo laukia ir labai norėtų jį pamatyti. Zdebskis pasisakė [...] apie savo ketinimą patikrinti šaltinį, ar jis nėra susijęs su KGB. Dėl to jis ketina šaltiniui pasiūlyti drauge su juo važiuoti pas Sadūnaitę į bausmės atlikimo vietą aprūpinti jos sakramentais ir kelionės metu patikrinti šaltinio, kaip moters, dorumą ir moralę. Jis mano, kad jeigu šaltinis susijusi su KGB, tai ji būtinai gaus užduotį jį morališkai sukompromituoti, t. y. stengsis jį sugundyti.

    Kaip pareiškė [...], ji pasmerkė Zdebskio ketinimą ir patarė šaltiniui, kad nuo kelionės atsisakytų. Bet pas [...J buvusi vienuolė Steponavičiūtė buvo už tai, kad [agentėj važiuotų pas Sadūnaitę. Šaltinį nustebino tai, kad Steponavičiūtė pakeitė savo neigiamą nuomonę apie ją. Ji netgi pabučiavo šaltinį ir atsiprašė už apkalbas.

    Kunigas Šeškevičius taip pat ėmė siūlyti šaltiniui, kitiems nežinant, drauge su juo vykti pas Sadūnaitę.

    Pastarosiomis dienomis [...] vis atkakliau įkalbinėja, kad šaltinis drauge su ja vyktų į LLR (Lenkiją - red.), kur ketina
97

organizuoti jos priėmimą į vienuolyną. Ji labai sunerimusi, kad negavo iš LLR laiško su kvietimu. Neseniai į LLR parašė antrą laišką, prašydama pagreitinti iškvietimą. Esą paprašiusi iškvietimo ir šaltiniui. Kunigas Šeškevičius šaltiniui sakė, kad "Kroniką " ir "Aušrą "jis gauna iš Steponavičiūtės. Šią literatūrą jam dažniausiai atveža vienuolė [...]

    Iš [...J šaltinis sužinojo, kad Dutkienė "Kroniką" ir "Aušrą" gauna iš kunigo Lygnugario ir duoda skaityti kitiems. Šią literatūrą ji duoda skaityti ir vienam Tauragės gydytojui, kurio pavardė prasideda berods raide "L".

    Dutkienė palaiko ryšius su Pajūrio bažnyčios klebonu. Tik neaišku, kas ką aprūpina literatūra: ji kunigą ar jis ją.

    Pažyma. Informacijoje minimi asmenys mums žinomi. Pajūrio klebonas yra kunigas Abramovičius. Jį kompromituojančios medžiagos neturime. Agento gauti "Kronikos" ir "Aušros" numeriai pridedami prie šios informacijos.

    Užduotis: Agentui duota užduotis atsisakyti kelionės pas Sadūnaitę su kunigu Zdebskiu, motyvuojant tuo, kad apie tai gali sužinoti agento darbovietė ir pridaryti jai nemalonumų.
Bendraujant su [...], toliau aiškintis asmenis, kurie dalyvauja "Kronikos" ir "Aušros" leidyboje, ją daugina ir platina.

------------------------

biausiai jų nekenčiamų pogrindžio leidinių, kuriame buvo skelbiami "melagingi prasimanymai, žeminantys tarybinę valstybinę ir visuomeninę santvarką" ne tik valstybės viduje, bet ir visame pasaulyje. Jie numanė ir, be abejo, turėjo operatyvinių žinių, kad TTGKK nariai ir "LKB Kronikos" leidėjai yra susiję labai artimais ryšiais ar net tie patys asmenys. Tai matoma ir iš kunigų A. Svarinsko ir S. Tamkevičiaus baudžiamųjų bylų.

1.5.5. "LKB Kronikos" leidėjų, jų "ryšių"
ir spausdinimo centrų paieškos

    Kaip buvo minėta, KGB labai rūpėjo, kas ir iš ko gauna "LKB Kronikos" (ypač naują) numerį, kad, sekdami šią grandinę, išsiaiškintųjų dauginimo ir galiausiai leidybos vietą bei pačius leidėjus. Šioje veikloje tarp savęs susijusius as-
98

menis jie vadino "ryšiais". Jiems ir jų veiklai išaiškinti KGB naudojo daug priemonių.

    Vienas iš pagrindinių jų siekių buvo infiltruoti (įterpti) savo agentus tarp sekamųjų, kad tie įgytų sekamųjų pasitikėjimą ir gautų kuo vertingesnių žinių. Pavyzdžiui, 1976 m. vasario 16 d. Šlavantų bažnyčioje Veisiejų ir Leipalingio Eucharistijos bičiuliai atšventė Lietuvos Nepriklausomybės dieną (šv. Mišias aukojo ir pamokslą sakė kun. J. Zdebskis). Po to saugumiečiai įbauginę užverbavo vieną jų dalyvį (slapyvardžiu "Eglutė"). 1976 m. rugpjūčio 9 d. patvirtintame operatyvinių priemonių plane rašoma, kad agentė "Eglutė" pranešė, jog į Lazdijų rajoną nelegalią spaudą labai dažnai iš Kauno atveža Angelė Ramanauskaitė (seselė), kuri ją gaunanti iš Kaune gyvenančios stomatologės Julijos Kuodytės. KGB paaiškina, kad Julytė - jiems žinoma aktyvi vienuolė, ir numato, kaip agentę "Eglutę" įterpti į pagrindinių "Kronikos" platintojų (o gal ir leidėjų?) tarpą 69). Su agentės "Eglutės" ir agento "Atžalos" pagalba buvo demaskuota daug "LKB Kronikos", "Aušros", "Rūpintojėlio" ir kitų nelegalių religinių leidinių platintojų ir jų "ryšių" Dzūkijoje 70).

    1979 m. rugsėjo 18 d. Baltarusijoje, Gardino srities Astravo mieste vyko ses. Angelės Ramanauskaitės teismas, apkaltinus ją vaikų katekizacija lietuvių gyvenamuose Balta-

Tikinčiųjų maldinga procesija į Šiluvą
-----------------
69 LSSR KGBA. Op. b. DOR Nr. 242. T. 4. L. 130.
70 Ten pat. T. 4. L. 115-261.
99

rusijos kaimuose. Į teismą suvažiavo daug kunigų "ekstremistų", DON ir DOR objektų (KGB sekamųjų). Kadangi ses. A. Ramanauskaitė buvo išteisinta, po teismo visi nusifotografavo. Patikimas asmuo (pusagentis) "T" nuotrauką perdavė į KGB. Drauge pusagentis "T" nurodė, kad nuotraukoje matomas vienas senas vyriškis daugina "Kroniką" mašinėle, bet kad ir kiek KGB stengėsi,to asmens neatpažino nei agpitai "Atžala", "Mykolas", "Žurkus", "Kęstutis", nei pusagentis (patikimas asmuo) "I" 71).

    1982 m. spalio 12 d. LSSR KGB 5-osios tarnybos 3-iojo skyriaus vyr. operatyvinis įgaliotinis papulkininkis A. Karpavičius Vilniuje susitiko su KGB Kapsuko (Marijampolės) RP agentu "Granitu", kuris jam perdavė iš (...) gautą "LKB Kronikos" 54 numerį. Jis pateikė nemažai informacijos apie "Kronikos" davėją bei kitus su ja susijusius asmenis. Iš šios DOR bylos žinoma, kaip KGB stengėsi užverbuoti tuos asmenis, kurie remontuodavo įtariamųjų "Kronikos" leidėjų ar kitų sekamųjų automašinas, kad paskui galėtųjų mašinose įrengti KGB reikalingą sekimo aparatūrą 72).

    1982 m. gruodžio 2 d. KGB Kauno MS ir Lazdijų RP, remdamiesi agentės "Jurgitos" pranešimu, aiškinasi Kelmėje gyvenančios ses. Reginos Teresiūtės, Kapčiamiesčio gyventojo Ginto Sakavičiaus, veisiejiškio Mindaugo Juodeikio ir sovietinėje armijoje tarnaujančio Roberto Grigo (kurio dalinį aptarnavo Aktiubinsko mieste esančio karinio dalinio 07195 ypatingasis skyrius, arba, kitaip tariant, KGB) santykius. "PK" priemone buvo perimtas jo laiškas minėtajai ses. R. Teresiūtei. Jie visi įtariami tuo, kad statė kryžius ir tikriausiai platino nelegalią religinę spaudą 73).

    Pažymoje dėl agentės "Tatjanos" 1984 m. pateiktų žinių apie kun. A. Šeškevičių SJ ir ses. Teklę Steponavičiūtę (slapyvardžiu "Davatka", rus. - "Chanža") rašoma, kad panaudojant priemonę "T" (slaptą pasiklausymą iš buto) užfiksuotas jų pokalbis apie "Kroniką" (Nr. 60). Kun. A. Šeškevičius ses. Teklei pasakojo apie kryžių, kurį norėjęs pastatyti Gargž-
---------------
71 Ten pat. T. 5. L. 263-266.
72 Ten pat. T. 5. L. 303-305.
73 Ten pat. T. 5. L. 306, 307.

100

dų - Kretingos kelių sankryžoje vietoj supuvusiojo, tačiau valdžia prikibo prie eigulio, kuris davė medį. Kunigas liepia Teklei viską surašyti. KGB įtaria, kad ruošiama informacija "Kronikai" 74).

    1984 m. LSSR KGB įpareigoja Lazdijų RP sekti jų rajone besilankantį DON Nr. 1504 objektą nelegalų 75), kunigą Ričardą Repšį, kuris palaiko ryšius su "LKB Kronikos" leidėjais ir platintojais 76).

1985.11.18 agentas "Arvydas" (kunigas) KGB majorui Pietariui perdavė "LKB Kronikos" 68 numerį, kuris buvo perfotografuotas (ir tikriausiai grąžintas agentui). Agentas instruktuotas, kaip elgtis, bei pasakyta, kad bus leista važiuoti pas vysk. J. Steponavičių (neaišku, kokiu reikalu) tada, kai bus suderinta su KGB 5-osios tarnybos 3-iojo skyriaus viršininku J. Radzevičiumi. Šį "Kronikos" numerį jam buvo davęs (...) ir liepęs niekam nerodyti, jam daug kalbėjęs apie savo numatomus reikalus su vysk. A. Vaičiumi bei J. Steponavičiumi, iš kurio tikisi gauti kunigystės šventimus 77).

    1986 metų pabaigoje išėjus "Kronikos" 72 numeriui, LSSR KGB vadovybė prie vienos žinutės rašo pastabą: "Šios (t. y. iš šios vietovės) informacijos nebuvo iki "Kronikos" Nr. 71 imtinai". Jiems rūpėjo, kas galėjo perduoti informaciją iš ten, iš kur anksčiau "Kronika" niekuomet jos negaudavo.

    1979 -1980 m. daug pasidarbavo agentai ir kiti, teikdami žinias apie įtariamus "LKB Kronikos" leidyba ir platinimu bei su kun. J. Zdebskiu ryšius palaikančius asmenis: gyd. Modestą Juozaitį, Daną Kelmelienę, kun. Kazimierą Vasiliauską, kažkokį poliglotą Justiną (KGB įtaria, kad tai kun. Jonas Vaičiūnas, Vytauto Vaičiūno brolis) ir kitus. Pateikiami konkretūs spausdinimo ir pogrindžio leidinių platinimo faktai 78).

    Vien kun. J. Zdebskio "ryšių", t. y. tų asmenų, kurie įtariami pogrindžio literatūros - pirmiausia "LKB Kronikos" -dauginimu ir platinimu skaičiuojama 367 asmenys 79). Čia
----------------
74 Ten pat. T. 7. L. 73.
75 Nelegaliu vadindavo baigusį pogrindinę kunigų seminariją.
76 Ten pat. T. 8. L. 22, 23.
77 Ten pat. T. 8. L. 174, 175.
78 Ten pat. T. 1. L. 92-126.
79 Ten pat. T. 7. L. 81-132.
101

pateikiama kiekvieno jų trumpa dosjė. Įdomu, kiek jų buvo suskaičiuota kun. A. Svarinsko, kun. S. Tamkevičiaus ir kitų įtariamųjų "LKB Kronikos" leidėjų operatyvinėse bylose. Neabejotina, kad iš viso jų būtų susidarę tūkstančiai. Ir tai turbūt atitiko tikrovę, nes ir "Kronikos", ir "Aušros" leidyba buvo visų drąsiųjų ir nuoširdžių tikinčiųjų, kurie negalėjo likti abejingi Bažnyčios ir Tėvynės likimui, rūpestis bei sielvartas.

    Kagėbistus labai domino "LKB Kronikos" spausdinimo ir dauginimo vietos. Nuo pat "Kronikos" bylos pradžios jų operatyvininkai intensyviai sekė visos religinės pogrindinės spaudos leidybą, nes neabejojo, kad kažkas iš jų daugina ir "LKB Kroniką". Per tuos pusantrų metų (nuo "Kronikos" pasirodymo iki masinių kratų ir areštų 1973 m.) jiems, matyt, neblogai sekėsi, nes šių kratų metu buvo surasti: 2 EROS aparatai, 6 namudinės linotipinės spausdinimo staklės, rotaprintas, per 15 rašomųjų mašinėlių, 6 įrišimo aparatai, daug popieriaus, literatūros ir kitos šiam darbui reikalingos įrangos (žr. straipsnį 2.1. "Pirmasis KGB bandymas susidoroti su LKB Kronika"). Tačiau šios operatyvinės bylos (DGOR Nr. 8), pagal kurią buvo sekami areštuotieji ir kiti su jais susiję asmenys, šiuo metu nėra KGB archyvuose. Kaip tai buvo daroma ir kokios priemonės naudojamos, galima matyti iš minėtosios DGOR "Voratinklis" bylos nuotrupos - DOR Nr. 242. Kaip ir kitose paieškose, čia buvo pasitelkiami šnipai (agentai ir vadinamieji patikimi asmenys) bei "raidinės" priemonės.

    Panaudojant priemonę "P" (sekamųjų pašto korespondencijos tikrinimą) buvo nustatyta, kad Vilniaus onkologijos dispanserio medicinos sesuo Stasė Kaulinskaitė laiške broliui prašė, kad dėl kopijavimo kreiptųsi į Panevėžio "Ekrano" gamyklos darbuotojus, dirbančius EROS aparatu. KGB įtaria, kad čia kalbama apie kažkokios religinės pogrindinės literatūros dauginimą, ir 1973 m. balandžio 16 d. įpareigoja KGB Panevėžio miesto skyrių imti sekti Joną Kaulinską, gyvenantį Panevėžyje 80).
---------------
80 Ten pat. T. 3. L. 197.
102

1978 m. rugpjūčio 15 d. KGB Druskininkų poskyris praneša savo kolegoms Lazdijuose, kad Jonas Stepkovičius yra kun. J. Zdebskio "ryšys" ir nelegalios literatūros platintojas 81).

Faksimilė. (LSSR KGBA. Op. b. DOR Nr. 242. T. S. L. 236. 237.)

------------
81 Ten pat. T. 5. L. 137.
103

Slaptai
Egz. nr. 2
Lietuvos SSR KGB 5-osios tarnybos
viršininkui pulkininkui
drg. E. V. Baltinui
Vilnius
Dėl priešiškų nelegalių leidinių
autorių ir leidėjų paieškos

Lazdijų rajone gyvena vienas iš DOR Nr. 22 objektų - "Akiplėša ", palaikantis artimus ryšius su Liet. SSR KGB Kauno miesto skyriaus operatyvinės įskaitos objektu "Fanatiku", kuris pagal specialybę yra inžinierius. Gauti duomenys liudija, kad "Fanatikas" techniškai įrengia ir aptarnauja nelegalių priešiškų leidinių spausdinimo ir dauginimo taškus. KGB Lazdijų RP stengiasi išsiaiškinti ir nustatyti galimus spausdinimo taškus rajono teritorijoje. Paieškos vykdomos glaudžiai bendradarbiaujant su Liet. SSR KGB 5-osios tarnybos 3-uoju skyrium bei su KGB Kauno miesto skyriumi, pasitelkiant OTO ir išorinio stebėjimo tarnybos galimybes. Apie objektą "Fanatikas" turimų operatyvinių - techninių duomenų analizė leidžia spėti, kad vienas iš nelegalių leidinių dauginimo taškų rengiamas Lazdijų rajone ir gali būti Babrų kaime. Buvo gauta požymių, apibūdinančių vienkiemį, kuriame galėtų būti spausdinimo taškas. Tai naujas namas, gerai įrengtas rūsys, įėjimas iš kiemo, iš vienos pusės miškas, o iš kitos - aukšta tvora. Vienkiemyje gyvena tėvas su dukteria.

    Pagal turimus požymius buvo apžiūrėti ir išanalizuoti Babrų kaime esantys vienkiemiai. Rajone yra du Babrų kaimai: vienas Šlavantų, kitas Šventežerio apylinkėje, vienas nuo kito 6-7 km atstumu. Šventežerio apylinkės tarybos teritorijoje Babrų kaime panašios sodybos nerasta. Kitame Babrų kaime, Šlavantų apylinkės taryboje, vienas vienkiemis pagal požymius panašus į ieškomąjį. Namas prie miško, kieme mūrinis rūsys, čia gyvena 1888 m. gimęs, ligotas, patale gulintis Vabuolas Petras, Juozo s., ir jo duktė -1937 m. gimusi Mazėtienė Danutė, Petro, kuri prižiūri tėvą. Tačiau nepastebėta, kad nelegalių leidinių leidyba įtariamieji "Akiplėša ", "Fanatikas" ar kiti asmenys būtų šiame vienkiemyje lankęsi.

    Išorinio stebėjimo tarnyba 1980 m. birželio 21 d. apie 18 vai. užfiksavo "Akiplėšos" ir "Fanatiko" susitikimą Lazdijuose prie Veisiejų sankryžos. Iš "Akiplėšos " automobilio nežinomas vyriškis

104

persėdo į "Fanatiko" automašiną, kuris tą vyriškį pavėžėjo iki Lazdijų rajono Kuklių kaimo (2 km nuo Lazdijų) ir, laikydamasis konspiracijos, jį išleido. Mes peržvelgėme visus šio kaimo gyventojus ir atrinkome, kurie mus galėtų dominti ieškant nelegalios literatūros dauginimo taškų. Tarp tokių asmenų didžiausią dėmesį atkreipia Kasparavičius Jurgis, Vlado s., gimęs 1922 m., kuris 1945 metais buvo nuteistas pagal 58-1 "a" str. už tai, kad 1941 m. birželyje drauge su tėvu nužudė du raudonarmiečius. Jis dirba "Kibirkšties" kolūkio energetiku, turi gerą namą, kieme - rūsį, gerus ūkinius pastatus, gyvena pasiturinčiai. Kasparavičių toliau kontroliuojame.

    Išorinio stebėjimo tarnyba užfiksavo dvi "Akiplėšos " ir "Fanatiko " naktines išvykas iš Gegutės kaimo į Alytaus rajono Gražulių kaimą, šalia Simno (adresas žinomas KGB Alytaus RP), kur gyvena "Akiplėšos" ryšio B. Žemaitytės tėvai.

    Birželio 22 d. naktį "Fanatikas " savo automobiliu drauge su R. Tamašauskaite važiavo į Veisiejus, kur lankėsi trimis adresais, tarp jų ir pas agento "Atžalos" tėvus. "Fanatiko" aplankyti Veisiejuose asmenys mums žinomi, yra fanatiškai tikintys. Pagal ag. "Atžalos"pranešimą, "Fanatikas" ir Tamašauskaitė atvažiavo pas Grabauskienę pasiimti kryžiaus, kurį "Akiplėšos " paprašytas padarė jos sūnus. Kryžius į lengvąjį automobilį netilpo ir jie, padedami savo ryšių, ieškojo transporto. Kadangi nerado kuo nuvežti kryžių, jį paliko pas Grabauskienę. Kryžius jiems buvo reikalingas Joninių proga pastatyti miške prie /.../
------------------
    1980 m. liepos mėn. KGB Lazdijų RP rašo savo viršininkams į Vilnių, kad įtariama, jog Lazdijų r. Šlavantų apyl. Babrų kaime pas Petrą Vabuolą ir jo dukterį Danutę Mazėtienę spausdinami pogrindžio leidiniai. Tame pačiame pranešime šia veikla įtariami Žemaičiai, gyvenantys Alytaus r., Gražulių k., Jonas ir Julė Kazakevičiai Aukštadvario kaime prie Veisiejų (nors čia pat patys kagėbistai suabejoja įtarimo pagrįstumu). Pagal KGB Kauno MS nurodymą tikrinamas Jonas Šukys. Kadangi rajone yra trys tokia pavarde ir vardais (vienas -Petravičių, kitas - Barčių, o trečias - Randiškės kaime), todėl sunku nustatyti, kurį jų sekti. Visos šios įtariamos spausdinimo vietos buvo tikrinamos išoriniu stebėjimu (priemone "NN") 82).
-------------
82 Ten pat. T. 5. L. 236-238.
105

    1980 m. spalio 3 d. cheminėmis medžiagomis nudeginus kun. J. Zdebskį ir mažiau Vyt. Vaičiūną bei paskleidus gandą, kad tai buvusi venerinė liga, KGB tiki, kad kun. J. Zdebskis "apsiramins". Juo labiau kad tuojau po to jis buvo atleistas iš TTGKK, ir šį faktą KGB savo oficialiuose dokumentuose aiškino kaip jo "amoralaus" gyvenimo pasekmę. Tačiau jų pastangos ir lūkesčiai nepasiteisino: kun. J. Zdebskis dirbo su ankstesniu pasišventimu ir atkaklumu. Tuomet KGB toliau tęsė jo sekimą. 1981 m. liepos 7 d. KGB Lazdijų RP viršininkas T. Žemaitis rašo raštą LSSR KGB 5-osios tarnybos viršininkui pulkininkui E. Baltinui "Apie nelegalių priešiškų leidinių autorių ir gamintojų paiešką". Jame rašoma: "Gauti duomenys liudija, kad "Fanatikas" (V. Vaičiūnas) ir "Akiplėša" (kun. J. Zdebskis) įrengia ir techniškai aptarnauja nelegalių antisovietinių leidinių spausdinimo ir dauginimo taškus ". Vienas iš tokių "taškų" - Kosto Janušonio sodyba Lazdijų r. Kanaukų kaime. Tačiau ją apžiūrėjus ir patikrinus agentui "Mykolui" bei patikimam asmeniui "B" įtarimas nepasitvirtino: senas namas, blogi ūkiniai pastatai, nėra rūsio, elektra tik gyvenamajame name - nėra kur literatūros spausdinti ir dauginti.

    Kadangi vienas iš "kronikininkų" Kapčiamiesčio klebonas kun. Ignas Plioraitis važinėjo pas miškuose išsimėčiusius savo parapijiečius, buvo sekama ir jo dažnai lankoma "fanatiškai tikinčio" Jono Žibūdos sodyba Menciškės kaime. Ją sekė netoliese miške dirbantis agentas "Kęstutis". Jis ne kartą matė ten besilankantį kun. I. Plioraitį, tačiau nuodugniai apžiūrėjęs visus Žibūdų namus, nei pašalinių asmenų, nei spausdinimui tinkamos vietos nerado.

    Agentas "Kęstutis" ir agentas "Žurkus" pranešė, kad įtaria Sirguškės kaimo gyventoją Mykolą Černiauską (gim. 1924 m.), kuris kadaise yra mokęsis Kunigų seminarijoje, bet jos nebaigė, esąs uždaro būdo, pastaruoju metu niekur nedirbantis ir gyvenantis iš pensijos. Į Sirguškę jis dažnai atsiveža kažkokius knygų ar spausdinimo popieriaus pakus. Lazdijų kagėbistai rašo, kad ištirti, ar jis nedalyvauja antisovietinių
106

nelegalių leidinių gamyboje, pavedama agentams "Kęstučiui" ir "Žurkui" 83).

    "Kronikos" (o podraug ir "Aušros") spausdinimo ir dauginimo vietų paieškos tęsėsi iki pat Atgimimo. 1986 m. gegužės 11 d. KGB 5 tarnybos viršininkas pulkininkas E. Baltinas siunčia raštą KGB Kretingos rajono poskyrio viršininkui, pridėdamas "Aušros" 34 numerį ir reikalaudamas išaiškinti, ar rajone nėra šviesos pagalba kopijuojančių aparatų, kurie, kaip ir pridedamame "Aušros" numeryje, ant kopijų palieka charakteringus ženklus - paraštėse esančius taškus ir brūkšnelius, jų išsidėstymo konfigūraciją ir kt. Rašte nurodoma, kad šiuo dauginimo aparatu yra padaugintas ne tik šis "Aušros" numeris, bet ir "LKB Kronikos" 56 numeris (išleistas 1983 m. vasarį) 84).

    Ypač daug žinių KGB gaudavo slaptais pasiklausymais (priemonė "T"). Prieš 1973 m. lapkričio 19-20 d. masines kratas ir areštus intensyviai klausytasi Vytauto Vaičiūno bute. 1973 m. rugsėjo 19 d. pasiklausyme užfiksuotas jo pokalbis su Povilu (Petroniu): kad Petronis turėjęs važiuoti iš Kaišiadorių kažko atvežti į Kauną, bet jam pamaišę. Toliau kalbama apie Sigitą (Tamkevičių - KGB papildo), kuris "atvažiavo su savo "Žiguliuku ", pasiėmė Virgilijų ir išvažiavo su Zdebskiu ir su Andriuku (P. Plumpa). O tą Sigitą visi labai seka... Važiavo labai rimtu reikalu ir negrįžo. O vakar pas jo (Virgilijaus daugelio) motiną atėjo saugumas... kad šiandien pristatytų Virgilijaus dokumentus... Dar neaišku, ar jis vienas, ar visi jie užklimpo. Būtų labai didelis nuostolis ". - kalbėjo Petronis. 85) (Pabraukta KGB.)

    Tada jie lankėsi Rietave ir buvo milicijos sulaikyti. Toliau Petronis kalba: "Dar manęs Jonas (KGB prierašas: Stašaitis) prašo, kad aš jam padėčiau tą didesnę maldaknygę platinti". Dar toliau: "Taigi. Bet jie ten buvo kažką suorganizavę labai šaunaus, kad galėjo dauginti ypatingai dideliais kiekiais, ten dar geriau, negu ERA, kažkokia labai gera priemonė. Nežinia,
----------------

83 Ten pat. T. 5. L. 270, 271.
84 LSSR KGBA. F. 1. B. 4359/3. L.l.
85 LSSR KGBA. Oper. B. DOR Nr. 242. T. 6. L. 1-4.

107


Faksimilė. (LSSR KGBA. Op. B. DOR Nr. 242. T. 4. L. 2.)
108

kaip ten jie. Ir dar Andriukas važiavo. O svarbiausia - tasai visų generolas". (KGB paraštėje rašo: Generolas "Z" -Zdebskis.) Dar toliau Petronis kalba: "Aš savo ranka prirašiau medžiagos "Kronikai", ir jie sakė: "Duokit, mes perrašysime mašinėle"... gal kokių 10 lapelių. Tai šitą padaviau per tą seselę". (KGB pabraukta ir paraštėje prierašas rusų kalba: "Turbūt per "Kobrą". "Kobra" - ses. M. Gavėnaitė.)

    Tai tik pavyzdys iš KGB pasiklausymų, išorinių stebėjimų ir kitų priemonių. Iš šio pokalbio KGB sužinojo, kad Petronis turi ERĄ, su kuria kiti daugina literatūrą. Daug kas čia pasakoma apie Virgilijų Jaugelj: jo veiklą, pasiaukojimą renkant parašus, dėl kurių šis jau 3 kartus buvo įkliuvęs, dabar - ketvirtą.

    Kito pasiklausymo metu iš Kauno vienuolių buto girdimi pas jas atvykusio vysk. V. Sladkevičiaus pokalbiai ir kun. J. Zdebskio dalijimasis patirtimi apie KGB sekimo metodus (šiuos pokalbius jie net pabraukia). Čia jie sužino, kad vysk. V. Sladkevičius veda seserims konferenciją apie kančią už Kristaus reikalą ir apie atlaidumą tardymų neištveriančiam žmogui.

    Nuo 1980 m. gegužės 29 d. iki 1985 m. gruodžio 2 d. buvo labai dažnai klausomasi Vytauto Vaičiūno ir kai kurių Kauno vienuolių butuose. Iš šių pasiklausymų protokolų paaiškėja, kad jų metu kagėbistai labai daug sužinodavo apie "Kronikos" ir kitos literatūros dauginimą, apie kun. S. Tamkevičiaus veiklą, apie kai kurias išdavystes ir kt. Ypač intensyviai buvo klausomasi tomis dienomis, kai ruoštasi nudeginti kun. J. Zdebskį bei po jo nudeginimo: jie žinojo jo sveikatos būklę ir daugelio žmonių išgyvenamą vidinę dramą. Iš Vyt. Vaičiūno pokalbių jie sužino apie kažkur pradedantį veikti naują dauginimo įrenginį (1980 10 30), apie tai, kad jis spausdinęs "Kronikas", dažnai pasidžiaugia "Bachūro" (kun. S. Tamkevičiaus) darbu, kalba apie galimą savo areštą, o tada jo darbą tektų perimti J. Stašaičiui. 1981 m. vasario 15 d. namuose pasisako, kad jis jau išrinktas į Helsinkio grupę. Prie šio pasiklausymo KGB užrašo išvadą: "Aišku, kad Vaičiūnas ir Stašaitis užsiima dauginimo aparatų gamyba ir tam vadovauja Tamkevičius ". Po Vaičiūno arešto
109

imta aktyviai sekti Stašaitį -1981 03 20" 86). Iš pasiklausymų KGB padaro išvadą, kad seselė B. Briliūtė vežiojanti nelegalius leidinius į jai paskirtus punktus.

    1981 m. kovo 17 d. pasiklausyme iš V. Vaičiūno buto girdima, kaip atvykusios seselės Julytė Kuodytė, Nijolė Sadūnaitė ir kiti džiaugiasi 9-osiomis "Kronikos" metinėmis. Čia nutariama: Nijolė dabar būsianti kurjerė - vežios spaudą87.

    1985 metų pasiklausymuose Vyt. Vaičiūnas vis gėrisi kun. Sigitu ir rodo jį kaip pavyzdį. O 1985 m. gruodžio 2 d. atėjęs kažkoks vyriškis tyliai kalbasi su Vaičiūnu apie KGB sekimo priemones: rūbų apipurškimą, kažkokių miltelių mašinoj pribarstymą. Net ant vairo. Tie milteliai sukelia kažkokią ligą. Vyriškis teiraujasi: "Kaip nustatyti, jei KGB kažką įrengia, norėdama sekti". Vaičiūnas atsako: "Tėvas Juozas (Zdebskis) nustato ". (Šiuos žodžius KGB pabraukė.) Toliau jie kalba apie jiems KGB pamėtėtą kažkokį agentą. V. Vaičiūnas sako: "Na va, dabar jie mus čia kalbant išklausys. Gal jam pasakys. (Vėl KGB pabraukta.) Tas namas toks, kad baisu ką kalbėtis. 88)

    Skaitant šiuos KGB pasiklausymus, stebina gero žmogaus elgsena: protas diktuoja, kad tikriausiai bute yra įrengtas sekimas, o žmogiški santykiai vis vien verčia atvirauti. Tačiau šie pasiklausymai buvo tik viena iš priemonių audžiant KGB "Voratinklį"; KGB naudojosi ir visomis kitomis priemonėmis.

    Apie kun. J. Zdebskio tiesioginį dalyvavimą įrengiant ir aptarnaujant dauginimo aparatūrą liudija ir agento "Prano" 1980 m. kovo 12 d. pranešimas, kuriame rašoma, kad kovo 10 d. 21 vai. pas jį buvo atėjęs Zdebskis ir prašė skubiai jam duoti 0,75 mm emaliuotos varinės vielos. Jis atsakęs, kad namie tokios neturįs ir galįs jos paieškoti rytoj rytą darbe. KGB iš to daro išvadą, kad "Zdebskis, matyt, dalyvauja montuojant aparatą ERA" 89).

    Kaip viena iš priemonių, aiškinanti asmenų dalyvavimą "LKB Kronikos" (ar kitos nelegalios literatūros) leidyboje,
----------------
86 Ten pat. T. 6. L. 122-123.
87 Ten pat. T. 6. L. 200-205.
88 Ten pat. T. 6. L. 214-217.
89 Ten pat. T. 1. L. 125.

110

buvo slaptaviečių paieška: jeigu kur surandama daug tos literatūros egzempliorių, tai yra pakankamai akivaizdus įrodymas, kad tas asmuo dalyvauja leidyboje arba turi tiesioginį ryšį su leidėjais. Yra 1976 m. sausio 4 d. KGB pažyma, kad jų "patikimas asmuo "K" (vėliau tapęs agentu "Mykolu"), padėdamas ruošti Šlavantų bažnyčią Kalėdoms, sienoje prie vargonų rado slėptuvę, o joje 6 "LKB Kronikos" 12 numerio egzempliorius. Vieną iš egzempliorių paėmė ir perdavė į KGB 90). Kažkodėl šį numerį savo šefams į Vilnių KGB Lazdijų poskyris nusiuntė tik 1976 m. gruodžio 30 d. 91)

    Pagal KGB Lazdijų RP užduotį jų patikimas asmuo "T" Avižienių kaime pas Romos Tamašauskaitės (kuri gaudavo ir kitiems duodavo skaityti pogrindinę literatūrą) tėvus 1977 m. gegužės 17 d. rado indų spintoje paslėptą "Aušros" 3 numerį ir tris KGB dominusias nuotraukas. Kelioms valandoms slapta viskas buvo perduota į KGB, kur buvo padarytos fotokopijos 92).

    1974 m. spalio 3 d. P. Plumpos kameros agentas praneša, kad P. Plumpa pasakojęs, jog jis su draugais Lietuvoje (ypač Žemaitijoje) ieškoję paslėptų lobių. Į klausimą, kam jam buvo reikalingi tokie lobiai, P. Plumpa, gal pasityčiodamas iš agento, o gal ir mitologizuotai prasitardamas apie savo svajonę, atsakė, kad būtų pastatęs tokį namą, kurio požemiuose būtų įrengęs spaustuvę ir spausdinęs retas knygas".

    1979 m. birželio 28 d. agentas "Donatas" rašo, kad Šlavantų bažnyčioje prie kopėčių radęs 10 "Kronikos" knygučių. 93) Tai 12, 13 It 14 numerių egzemplioriai.

    1980 m. gruodžio 29 d. agentas "Mykolas" praneša, kad apžiūrėjus Šlavantų bažnyčią, slėptuvių nerasta94. O 1985 m. gegužės 2 d. "Mykolas" praneša, kad Šlavantų bažnyčioje (kun. J. Zdebskis jau buvo perkeltas į Rudaminą) po kilimu kairėje altoriaus pusėje po kryžiumi surado vieną "LKB
------------------
90 Ten pat. T. 4. L. 148.
91 Ten pat. T. 5. L. 14.
92 Ten pat. T. 4. L. 199.
93 Ten pat. T. 5. L. 30.
94 Ten pat. T. 1. L. 150.

111

Kronikos" numerį. KGB nurodymu gegužės 16 d. jį paėmė ir kitą dieną perdavė vietiniams kagėbistams, kurie tuojau pat nusiuntė į Vilnių, KGB 5-osios tarnybos 3-iajam skyriui. Tai buvo "LKB Kronikos" 62 numeris.

    Visi "Mykolo", "Lilijos", "Granito", "Arvydo", "Petro" ir kitų agentų pranešimuose minimi gauti ar surasti ir į KGB perduoti "LKB Kronikos" ir "Aušros" numeriai tvarkingai sužymėti KGB pažymose, kurios paliktos tų numerių aplankuose. (Užmiršo sunaikinti, ar nebrangino savo agentų?..)

    Norėdami nustatyti, kur yra slaptavietės, ar rasti nelegalių antisovietinių leidinių, kagėbistai naudodavosi ne tik agentų paslaugomis, bet ir patys įtariamų asmenų butuose ar kituose pastatuose darydavo slaptas kratas (priemonę "D"). Šia priemone KGB naudodavosi labai dažnai: ieškodami ne tik antisovietinės literatūros, bet ir tikrindami juos dominančių asmenų lojalumą sovietinei valdžiai. Daugelis žmonių nujausdavo, o kiti ir aiškiai pastebėdavo tokios kratos paliktus pėdsakus, bet juk ne visuose butuose nuolat kas nors galėjo būti namie. Antai žinoma, jog kun. J. Zdebskis prašydavo šeimininkės, kad ji nei valandai nepaliktų namų tuščių. (Mat Šlavantuose jo bute nebuvo telefono, todėl kagėbistams buvo sunkiau įrengti stacionarinį pasiklausymą: teko tenkintis agentų pranešimais, išoriniu stebėjimu ir... kratomis. Būdavo oficialios kratos, bet daug dažniau jo namo patalpas (neįsiregistravusių asmenų tikrinimo ar kitais pretekstais) KGB nurodymu apžiūrėdavo milicijos ir apylinkės darbuotojai. Daryti jo name kratas kagėbistams ir nebuvo didelio reikalo, nes ten, kaip paaiškėja iš pasiklausymų V. Vaičiūno bute, KGB dažnai "įtaisydavo" tai kokį "ligonį" (kurį iš savo gailestingumo priglausdavo kun. J. Zdebskis), tai kokį "nuskriaustąjį", o iš tikrųjų vagį, alkoholiką, agentą, kurie ir atlikdavo kratą. Pagaliau artimas bažnyčios ir namų darbų talkininkas agentas "Mykolas", kartais pas jį atostogaujanti agentė "Svetlana" irgi viską iššniukštinėdavo: ne tik kas kur yra, bet ir kas ką dirba. Iš agento "Mykolo" KGB žinojo net kur išvažiuodamas kun. J. Zdebskis padeda savo kambario raktą: kartą tokio eilinio milicijos patikrinimo metu, šei-
112

mininkei pareiškus, kad nežino kur raktas, jie atsakė: "Patys surasim" ir pasiėmė už durų staktos paslėptą raktą.

    Tačiau KGB neatsisakė minties ir patys atlikti slaptą kratą. Padedant agentui "Mykolui" buvo nustatyta, kad namuose signalizacijos nėra, durys užrakinamos vidine spyna, raktas - "su dviem barzdelėm". Bet šeimininkė rakto niekam nepatikinti (1979 06 07 pranešimas) 95). Agentui "Donatui" buvo pavesta apžiūrėti, ar negalima įrengti pasiklausymo, o agentas "Šaknis" ("Korn") 1983 m. rugpjūčio 26 d. praneša apie kun. J. Zdebskio norą į bažnyčią įvesti signalizaciją 96). Pagaliau agentas "Mykolas" padarė įėjimo į namą durų rakto atspaudą, pagal kurį KGB pagamino raktą ir davė jį išbandyti. 1984 m. gegužės 29 d. agentas "Mykolas" raktą grąžino atgal, nes jis netiko. KGB sau įsirašė priemonę: pagal seną atspaudą padaryti naują raktą 97). Kadangi greitai kun. J. Zdebskį perkėlė į Rudaminą, nėra žinių, ar KGB pavyko jo bute atlikti slaptą kratą ar ne.

    Vien iš šios bylos (DOR Nr. 242) žinoma, kad tokios slaptos kratos buvo numatytos atlikti "Mistiko" (kun. L. Kunevičiaus), kun. K. Vasiliausko, "Kolekcionieriaus" (kun. Dobrovolskio OFM Cap.), "Seminaristo" (J. Stašaičio), ses. Loretos Paulavičiūtės, A. Raškinio ir kituose butuose. Šių kratų metu būdavo ne tik apžiūrima rasta antisovietinė ar "ideologiškai žalinga" literatūra, bet ji ir paimama arba padaromos šių dokumentų fotokopijos.

    Ieškant "LKB Kronikos", "Aušros" ar kitų pogrindžio leidinių, LSSR KGB buvo paruoštas smulkus planas ir patvirtintas KGB pirmininko J. Petkevičiaus, kaip atlikti slaptą kratą (priemonę "D") Rudaminos bažnyčioje. Krata buvo atlikta 1985 m. 23 - 24 d. naktį, tačiau nieko inkriminuojančio nerasta. Į bažnyčią įeiti raktų dublikatai, be abejo, buvo padaryti taip pat agentams, kurie naudodavosi šių raktų originalais, padedant 98). Manytina, kad ši krata KGB labai domino dėl to, kad jau buvo areštuoti ir nuteisti pagrindiniai
---------------------
95 Ten pat. T. 1. L. 86.
96 Ten pat. T. 1. L. 227.
97 Ten pat. T. 8. L. 11.
98 Ten pat. T. 8. L. 126-131.

113

"LKB Kronikos" inspiratoriai ir, jų nuomone, redaktorius kun. S. Tamkevičius bei kun. A. Svarinskas, o "Kronika" ir toliau buvo leidžiama. Jiems magėjo išsiaiškinti, ar kun. J. Zdebskis nėra naujasis "Kronikos" redaktorius, ir kratos metu, matyt, tikėjosi rasti surinktos šviežios informacijos "Kronikai". Tačiau ir šįkart jie prašovė prošal.

    Nėra abejonės, kad tokios kratos buvo ne kartą atliktos pas tuos TTGKK narius, "LKB Kronikos" leidėjus, daugintojus ir platintojus, kur tik buvo tai įmanoma įvykdyti. Tikslas vienas ir tas pats: nustatyti, kas yra pagrindiniai dokumentų rengėjai, redaktoriai, leidėjai, platintojai, ir ypač gauti duomenų, kad sužinotų į laisvąjį pasaulį perdavimo kanalus.

 
 
  Sukurta padedant Arkivyskupui S.Tamkevičiui SJ & windows vista forum