gototopgototop
    
 
     
 
 
 
   
 
     
 
 
11t. 1.6-1.7 Spausdinti El. paštas
1.6. KGB KOVA PRIEŠ "LKB KRONIKĄ
LIETUVOJE


     "Kronikos" leidėjams vestų operatyvinių bylų neišliko, bet metodais ir priemonėmis jos turėjo būti panašios į tą, kuri buvo numatyta kovojant prieš TTGKK, 1979 m. vasario 14 d. patvirtinta LSSR KGB pirmininko pavaduotojo H. Vaigausko. (Žr. "Vadinamojo Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto kompromitacijos ir griovimo agentūrinių operatyvinių priemonių planas".)

    Be abejo, sekimui pirmiausia reikėjo panaudoti tarp dvasininkų ir tikinčiųjų veikiančią agentūrą: su jos pagalba buvo renkama medžiaga, pradedant nuo informacijos teikėjų iki jos siuntėjų į Vakarus. Katalikų Bažnyčios vadovybėje esantys agentai buvo įpareigoti tarp kunigų "Kroniką" visaip diskredituoti, menkinti, vertinti jos veiklą kaip žalingą Bažnyčiai. Įtariamiesiems "Kronikos" leidėjams buvo siuntinėjami jų veiklą niekinantys laiškai. "Tikinčiųjų" ar "grupės kunigų" vardu jų vadovams - vyskupams ar valdytojams rašyti ir siuntinėti laiškai, kuriuose buvo smerkiama "kronikininkų" veikla. Leidėjams stengtasi įpiršti klaidingą informaciją, kad ją paskelbus "Kronikoje" pats leidinys taptų dezinformuojantis ir šmeižikiškas. Jos leidybos nariams buvo naudojamos įvairios sekimo ir specialios priemonės. Stengtasi nustatyti tiesioginius "Kronikos" leidėjus ir juos represuoti, išsiaiškinti "Kronikos" ir "Aušros" informacijos perdavimo į Vakarus kanalus ir juos nutraukti. "Kronikoje" skelbtiems faktams paneigti, kaip rašė patys kagėbistai rajoninėje spaudoje, buvo skelbiami antireligine tema mokytojų, moksleivių, atskirų tikinčiųjų straipsniai, kuriuose buvo smerkiama "reakcinga klerikalų kurstytojiška" veikla.

    Dar tik pradėjus reikštis atviram kunigų priešinimuisi tikinčiųjų laisvių varžymams, 1969 m. KGB agentūrinių operatyvinių priemonių plane įrašė punktą: "Šitų kunigų (Tamkevičiaus, Dumbliausko, Kunevičiaus, Zdebskio) autoriteto nužeminimui ir jų sukompromitavimui prieš tikin-
169
čiuosius paruošti ir rajono spaudoje išspausdinti atitinkamą straipsnį " 124).

    Praslinkus porai metų po "Kronikos" pasirodymo, 1974 m. rugpjūčio 14 d. LSSR KGB pirmininko generolo majoro J. Petkevičiaus patvirtintame "Agentūrinių operatyvinių priemonių plano, kad būtų sukompromituoti vadinamos "Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos" leidybos reakcingieji kunigai" penktame punkte (yra tik šio plano dalies išrašas) rašoma:

    "Yra žinoma, kad kunigai reakcionieriai Tamkevičius, Zdebskis, Svarinskas, Račiūnas yra nelegalaus leidinio "Kronika" tiesioginiai organizatoriai.

Įgyvendinant agentūrines operatyvines priemones, kurios yra numatytos šių kunigų operatyvinio tyrimo bylų planuose, ypatingą dėmesį skirti nusikalstamos veiklos dokumentavimui ir rinkimui duomenų, kuriuos vėliau būtų galima panaudoti juos kompromituojant prieš dvasininkiją ir tikinčiuosius.

    Be to, jiems pasiųsti "grupės " kunigų vardu daug argumentuotų laiškų, kuriuose būtų smerkiama jų priešiška veikla kaip kenkianti Lietuvos Katalikų Bažnyčiai. Vykdytojai: LSSR KGB 5 skyriaus 4 poskyris bei Alytaus, Kapsuko, Lazdijų, Šakių rajonų poskyriai"
125).

    Jau po savaitės KGB Lazdijų RP viršininkas T. Žemaitis agentui "Gediminui" duoda užduotį: "Tarp dvasininkų kilus kalbai apie "Kroniką ", siūlome Jums išreikšti abejonę dėl jos nelegalios leidybos prasmės. Išsakykite ir ginkite nuomonę, kad "Kronikos" leidimas Bažnyčiai ir tikintiesiems atneš daugiau blogo negu gero, kad joje talpinamuose straipsniuose liečiami ateistai, pasisakoma prieš kulto įstatymus, o dabar kunigams darbo sąlygos pakankamai geros, ir todėl neverta aštrinti padėties; beprasmiška konfliktuoti su valdžia, nes tai gali ją paskatinti imtis atitinkamų varžymų" 126).

    1979 m. liepos 4 d. KGB Lazdijų rajono poskyrio viršininkas T. Žemaitis rašo LSSR KGB 5-osios tarnybos viršininkui E. Baltinui raštą "Apie darbą ieškant nelegalių antisovietinių leidinių autorių, leidėjų ir platintojų bei jų
--------------------
124 LSSR KGBA. Op. b. DOR Nr. 242. T. 2. L. 27, 28.
125 Ten pat. T. 3. L. 273.
126 Ten pat. T. 3. L. 274.
170

kompromitacijos ". Rašte nurodomi įtariamieji Zdebskio talkininkai: "inžinierius" - V. Vaičiūnas, kunigas - nelegalas R Našlėnas - Kerbelis, ses. M. Vitkūnaitė, gydytojos: G. Drą-sutytė ir S. Opolskaitė. Ten pat rašoma: "Duodant atkirtį į "Kronikoje " Nr. 33 atspausdintą ir Vatikano radijo paskelbtą šmeižtą apie Stebulių aštuonmetės mokyklos mokytojus, buvo paruoštas ir 1979 m. kovo 27 d. rajono laikraštyje "Darbo vėliava " išspausdintas straipsnis "Pagieža radijo bangomis ", kuriame demaskuojamas Vatikano radijo šmeižtas. S. m. balandžio - gegužės mėnesiais Šlavantų parapijos tikinčiųjų vardu buvo paruošti ir vyskupo Povilonio bei RRT įgaliotinio vardu pasiųsti prieš dvasininkiją ir tikinčiuosius "Akiplėšą " kompromituojantys pareiškimai, kuriuos pasirašė 27 tikintieji.

    (...) Kad "Akiplėšos" dėmesys būtų atitrauktas, pas jį pasiųstas Veisiejų gyventojas "D ", kuris niekur nedirba, yra amoralaus elgesio ir girtuoklis. "D" kreipėsi į "Akiplėšą" kaip nukentėjęs, negalintis įsidarbinti (o taip būdavo buvusiems politiniams kaliniams) ir buvo jo priimtas". Rašto pabaigoje LSSR KGB 5-oji tarnyba 3-iasis skyrius prašomi padėti kun. J. Zdebskio bute įrengti priemonę "T" (slaptą pasiklausymą) 127). 1979 m. Varėnos rajone į autoavariją pateko kun. S. Tamkevičius. Valstybinė automobilių inspekcija pripažino, kad kaltas invalido vežimėliu važiavęs pilietis. Tai pripažino ir pats nukentėjusysis. Vėliau, KGB apdorotas - įbaugintas ir papiktintas - jis iškėlė teisminį ieškinį kun. S. Tamkevičiui. (Apie KGB užmačias pradžioje jis pats pasipasakojo kun. S. Tamkevičiui.) Varėnoje įvyko teismas, kurio tikslas KGB užsakymu - buvo pripažinti, kad kaltas kun. S. Tamkevičius, jį nuteisti kaip avarijos kaltininką, tuo diskredituojant žmonių akyse ir gal eliminuojant iš "Kronikos" leidybos ir TTGKK veiklos 128). Tuo pačiu metu "kybartiečių" vardu buvo organizuoti ir pasiųsti jam laiškai, kuriuose jis buvo kaltinamas ne tik "nutrūktgalvišku" važinėjimu, bet ir kažkokių merginų - Genučių ir Onučių - vežiojimu. (O tai buvo "Kronikos" talkininkės.)
---------------
127 Ten pat. T. 5. L. 170-172.
128 Ten pat. T. 1. L. 87.

171

    Minėtieji faktai iliustruoja, kokių išradingų ir šlykščių priemonių buvo griebiamasi prieš įtariamuosius "Kronikos" leidėjus ir kaip sinchroniškai, vienu metu, būdavo stengiamasi jiems suduoti smūgį iš kelių pusių - suorganizuojant teismo procesą ir drauge "tikinčiųjų" vardu apkaltinant nesąžiningumu bei nedorumu, kad kuo daugiau jie būtų pribloškiami morališkai, fiziškai ir finansiškai. Taip buvo bandoma juos palaužti ir atitraukti nuo "Kronikos" leidybos 129).

    "Akiplėšai" galutinį smūgį suduoti KGB planavo spec. priemone: jo nudeginimu cheminėmis medžiagomis ir šį nudeginimą mediciniškai įforminti kaip venerinę ligą. Net ir nepavykus įgyvendinti antrosios dalies - sufabrikuoti venerinę ligą - kunigams ir tikintiesiems per agentus buvo skleidžiami įvairūs šmeižtai.

    KGB pastangas numanė ir suprato "Kronikos" bendradarbiai. Agentė "Tatjana" 1985 m. lapkričio 18 d. praneša, kad "Kulisą" (ses. J. Kuodytę) aplankė "Fanatikas" (V. Vaičiūnas). (Abu aktyvūs "Kronikos" rėmėjai.) "Fanatikas" atnešė kažkokius popierius. Po to jie aptarinėjo tų "tikinčiųjų", kuriais naudojasi KGB, veiklą. Jie kalbėjo, jog KGB siekianti, kad tikintieji patys pasmerktų reakcingus kunigus. Toliau jie kalbėję, kad tiems "tikintiesiems" (o iš tikrųjų agentams) KGB duoda užduotį suartėti su jaunaisiais kunigais ir juos demoralizuoti, nes, kaip sako kagėbistai, "blaivus požiūris į lytinį gyvenimą griauna tikėjimo fanatizmą " 130).

    Tokiomis priemonėmis ir visais frontais KGB stengėsi sugriauti tai, ką statė uolieji kunigai, ir siekė supūdyti Bažnyčios ateitį - jaunuosius kunigus.

    1985 m. vasario 7 d. LSSR KGB 5-osios tarnybos 3-iojo skyriaus vyr. operatyvinis įgaliotinis majoras V. Pakrosnis surašė 4 puslapių pažymą apie 1985 m. sausio 28 d. įvykusį susitikimą su agentu "Jaku". Užduotyje akcentuojamas agento poveikis vienam pažangiam vyskupui. Rašoma: "(...) kadangi jis (...) agentu pasitiki ir priimdamas sprendimus su juo tariasi, nesukeliant įtarimo, jam (tam vyskupui) daryti
-------------
129 Ten pat T. 6. L. 218.
130 Ten pat. T. 8. L. 83, 84.

172

teigiamą įtaką, kad jis būtų apsaugotas nuo kunigų - ekstremistų įtakos bei neapgalvotų veiksmų valdant vyskupiją" 131).

    Iš kun. J. Zdebskio operatyvinės bylos DOR Nr. 242 šeštojo tomo matyti, kiek daug buvo įrengta pasiklausymo vietų įtariamųjų "Kronikos" leidyba butuose. Šiame kelių šimtų lapų storio tome yra įrišti tik vadinamieji pasiklausymo "memorandumai", t. y. tos pasiklausymų vietos, kuriose buvo kalbama konkrečiai apie kun. J. Zdebskį. Iš memorandumų konteksto matyti, kad čia nėra medžiagos apie daugelį kitų su pogrindžio spauda susijusių asmenų. Čia minima medžiaga, kaip tiesiogiai nesusijusi su kun. J. Zdebskio asmeniu, nebuvo įtraukta į šį tomą. Nėra abejonės, kad ji nebuvo išmesta, o įdėta į anų sekamųjų operatyvines bylas, kurios, deja, nėra išlikusios.

    Neabejotina, kad ir slaptos kratos (priemonė "D") buvo darytos ne tik Rudaminos bažnyčioje (kur klebonavo kun. J. Zdebskis), ne tik "Mistiko" (kun. L. Kunevičiaus), kun. K. Vasiliausko ir kitų įtariamųjų "Kronikos" leidyba butuose (žinoma, jeigu tik juos palikdavo kad ir neilgam tuščius). Slaptos kratos ne tik kagėbistams, bet ir visai sovietinei sistemai buvo daug parankesnės negu viešos. Viešos (ypač pas "Kronikos" bendradarbius) paprastai būdavo aprašomos pačioje "Kronikoje" ir sukeldavo pasaulyje nepageidaujamą rezonansą - kad vėl pradėjo veikti sovietinė represijų mašina; o slaptos - praeidavo tyliai ir rezultatai galėdavo būti ne blogesni - patikrinti, ar sekamojo bute yra įkalčių, ir jeigu yra, tik tada atlikti oficialią viešą kratą.

    Kad būtų lengviau atsekama "Kronikos" mašinraščio spausdinimo vieta, KGB per savo agentus stengėsi įtariamiesiems "Kronikos" spausdintojams "parūpinti" kalkės, kurią prieš tai apdorodavo tam tikru užkoduoto pavadinimo cheminiu preparatu "MT". Iš agentų ar kitais būdais gautus naujus "Kronikos" numerius KGB perduodavo į OTO skyrių, kad be kitų ekspertinių tyrimų, būtų patikrinta, ar nėra preparato "MT" pėdsakų. Jeigu pėdsakų būdavo randama,
---------
131 Ši faktologinė medžiaga paimta iš Lietuvos genocido aukų muziejaus fonduose saugomų "LKB Kronikos" aplankų.
173

P. Plumpa

    KGB gaudavo keletą jį dominančių faktų: kas ir kam perdavė tą kalkę ir kurioje, apytikriai, vietoje ji spausdinant panaudota. Buvo patirta, kad vėliau kažkokiu specialiu preparatu KGB apdorodavo ir popierių, kurį agentų padedami stengdavosi įduoti įtariamiems "Kronikos" dauginimu asmenims.

    Prieš "kunigus reakcionierius",  ypač  įtariamus esant "Kronikos" leidėjais, buvo imtasi šmeižtų ir kompromitavimo kompanijos - stengtasi apšaukti juos karjeristais, norinčiais išgarsėti kaip tariamieji tikėjimo kankiniai, Bažnyčios vienybės skaldytojais ir jos teisės (kanonų) laužytojais.

    KGB surinktoje "Kronikos" dokumentikoje išsiskiria vienas iš jų tikslų: neutralizuoti "Kronikos" įtaką čia, vietoje, duoti joje skelbiamiesiems faktams atkirtį ir ją diskredituoti. Ypač didelis dėmesys kreipiamas į tuos "Kronikoje" paskelbtus faktus, apie kuriuos pranešdavo Vakarų radijo stotys; kitiems, tik "Kronikoje" užfiksuotiems įvykiams didelio dėmesio neteikdavo. Tai logiška ir suprantama: apie pirmuosius girdėdavo milijonai žmonių, o apie antruosius pasiskaitydavo tik būrelis "Kronikos" platintojams patikimų asmenų. Dėl to, kad "Kronikoje" paskelbti ir ypač per Vakarų radiją transliuoti faktai būtų paneigti, KGB darydavo dvi, tris, o kartais ir daugiau agento pateiktų "Kronikos" numerio fotokopijų ar erakopijų. Iš tų kopijų buvo iškerpami reikalingi paneigti straipsniai ir siunčiami tos vietovės, apie kurią rašoma, KGB miesto skyriui ar rajono poskyriui. Sis padalinys privalėdavo pasistengti ne tik nustatyti informacijos autorių (kas jiems retai pavykdavo), bet ir organizuoti to straipsnio faktų paneigimą. Kaip tai buvo daroma, daugeliui žinoma. Pavyzdžiui, dėl to, kad paneigtų "Kronikoje" paskelbtą žinią apie mokinių persekiojimą už religinius įsitikinimus ar praktiką, būdavo sušaukiamos tos mokyklos moksleivių ir moky-
174


V. Jaugelis P. Petronis

tojų (klasės ar visos mokyklos) susirinkimas, kur į šuns dienas išdėdavo tokius "melagius ir akiplėšas mokinius" ir "įro-dydavo", kad jie buvo ne persekiojami, o tik švelnutėliai auklėjami.

    Pagal pasiųstas iškarpas LSSR KGB iš miestų skyrių ir rajonų poskyrių reikalaudavo oficialaus juridinio "tyrimo". "Kronikos" pranešime minimų asmenų apklausą paprastai atlikdavo vietos KGB tardytojai (kartais komandiruoti iš Vilniaus). Nežinoma, kur ir kam buvo panaudojami bei kur komplektuojami tų apklausų protokolai. Jų kopijų yra "Kronikos" leidėjų ir daugintojų baudžiamosiose bylose. Šios apklausos ataustos akivaizdžiai šališkais sovietinių pareigūnų išteisinimo, o nukentėjusių tikinčiųjų apkaltinimo siūlais. Kodėl tai daryta, kam buvo reikalingas šis "Kronikoje" skelbtų faktų juridinio patikrinimo farsas, nėra visai aišku. Gal todėl, kad kaltinamiesiems "Kronikos" leidyba būtų galima inkriminuoti "šmeižtą prieš tarybinę tikrovę", o pasitaikius progai ar suorganizavus kokią akciją, pasauliui pateikti oficialius "dokumentus", įrodančius, kokie neteisingi yra "Kronikoje" aprašyti ir per Vakarų radiją pagarsinti faktai. Tačiau svarbiausias tikslas būdavo išsiaiškinti, kas pateikė informaciją ir kaip, per ką faktai pasiekė "Kroniką".

    Labai daug duomenų, iliustruojančių šį KGB darbą, yra P. Plumpos, V. Jaugelio, P. Petronio ir kitų dėl "Kronikos" teistų baudžiamojoje byloje. Čia du tomai - 13 ir 14, kiek-
175

vienas per 300 lapų - skirti beveik vien "Kronikos" 1-7 numeriuose skelbtų ir per Vakarų radiją pagarsintų faktų "tikrinimui". (Tiesa, tai daugiausia tik kopijos apklausų protokolų; originalai, matyt, buvo laikomi kažkur kitur.)

    Pavyzdžiui, šios baudžiamosios bylos 14 tome yra "tikrinamas" "Kronikos" 7 numeryje paskelbtas įvykis, kai 1972/ 73 mokslo metais Miežiškių vidurinėje mokykloje mokiniai buvo verčiami stoti į komjaunimą, o dėl tikėjimo persekiojami. Kaip uoliausi šios akcijos veikėjai nurodomi 11-os klasės vadovė, komjaunimo sekretorė, du mokytojai ir LKP rajono komiteto sekretorė. Pastaroji šantažavo ne tik tikinčius mokinius, bet užrašinėjo ir Miežiškių klebono pamokslą. Visa tai buvo svarstyta slaptame mokytojų susirinkime. 1974 m. gegužės 23 d. LSSR KGB tardymo skyriaus viršininkas pulk. E. Kisminas rašo raštą KGB Panevėžio miesto skyriaus viršininkui papulkininkiui J. Martinkevičiui, kad patikrintų faktų teisingumą ir tai, kas galėjo surinkti tokias žinias ir perduoti jas "Kronikos" leidėjams'" 132).

    Užvirė darbas: norint nustatyti, kas perdavė žinias apie šį mokytojų susirinkimą, buvo tardomi mokytojai, o moksleiviai buvo įpareigoti sekti vieni kitus. Partijos rajono komiteto sekretorė ir propagandos skyriaus vedėjas; komjaunimo komiteto instruktorė ir Ramygalos ateistų atstovas kvietė ir tardė tikinčiųjų mokinių tėvus, lankėsi pas juos namuose, priekaištavo dėl kambariuose esančių kryželių, grasino, kad dėl to pensininkai negausią pensijų. Tarybinio ūkio (sovchozo) kontoros darbuotojai buvo įspėti, kad dėl bažnyčios lankymo būsią atleisti iš darbo. Apylinkės pirmininkė sekdavo, kas eina į bažnyčią ir tuos pajuokdavo, o ūkio vadovui Valaičiui partijos rajono komitetas įrašė papeikimą dėl to, kad leido klebonui nusipirkti butą.

    1974 m. birželio 19 d. KGB Panevėžio miesto skyriaus viršininkas J. Martinkevičius rašo LSSR KGB tardymo skyriaus viršininkui E. Kisminui raštą, kuriame praneša, kad 1973 m. gegužės mėn. partijos Panevėžio rajono komitetas Miežiškių vidurinėje mokykloje ir Miežiškių sovchoze viso
-----------
132 LSSR KGB A. Baudž. b. Nr. 47706/3. T. 14. L. 1.
176

Faksimilė   (LSSR KGBA. Baudž. b. Nr. P-14308-U. T. 3. L.96.)
177

labo atliko sociologinius tyrimus, kaip visuomenės organizacijos dirba darbą. Tam buvo pasitelktas tarybinis ir partinis aktyvas. Taigi "Kronikoje" faktai iškreipti ir šmeižikiški. Prideda R. Smetonienės, A. Kristučio, G. Marmokienės, A. Gudienės, I. Bučytės (Rajunčienės), V. Valaičio, J. Šakalio ir B. Gobriūnienės apklausų protokolus, kuriuose įrodoma, kad "faktai iškraipyti". Baigdamas konstatuoja, kad "pravestų apklausų metu nenustatyta, kas galėjo medžiagą surinkti ir perduoti "Kronikos" leidėjams" 133).

    Tais pačiais metais KGB Utenos miesto skyrius "tiria" "Kronikos" 7 numeryje aprašytą Kuktiškių aštuonmetės mokyklos tikinčiųjų mergaičių išjuokimą ir persekiojimą dėl to, kad per Velykas bažnyčioje jos barstė gėles. Jų karikatūros buvo iškabintos mokyklos sienlaikraštyje, o jos pačios baramos ir bauginamos. Barstyti gėles jas išmokiusiai kolūkio darbininkei Veronikai Katinienei kolūkio pirmininkas grasino atimsiąs žemės sklypą, neduosiąs ganyklos ir pašaro. Čia taip pat pridedami KGB atliktų apklausų protokolai, kur "įrodomas faktų iškraipymas" 134).

    Kratų metu paimtos ne tik "Kronikos", bet ir kitos literatūros "ideologinį žalingumą" KGB taip pat įformindavo juridiškai. Antai Lelioto "Gyvenimo problemos sprendimas", Leonardo Andriekaus "Saulė kryžiuose", Antano Maceinos "Bažnyčia ir pasaulis", "Pasaulėžiūros klausimai", "Ką apie Dievą sako šiuolaikiniai mokslininkai", "Tarp dviejų įstatymų", "Teisė gyventi, kai draudžiama gimti" (kun. J. Zdebskio paskutinis žodis jo antrojo teismo metu) ir kt. "ideologinį žalingumą" dažniausiai nustatydavo KGB pakviesti "ekspertai istorikai" Jonas Aničas arba Juozas Jarmalavičius.

    Minėtos baudžiamosios bylos 13-ame ir 14-ame tomuose yra "Kronikos" 1-7 numeriuose skelbtų faktų tyrimas ir jų "šmeižikiško charakterio" nustatymas ne tik Panevėžio ir Utenos, bet ir Kauno, Zarasų, Lazdijų, Švenčionių, Šakių, Marijampolės, Tauragės, Prienų, Biržų ir kituose rajonuose bei miestuose.
Tai, kad visų "Kronikos" numerių fotokopijos arba era-
-------------
133 Ten pat. T. 14. L. 5.
134 Ten pat. T. 14. L. 49-60.
178

20 Faksimilė. (LSSR KGBA. Baudž. b. Nr. P-47706/3. T. 14. L. 93.)

kopijos yra sukarpytos, rodo, jog visų miestų ir rajonų KGB padaliniai turėjo pakankamai darbo aiškindamiesi žinių autorius, organizuodami joms "atkirtį" vietinėje spaudoje, darbo kolektyvuose, mokyklose, ligoninėse ir t. t.
179

    KGB surinktoje "Kronikos" dokumentikoje (Lietuvos genocido aukų muziejaus fonduose) ant "Kronikos" dokumentų yra palyginti mažai KGB vadovybės nuorodų dėl atskirų faktų tikrinimo; reikia manyti, kad "tikrinimai" buvo daromi nuolat ir sistemingai, todėl tokios rezoliucijos ir nebuvo reikalingos. Galima paminėti vieną kitą.

    "Kronikos" 52 numerio aplanke yra sudarytas šiame numeryje skelbtų rajonų sąrašas, kuriame nurodyta, į kokius rajonus ir miestus siųsti "tikrinti". Tai, matyt, tipinė, visiems numeriams būdinga faktų "tikrinimo ir paneigimo" priemonė.

    Kad faktai būtų "paneigti", kartais talkindavo ir KGB centras iš Vilniaus. Prie Vatikano radijo pranešimo pagal "Kronikos" 54 numerio (1982 08 15) straipsnio, kur pateikiamas Tverų vidurinės mokyklos tikinčiųjų mokinių tėvų protestas mokyklos direktorei dėl to, kad jų vaikai mokykloje persekiojami dėl tikėjimo, yra LSSR KGB pirmininko pavaduotojo H. Vaigausko rezoliucija 5-osios tarnybos 3-iojo skyriaus viršininkui J. Radzevičiui, kurioje rašoma: "Yra susitarta su ministru Rimkum (tuometiniu Švietimo ministru), kaip pravesti kontrapriemonę prieš šią melo kompaniją". (Kaip tai būdavo daroma - kaip balta būdavo paverčiama juodu ir atvirkščiai, paminėjome anksčiau.)

    "Kronikos" 64 numeris (1984 m. lapkričio mėn.) žinių pranešimus per "Laisvosios Europos" ir "Amerikos balso" radijo stotis buvo pavesta tikrinti V. Šiaudiniui, V. Čekeniui, P. Vozbutui ir su tikrinimo rezultatais supažindinti tardytoją T. Lazarevičių. Kagėbistų suaktyvėjimas šiuo laikotarpiu suprantamas: kadangi areštavus kun. A. Svarinską ir kun. S. Tamkevičių (kuriuos jie laikė pagrindiniais "Kronikos" inspiratoriais, o gal ir leidėjais), "Kronikos" leidyba ir perdavimas į Vakarus nenutrūko, todėl toliau reikėjo intensyviai ieškoti jos redakcijos. "Kronikos" tolesnis egzistavimas rodė jų bejėgiškumą, diskreditavo jų veiklą prieš savo vadovybę Maskvoje. Ties šiame numeryje esančiu teiginiu, kad per 13 gyvavimo metų "Kronika" Įrodė savo patikimumą, yra tulžinga (atrodo, H. Vaigausko) rezoliucija: "Drg. Radzevičiau, kartu su drg. Lazarevičiumi reikia ruošti atkirtį, kuriuo
180

paneigti Kronikos informacijos patikimumą. Galima panaudoti faktus iš Kazimiero jubiliejaus švenčių ".

    Dar svarbesnė užduotis buvo nustatyti straipsnių autorius. Šiam tikslui tikriausiai būdavo pasitelkiamos visos KGB miesto skyriaus (ar rajono poskyrio) agentūrinės, operatyvinės ir techninės priemonės. H. Vaigauskas, analizuodamas iš agento "Žilvino" (Šiauliuose) gautą "Kronikos" 58 numerį, rašo: "Dėl kun. Plioraičio pareiškimo. Aišku, kad jis įdėjo šį "kūrinį". Būtinai pareikalauti pasiaiškinimo profilaktikos metodu. (Skaitykime [jį] kaip "Kronikos " bendradarbį.) Kur gerai [KGB Jdirba, gali prispausti kunigą". Jiems rūpėjo išsiaiškinti, kas yra "Kronikos" žinių autoriai ir spaudė savo darbuotojus, kad jie prispaustų ir užčiauptų "reakcionierius".

    Iš KGB užrašytų ant 64-ojo "Kronikos" numerio komentarų atrodo, kad baudžiamojon atsakomybėn buvo numatomas patraukti ir kun. A. Šeškevičių SJ. Prie šio numerio yra teisininko (tikriausiai KGB tardymo skyriaus poskyrio viršininko) Urbono išvada dėl šiame numeryje minimo kun. A. Šeškevičiaus "nusikaltimo". Urbonas pripažįsta, kad nusikaltimas teisiškai yra pagrįstas - kun. A. Šeškevičiaus samprotavimai "yra idėjiškai žalingi, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas baudžiamajai ar administracinei atsakomybei" ir pataria operatyvininkams "lanksčiau ir išradingiau dirbti".

    Nemažą kagėbistų susierzinimą sukėlė Vatikano radijo iš "Kronikos" 71-ojo numerio (1986 08 15) perduota žinia, kad Religijų reikalų tarybos įgaliotinis P. Anilionis susitikime su Katalikų Bažnyčios hierarchais priekaištavo, jog jie deramai nereagavo į valdžios padarytas Bažnyčiai nuolaidas. KGB parūpo, kas iš hierarchų palaiko ryšius su "reakcionieriais", ir įsirašo užduotį: "išsiaiškinti, kas perduoda "Kronikai" šią informaciją?"

    Kaip matyti, visą laiką KGB dirbo intensyviai, norėdama nustatyti "Kronikoje" skelbtų (ir ypač per Vakarų radijo stotis išgarsintų) žinių autorius, šių žinių plaukimo į "Kroniką" kanalus, jos leidėjus, perdavimo į Vakarus būdus ir t. t., kad po to operatyvinėmis ar represinėmis priemonėmis galėtų "Kroniką" likviduoti ar bent prislopinti jos skleidžiamą tiesos žodį.
181
1.7. KGB KOVA PRIEŠ "LKB KRONIKĄ"
VAKARUOSE

    Sovietų Sąjungai pats baisiausias dalykas buvo, kad Vakarus pasiekusi "Kronika" pasauliui pateikdavo tiesą apie Katalikų Bažnyčios, jos tikinčiųjų padėtį ir apskritai žmogaus teises ir laisves Lietuvoje (o podraug ir visoje SSRS). Kita vertus, Vakarų radijo stočių transliuojamos "Kronikos" žinios "darė didžiulę žalą ir Lietuvos tarybinei liaudžiai". Valstybė, turėdama visų informacijos priemonių - spaudos, radijo ir televizijos - monopolį, griežtai cenzūravo visus pranešimus, todėl jokie valdžios daromi nusikaltimai žmogaus teisėms ir laisvėms oficialiai nebuvo galimi paskelbti. Dėl tos priežasties paprastai tylomis ir slapčiomis daromi tokie nusikaltimai platesniems gyventojų sluoksniams negalėjo būti žinomi. Taigi Vakarų radijo stotys buvo vienintelis visiems prieinamas (nors ir labai techniškai trikdomas ir slopinamas) teisingas informacijos šaltinis, iš kurio buvo galima sužinoti tiesą apie įvykius ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje. "LKB Kronika" šioms stotims buvo vienas iš pagrindinių žinių šaltinių apie žmogaus teisių padėtį Lietuvoje. Iš šių stočių pranešimų tiesą sužinodavo ir Lietuvos žmonės.

    Sovietų Sąjungai situacija tapo dar nepalankesnė, kai "Kronikos" žinios imtos transliuoti ne tik lietuvių, bet ir rusų, anglų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Šios žinios niekais vertė SSRS propagandai užsienyje metamus milijonus rublių. Todėl kol bus likviduota "Kronika" (ir "Aušra"), KGB iškilo nesunkiai nuspėjamas uždavinys: neutralizuoti jų informacijos poveikį Vakarų pasauliui ir Lietuvos gyventojams. Tai įvykdyti buvo dvi galimybės: arba užkirsti jos perdavimo į Vakarus kelius, arba Vakarų pasaulyje pakirsti pasitikėjimą ja ir jos leidėjais, kad jos žiniomis nebūtų tikima ir jos nebūtų skelbiamos. KGB iš karto dirbo abiem frontais.

    Štai kodėl nuo pirmųjų "Kronikos", o vėliau ir "Aušros" numerių Lietuvos kagėbistai taip stropiai rinko, klijavo, komplektavo ir analizavo Vakarų pasaulio (daugiausia JAV ir Kanados) lietuvių periodinėje spaudoje skelbtus "Kronikos" straipsnius. Pačioje pirmojoje dokumentikos dėžėje, kurioje
182

laikomi "Kronikos" originalų 2, 3, 5 ir 6 numeriai 135), yra įdėtas ir JAV išleistas "LKB Kronikos" pirmasis tomas, kuriame išspausdinti "Kronikos" 1-7 numeriai.

    Nuo "Kronikos" 14-ojo numerio reguliariai renkamos JAV ir Kanados lietuvių periodinėje spaudoje skelbiamų straipsnių iškarpos. Kai kurios iš jų, kad tvirčiau laikytųsi, užklijuotos ant storesnio ar kartoninio popieriaus lapų. Pavyzdžiui, taip yra sutvarkytos "Draugo" ir "Europos lietuvio" laikraščiuose skelbtų "Kronikos" 16-ojo numerio straipsnių iškarpos. Bruklino "Darbininko" laikraštis paskelbia tame pačiame "Kronikos" numeryje esančią žinią apie Juozą Gražį ir kitus už "Kronikos" dauginimą teisiamuosius. Prie iškarpos pažymėta, kad gauta iš V. Kazakevičiaus (žinomo LSSR žurnalisto) abonementinės dėžutės 230, Vilniuje. Yra ir iš 14-ojo bei 15-ojo "Kronikos" numerių perspausdintų straipsnių iškarpos.

    Ypač daug "Kronikos" straipsnių paskelbė Čikagoje leidžiamas lietuvių laikraštis "Draugas". Lietuvoje šių straipsnių iškarpas rinko KGB 5-osios tarnybos 3-iasis skyrius (skirtas kovai prieš Bažnyčią). "Draugas" paskelbė daug "Kronikos" 18 numerio straipsnių. Viena "Draugo" laikraščio iškarpa gauta iš Nijolės Vardytės (3450 Toledo Terr, Hyattsville, MD 20782) laikraščio prenumeratos. Yra ir laikraščio "Šaltinis" 1976 m. skelbtų straipsnių iškarpų. KGB dokumentikoje surinkta "Draugo" laikraštyje, be minėtų numerių, dar skelbti straipsniai iš 21, 22, 23, 24, 26, 27, 31, 35, 36, 37, 38 42 (apie kun. V. Jaugelio mirtį), 45, 46, 50, 51, 52, 53, 60, 63, 64, 68 ir 70 (apie kun. J. Zdebskio žūtį) "Kronikos" numerių bei "Aušros" 17-ojo numerio. "Tėviškės žiburiai" (Kanadoje) paskelbė 26, 28, 42 (apie kun. V. Jaugelio mirtį), 59, 70 ir 72 numerių medžiagą. Yra "Darbininko" skelbtų 27, 42 ir kitų numerių straipsnių. Po keletą vieno numerio straipsnių yra iš "Europos biuletenio" ("Kronikos" 22 numerio) ir "Amerikos lietuvio" ("Kronikos" 36 numerio). Apie "Kronikos" 63-ajį numerį rašė "Baltic Bulletin".

    Pradedant "Kronikos" 50-uoju numeriu (1981 m.), labai daug jos straipsnių spausdino "Draugo" (Čikagoje) laikraštis.
-----------
135 Ši dokumentika saugoma Lietuvos genocido aukų muziejaus fonduose.
183

Jis daug prisidėjo prie to, kad tenykščiai lietuviai gautų teisingą informaciją apie kenčiančią ir kovojančią Lietuvos Bažnyčią ir būtų skatinami ją remti.

    Be kitų JAV išleistų "LKB Kronikos" tomų, KGB buvo gavusi ir 245 puslapių rusų kalba išleistą knygą "Chronika kataličeskoj cerkvi Litvy", kuri apima "Kronikos" 9, 10, 11, 18, 19, 28 ir 29 numerius, {žangos žodį jai parašė Tomas Venclova, o išleido "Chronika" leidykla New-Yorke 1979 m.

    Užsienio (anglų, ispanų, vokiečių, prancūzų, italų ir kitomis) kalbomis leidžiama "Kronika" buvo skirta informuoti Vakarų pasaulio Katalikų Bažnyčios hierarchus, Baltijos šalims palankius politikus, mokslo ir akademinę visuomenę apie Bažnyčios ir žmogaus teisių padėtį Lietuvoje, taip pat ir Sovietų Sąjungoje. Tai buvo lėta, bet atkakli šiapus ir anapus geležinės uždangos gyvenančių lietuvių kova dėl išsivadavimo iš SSRS imperijos jungo.

    Ne tik Vakarų pasaulio lietuvius, bet ir jų tėvynainius Lietuvoje apie "Kronikoje" skelbiamus faktus informuodavo Vakarų radijo stotys. Ypač daug pranešimų pateikdavo Vatikano radijo stotis. Pagal KGB surinktus jos pranešimų tekstus aišku, kad "Vatikano radijas transliavo žinias iš "Kronikos" 24, 26, 27, 28, 30, 31, 34, 35, 36, 41, 51, 59, 60, 62, 63, 70, 72, 73, 74, 75 ir kitų numerių. Nedaug nuo jo atsiliko "Amerikos balsas", transliavęs iš "Kronikos" 24, 28, 33, 34, 36, 37, 62, 63, 72, 73, 74, 75 ir "Aušros" 17 numerių žinias. "Laisvės" radijas transliavo 60 ir 62 numerių, "Laisvoji Europa" 75-ojo, o "BBC" - 62-ojo numerio žinias. "Kronikos" ištraukas rusų kalba transliavo "Nemeckaja volna" (24 ir 37 numeriai), o "Radijo svoboda" - "Kronikos" 24, 30, 35, 36, 38, 41, 45, 46 bei "Aušros" 17-ojo numerio pranešimus. Gal visos šios stotys transliavo ir kitų numerių žinias, tačiau KGB dokumentikoje yra tik šių numerių transliuoti pranešimai. Visi šie pranešimai pateikti mašinraščiu. "Radijo svoboda" pranešimus rusų kalba fiksavo ir į KGB pateikdavo Vilniuje dislokuotas sovietinės armijos karinis dalinys Nr. 71330.

    Ką darydavo KGB, surinkęs šias užsienio spaudos iškarpas ir radijo laidų pranešimus?
184

    Šioje dokumentikoje esanti informacija neįvardija kagėbistų veiklos. Tik atskiri dokumentai byloja, kaip jų stengtasi "Kronikoje" skelbtus faktus paneigti ar jų autorius (ir leidėjus) diskredituoti. Greičiausiai visa ši jų veikla - planai ir jų realizavimas - buvo fiksuojami operatyvinėse bylose, kurių, deja, nėra, išskyrus vienintelę kun. J. Zdebskio operatyvinio tyrimo bylą, kuri patvirtina šią nuomonę. O šių dokumentų - įvairių Vakarų radijo stočių pranešimų - paraštėse yra tik trumpos rezoliucijos atitinkamiems KGB darbuotojams: pavyzdžiui, 5-osios 3-iojo skyriaus viršininkui J. Radzevičiui, jo operatyvininkams V. Šiaudiniui, Baukoniui, Čekeniui, Žukauskui ir kitiems. Reikia manyti, kad jie be atskiro nurodymo žinojo, ką toliau daryti.

    Yra išlikusi ir viena kita išsamesnė LSSR KGB pirmininko pavaduotojo generolo majoro H. Vaigausko rezoliucija. Pavyzdžiui, tokia rezoliucija yra ant 1980 m. birželio 7 d. 20 vai. Vatikano radijo transliuoto pranešimo. Jame buvo pateiktas "Kronikos" 41-ame numeryje aprašytas įvykis, kai Utenos rajono Kirdeikių parapijos klebonas kun. Petras Kražauskas neleido Saldutiškio apylinkės pirmininkui Šapranauskui, rajono finansų skyriaus vedėjai bei valdžios sukurto bažnytinio komiteto 4 nariams inventorizuoti bažnyčią, nes ją tais metais jau buvo inventorizavęs teisėtas bažnyčios komitetas 136). H. Vaigauskas rezoliucijoje J. Radzevičiui rašo: "Nusiųsti Vatikano radijui tikinčiųjų laišką apie Kražauską ir pareikšti savo požiūrį apie šią radijo stotį". Žinant KGB "sugebėjimus" organizuoti tokius laiškus ir pareiškimus, reikia tikėtis, kad toks "tikinčiųjų" laiškas Vatikano radiją pasiekė.

    Iš kun. J. Zdebskio operatyvinės bylos DOR Nr. 242 žinoma, kad Vatikano radijui pertransliavus "Kronikos" 25, 26, 30 ir 33 numeriuose pateiktas žinias iš Lazdijų rajono KGB 5-ojo skyriaus (vėliau - tarnybos) viršininkas pulkininkas E. Baltinas įsakė KGB Lazdijų rajono poskyriui paruošti ir nusiųsti laiškus Vatikano radijui arba Lietuvos Katalikų Bažnyčios vyskupijų valdytojams, prieš tai medžiagą
------------
136 Tuomet klebonų vadovavimu sudarytus dorų ir drąsių tikinčiųjų komitetus sovietinė valdžia bandė pakeisti iš bedievių ar jiems paklusnių bailių tikinčiųjų sukurtais komitetais.
185

suderinus su 5-uoju skyrium, t. y. su jais 137). Įsakymas buvo įvykdytas.

Vertimas

Faksimilė LTSR KGB 5 skyriaus viršininko pulk. E. Baltino reikalavims siųsti laišką Vatikano radijui (LTSR KGBA Oper B DOR NR. 242 T 5 1. 275)
--------
137 LSSR KGBA. Oper. B. DOR Nr. 242. T. 5. L. 153, 154, 159.
186

Slaptai
Egz. Nr. 16
KGB prie Lietuvos SSR Ministrų tarybos
Lazdijų rajono poskyrio viršininkui
papulkininkiui T. V. Žemaičiui Lazdijų miestas.

Dėl darbo prieš priešiškos
Vatikano radijo laidos
pagal nelegaliuose
leidiniuose skelbtą medžiagą.

    Siunčiame nelegaliame leidinyje "LKB Kronika " Nr. 25, 26 ir 30 skelbtą medžiagą.

    Prašom pasitelkus agentūrą, patikimus asmenis bei kitomis operatyvinėmis galimybėmis nustatyti nurodytų straipsnių autorius, taip pat išsiaiškinti, ar tikrai buvo aprašytieji įvykiai, ir kruopščiai ištirti visas jų kilmės aplinkybes.

    Jeigu straipsniuose pateikti faktai labai iškreipti arba jų išvis nebuvo, reikia būtinai nustatyti liudytojų bazę ir šiuos šmeižikiškus prasimanymus įforminti dokumentais, atrinkus paaiškinimus arba protokolus pareiškimus.

    Be to, reikia organizuoti tuos sovietinius piliečius, kurie šiuose straipsniuose apšmeižti arba kurių veiksmai pateikti iškreiptai, kad Vatikano radijui - arba Lietuvos katalikų bažnyčios vyskupijų valdytojams - pasiųstų laiškus.

    Visas priemones būtinai reikia derinti su Liet. SSR KGB 5-uoju skyriumi.
Priedas: 4 lapai
KGB PRIE LIET. SSR MT 5 SKYRIAUS VIRŠININKAS PAPULKININKIS
E. BALTINAS
1978 m. birželio 25 d. Nr. 5/6902


    Tokį patį raštą 1981 m. birželio 29 rl. vėl rašo pulk. F.
Baltinas KGB Lazdijų rajono poskyrio viršininkui dėl "Kronikoje" 46 ir 47 numeriuose skelbtų ir Vatikano radijo transliuotų žinių. Rašo: "... reikia būtinai organizuoti ir pasiųsti laiškus į Vatikano radiją" 138).
187

    Kad apskritai Vatikane būtų diskredituoti "Kronikos" leidėjai ir pakirstas pasitikėjimas jos žiniomis, KGB stengdavosi pasinaudoti tais žmonėmis, kuriais, jų nuomone, galėtų pasitikėti Vatikanas. Suniekinus jos leidėjus, buvo galima tikėtis visiškai sužlugdyti pačios "Kronikos" leidybą. Tipiškas KGB klastos, pasiekiančios net Vatikaną, pavyzdys regimas iš minėtoje kun. J. Zdebskio sekimo byloje esančio agento "Daktaro" pranešimo apie vyskupo J. Labuko vizitą Romoje 1978 metais. Tada per agentą "Daktarą" vyskupui J. Labukui pateikus KGB užduotį, jis tenykščiams įtakingiems lietuviams kunigams Tulabai, Jatuliui ir Krasauskui apibūdino kunigus Zdebskį, Svarinską ir Jokūbauską taip, jog tie net nusistebėjo: "O mes Zdebskį, Svarinską, Jokūbauską laikėme bažnyčios gynėjų vadais! Bet jeigu taip elgiasi, gal jie valdžiai tarnauja? " Į tai vyskupas Labukas atsakė: "Patys spręskite... ", 139).

    Ne mažiau sėkminga KGB pergalė prieš Vatikaną ir visus TTGKK bei "Kronikos" šalininkus būtų buvusi tada, jei įvykdžius kun. J. Zdebskiui spec. priemonę - jį nudeginus cheminėmis medžiagomis - dar būtų pavykę jam sufabrikuoti (oficialiai mediciniškai įforminti) venerinę ligą 140). Tuomet jie būtų galėję priblokšti Vatikano radiją: "Štai kokie nedorėliai kunigai leidžia "Kroniką", o jūs jos žiniomis tikite ir jas transliuojate!" Ir ne tik Vatikaną: visiems "Kronikos" rėmėjams čia ir užsienyje būtų sudavę stiprų smūgį. O tiesą įrodyti būtų ne taip lengva. Tačiau tada Dievas nuo šio jų sumanytos piktadarybės apsaugojo kun. J. Zdebskį, o drauge ir "LKB Kroniką".

    Jeigu būtų išlikusios bent žinomos operatyvinės bylos -visa "Voratinklio" byla, "Leidėjai", "Tamsybininkai", DGOR Nr. 8 ir kitos, šiandien atsiskleistų dar ir ne tokios KGB regztos pinklės.

    Nėra abejonės, kad KGB per savo emisarus užsienyje - o jų jie turėjo ir tarp tenykščių lietuvių (tai liudija KGB

Vertimas
[LSSR KGBA Op. b. DOR Nr. 242. T. 1. L 23, 24)
---------
138 Ten pat. T. 5. L. 275.
139 Ten pat. T. 1. L. 24.
140 Ten pat. T. 6. L. 102.

188


Faksimilė. Agento "Daktaro " 1978 m. agentūrinis pranešimas. (LSSR KGBA Oper b. DOR Nr. 242. T. 1. L. 24.)

Slaptai
Egz. Nr.

Valstybės saugumo komitetas prie
Liet. SSR Ministrų tarybos
5-asis skyrius

Agentūrinis pranešimas
Agento slapyvardis "Daktaras"
Asmens byla Nr. 21937
Priėmė Vaigauskas ir Radzevičius
1978 m. birželio 19 d.

Šaltinis praneša, kad vyskupas Labukas, 1978 m. būdamas Romoje, buvo susitikęs su emigracijos lietuviais kunigais Tulaba, Jatuliu, Kazlausku ir Krasausku, kurie jam perskaitė esą Vilkaviškio ir Kauno vyskupijų kunigų Labukui adresuotą laišką. Šiame laiške

189

yra daug priekaištų Labukui ir kitiems (vyskupijų) valdytojams, kad jie pataikauja valdžiai ir nesirūpina katalikų Bažnyčios reikalais. Labukas nusijuokė ir papasakojo šio laiško priešistorę. Sį laišką į kuriją buvo atnešęs kunigas Zdebskis, bet asmeniškai įteikti vyskupui Labukui nedrįso, o paliko kancleriams. Labukas, sužinojęs, kad kurijoje buvo Zdebskis ir nepanoro susitikti su vyskupu, liepė neatplėštą laišką įdėti į kitą voką ir pasiųsti atgal Zdebskiui. Po kurio laiko Zdebskis vėl pasirodė su šiuo laišku pas kurijos kanclerius ir pareiškė: "Matyt, įvyko klaida. Šį laišką gavau neatplėštą, tikriausiai jūsų atsiųstą vietoj kito dokumento ". Kancleriai paaiškino, kad čia nėra jokios klaidos, o jeigu nori, tegul jį asmeniškai nuneša vyskupui - jis jo laukia. Zdebskis sutriko, bet pas vyskupą nėjo. Labukas Zdebskio laukė ir buvo pasiruošęs su juo pasikalbėti daugmaž taip: "Jūs rūpinatės vyskupų reikalais, svarstote, ar jie tinkami einamoms pareigoms, rūpinatės visos katalikų Bažnyčios reikalais. Bet ką jūs padarėte savo parapijoje. Dėl jūsų yra daugybė skundų, kad jūsų parapijos tikintieji dėl religinių patarnavimų yra priversti kreiptis į kitų parapijų kunigus, kadangi jūs retai būnate namie. Yra žinoma, kad jūsų sūnus nori įstoti mokytis į kunigų seminariją. Kas bus, jeigu po kurio laiko tai įvyks ir reikės jūsų sūnų skirti vikaru vienoje parapijoje su jumis?
-Ką tada pasakys žmonės? Argi tada jūs nepadarysite gėdos visai Bažnyčiai? Taigi sėdėkite ir dirbkite tai, kas jums pavesta. Toliau šaltinis pridūrė, kad tokie kunigai kelia daug triukšmo, o patys nėra padorūs.
Be to, Labukas Tulabai ir kitiems dalyvaujantiems papasakojo apie kunigo Svarinsko kalbą vyskupo Povilonio akivaizdoje kunigo Aleksos laidotuvių metu Tabariškiuose, kur Labukas buvo nepagrįstai kritikuojamas. Emigrantai Tulaba, Jatulis ir Krasauskas nusistebėjo, kad taip netaktiškai su savo dvasine vadovybe elgiasi kunigai. Emigrantas Kazlauskas paklausė: "Pas mus Zdebskis, Svarinskas, Jokūbauskas laikomi bažnyčios reikaluose pirmaujančiais, bet jeigu jie taip elgiasi, ar jie netarnauja valdžiai?.. " Labukas į tai atsakė: "Spręskite patys..."
Pažyma: Zdebskis, Svarinskas ir Jokūbauskas - kunigai ekstremistai. Per "Daktarą " Labukui buvo duota užduotis juos sukompromituoti emigrantų akyse.
KGB PRIE LIETUVOS SSR MT 5-OJO SKYRIAUS 4-OJO POSKYRIO
VIRŠININKAS - MAJORAS
RADZEVIČIUS

Nr. 5/5473

190

atsp. 3 egz.
1-2 egz. - Šiaudiniui
3 egz. - ( bylą Nr. 21937
vykd. Radzevičius
spausd. Smekalova
78 07 05



dokumentai) - stengėsi diskredituoti "Kroniką", kelti ja nepasitikėjimą. Minint "LKB Kronikos" dvidešimtmetį (1992 m.), dr. Arvydas Žygas papasakojo, kaip per vieną lietuvių renginį JAV prie kun. K. Kuzminsko, Lietuvos Kronikos Sąjungos primininko, platinančio "Kronikos" tomus, priėjo vietiniai lietuviai intelektualai ir pašaipiai paklausė: "Tai ką, kunigėli, ar Lietuvoje žmonės jau tikrai tokie nelaimingi?" 141) Dr. A. Žygas tai aiškina kaip sovietinės nužmoginimo sistemos nepatyrusio vakarietiško mentaliteto apraišką. Galbūt?.. Bet galėjo būti ir kitaip. KGB čiuptuvai siekė toliau negu tik tiesioginius "Kronikos" leidėjus ir platintojus Lietuvoje, kuriuos su savo agentų pagalba KGB kabinetuose suorganizuotais "grupės kunigų" ar "tikinčiųjų" pareiškimais kaltino Bažnyčios skaldymu, šmeižimu, nepaklusnumu hierar-chams, meilės stoka ir kitomis nuodėmėmis. Jie siekė toliau negu SSRS sienos. Jų emisarų paveikti tenykščiai "intelektualai" galėjo sąmoningai ar nesąmoningai vykdyti KGB užduotis: ir ten visais įmanomais būdais diskredituoti "Kronikos" leidėjus, platintojus, vertėjus, ypač Kronikos Sąjungos vadovus, ir taip slopinti "LKB Kronikos" balsą.

    KGB surinktoje "Kronikos" dokumentikoje išsamiai analizuojamas 67-asis "Kronikos" numeris, kuris buvo skirtas kun. J. Zdebskio įtartinai žūčiai. KGB bando aiškintis, kas yra straipsnio apie a. a. kun. J. Zdebskį autorius ir įtaria juo esantį dabartinį kunigą Robertą Grigą. O per Vakarų radijo stotis pateiktus remiantis šiuo straipsniu pranešimus pavedama "tikrinti" operatyvininkui V. Čekeniui. (Tam pačiam 5-osios tarnybos 3-iojo skyriaus darbuotojui, kuris ruošė skubią slaptą šifrotelegramą į Maskvą apie kun. J. Zdebskio žūtį.) H. Vaigauskas 1986 m. birželio 12 d. rašo rezoliuciją KGB
--------
141 Arvydas Žygas. "LKB Kronikos" pamokos. "Naujasis dienovidis". Nr. 13. 1992 kovo 27 - balandžio 3.
191

darbuotojui Naruševičiui: "Prašau dar ir dar sykį išanalizuoti visą medžiagą ir mūsų veiksmus šiame laikotarpyje. Už ko galima užsikabinti". Aišku, kad čia kalbama apie įtarimą, jog KGB suorganizavo kun. J. Zdebskiui autoavariją, jaučiamos jų desperatiškos pastangos surasti, "už ko galima užsikabinti", kad Vakarams būtų galima įrodyti, jog KGB čia niekuo dėtas.

    Šioje KGB surinktoje "Kronikos" dokumentikoje visiškai nieko nėra apie ryšius su Maskvos disidentais ir kanalus, kuriais "Kronika" ir "Aušra" buvo perduodamos į Vakarus. Ko gero, KGB neturėjo informacijos, nes jei būtų turėjusi, tie kanalai būtų užsidarę. Iš kun. J. Zdebskio sekimo bylos, arkivyskupo S. Tamkevičiaus atsiminimų ir nuteistųjų už "Kroniką" baudžiamųjų bylų yra žinomi tie žmonės, per kuriuos ėjo tiltai į Vakarus: tai akademikas Andrejus Sacharovas, Sergejus Kovaliovas, Aleksandras Lavutas, Sergejus Genginas, Tatjana Velikanovą, Vaclovas Sevrukas ir kiti. Kaip kūrėsi ir buvo palaikomi šie ryšiai, istorija laukia išsamesnių tyrinėjimų.

    Brėkštant Atgimimo pavasariui, KGB suvokė, kad "Kronikos" nepavyks likviduoti. Jų akys nukrypo į perspektyvą. Atsivėrus durims į Vakarus, KGB kabinetuose buvo sprendžiama, kuriuos žmones kviestis, kuriuos ten siųsti ir t. t. Todėl prie pogrindinės literatūros dokumentikos yra ir 1988 m. kovo 10 d. istorijos mokslų kandidato (dabar daktaro) Algirdo Kavaliausko 40 mašinraščio puslapių studija apie lietuvių išeiviją, jų spaudą, "nacionalistines nuotaikas" ir kt. 1989 metais dar buvo intensyviai analizuojamos emigracijos lietuvių nuotaikos, jų asmenybės, planuojama vienais pasinaudoti, kitiems suintensyvinti sekimą (netgi pradėti operatyvines tikrinimo bylas - DOP).

    Vakarų pasaulio lietuvių įnašas tautos išsivadavimo kovoje dar nėra pakankamai išanalizuotas ir įvertintas. Jie buvo ta gyvoji arterija, kuria radijo bangomis, o kartais prasmunkant pro stropią geležinio čekisto - muitininko akį, atgabentos laisvos spaudos dėka dvasiškai marinamai tautai pavykdavo įlieti sveiko, laisvės prisodrinto kraujo.

    Šiandien akivaizdu ir tai, kad KGB įdėtas milžiniškas
192

darbas irgi nenuėjo veltui: jie žvelgė į nūdiena tapusią perspektyvą, ir todėl šiandien Lietuvą turime tokią, kokią turime - sužalotą fiziškai ir dvasiškai. Tų, kurie suvokia, kad kova nesibaigė, pareiga ją tęsti. Nagrinėdami vakar dienos "Kroniką", įvertiname dabartį ir ruošiamės rytdienai.

193
 
 
  Sukurta padedant Arkivyskupui S.Tamkevičiui SJ & windows vista forum