gototopgototop
    
 
     
 
 
 
   
 
     
 
 
11t. 2.1 Spausdinti El. paštas
2 DALIS
REPRESIJOS
PRIEŠ "LKB KRONIKĄ"


2.1. PIRMASIS KGB BANDYMAS
SUSIDOROTI SU "LKB KRONIKA"


    "Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika"   pradėta leisti 1972 m. kovo 19 d., o tų pačių metų liepos 5 d. LSSR prokuratūra jai pradėjo baudžiamąją bylą. Bylą tirti buvo pavesta LSSR KGB.

    Be abejo, KGB jau iki tol aiškinosi "Kronikos" pasirodymo aplinkybes - jos straipsnių autorius, leidėjus, informacijos šaltinius ir kt, tačiau, prokuratūrai priėmus sankciją, šis tyrimas įgavo oficialų, įstatyminį pagrindą. Per pusantrų metų KGB darbuotojams, matyt, pavyko šį tą nustatyti, nes 1973 m. gruodžio 14 d. LSSR KGB Tardymo skyriaus viršininkas pulk. E. Kisminas rašo SSRS KGB Tardymo skyriaus viršininkui generolui leitenantui A. Volkovui ataskaitą apie "LKB Kronikos" bylą. Jis rašo, kad iki šiolei išleista 7 "Kronikos" numeriai. 6 numeriai persiųsti į užsienį. "Kronika" spausdinama rašomosiomis mašinėlėmis, dauginama ERA ir rotaprintu. Šie dalykai nustatyti operatyviniu tyrimu (sekimu, šnipinėjimu ir kt. priemonėmis) bei per tardymus. Toliau E. Kisminas rašo: "Suderinus su Lietuvos Komunistų partijos Centro komitetu ir KGB bei sankcionavus respublikos prokurorui, buvo numatyta 1973 m. lapkričio 19 d. pradėti realizuoti operatyvines bylas, atliekant kratas pas pagrindinius tyrimo objektus: kun. Algimantą Keiną, kun. Joną Buliauską, kun. Joną Lauriūną, o taip pat pas Povilą Petronį, Petrą Plumpą, Joną Stašaitį, Janiną Lumbienę, Juozą Urboną, Juozą Tarnauską, Joną Špoką, Vytautą Vaičiūną ir kitus ./.../ "Atlikta 51 krata, kurių metu paimti 2 dauginimo aparatai ERA, 4 spausdinimo staklės, 15 rašomųjų mašinėlių, apie 600 kg linotipinio šrifto, apie 30 egz. įvairių "Kronikos" numerių ir 780 jos išspausdintų lapų, apie 3700 lapų kito pobūdžio nelegaliai išleistos religinės literatūros, 130 ideologiškai žalingos literatūros knygų, apie 300 kg popieriaus, 6 presai ir 5 specialūs įrišimo peiliai, 140 kg išspausdintų religinės literatūros lapų" 1).
-----------
1 LSSR KGBA. F. K-l. Ap. 10. B. 388. L. 149-155.
196

    Toliau ataskaitoje rašoma, kad 1973 m. lapkričio 22 d. areštuotas Povilas Petronis. Kratų metu pas Kazį Gudą ir Adolfą Patriubavičių paimtos dvi P. Petroniui priklausančios EROS. Pas Juozą Veprauską, Joną Špoką ir Algimantą Raz-bicką paimtos taip pat jam (P. Petroniui) priklausiusios spausdinimo staklės, rasti jo archyvai.

    Tą pačią dieną areštuotas Petras Plumpa. Jis kaltinamas antisovietinės literatūros gamyba ir platinimu, vertimusi uždraustu amatu (poligrafija) ir fiktyvaus paso padirbdinimu. P. Plumpa kaltas neprisipažino ir tardomas atsisakė duoti parodymus.

    Tą pačią dieną areštuotas Adolfas Patriubavičius, Algimantas Razbickas, kuris kaltinamas spausdinimo staklių laikymu ir įvairios literatūros spausdinimu.

    1973 m. gruodžio 4 d. areštuotas Jonas Stašaitis. Jis pas Zenoną Urbaną buvo įrengęs spausdinimo stakles.

    Tardymo tikslas - nustatyti "LKB Kronikos" spausdinimo ir platinimo iniciatorius. Tardė kapitonas Markevičius (grupės vadovas), YSB 2) vyr. tardytojas majoras Liniauskas, kapitonas Pilelis, kapitonas Marcinkevičius, leitenantai Gasparavičius, Balčiūnas ir Jurkštas. Daiktiniams įkaičiams apžiūrėti sudaryta 10 operatyvinių darbuotojų grupė 3).

    LSSR KGB archyve yra ši 16 tomų baudžiamoji byla. Povilas Petronis ir kiti pradžioje baudžiamojon atsakomybėn buvo patraukti pagal baudžiamąją bylą Nr. 345. Ši byla, kaip rašoma KGB dokumentuose, pradėta "dėl "LKB Kronikos" gaminimo ir platinimo, kurioje skleidžiami šmeižikiški prasimanymai, žeminantys tarybinę valstybinę ir visuomeninę santvarką".

    Šioje byloje baudžiamojon atsakomybėn patraukti Povilas Petronis, Petras Plumpa, Jonas Stašaitis, Adolfas Patriubavičius, Algimantas Razbickas, Boleslovas Kulikauskas ir Jonas Ivanauskas. SSRS Generalinis prokuroras R. Rudenko šios bylos tyrimą ir kaltinamųjų areštą paskutinį kartą pratęsė 1974 m. gegužės 15 d. iki rugpjūčio 22 d. 4) Vėliau pagal šią
---------------
2 YSB - ypatingai svarbios bylos.
3 LSSR K.GBA. F. K.-1. Ap. 10. B. 388. L. 149-155.
4 LSSR K.GBA. Baudž. b. Nr. 359 (arch. Nr. 47706 /3). T. 4. L. 29.
197

bylą baudžiamojon atsakomybėn buvo patraukti Juozas Gražys ir Virgilijus Jaugelis. Jie areštuoti pagal LSSR KGB 5 tarnybos vestą grupinę operatyvinio tyrimo bylą (DGOR 5)) Nr. 8 (KGB archyve jos nėra).

    1974 m. rugpjūčio 7 d. nutartyje rašoma, kad parengtinio tardymo metu nustatyta, jog R Petronis, P. Plumpa, J. Stašaitis, A. Patriubavičius ir V. Jaugelis šioje byloje susiję kaip nelegaliai leidę ir platinę "LKB Kroniką"; tardymo eigoje visų, išskyrus J. Gražį, nusikaltimai nustatyti, todėl jie išskirtini iš baudžiamosios bylos Nr. 345 ir prijungtini prie baudžiamosios bylos Nr. 395, kurioje buvo kaltinamas A. Patriubavičius, nes, kaip paaiškėjo, "nelegalios ir šmeižikiškos literatūros" gamyboje jie bendradarbiavo. Parengtinis tardymas pavestas vyr. tardytojui maj. Markevičiui. Taip beveik metus buvę baudž. bylos Nr. 345 kaltinamaisiais jie (išskyrus J. Gražį) tapo baudžiamosios bylos Nr. 395 kaltinamaisiais. Iš baudžiamosios bylos Nr. 345 išskirta ir prijungta prie baudžiamosios bylos Nr. 395 790 dokumentų. (Yra visas jų sąrašas.) 6)

    Visa tai, apie ką E. Kisminas rašė į Maskvą minėtoje ataskaitoje, plačiau ir daug išsamiau atsiskleidžia skaitant šią bylą.

    Kaip nurodyta E. Kismino rašte, pagal Lietuvos KP Centro komiteto ir prokuroro sankciją, akcija tikrai pradėta 1973 m. lapkričio 19 d. Tą dieną sulaikytas Povilas Petronis, o kardomoji priemonė - suėmimas - paskirta lapkričio 22 d.

    Petras Plumpa sulaikytas 1973 m. lapkričio 20 d., o suėmimas paskirtas taip pat 22 dieną.

    Adolfas Patriubavičius sulaikytas 1973 m. lapkričio 20 d., o kardomoji priemonė - suėmimas paskirta lapkričio 22 d.

    Jonas Stašaitis suimtas ir kardomoji priemonė - suėmimas - paskirta 1973 m. gruodžio 4 d.

    Virgilijus Jaugelis suimtas ir kardomoji priemonė - suėmimas - paskirtas 1974 m. balandžio 9 d.
-----------------
5 DGOR - (rus. - Dielo grupovoj operativnoj razrabotki).
6 LSSR K.GBA. Baudž. b. Nr. 395 (arch. Nr. 47706/3). T. 1. L. 2-4.
198

    Iš kai kurių šių asmenų tardymų protokolų paaiškėja "LKB Kronikos" ir kitos pogrindžio religinės bei patriotinės literatūros gamybos, dauginimo ir platinimo faktai. (Paironizuojant galima pasidžiaugti, kad nėra to blogo, kas neišeitų į gera: jei visi tardomieji būtų taip laikęsi kaip Petras Plumpa ir Virgilijus Jaugelis, šiandien daugelį faktų vargu ar įmanoma būtų atsekti - jie nieko tardytojams neatskleidė.)

    Kadangi nepriklausomai nuo atskirų asmenų laikysenos per tardymus kiekvienas iš jų, išskyrus gal tik A. Patriubavičių, svariai prisidėjo ne tik prie "LKB Kronikos", bet ir kitos religinę bei išsilaisvinimo dvasią gaivinančios literatūros gamybos, dauginimo ir platinimo, apie kiekvieną pakalbėsime atskirai.

    Povilas Petronis
    Jis buvo vyriausias metais, labai pasišventęs religinės literatūros spausdinimui ir platinimui. KGB, regis, jį irgi laikė vienu iš pagrindinių organizatorių. Jis buvo gimęs 1916 m. spalio 22 d. Kupiškio r., Gumbelių kaime. Iki karo kurį laiką gyveno saleziečių vienuolyne Italijoje. Nuo 1954 m. dirbo medicinos felčerių punkto vedėju Semeliškėse ir Kasčiukiškėse.

Areštuotasis Povilas Petronis. Vilnius, 1973 m. (Iš KGB archyvo)
199

    Nuo 1971 m., kai Raseiniuose milicija sulaikė vieną jo maldaknygių platintoją, jis ėmė slapstytis ir visas jėgas skyrė pogrindžio religinės literatūros leidybai. Kai buvo suimtas, jį tardyti pavesta kapitonui Markevičiui (tardytojų grupės vadovui), kapitonui Pileliui, pulkininkui Marcinkevičiui, leitenantams Gasparavičiui, Balčiūnui ir Jurkštui. Paskui tardytojų grupė dar papildyta majoru Liniausku, papulkininkiu Petruškevičiumi ir vyr. leitenantu Daugalu.

    Povilas Petronis pogrindžio religinę literatūrą spausdinti pradėjo 1968 m., kai Žasliuose kun. Stakauskas (miręs 1972 m.) jį supažindino su Kostu Jonu Stašaičiu, iš kurio nusipirko spausdinimo stakles, šriftą ir pradėjo spausdinti maldaknyges "Jėzus ir aš". Spausdinti paragino kun. Stakauskas, nes labai trūko maldaknygių ir katekizmų. Su Kostu susitikdavo Kaune, Vaidoto g. Iš jo jis gavo maldaknygių - "Jėzus ir aš", "Aukštyn širdis", knygelių "Jaunosios sielos religinis auklėjimas", "Aušros žvaigždė" ir kt.

    Iš Kosto jis gavo nusidėvėjusią ERĄ. 1973 m. lapkričio 8 d. su Petru Plumpa ir Vytautu Vaičiūnu nuvyko pas Kauno rajono Šlienavos kaimo gyventoją Kazį Gudą, kur turėjo sumontuoti ir išbandyti tą ERĄ. EROS išbandymui paliko kun. St. Ylos knygą "Dabarties žmogus" ir rašomąja mašinėle išspausdintą knygelę "Patarimai, kaip laikytis tardymo metu"; ją buvo gavęs iš seno kauniečio teisininko Konstanto Kristučio, mirusio 1973 m. (Tardomieji dažnai "kaltę" suversdavo mirusiam žmogui, taip išvengdami kitų išdavimo.) Vėliau, matyt, turimų KGB sekimo duomenų priremtas prie sienos, pripažino, kad ERĄ parūpino Vytautas Vaičiūnas, o jos dalis laikė ir išvežė į Šlienavą iš Jono (Špoko) namų (Kaunas, Baršausko g. 5). Tai buvo jau antroji ERA, kuria buvo dauginama pogrindžio religinė spauda. Su Bronium (Petru Plumpa) sakosi pažįstamas nuo 1971 m., su Vytautu Vaičiūnu nuo 1945 m., kai šis mokėsi Vytėnuose saleziečių progimnazijoje, kur P. Petronis mokytojavo. Jo rašomąją mašinėlę "Moskva" KGB paėmė 1973 m. lapkričio 20 d. kratos metu pas Konstanciją Skauradytę (Kaune, Rusų g.11).

    Iš KGB tardytojų pateikiamų klausimų matyti, kad jie žinojo daug adresų, ryšių, tik tiksliai nežinojo tų ryšių
200

pobūdžio. Teiraujasi apie daugelį jų sekamų žmonių, sakysim, kokia jų pažintis su kun. J. Zdebskiu. Atsako, kad girdėjęs vieną jo pamokslą Prienuose. O pas Marijoną Vilkaitę-Šalčiuvienę (Kaune, XIV Kranto g. 23) buvo įsirengęs spausdinimo stakles, kur išspausdino per 1000 maldaknygių "Jėzus ir aš", 600-700 egz. brošiūros "Aušros žvaigždė" ir kt. Maldaknyges ir religinę literatūrą jis veždavo ir parduodavo daugiausia moterims (perpardavinėtojoms) net į Žemaitiją. Dažnai jį savo motociklu pavėžėdavęs Vytautas Vaičiūnas.

    Iš tardymų protokolų paaiškėja jo daugiašakė veikla spausdinant religinę literatūrą. Antai jis nupirko Reginai Strašinskienei rašomąją mašinėlę (šiai sugedus, nupirko kitą). Ji išspausdino jo paties parašytą apybraižą "Tragedija Dainavos šalyje" (apie Danutę Burbaitę vietoj išniekinimo pasirinkusią mirtį), "Lietuviškojo charakterio bruožai", "Žvilgtelėjus į gyvenimą", "Pirma pamoka", "Ateistas bažnyčioje", "Turininga pamoka" ir kt.

    Išaiškėja daug religinės literatūros įrišimo punktų: pas Juozą Urboną (Kaune, K. Markso g. 13-4), Antaną Pocių (Plungėje), Mariją Jasėnienę (Vievyje), Juozą Urboną (Kaune, Višinskio g. 44-7). Jis rūpinęsis, kad Petras Plumpa ir kiti pamokytų žmones įrišimo amato.

    Kita ERA ilgą laiką dirbo P. Plumpa. Ji buvo įrengta Kaune, Kalniečių g. 113. 1973 m. rugpjūčio mėn., kai saugumas jau lipo ant kulnų, P. Petronis surado ERAI kitą vietą - pas Kauno r. Ežerėlio gyventoją Adolfą Patriubavičių ir pasiūlė P. Plumpai ją pervežti. ERĄ anksti rytą Kalniečių g. 113 pakrovė pats P. Petronis ir Bronius (jis ir Andrius, ir Kazimieras - tai vis konspiraciniai P. Plumpos vardai), o pervežė V. Puodžiukynas. Pas A. Patriubavičių ERĄ sumontavo ir su ja toliau dirbo P. Plumpa. Paskui dauginti pamokė ir A. Patriubavičių, perspėdamas, kad jį (Plumpą) gali greitai suimti. A. Patriubavičius padaugino "Kronikos" 6 numerį bei kelis egzempliorius 7 numerio. Įrišo Juozas Urbonas.

    Tardymų eigoje paaiškėja, kad spausdinimo stakles gamino Jonas Stašaitis (Vilniaus r., Salininkai). Iš viso jis pagamino
201

Petronio apklausos protokolo faksimilė. (RSSR KGBA. Baudž. b. Nr. 47706/3 T. 1. L. 204.)

septynias stakles. Penkias iš jų perdavė P. Petroniui, šis savo ruožtu jas įrengė įvairiose vietose. Jo staklėmis maldaknygės "Aukštyn širdis" buvo spausdinamos Kaišiadorių r., Karsakų k. (spausdino Kriaučiūnienė). Kitos buvo įrengtos pas Algimantą Razbicką (Kaune, Pakopų takas 9-1). Buvo spausdinamos jo parašytos brošiūros "Mūsų bočių takais", "Jaunos sielos religinis auklėjimas". Pastarąją spausdino J. Stašaičio padarytomis staklėmis Liudas Brukštas (Vilniuje, L. Giros g. 41-4).

    Kratų metu pas Algimantą Razbicką ir Joną Špoką KGB surado daug P. Petronio knygų (jų žodžiais tariant - jo archyvą).
202

    Su Jonu Stašaičiu P. Petronis irgi buvo pažįstamas nuo darbo saleziečių vienuolyno progimnazijoje Vytėnuose laikų (1945 m.), o Andrių (P. Plumpą) pažinojo tik nuo 1971 m., kai šis vedęs apsigyveno Kaune pas Marijoną Vilkaitytę-Salčiuvienę.

    Andrius labai daug padėjo: jis pamokė staklėmis spausdinti Kriaučiūnienę ir Pamarnackaitę Kaišiadorių r., Karsakų k. Su P. Plumpa ir J. Stašaičiu bendrai veikė 1968-1973 m. Viename iš priešpaskutinių tardymų P. Petronis pasakė: kad "anksčiau minėtą nelegalų darbą (t. y. spausdinimą, dauginimą, platinimą) dirbu ne pasipelnijimo tikslais, o dėl savo idėjinių įsitikinimų. Joje (rastoje jo užrašų knygelėje) nurodžiau, kad Jonas Stašaitis, kuris išleido pirmąją produkciją, taip pat dirba ne tik už pinigus, bet ir iš pasiaukojimo" 7).


    Petras Plumpa
    Apie jo gyvenimą ir veiklą šioje byloje sužinome tik iš kitų kaltinamųjų ar liudytojų apklausų protokolų; jis pats labai "šykštus" - į daugumą tardytojų klausimų atsisako atsakyti. Jį sulaikė 1973 m. lapkričio 20 d. LSSR KGB vyr. tardytojas kapitonas J. Marcinkevičius Kaune. Po poros dienų jam skiriama kardomoji priemonė suėmimas dėl to, kad "siekdamas susilpninti tarybinę valdžią, pradėjo gaminti ir platinti literatūrą, kurioje skleidžiami tarybinę valstybinę ir visuomeninę santvarką žeminantys šmeižtiški prasimanymai. Be to, 1970 m. suklastojo savo pasą ir nuo to laiko gyvena svetima Pluiros pavarde" 8).

    1973 m. lapkričio 19 d. žmonos bute (Kaune, Basanavičiaus al. 50 - 208) kratos metu rasta "LKB Kronikos" 7 numerio atskiri lapai lietuvių ir rusų kalbomis, 2 metalo lapai, 7 užrašų knygelės. (Jis "LKB Kronikos" 7 numeryje esantį kreipimąsi į mokytoją vertė į rusų kalbą.)

    Iš areštuotojo anketos paaiškėja, kad Petras Plumpa gimęs 1939 m. sausio 6 d. Rokiškio r., Suvainiškio kaime. 1958 m. nuteistas 7 metams lagerio už tai, kad priklausė jaunimo
---------------
7 Ten pat. T. 1. L. 353.
8 Ten pat. T. 2. L. 2.
203


Petras Plumpa. Vilnius. 1973 m. (Iš KGB archyvo)

(daugiausia iš Pasvalio) pogrindinei organizacijai "Laisvę Lietuvai". Turi du vaikus: sūnų Tomą ir dukrą Teresę. Plačiau apie jo gyvenimą sužinome iš 1974 m. vasario 20 d. jo rašyto pareiškimo tardytojui kapitonui Lazarevičiui: kaip jam, grįžusiam iš lagerio, nuo 1966 m. saugumas ir milicija neleido niekur įsiregistruoti ir dirbti net paprasčiausiu juodadarbiu. Iš paskutinės darbovietės - Kauno "Žemprojekto" irgi saugumo ir milicijos buvo priverstas išeiti. Nuo to laiko jis pradėjęs dirbti privačiai. Toliau jis rašo: "Dabartinė mano bylos eiga rodo, kad yra panašiai elgiamasi ir su kitais žmonėmis, kurie turėjo nelaimės su manimi bendrauti, o tuo labiau su tais, kurie man kuo nors yra padėję. Todėl aš būčiau didelis niekšas, jei apie savo pažįstamus tardytojui duočiau kokių nors žinių, nes aš neturiu moralinės teisės daryti nemalonumų tiems žmonėms, kurie palaikė mano fizinį ir moralinį gyvenimą per tuos visus diskriminavimo metus. Šis mano nusistatymas yra galutinis ir jis nepasikeis nei tardymo, nei teismo metu, nebent žmonės patys norėtų, kad apie juos liudyčiau" 9).

    KGB surinko apie jo gyvenimą daug dokumentų: pirmiausia peržiūrėjo 1958 m. "Laisvę Lietuvai" grupinę bau-
----------------
9 Ten pat. T. 2. L. 105-110.
204

džiamąją bylą Nr. 44614/3, padarė teismo nuosprendžio jam išrašą, surinko žinias, kur buvo įregistruotas ir kuo dirbo grįžęs po pirmojo įkalinimo, padarė 1970 m. gegužės 30 d. santuokos akto įrašo kopiją, surinko žinias apie žmonos darbą. Byloje įsegti net vaikų gimimo aktų įrašų nuorašai, jo 1973 m. spalio 17 d. pareiškimas Mordovijos ASSR vidaus reikalų ministerijai, kad grąžintų 1970 m. jiems nusiųstą jo pasą, nes jautėsi turįs teisę savęs nelaikyti SSRS piliečiu (milicija neleido įsiregistruoti Vilniuje, o SSRS konstitucija garantuojanti piliečių teisę pasirinkti gyvenamąją vietą) ir kt. Yra labai įdomus 1973 m. rugsėjo 22 d. jo pareiškimas Kauno miesto Lenino rajono vidaus reikalų skyriaus viršininkui, kur išdėstyta motyvacija, kodėl jis negalėjo dirbti valstybinėse įstaigose ar įmonėse ir todėl 1973 m. rugsėjo 18 d. Plungės rajono milicijos sulaikytas Rietave (drauge su kun. Juozu Zdebskiu ir Virgilijum Jaugeliu) buvo pripažintas valkataujančiu. Čia išaiškina ir savo Plumpos pavardės perdirbimo į Pluiros motyvus (rus. Plumpa ir Pluira - reikėjo pakeisti tik dvi raides): kad jo šeimos nepersekiotų jo praeities "uodega", kaip persekiojo jį 10).

    1973 m. lapkričio 28 d. nutarimu jam paskirti tardytojai: YSB vyr. tardytojas majoras Liniauskas, vyr. tardytojai kapitonai Pilelis, Marcinkevičius ir tardytojai leitenantai Gasparavičius, Balčiūnas ir Jurkštas. Vėliau dar pridėjo vyr. tardytoją kapitoną Lazarevičių bei YSB vyr. tardytoją papulkininkį Petruškevičių bei vyr. leitenantą Daugalą.

    Pirmojo tardymo (1973 11 20) metu P. Plumpa dar šį tą papasakoja apie savo gyvenimą - kaip 1962 m. lageryje tapo tikinčiuoju. Tačiau kai kalba pakrypsta apie "LKB Kroniką", jis iš karto primeta savo sukurtą versiją, kad 5, 6 ir 7 numerius gavo iš kažkokio Stanislovo Vilniaus krašte. Apie "Kronikos" gamybą ir platinimą jis nieko nežinąs.

    Nepaisant to, 1973 m. lapkričio 29 d. parašomas nutarimas patraukti jį kaltinamuoju dėl to, kad "siekdamas susilpninti tarybų valdžią, gamino ir platino LSSR teritorijoje literatūrą, kurioje skleidžiami tarybinę valstybinę ir visuomeninę san-
-------------
10 Ten pat. T. 2. L. 57-60.
205


faksimilės. P. Plumpos apklausos protokolas. (LSSR KGBA. Baudž. b. Nr. 47706/3 T. 2. L. 88.)


tvarką žeminantys šmeižikiški prasimanymai". Ir priduriama, kad P. Plumpos padarytus nusikaltimus patvirtina liudytojų parodymai (bet ne jo paties) bei daiktiniai įrodymai. Tą pačią dieną tardytojui kapitonui Marcinkevičiui ir prokurorui J. Bakučioniui perskaičius šį kaltinimą, P. Plumpa pasakė: "Dėl pareikšto man kaltinimo aš nieko nenoriu paaiškinti ir jokių parodymų neketinu duoti. Jeigu manysiu, kad tai reikalinga, duosiu parodymus teisme" 11).

    Tardomas apie EROS montavimą ir darbą su ja pas A. Patriubavičių, apie bendradarbiavimą su P. Petroniu, jis atsisako patvirtinti net tada, kai tie (ir Patriubavičienė) akistatoje jį atpažįsta. Tardomas apie kun. J. Zdebskio, V. Jaugelio ir jo sulaikymą Rietave (1973 09 18) atsisako apie juos ką
----------------
11 Ten pat. T. 2. L. 79-82.
206


nors pareikšti: "... jie manęs neįpareigojo apie juos kalbėti " 12). Tardytojai J. Marcinkevičius, T. Lazarevičius jį tardo po tris ir daugiau valandų ir negauna nė vieno atsakymo. "Neturiu ką atsakyti", "Nematau reikalo atsakyti", "Tai liečia kitus asmenis" ir panašūs atsakymai būdingi per jo tardymus.

    Suprantama, kad tokia P. Plumpos laikysena iki kraštutinumo siutino kagėbistus, tačiau tai buvo, be abejo, jo ryžtingas apsisprendimas - kad ir labiausiai bus baudžiamas teisme, nieko neišduoti.

    1974 m. rugpjūčio 1 d. jam surašomas naujas nutarimas patraukti baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad 1972 m. Kaune, Kalniečių g. 113, Semaškos-Semaškevičiaus bute
-----------
12 Ten pat. T. 2. L. 100.
207


A. Patriubavičiaus name. P. Plumpos įrengtas aparatas ERA ir juo kopijuota literatūra. (Iš KGB archyvo)

kartu su Juozu Gražiu įrengė ERĄ, ja padaugino "LKB Kronikos" 1, 2, 3, 4, 5 numerius. Taip pat padaugino JAV išleistos knygos "Tau, Lietuva" ištraukas, J. Girniaus knygą "Lietuviškojo charakterio problema", leidinius "O Solženycine" (rusų k.), "Iš SSRS 1939 - 1941 metų užsienio politikos istorijos", "Beprotybės klausimas".

    Toliau kaltinamas tuo, kad 1973 m. liepos mėnesį kartu su R Petroniu pervežė ERĄ iš Kalniečių g. 113 į Kauno r., Ežerėlio kaimą pas Adolfą Patriubavičių, ten ją įrengė ir Patriubavičių pamokė su ja dirbti. Davė Patriubavičiui padauginti "LKB Kronikos" 6 ir 7 numerius, P. Petronis jas padaugintas davė įrišti Juozui Gražiui.

    Kaltinamas ir tuo, kad 1973 m. lapkričio mėn. kartu su P. Petroniu įsigijo antrą ERĄ, kurią sumontavo Kauno r., Šlienavos kaime pas Kazį Gudą. Pamokė įrišti vilnietę Ven-cislavą Valantėlytę ir kaunietį Petrą Peckų.

    1972 m. pradžioje jis su P. Petroniu atvežė į Kaišiadorių r., Karsakų kaimą pas Oną Kriaučiūnienę maldaknygės "Aukštyn širdis" linotipinį rinkinį bei spausdinimo stakles ir išmokė jomis spausdinti kaunietę Genovaitę Mulerčikienę.
Taigi, kaip matyti iš pateiktų kaltinimų, KGB suvokė jo vaidmenį pogrindinės religinės literatūros gamyboje, o svarbiausia - "LKB Kronikos" leidyboje, dėl kurios iš esmės ir
208


Nutartis P. Plumpą patraukti kaltinamuoju. (LSSR KGBA. Baudž. b Nr 477061/3 T. 2. L. 142.)

buvo pradėta ši baudžiamoji ir ne viena operatyvinė byla.


    Jonas Stašaitis
    Jį suimti LSSR prokuroro A. Kairelio sankcija duota 1973 m. gruodžio 5 d. ir kitą dieną jis suimtas. Tai buvo taip pat Vytėnų saleziečių auklėtinis, gimęs 1921 m. ir iki arešto gyvenęs Vilniaus r., Salininkuose. Dirbo Salininkų MSV 13) techniku. Krata jo bute atlikta anksčiau - 1973 m. lapkričio 20 d. Rasta daug religinės literatūros ir maldaknygių, kurios padaugintos rašomąja mašinėle arba ERA, B. Brazdžionio
------
13 MSV - melioracijos statybos valdyba.
209


Areštuotasis Jonas Stašaitis. Vilnius, 1973 m. (Iš KGB archyvo)

eilėraštis, daug fotonuotraukų, lapelių su adresais ir telefonais. Jis turėjo žmoną ir dvi dukras - 1953 m. gimusią Neritą (pagal KGB duomenis vienuolę) ir 1956 m. gimusią Birutę. MSV išduotoje charakteristikoje apibūdinamas teigiamai, tik pabrėžiama jo religingumas: savo namuose ruošdavęs gegužines, į kurias rinkdavęsis jaunimas ir moksleiviai. Iš įrašų darbo knygelėje paaiškėja, kad 1949 m. buvo ištremtas į Irkutsko sritį (Baikalo ežero Olchono saloje) ir į Lietuvą grįžo 1957 m. Jam tardyti paskirti tardytojai majoras Liniaus-kas, kapitonai Markevičius (grupės vadovas), Marcinkevičius, Lazarevičius, leitenantai Balčiūnas, Gasparavičius ir Jurkštas. Vėliau papildyta YSB vyr. tardytoju papulkininkiu Petruškevičiumi bei leitenantu Daugalu.

    Po kelių kagėbistams nesėkmingų tardymų 1973 m. gruodžio 21 d. J. Stašaitis rašo platų paaiškinimą, kur įrodinėja, kad tikinčiųjų apsirūpinimas maldynais ir religine literatūra yra jų pačių reikalas, nes šių klausimų nesprendžia nei Bažnyčia, nei vyriausybė. Reikia, jo nuomone, ne teisti žmones už šią veiklą, o spręsti problemą. Aiškina, ko nori katalikai: turėti mokyklas, spaudą, kultūros namus, religinių reikmenų dirbtuves, parduotuves ir t. t.

    Iš tolesnių tardymų paaiškėja, kad vienerias spausdinimo
210

stakles perdavė Zenonui Urbanui. Tardo apie jo ryšius su Vencislava Valentėlyte (Vilniuje), su Andriumi (Petru Plum-pa), apie susitikimą su P. Petroniu Kaune karių kapinėse, apie religinius sambūrius pas Oną Mačiūnaitę Kaune (Mickevičiaus g. 23), apie pažintį su Virgilijumi Jaugeliu ir jam perduotą spaudos lanko atspaudo pavyzdį su puslapių išdėstymo planu. Atsiskleidžia jo plati veikla aprūpinant pogrindinę religinę spaudą staklėmis: nuo 1967 m. jis 5-erias pagamintas spausdinimo stakles perdavęs P. Petroniui, o vienas - Zenonui Urbanui, kuriam pavedęs spausdinti maldyną "Marija, gelbėk mus". Apie 1969 m. P. Petronis buvo iškėlęs idėją sukurti pogrindinę maldaknygių spausdinimo ir dauginimo organizaciją. P. Petronio paprašytas, apie 1970 m. dirbti spausdinimo staklėmis išmokė Petrą (Plumpą). Tardytojai smulkiai teiraujasi apie staklių gamybą, jų transportavimą (veždavo net geležinkelio keleiviniame vagone), montavimą ir kt. Juos domino, ar nepažįstąs Vlado Lapienio (Vilnius, Dauguviečio g. 5-11). Atsako, kad pažįstąs tik senyvą vyrą Vladelį iš šv. Onos bažnyčios choro.

    Nuo 1974 m. kovo 14 d. tardymuose KGB pradeda domėtis "LKB Kronikos" leidyba. Pradžioje kuriama versija apie kažkokį Vincelį, kurio sutaisytu rotatoriumi jis išspausdinęs 200 egz. "Kronikos" 6-ojo numerio ir Kaune prie karių kapų juos perdavęs jo pasiuntinei - kažkokiai moteriai. Kas Vinceliui išspausdino vaškuotes, jis nežinąs, o vaškuočių atraižas jis gavęs iš Liucijos Atkočiūnienės (Vilnius, Tverečiaus g.), kuri Vilniaus m. vykdomajame komitete dirbo su rotatoriumi.

    Tačiau jo pateikta Vincelio versija KGB nepatikėjo ir "LKB Kronikos" 6 numerio siūlo galą ėmė vynioti toliau. 1974 m. balandžio 2 d. paaiškėja, kad "LKB Kronikos" 6-ajam numeriui jis gamino vaškuotes ir drauge su Virgilijumi Jaugeliu jį spausdino iš P. Petronio gautu ir Kauno r. Viršužiglio kaime pas miškininką Joną Ruką įrengtu rotatoriumi. Kitos spausdinimo staklės buvo Šlienavos kaime pas Albiną Sprangauską. O Jaugelį pažįstąs nuo 1972 m. iš religinių sambūrių, kuriuose jis nuolat dalyvaudavęs.

    1974 m. birželio 25 d. J. Stašaitis KGB įteikia antrąjį
211

pasiaiškinimą, kuriame iš esmės nagrinėja SSRS varomą baimės ir smurto politiką. Jis sako, kad valdžia "LKB Kroniką" laiko šmeižikišku leidiniu, o ne tik tikintieji, bet ir netikintieji juo žavisi. Valdžia nubaudė kun. J. Zdebskį už vaikų katekizavimą, o liaudis jį laiko didvyriu. "Verta susimąstyti, - toliau rašo jis,- kodėl vyriausybės ir liaudies nuomonės nesutampa. Dėl to, kad eina "LKB Kronika ", kad P. Petronis ir kiti slapta spausdina maldaknyges, kalta valdžia, kuri varžo laisves ir pažeidžia teises. /.../Netinkamas šios bylos sprendimas turės neigiamų padarinių tiek viduje, tiek pasaulinėje arenoje" 14. (Šie žodžiai net pabraukti: pasaulio nuomonė iš tiesų KGB baugino.) Tame pačiame lape J. Stašaitis klausia: "Kuo remiasi tarybinio valdymo sistema?" - ir atsako: "Remiasi baimės principu. /.../ Paprasto tarybinio piliečio gyvenimo atmosfera yra prisigėrusi baimės jausmo ir nenuoširdumo". Jo naivoką nuomonę, kad "katalikams geriausia išeitis dabar būtų patiems likviduoti "Kroniką" ir drąsiai bei garbingai kreiptis į vyriausybę su prašymu atsižvelgti į jų religinius įsitikinimus ir iš to išplaukiančius atitinkamus reikalavimus bei gyvenimo sąlygas" 15) KGB vėl pasibraukė. Šie KGB pabraukimai nereiškė jų nuoširdaus susimąstymo, o tik psichologinę klastą, kaip elgtis su tardomuoju, kad jis dar daugiau atsiskleistų. SSRS politikos, kuri persekiojo ne tik tikinčiuosius, bet ir kiekvieną laisvės polėkį puoselėjantį žmogų, negalėjo pakeisti ne tik J. Stašaičio kreipimasis, bet gal net ir kai kurių realybę suvokiančių KGB darbuotojų pasyvus pritarimas: baimė, klasta, melas, smurtas buvo visos SSRS vidaus politikos varomoji jėga.

    Ir iš tiesų 1974 m. birželio 26 d. per tardymą J. Stašaitis atskleidžia (ir istorijai palieka) naujų faktų apie "LKB Kronikos" leidybą. Jis sakosi apie tai kalbėjęsis su kun. J. Zdebskiu dar prieš jo antrąjį areštą, o po kratos J. Stašaičio bute 1973 m. lapkričio 20 d. pas jį vėl apsilankė kun. J. Zdebskis ir domėjosi krata: kas krėtė, ko ieškojo ir 1.1. Kun. J. Zdebskis išreiškė mintį, kad, pasirodžius naujam "Kro-
--------
14 Ten pat. T. 3. L. 141, 142.
15 Ten pat. T. 3. L. 143.
212

nikos" numeriui, suimtųjų padėtis turėtų pagerėti, nes apie KGB siautėjimus sužinos pasaulis. J. Stašaitis jam sakęs, kad tada pasunkėtų kun. J. Zdebskio padėtis, nes jis, kaip labai veiklus, būtų įtariamas "LKB Kronikos" leidyba.

    J. Stašaitis pasakoja ir apie savo lankymąsi pas kun. Sigitą (Tamkevičių) Simne 1972 m. Apie jį jis buvo kalbėjęsis su kun. J. Zdebskiu. Kun. Sigito jis prašęs padėti platinti maldaknyges bei vadovauti rekolekcijoms nelegalioje Kunigų seminarijoje.

    Niekuo nemotyvuodamas, kun. S. Tamkevičius atsisakęs. Tardytojas teiraujasi apie kun. J. Zdebskio ir kun. S. Tamkevičiaus ryšius, bet J. Stašaitis atsako nieko konkretaus nežinąs: girdėjęs, kad jie pažįstami... Iš kun. J. Zdebskio, o gal iš P. Petronio girdėjęs, kad kun. J. Zdebskis draugauja su Petru Plumpa, bet kas juos sieja - jis nežinąs.

    Jis atpažįsta kratos metu pas Virgilijų Jaugelį paimtas vaškuotes (spausdintas Onos Volskienės), rašomąją mašinėlę, kuria buvo spausdinta vaškuotė, pas Joną Ruką paimtą rotatorių, kuriuo su V. Jaugeliu daugino "LKB Kronikos" 6 numerį bei jo gamintas pas J. Špoką, A. Razbicką, Z. Urbaną ir L. Brukštą rastas spausdinimo stakles. Sakosi, kad iš gautų už maldaknyges 15 200 rublių bei iš P. Petronio gautų 1500 rublių didžiąją dalį išleido popieriui, klijams, dažams įsigyti,

Linotipinės spausdinimo mašinos Jono Špoko name. (Kaunas, Baršausko g. 5) (Iš KGB archyvo)
213

o apie 20 proc. skyrė "nelegalios Kunigų seminarijos išlaikymui", apie kurios veiklą jokių parodymų neduosiąs. Prisipažįsta, kad nelegalioje kunigų seminarijoje jis dėstęs logiką, filosofijos įvadą, gnoseologiją ir psichologiją. Atlyginimo už tai negaudavęs. Daugiau ką nors apie ją kalbėti atsisakė 16).

    1974 m. liepos 31 d. rašoma nutartis J. Stašaitį patraukti kaltinamuoju. Joje rašoma:
"Jonas Stašaitis su Povilu Petroniu ir Petru Plumpa nuolatos bendraudami nuo 1968 metų organizavo asmenų grupę, kuri, dangstydamasi tikėjimo skelbimu, gamino ir platino literatūrą, savo turiniu skatinančią piliečius atsisakyti nuo visuomeninės veiklos ir pilietinių pareigų vykdymo. Jis pagamino 7-erias spausdinimo stakles. Iš jų penkerias pardavė Petroniui, išmokė P. Plumpą spausdinti". Toliau nutartyje rašoma: "Taip pat J. Stašaitis skleidė žinomai melagingus prasimanymus, žeminančius tarybinę valstybinę ir visuomeninę santvarką, daugindamas tokio turinio literatūrą" 17).


    Virgilijus Jaugelis
    Jam skirti kardomąją priemonę - suėmimą KGB nutaria

Areštuotasis Virgilijus Jaugelis. Vilnius, 1974 m. (Iš KGB archyvo)
----------
16 Ten pat. T. 3. L. 196, 197.
17 Ten pat. T. 3. L. 199, 200.
214

tik 1974 m. balandžio 5 d. Pasirašo KGB kapitonas J. Markevičius, pulkininkas E. Kisminas, pirmininkas generolas majoras J. Petkevičius ir prokuroras A. Kairelis. Krata jo gyvenamojoje vietoje (gyveno Kaune, Kalnų g. 7-4 drauge su tėvais) buvo atlikta pačioje šios didžiosios KGB operacijos pradžioje - 1973 m. lapkričio 20 d. Kratos metu rasta dogminės ir moralinės teologijos namudinės gamybos vadovėlių (jis mokėsi pogrindinėje Kunigų seminarijoje), "Evangelija gyvenime", "{vadas į filosofiją", A. Maceinos "Niekšybės paslaptis" ir daug kitos religinės literatūros. Rastas ir krepšys su vaškuotėmis ir kitais lapeliais, tačiau tąkart tardomas V. Jaugelis tvirtino, kad krepšį pasaugoti jam davęs nepažįstamas asmuo.

    1974 m. balandžio 9 d. jo namuose padaroma antroji krata. Krėtė KGB majoras Pilelis. (Įdomu, kad kratoms KGB turėjo savo pastovius kviestinius. Antai krečiant pas V. Jaugelį, abu kartus kviestinė buvo Violeta Aržuolaitienė, gyv. Kaune.) Iš bylos neaišku, kur jis buvo areštuotas, tačiau 1974 m. balandžio 11 d. KGB praneša jo motinai ir Kauno medicinos mokyklos direktoriui (kur V. Jaugelis dirbo kūriku), kad jis areštuotas ir kalinamas Vilniuje, a/d 17 (vadinamajame KGB tardymo izoliatoriuje).

    Iš areštuotojo anketos paaiškėja šykštūs jo gyvenimo duomenys: gimęs 1948 m. rugsėjo 9 d. Kaune, gyvenantis Kalnų g. 7-4, baigęs vidurinę mokyklą, dirbęs vairuotoju, kūriku. Dėl prastos sveikatos yra ne karo prievolininkas. Tėvas - Vincas Jaugelis, motina - Monika, brolis - Augustinas (gim. 1944 m.). Surinktos iš visų buvusių darboviečių charakteristikos: iš II ligoninės, "Priekalo" gamyklos, Kauno taksi parko, Kauno šilumos tinklų, priešgaisrinės apsaugos, "Jiesios" gamyklos ir paskutinės darbovietės - Kauno medicinos mokyklos.

    1974 m. birželio 10 d. paskelbiamas jo tardytojų sąrašas: YSB vyr. tardytojai papulkininkiai Liniauskas ir Petruškevičius, majoras Markevičius (grupės vadovas), kapitonai Marcinkevičius, Lazarevičius, leitenantai Balčiūnas, Gas-paravičius ir Jurkštas bei vyr. leitenantas Daugalas.

    Tačiau jo tardymai prasidėjo dar prieš areštą - po pirmosios
215

kratos. 1973 m. lapkričio 20 d. per tardymą (tardė kapitonas Platinskas) jis pareiškė, kad rastą religinę literatūrą gavęs iš nepažįstamų asmenų ir naudojęs savišvietai. "LKB Kronikos" vieną numerį gavęs iš nepažįstamos moters Kauno katedroje ir ją grąžinęs, o atrastąjį krepšį su vaškuotėmis prašęs pasaugoti nepažįstamas asmuo.

    1974 m. sausio 17 d. vėl jį kaip liudytoją tardo kapitonas Lazarevičius. Labiausiai domina krepšys su vaškuotėmis. Tačiau V. Jaugelis pareiškia: "Iš manęs per kratą buvo paimta religinė literatūra. Šitai aš laikau nusikaltimu ir visus, kurie tai vykdė, laikau nusikaltėliais ". (Kadangi tuo buvo pažeistas įstatymas, jis atsisako duoti parodymus.) 18)

    1974 m. balandžio 9, 10 ir 11 d. per tardymus (dar kaip įtariamasis) jis papasakoja savo autobiografiją: baigė Kauno 18-osios vidurinės mokyklos 8 klases, įstojo į Kauno politechnikumo autotransporto remonto ir eksploatacijos specialybę, bet specialybė nepatiko ir išstojo. Po to įstojo į vakarinę mokyklą, pradėjo dirbti kroviku II ligoninėje. Mokslas sekėsi neblogai. Baigęs vidurinę mokyklą, bandė stoti į Kauno kunigų seminariją, bet gavo neigiamą atsakymą. Nuo minties įstoti ir dabar neatsisakąs. Balandžio 11 d. per tardymą sakosi nei J. Stašaičio, nei jokio "dėdės Petro" nepažįstąs, pas jokį Joną Ruką Kauno r. Tursovo kaime nesilankęs.

    Nepaisant jo neigimų, 1974 m. balandžio 18 d. parašomas nutarimas jį patraukti kaltinamuoju pagal LSSR BK 68 str. I dalį ir imamas tardyti jau kaip kaltinamasis. Tačiau ir toliau jis neigia gaminęs ir platinęs "LKB Kroniką".

    1974 m. balandžio 24 d. akistatoje atpažintas Jono Ruko, jis toliau neigia pas jį buvęs ir sako netikįs jokiais J. Stašaičio parodymais, reikalauja su juo akistatos. Ir tik po akistatos su J. Stašaičiu pamato, kad beprasmiška neigti "LKB Kronikos" 6-ojo numerio spausdinimą. Tačiau toliau tvirtina nepažįstąs jokio Juozo Gražio ir nedavęs jam įrišti "Kronikos" 6 numerio. Neigia ir lankymąsi religiniuose sambūriuose Mickevičiaus g. 23, o į klausimą, ko ir su kuo lankėsi Rietave 1973 m. rugsėjo mėnesį, atsako, kad tai jo asmeninis reikalas
----------
18 Ten pat. T. 3. L. 287, 288.
216

ir jis neaiškinsiąs. Atsisako paaiškinti ir kodėl neatsakąs į klausimus. Jis prisiima atsakomybę, kad visus 100 egz. "LKB Kronikos" 6-ojo numerio pats įrišęs ir išplatinęs. Kur ir kam - nesakysiąs. Į klausimą, kodėl daugino "Kroniką", atsako: "Dėl to, kad ten rašoma tiesa ir kad žmonės sužinotų tiesą apie tikinčiųjų persekiojimus. Tardytojas sako, kad "Kronikos" 6 numeryje pateikti faktai apie Druskininkų ligoninės vyr. gydytojo elgesį (kai neleido mirštančiam ligoniui pakviesti kunigą), taip pat faktai iš Tauragės ir Skriaudžių aštuonmetės mokyklos patikrinimais yra įrodyti kaip iškraipyti V Jaugelis atsako, kad "LKB Kronikos" 6-ajame numeryje rašoma tiesa. Iš kur gavo šį 6 -ąjį numerį ir kaip rinko parašus po "Lietuvos Romos Katalikų Bažnyčios memorandumu", atsisako paaiškinti. { klausimus, iš kur gavęs memorandumą, kas paskatinęs rinkti parašus ir pan., - jo tipiškas atsakymas:
Faksimilės iš V. Jaugelio 1974 m. rugpjūčio 4 d. apklausos protokolo. (LSSR KGBA Baudž. b. Nr. 47706/3 T. 3. L. 341, 345.)
217

"Nesakysiu". Prisipažįsta rinkęs parašus dėl to, kad tikintieji turėtų lygias teises su ateistais 19). | klausimus apie pogrindinę kunigų seminariją atsisako atsakinėti.

    1974 m. rugpjūčio 1 d. rašomas nutarimas Virgilijų Jaugelį patraukti baudžiamojon atsakomybėn kaltinamuoju, nes jis " vedė organizacinę veiklą, kuria siekiama pažeisti įstatymus dėl bažnyčios atskyrimo nuo valstybės ir mokyklos nuo Bažnyčios (BK143 str. H d.), o už "LKB Kronikos "dauginimą ir platinimą - pagal BK 199 1 straipsnį".

    Tą pačią dieną, supažindintas su nutarimu, dėl parašų rinkimo po "Lietuvos Romos Katalikų Bažnyčios memorandumu" bei dėl "LKB Kronikos" 6 numerio dauginimo ir platinimo, kaltas neprisipažįsta, nes tą veiklą, sako jis, - "aš laikau teisėta, o ne nusikalstama. Ta veikla man, kaip katalikui, yra pareiga, kurią žadu atlikti ir ateity" 20).

Skaitant šiuos Virgilijaus Jaugelio ir Petro Plumpos tardymų protokolus, negalima nesižavėti jų ryžtu nieko neišduoti ir nepakenkti "LKB Kronikos" leidybai bei tikinčiųjų teisių ir laisvių gynimo reikalui, kurį jie laikė šventu ir svarbesniu už jų asmeninį likimą. Dar Petro Plumpos laikyseną galima suvokti - jis jau tardymų ir sovietinių lagerių užgrūdintas žmogus, bet vos 25-26 metus teturinčio Virgilijaus Jaugelio didvyriškumas stebina dvigubai. Koks turėjo būti tvirtas jo tikėjimas į Dievą, tikėjimas savo kovos šventumu, kad šitaip iki galo (jis žinojo, kad serga nepagydoma vėžio liga) gintų ne savo gyvybės likučius, o šventą reikalą. Turbūt viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl KGB per 17 metų taip ir nepavyko susidoroti su "Kronika", buvo tai, kad tarp jos leidėjų, daugintojų, platintojų ir rėmėjų tokių žmonių buvo ne vienas.
Prisimenu istoriko R. Vėbros žodžius, pasakytus apie J. Basanavičiaus "Aušrą", minint jos 100 metų sukaktį: "Laiminga tauta, kuri ir nelaisvėje būdama turi laisvų sūnų ".
--------------
19 Ten pat. T. 3. L. 319-326.
20 Ten pat. T. 3. L. 341.
218



Areštuotasis Adolfas Patriubavičius. Vilnius, 1973 m. (Iš KGB archyvo)

    Adolfas Patriubavičius

    Jis buvo sulaikytas tarp pirmųjų (1973 m. lapkričio 20 d.). Krata jo namuose (Kauno r., Ežerėlio gyvenvietėje) buvo atlikta diena anksčiau, t. y. 19 d. Matyt, KGB jį laikė rimtu veikėju "LKB Kronikos" leidyboje arba tiesiog jų sekimo eigoje jis buvo tas siūlo galas, nuo kurio buvo tikimasi išvynioti visą "LKB Kronikos" kamuolį. Be abejo, jie tikėjosi prisivynioti iki kamuolio galo - leidėjų, tačiau, deja, tąkart jiems nepavyko: didelė leidėjų konspiracija, tokie pasišventėliai kaip Petras Plumpa bei Virgilijus Jaugelis ir, be abejonės, pats Dievas nuo to apsaugojo.

    Kratos metu Adolfo Patriubavičiaus namo mansardoje rasta P. Petronio ir P. Plumpos atvežta ir įrengta ERA, jos darbo priemonės ir medžiagos bei daug religinių knygų (gal numatytų padauginti): O. Narušytės "Motinos mokykla", Dr. Tihamer Toth'o "Atverk akis", Antano Maceinos "Saulės giesmė", Jono Gutausko "Dievas šiandien" ir kt. Rasta daug popieriaus. A. Patriubavičius pareiškė, kad visa tai priklauso jo nuomininkui Kazimierui (Petrui Plumpai). Rasta ir "LKB Kronikos" 7-asis numeris.

    Iš areštuotojo anketos sužinome, kad jis gimęs 1929 m.
219
sausio 10 d. Kauno r., Arlaviškių kaime. Baigęs 2 klases. Dirbo vairuotoju. 1957 m. teistas pagal RSFSR BK 136 str. 10 metų. Šeimoje buvo žmona, sūnus Povilas, dukterys Nijolė ir Genutė bei anūkė Jolita. Iš Kauno pataisos darbų kolonijos (OČ - 12/2) paleistas 1965 metais. Dirbo Ežerėlio durpių įmonėje. Tą pačią dieną tardomas A. Patriubavičius papasakojo apie P. Petronį (kurį iš anksčiau pažinojo), EROS įrengimą ir "Kazimierą" (apie 30 metų vidutinio ūgio, tamsiaplaukį vyriškį), kuris paskutinį kartą lankęsis 1973 m. lapkričio 15 d. (Pasako, kad P. Petronis kažkodėl Kazimierą vadinęs Andriumi.)

    1973 m. lapkričio 30 d. nutariamąjį patraukti kaltinamuoju pagal BK 199  1 str., t. y. už "LKB Kronikos" dauginimą.

    Jo tardymų eigoje atsiskleidžia P. Plumpos darbas su ERA: jis pats daug dauginęs ir išmokęs to A. Patriubavičių 21).
Siekdamas A. Patriubavičiui įvaryti baimės, KGB pareikalavo, kad Kauno rajono vidaus reikalų skyrius atnaujintų nutrauktą jo bylą dėl 1973 m. birželio 7 d. įvykusios autoavarijos, kada, išbandydamas suremontuotą mašiną, ant posūkio apvirto ir lengvai sužeidė dvi su juo važiavusias mergaites. Ir nors abiejų nepilnamečių tėvai raštiškai pareiškė, kad jokių pretenzijų A. Patriubavičiui neturi, byla buvo atnaujinta ir prijungta prie KGB tiriamos baudžiamosios bylos Nr. 345.

    1973 m. lapkričio 19-20 d. buvo atliktos kratos ir daugelyje kitų vietų: pas Joną Špoką (Kaune, Baršausko g. 5-1), Boleslovą Babrauską (Biržų r., Smilgių k.), Antaną Strašinską (Kauno r., Viršužiglio k.), Konstanciją Skauradytę (Kaune, Rusų g. 11), Augustiną Jaugelį (Kaune, Linkuvos g. 16), Algimantą Razbicką (Kaune, Pakopų takas 9-1), Stefaniją Kriaučiūnaitę (Panevėžys, Tarybų g. 12). Kratų metu rasta spausdinimo staklių, linotipinio teksto rinkinių, ERA aparatų, visi 7 numeriai "Kronikos", J. Girniaus "Lietuviškojo charakterio problema", "Danguolės laimė", "Jaunos sielos religinis auklėjimas" ir daug kitos pogrindyje išleistos literatūros.

    Akivaizdu, kad KGB darbuotojai kratas darė ne aklai, bet surinkę daugybę operatyvinės medžiagos: agentų pranešimų,
---------
21 Ten pat. T. 4. L. 103-166.
220

išorinio sekimo, slaptų pasiklausymų iš sekamųjų butų, slaptų kratų ir kt. Šie asmenys buvo pogrindinės religinės literatūros (ypač KGB domino "LKB Kronika") spausdintojai arba daugintojai, įrišėjai ar platintojai.

    Prie šios bylos yra prijungta ir iš pradžių įtariamojo, o paskui kaltinamojo Juozo Gražio (gimusio 1909 m., gyv. Kaune, Višinskio g. 44/7-1) tardymų nuo 1974 m. balandžio 26 d. iki 1974 m. liepos 26 d. protokolų kopijos. Iš jo tardymų protokolų paaiškėja nemažai pogrindžio spaudos faktų. Sužinome, kad 1972 m. pabaigoje ar 1973 m. pradžioje pas jį į namus atėjo Monika Gavėnaitė su P. Plumpa ir paprašė padėti surasti atskirą kambarėlį religinei literatūrai dauginti. Jis ir nurodęs tą kambarėlį antrame aukšte pas Semašką-Semaškevičių (Kaune, Kalniečių g. 113). J. Gražys ne tik spausdino pogrindinę literatūrą rašomąja mašinėle, bet ir labai daug įrišo: visus (septynis) "Kronikos" numerius, "Lietuviškojo charakterio problemą" ir kt. Spaudinius įrišti jam pateikdavo Monika Gavėnaitė ir Virgilijus Jaugelis. Iš atpažinimui pateiktos daugybės literatūros - "Tau, Lietuva", J. Girniaus "Lietuviško charakterio problema", "Iš SSRS 1939 -1941 m. užsienio politikos istorijos", "O Solženicyne" ir kt. - jis atpažįsta, kad tai P. Plumpos padauginta. Prisipažįsta, kad daugelį straipsnių, ištraukų iš knygų padauginti jis pats davęs P. Plumpai. Tardytojai teiraujasi apie jo ryšius su Vytautu Vaičiūnu, Vladu Lapienių, Juozu Česoniu, Veronika Mekeškaite, Konstancija Skauradyte, bet jis sakosi jų nepažįstas.   Beje, Juozas Gražys - jau buvęs politinis kalinys.

    Šioje baudžiamojoje byloje kratų ir tardymų protokolai nėra išdėstyti chronologine tvarka: čia pat susegti 1973 ir 1974 m. kratų, tardymų, daiktų apžiūrų ir teismo ekspertizių dokumentai. Matyt, vadovautasi faktų nustatymo seka. Todėl šeštame tome vėl grįžtama prie 1973 m. lapkričio 20 d. kratos pas Algimantą Razbicką protokolo. Pas jį (Kaune, Pakopų takas 9) rastos rankinės spausdinimo staklės su linotipiniu rinkiniu. Dar daug linotipinio rinkinio rasta malkinėje. Paimtos Adolfo Šapokos, M. Dobužinskio knygos ir pogrindiniai religiniai leidiniai. (Kratos metu paprastai būdavo paimama visa nepriklausomybės laikų periodinė ir patriotinė
221

literatūra bei pogrindinė spauda. Daiktų apžiūros metu ją surūšiuodavo į "ideologiškai žalingą" ir daiktinių įrodymų vertę turinčią: pirmoji buvo sunaikinama, o antroji paliekama prie bylos. Todėl išlikę beveik visi surasti "LKB Kronikos" numeriai). Beje, pas Algimantą Razbicką taip pat rasta "LKB Kronikos" 6 numeris. Kad ir vienintelis šio leidinio surastas numeris, jis buvo pakankamas faktas tardyti ar ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Tardymų eigoje paaiškėjo, kad pas Algimantą Razbicką rastoji literatūra priklausė P. Pe-troniui. Šias spausdinimo stakles pas jį atvežė iš Kai-šiadorių r., Karsakų kaimo ir jomis spausdino ne tik jis, bet ir Janina Pamarnackienė bei jos dukra Genė Pamarnackaitė-Muliarčikienė.
Karsakų kaime staklės sumontuotos ir jomis spausdinta nuo 1972 m. balandžio ar gegužės mėnesio. Jas sumontavo tas pats labai religingas vyriškis Andrius (P. Plumpa). Išspausdintą medžiagą paimdavo Antanas (P. Petronis). Kurį laiką staklės buvo perkeltos pas Albiną Kriaučiūną tame pačiame kaime ir jas P. Petronis su "inžinieriumi" (turbūt Vyt. Vaičiūnu) išvežė pas A. Razbicką tik 1973 m. birželio - rugsėjo mėn. Krata 1973 m. lapkričio 20 d. atlikta ir pas Albiną Kriaučiūną, bet ten nieko nerasta.
Tardytos Genovaitė Mulerčikienė, Janina Pamarnackienė, Vaclovas Pamarnackas, surengtos P. Petronio bei kaltinamųjų
tarpusavio akistatos.
1974 m. vasario 1 d. pirmą kartą apklaustas Jonas Ivanauskas (Kaune, dabar Kovo 11 -sios g. 65-16). Mat jis dirbo V. Kapsuko-Mickevi-čiaus spaustuvėje, ir Boleslovo Kulikausko prašymu jį aprūpindavo linotipiniu rinkiniu. 1974 m. vasario 13 d. jis jau tardomas
kaip kaltinamasis.

Linotipinės spausdinimo staklės Jono Veprausko  
rūsyje. (Kaunas. Titnago g. 18) (Iš KGB archyvo)   
222

    1973 m. lapkričio 19-20 d. atlikta krata ir pas Joną Veprauską (Kaune, Titnago g. 18), kur taip pat rastos spausdinimo staklės, dažų ir kitos spausdinimui reikalingos įrangos bei medžiagų. Jis spausdinimo stakles buvo įsirengęs šlaito rūsyje.

    Ypač kagėbistams "derlinga" krata 1973 m. lapkričio 19 d. buvo pas Joną Špoką (Kaune, Baršausko g. 5-1). Kratos metu rastos spausdinimo staklės su visais spausdinimo reikmenimis, linotipinių rinkinių, išspausdintų maldaknygių bei P. Petronio krepšys (lagaminas) su jo dokumentais bei knygomis. Rastos šios knygos: "Jaunos sielos religinis auklėjimas", "Turininga pamoka", "Tragedija Dainavos šalyje", "Žmogaus kelias į Dievą", "Gyvenimo problemos sprendimas", " Iš SSRS 1939-1941 m. užsienio politikos istorijos", "Dainavos mergaitė", 1970 m. rugsėjo 22 d. raštas "LSSR vyskupijų vyskupams bei ordinarams", Danutės Burbaitės fotonuotrauka, "Lietuvių archyvas bolševizmo metais", Birutės Pūkelevičiūtės romanas "Aštuoni lapai" ir kt. Be to, rastas eilėraščių rinkinys "Ant tremtinio tako" (98 lapai). Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad rasta daug "antitarybinių straipsnių bei eilėraščių". Neužmiršta pažymėti ir kažkokiai Nijolei Linkevičiūtei Pirmosios komunijos proga padovanota maldaknygė (32 puslapių), kurios viršelio antroje pusėje yra įrašas rusų kalba: "Tavo draugo Juozo atminimas brangiajai Nelei", o penktame puslapyje, matyt, pačios Nijolės įrašyta: "Aš, Nijolė Linkevičiūtė, pirmą kartą priėmiau švenčiausiąją Komuniją Igarkoje 1956. IV.21". Iš tardymų protokolų paaiškėja, kad stakles ir 10 dėžių šrifto jam davė P. Petronis ir jis spausdino maldaknyges.

    1973 m. lapkričio 14 d. nutarimą kratai daryti pas Vytautą Vaičiūną (Kaune, Hipodromo g. 46-35) pasirašo pats KGB pirmininkas J. Petkevičius ir prokuroras A. Kairelis. Krata atlikta, kaip ir pas daugelį kitų, 19 dieną. Kratai vadovavo YSB vyr. tardytojas majoras Liniauskas. Rasta daug religinės literatūros: 70 lapų knyga apie vyskupą Teofilių Matulionį, V. Mykolaičio-Putino "Rūsčios dienos" su antisovietiniais eilėraščiais ("Raudonspalvėj liepsnoj", "Saulėtekis", "Minioje", "Birželio 15-oji", "Liaudies daina", "Tremtiniai",
223

"Prakeikimas"), B. Brazdžionio "Per pasaulį keliauja žmogus", A. Maceinos "Saulės giesmė" bei pogrindžio leidiniai "Asmenybė ir mūsų laikai" ir kt.

    Iš tardymų protokolų atsiskleidžia antrosios EROS įsigijimo istorija. Mat Vytautas Vaičiūnas dirbo Kauno miesto vykdomajame komitete kapitalinės statybos techninės priežiūros inžinieriumi. (Šia vykdomojo komiteto ERA kurį laiką buvo dauginama pogrindinė literatūra.) Paskui ta ERA buvo nurašyta, jos dalys perduotos į sandėlį, kai kurioms surašytas sunaikinimo aktas ir... kažkokiu būdu daug dalių dingo iš sandėlio. Trūkstamas dalis pagamino savo darbovietėje pats V. Vaičiūnas. Ši ERA ir atsikliuvo "kažkur kaime prie Kauno marių". Ją sumontavo su bičiuliu (su P. Plumpa), tačiau jo nei vardo, nei pavardės "nežinąs". Dėl šios EROS buvo tardoma daug vykdomojo komiteto darbuotojų: Vytautas Šakalys, Alfonsas Šulcas, dalyvavęs per EROS supjaustymą milicininkas Marijonas Lukoševičius, Ignas Bubelis, Juozas Petroka, Vytautas Tilindė, bet nieko labai naujo KGB nesužinojo. 1974 m. liepos 22 d. V. Vaičiūną vėl tardė YSB vyr. tardytojas papulkininkis Petruškevičius, bet akistatoje su P. Plumpa (bičiuliu, su kuriuo montavo ERĄ) vienas kito "neatpažino". Jis atmetė kitų liudijimus, kad iš jų gavęs skaityti "LKB Kronikos" numerius, "Lietuviško charakterio problemą" ir "Žvilgtelėjus į gyvenimą". Ir apie jo sodo namelyje rastą antisovietinę brošiūrą jis "nieko nežinojęs". Nesigynė, kad P. Petronį pažįstąs nuo 1944 m., kai ir jam tikybą dėstė Vytėnų saleziečių progimnazijoje. Neneigia, kad Petronį vežiojęs savo motociklu po įvairias Lietuvos vietas, bet kur "neprisimenąs". Apie "šmeižtišką" (KGB terminas) religinio turinio literatūrą nieko negirdėjęs. Taip KGB tąsyk ir nepavyko jo patraukti kaltinamuoju. Du kartus tardyta ir jo žmona Leonora Vaičiūnienė.

    1973 m. lapkričio 19 d. atlikta krata ir pas Kazį Gudą (Kauno r., Šlienavos k.); čia ir surasta ta Vytauto Vaičiūno ir "bičiulio" sumontuota ERA. Rasta ir pogrindinės literatūros: "Patarimai, kaip laikytis tardymo metu", "Lietuviškojo charakterio problema", daug įrištų ar pusiau įrištų maldaknygių "Jėzus ir aš", "Aukštyn širdis" bei kitos literatūros. Gaila,
224

bet tardymų ir akistatų metu K. Gudas atpažino ir P. Petronį, ir P. Plumpą (nors šiam pareiškus, kad jis atpažinėjo nepažįstąs, ir K. Gudas pasitaisė, kad jį matęs, bet kur -neprisimenąs).

    Dar 1973 m. lapkričio 20 d. krata atlikta ir pas Antaną Strašinską (Kauno r., Viršužiglio k.). Čia rasta rašomoji mašinėlė, kelios pogrindžio leidybos knygos. Jas spausdinusi Regina Strašinskienė, kad užsidirbtų, nes auginanti tris vaikus ir niekur nedirbanti.

    Tą pačią dieną krata atlikta ir pas Klementiną Misiūnaitę (Kaune, Joninių g. 7-1). Taip pat rasta rašomoji mašinėlė, popieriaus, kalkės ir pogrindžio religinių spaudinių.

    Šioje byloje kratų ir tardymų buvo ne tiek, kiek straipsnio pradžioje pateiktame tardymo skyriaus viršininko E. Kismino rašte minima: jos tęsėsi ir 1974 metais.

    1974 m. liepos 8 d. J. Stašaičio sumontuotos spausdinimo staklės paimamos pas Liudviką Brukštą (Vilniuje, L. Giros g. 41-4). Jis tardomas, bet neareštuojamas, nes spausdinęs tik maldaknyges ir katekizmą.

    1974 m. gegužės 30 d. krata daroma ir pas Kazimierą Marčiulionienę (Prienų r., Margininkų k.), bet nieko nerasta. P. Petronio jai paliktus penkių maldaknygių spausdintojų ir septynių įrišėjų adresus sunaikinusi ir neatsimenanti.

    1974 metais pasipila kratos pas pogrindinės religinės literatūros spausdintojus ir įrišėjus bei jų tardymai. 1974 m. liepos 2 d. kratos metu rasta rašomoji mašinėlė "Erika", popieriaus, kalkės ir parengta spausdinimui knyga "Deimančiukai" pas Renatą Levickienę (Kaune, Jaunosios Gvardijos g. 86-27). Kaip pogrindinės religinės literatūros spausdintojos ar bendrininkės 1974 m. liepos 2-17 d. tardytos Ona Pavilionytė (Kaune, Maironio g. 18-2), Ona Butkienė (Kaune, Aukštaičių g. 14-4). Kai kurios kaip spausdinimo užsakovą atpažino P. Petronį. Operatyvinio sekimo ir tardymų eigoje dėl pogrindinės religinės literatūros (svarbiausia - dėl "LKB Kronikos") nustatyti asmenys buvo krečiami ir tardomi nuo 1973 m. lapkričio 19 d. iki 1974 m. liepos pabaigos.

    Ieškant inkriminuojančios medžiagos bei tikriausiai norint atkeršyti - kuo griežčiau nuteisti dėl nepalaužiamos Petro
225

Plumpos laikysenos tardymų metu nieko neišduoti - 1974 m. balandžio 24 d. atliekama krata Vilhelmo Semaškos-Semaškevičiaus name (Kaune, Kalniečių g. 113). Kambaryje, kur gyveno ir su ERA dirbo P. Plumpa, net nuo grindų paimti bandiniai elektrografinėms medžiagoms nustatyti. Tardomi visi namo gyventojai: savininkas, Pranė Žemaitienė, Lidija Žemaitytė, Nijolė Sirutytė, į Ežerėlį ERĄ vežęs Vytautas Puodžiukynas ir kiti. Namo gyventojai paliudija, kad "Andrius" (P. Plumpa) su jais mažai bendravęs, o jo kambaryje paprastai garsiai grieždavusi muzika ir girdėdavosi kažkoks periodiškas brūžinimas: galvodavę, kad jis kažką remontuoja. Kai kas P. Plumpą ("Andrių") atpažino, o V. Puodžiukynas ne. KGB nubraižo tikslią gatvės ir namo schemą, kaip buvo kraunama ERA, kur važiuota ir t. t.

    Daug kratų atlikta pas šios literatūros įrišėjus. 1973 m. lapkričio 20 d. atlikta krata pas Antaną Pocių (Plungėje, Žemaitės al. 6-22). Rastos dvejos įrišimo staklės, įrišimo įrankių ir medžiagų bei įrištų maldaknygių. Dirbo vėlgi pagal "Antano" (P. Petronio) užsakymą.

    1974 m. birželio 4 d. krata atlikta pas įrišėją Dalę Vai-tauskienę (Marijampolėje, Angariečio g. 46-66). Tardyti Albinas ir Marija Veineriai (Kaune, Černiachovskio 86-3) dėl įrišinėjimo ir "Antano" vežiojimo (Veinerys dirbo taksis-tu).
1973 m. lapkričio 19-20 d. krata atlikta pas Juozą Urboną (Kaune, K. Markso g. 13-4). Rastos įrišimo staklės, įranga, bet jis neišsiduoda pažįstąs P. Petronį.

    Už "LKB Kronikos" skaitymą (aiškintasi, iš kur gavo) tardytos Janina Lumbienė ir Marija Galinytė. Įrišimo staklės ir įranga rastos 1974 m. balandžio 8 d. kratos metu pas Juozą Satą (Kaune, Jablonskio g. 21-7).
Dar pačioje kratų ir areštų pradžioje krata atlikta (1973 11 20) pas Petrą Peckų (Kaune, S. Žuko g. 6). Rasta pradėtų įrišti maldaknygių.

    Dėl įrišinėjimo ir pagalbos įrišinėtojams tardyta labai daug žmonių: Leontija Kinsgailaitė, Vytas Tamulevičius, Zita Čeponytė, Veronika Klimavičienė, Juozas Zareckis, Jonas Vytautas Kniukšta. Visi kauniečiai, ir visų veikla vienaip ar
226

kitaip susijusi su Povilo Petronio organizuotu religinės literatūros įrišimu ir platinimu. Visos kratos, areštai ir pirmieji tardymai 1973 m. lapkričio 19-20 d., matyt, daryti pagal KGB surinktą operatyvinę medžiagą, o vėlesnieji (1974 metų)- iš tardymų eigoje nustatytų faktų.

    1973 m. lapkričio 20 d. atlikta krata ir pas įrišinėtoją Mariją Jasėnienę (Vievyje, Semeliškių g. 37-2). Nors įrišimo įranga ir paruoštos įrišimui maldaknygės rastos, tačiau "LKB Kronikos" įrišinėjimą ji neigė. Jos vyras Antanas (buvęs politinis kalinys) paliudijo tą patį.

    1974 m. kovo 20 d. atlikta krata pas įrišinėtoją Stasį Bragą (Kaune, Partizanų 56-43). Jis iš profesijos knygrišys. Rasta įrištų maldaknygių "Jėzus ir aš".

    1973 m. lapkričio 20 d. atlikta krata ir pas Juozą Cesonį (Kaune, Biliūno al. 67-8). Čia KGB derlius buvo didesnis: be įrištų maldaknygių ir kitų knygų, rasta ir "LKB Kronikos" 1, 2, 3, 4 numeriai. Visa kaltė virsta ant P. Petronio: jis ir įkalbėjo, ir išmokė įrišti...

    1974 m. sausio 24 d. tardytas Vyt. Vaičiūno brolis Algirdas (Vilniuje, Žirmūnų g. 118-17). Teiraujasi, ar pažįstąs P. Petronį (jį pažįstąs nuo Vytėnų saleziečių progimnazijos dienų), o dėl Arimanto Raškinio pažinties išsigina.

    Tardyta Monika Gavėnaitė (1974 07 26) (Kaune, Kapsų g. 43) bei jos kaimynai Leonas Majauskas ir Marija Ma-jauskienė. Monika Gavėnaitė išsigina, kad pažįstanti P. Petronį ir J. Gražį, bet pripažįsta pažįstanti Petrą Plumpą, nes jo žmona Aldona jos draugė. { KGB kaltinimą, kad kiti tardomieji paliudiję, jog ji padedanti "LKB Kroniką" rengti ir platinti, ji atsako: "Ne".

    9-ajame šios bylos tome taip pat sukaupta daugiausia kratų ir 1973 m. lapkričio 19-20 d. tardymų protokolų.

    Yra kratos pas Konstanciją Skauradytę (Kaunas, Rusų g.11) protokolas. Čia, be daugelio jau minėtų pogrindinės literatūros veikalų, rasta ir "LKB Kronikos" 4, 5 numeriai bei rašomoji mašinėlė. (Kratos metu ji bandė sudeginti "Kronikos" Nr. 5.) Tą pačią dieną ten pat atlikta krata ir pas Veroniką Mikeškaitę. Be kitų spaudinių, rasta Birutės Pūkelevičiūtės romanas "Aštuoni lapai", 17 lapų apie kun. J.
227

Zdebskio teismą bei "LKB Kronikos" Nr. 2, 3, 4, 6. Tardyme pasakė, kad visus tuos daiktus atnešęs ir palikęs pasaugoti kažkoks nepažįstamas vyriškis.

    1974 m. tardyta Elžbieta Starkevičienė (Kaunas, Rūko g. 4) bei šv. Onos bažnyčios vargoninkas Jonas Šimonis (Vilnius, Tilto g. 8/3-7). Teiraujamasi apie Joną Stašaitį ir Povilą Petronį. Tardytas ir Juozas Tarnauskas (Kaune).

    1974 m. kovo 20 d. atlikta krata pas Bronę Kazėlaitę (Kaune, Vaistinės g. 4-1), 1974 m. balandžio 8 d. pas Uršulę Viškelytę (Kulautuvoje, Tulpių g. 41). Čia rasta rašomoji mašinėlė "Moskva" bei ranka rašyta Sibiro tremtinių maldaknygė.

    1973 m. lapkričio 20 d. atliktos kratos pas Euzebiją Šiliauskienę (Kaune, Aleksoto g. 10/3-9). Rasta rašomoji mašinėlė "Mercedes". Tą pačią dieną krėsta pas Stefaniją Kriaučiūnaitę (Panevėžy, Tarybų g. 12). Be kitos literatūros, rasta "LKB Kronikos" 1, 2, 3, 4, 5 numeriai. Tą pačią dieną atlikta krata pas kun. Boleslovą Babrauską (Biržų r., Smilgių k.). Rasta "LKB Kronikos" 2, 5, 6 numeriai ir "Jaunos sielos religinis auklėjimas". Tardomasis sakęs, kad viską pirkęs iš nepažįstamų asmenų.

    1973 m. lapkričio 20 d. krata atlikta ir pas Vladą Lapienį (Vilniuje, Dauguviečio g. 5-11). Rasta po 1-2 egz. "LKB Kronikos" 1, 2, 3, 4, 5 ir 6 numerių. Tardomasis sakė viską gavęs iš kažkokio "Antano", su kuriuo matosi šv. Mikalojaus bažnyčioje. Su juo supažindino jau miręs kun. Stakauskas. Rasta daug neįrištos religinės literatūros.

    Viską gavęs iš to paties "Antano". Kai ką gavęs iš mirusio kun. Mockevičiaus. (Šiuo metodu naudojosi daugelis gudresnių tardomųjų.) P. Petronio ir P. Plumpos nepažįstąs, o 1974 m. birželio 27 d. pateiktose atpažinimui keturiose nuotraukose "Antano" (tikriausiai P. Petronio) "nerandąs".

    Tą pačią dieną krata atlikta ir Kaune, Angariečio g. 33, pas Arimantą Juvencijų Raškinį. Jis baigęs biofizikos studijas Maskvoje. Rasta: " II Vatikano Susirinkimo nutarimai", Šventasis Raštas, " A Manual of Modern Scholastic Philoso-phy", "Krikščionybė Lietuvoje", A. Šapokos "Lietuvos istorija", A. Maceinos "Kultūros filosofijos įvadas", prof. Pr.
228

Kuraičio "Ontologija" II t., J. Stankevičiaus "Dievas" ir daug kitos literatūros. Rado ir "LKB Kronikos" 6 numerį, bet tardomas pareiškė jį radęs pašto dėžutėje. Iš viso KGB pas jį paėmė 83 knygas. P. Petronio, P. Plumpos, J. Stašaičio ir V. Vaičiūno "nepažįstąs".

    Pas kun. Algimantą Keiną (Varėnos r., Valkininkai) tą pačią dieną, be kitos pogrindinės literatūros, rasta "LKB Kronikos" 3, 4, 5, 6 numeriai, kuriuos ir jam "kažkoks nenaudėlis" įmesdavęs į pašto dėžutę. Paimta rašomoji mašinėlė "Optima". Visa kita gavęs iš mirusių kunigų arba nepamenąs iš ko. Apie "LKB Kronikos" leidimą ir platinimą jis nieko nežinąs.

    1973 m. lapkričio 20 d. atlikta krata pas Augustiną Jaugelį, Virgilijaus brolį (Kaune, Linkuvos g. 16). Rasta "LKB Kronikos" 5, 7 numeriai. (Ir čia kažkas "įmetęs" į pašto dėžutę.) Savo brolį Virgilijų charakterizuoja kaip uždaro būdo, asketišką, kieto charakterio, mėgstantį praktiškai kitiems padėti. Nuo vaikystės jis sergąs storųjų žarnų polipoze, todėl jį dažnai kankina skausmai.

    1973 m. lapkričio 21 d. atlikta krata pas Marijoną Šalčiuvienę (Kaune, XIV Kranto g. 21-1). Rasta daug antisovietinės literatūros.

    1974 m. liepos 4 d. kratos metu pas Matą Martinaitį (Kaune, Višinskio g. 44) paimta rašomoji mašinėlė "Optima", kuria spausdindavo Juozas Gražys, taip pat daug religinės ir antisovietinės literatūros.

    1973 m. lapkričio 20 d. atliktos kratos pas Anastaziją Baltrušaitytę (Panevėžy, P. Cvirkos g. 8), Julę Mickeliūnaitę (Ramygaloje, Panevėžio g. 11). Čia rasta religinės literatūros. Tą pačią dieną atlikta krata pas Zenoną Urbaną (Vilniuje, Baltarusių g. 13); rastos spausdinimo staklės, įranga ir kt. Pas Vladislavą Vasiukevičių (ten pat gyvenantį) nieko nerasta.

    1974 m. balandžio 8 d. atlikta krata pas Albiną Sprangauską (Kauno r., Šlienavos k.). Rastos įrišimo staklės. Jis įrišinėjo J. Stašaičio užsakymu.

    10-ame tome aibės 1974 metais atliktų liudytojų apklausų protokolų. Apklaustas Jonas Kastys iš Birštono, Mečislovas
229

Milkintas iš Šilutės, jo žmona, Juozas Kopūstas iš Semeliškių, Aloyza ir Salomėja Mikšytės bei Morta Mataitė iš Kauno, Nijolė Cicėnaitė, kareivis Vigintas Taparauskas, Juozas Eidukevičius iš Prienų, Kazimiera Reinikienė iš Rietavo, Jonas Paplauskas iš Kauno rajono, Anastazija Vėbrienė iš Panevėžio, Margarita Laužaitytė, Monika Kerdokaitė ir kun. Bronius Sakalauskas iš Šiaulių, kun. Albinas Jaudegis iš Miroslavo, ateistai Tautvydas Kazlauskas iš Anykščių r., Bronius Jauniškis iš Vilniaus, Alfonsas Girskis iš Salantų, kun. Jonas Babonas iš Šiaulių, kun. Gediminas Blynas iš Vadaktėlių, kun. Laimingas Feliksas Blynas iš Šimonių, Agota Savickaitė ir Apolonija Orancaitė iš Tauragės, Domicėlė Sabaliauskienė iš Rietavo, Antanina Pošiūnaitė iš Vilniaus, Vilniaus arkivyskupijos valdytojas kun. Česlovas Krivaitis, šv. Mikalojaus bažnyčios klebonas (dabar vyskupas) Juozas Tunaitis, Sofija Skupienė iš Kupiškio r., Danutė Grybauskienė iš Vilniaus, Mūza Pokrovskaja iš Vilniaus, Kauno raj. vieno kolūkio pirmininko pavaduotojas Vladas Vasiliauskas, Na-dežda Černiauskienė iš Elektrėnų, Stefa Paškevičiūtė iš Panevėžio, Stasė Poniškaitienė ir jos vyras Antanas Pranciškus Poniškaitis bei Vladislava Čepaitė iš Šiaulių. Buvo tardomas Jonas Kepežinskas iš Kauno, Aldona Kopūstaitė iš Salininkų, Marijona Vilkaitė, Donata Valienė, Romas Valys iš Kauno, Sigitas Babinskas ir Dalia Vasiliauskaitė iš Kauno rajono, Judrėnų vargoninkas Vytautas Meselskis, Aldona Elena Plui-rienė (P. Plumpos žmona) iš Kauno, Julija Adomaitytė iš Prienų, Edmundas Šiaučiulis, Ona Česnulevičiūtė, Jonas Zinkevičius, Kęstutis Kazys Tarūta, Kazys Balaišis, Teresė Mačiukienė iš Kauno, Birutė Džiaugienė (Aldonos Pluirienės sesuo) ir Valė Urbonienė iš Tauragės, Vytautas Simaška, Sofija Narkevičienė, Liucija Atkočiūnienė ir jos vyras Alfonsas iš Vilniaus, Pranas Meškerevičius, Juozas Markevičius, Jadvyga Lučinskaitė, Birutė ir Nerita Stašaitytės iš Vilniaus rajono.

    1974 m. balandžio 8 d. atlikta krata pas Joną Ruką (Kauno r., Tursono k.). Čia rastas ir paimtas rotaprintas, kuriuo "LKB Kroniką" spausdino J. Stašaitis ir V. Jaugelis. Tą pačią dieną atlikta krata ir pas Oną bei Vytautą Volskius (Kaune,
230

Žemaičių g. 107); rasta rašomoji mašinėlė, Petro Klimo atsiminimai ir kita literatūra. Ona Volskienė prisipažino ta mašinėle spausdinusi "LKB Kroniką".

    1974 m. liepos mėnesį dar tardyti liudytojai Antanas Leščinskas iš Kaišiadorių r., Algirdas Mieldažys, Vencislava Valentėlytė ir Vilimas Kežys iš Vilniaus bei Laimutė Satkūnaitė iš Salininkų, Vilniaus r.

    Tardant visus liudytojus, stengtasi nustatyti jų pažintis ir ryšius su P. Petroniu, P. Plumpa, J. Stašaičiu, V. Jaugeliu, pogrindinės religinės literatūros ir ypač "LKB Kronikos" gavimo aplinkybes. Visas KGB dėmesys buvo sutelktas nustatyti ryšius, kuriais susiję "LKB Kronikos" spausdinimo, dauginimo ir platinimo talkininkai.

    11-ame tome daugiausia dokumentų, inkriminuojamų "nusikaltimą" Virgilijui Jaugeliui renkant parašus po "Lietuvos Romos Katalikų Bažnyčios memorandumu". (Tai 1971 m. gruodžio mėnesio memorandumas). Yra keli memorandumo egzemplioriai su žmonių parašais. Virgilijus Jau-gelis nesigynė, kad po memorandumu rinko parašus: žmonėms perskaitydavo ir paaiškindavo memorandumo tikslą. Kas sutikdavo, tie pasirašydavo. Daugiausia parašus jis rinko Sakių ir Prienų rajonuose, todėl iš ten daugiausia ir tardyta žmonių. Apie tai, kad V. Jaugelis parašus po memorandumu rinko, liudija Sakių ir Prienų rajonų gyventojai.

    KGB, tardydamas Virgilijaus motiną Moniką Jaugelienę, teiraujasi apie jo veiklą bei ryšius su kunigais J. Zdebskiu, V. Jalinsku ir S. Tamkevičiumi. Tardo Joną Vasiliauską ir Teofilį Lisauską iš Kauno. Pastarasis pasakoja, kad kartais, kai dirbo kartu, pasiūlydavo Virgilijui išgerti alaus butelį ar degtinės, bet jis niekada negėrė ir nerūkė.

    Šiame tome (147 - 190 1.) yra liudytojų akistatų atpažinti J. Stašaitį, P. Petronį, P. Plumpą ir V. Jaugelį bei jų tarpusavio (J. Stašaičio ir V. Jaugelio) akistatų protokolai. Šių akistatų metu V. Jaugelis pareiškia: "... aš nenoriu turėti jokių reikalų su sistemos, kuri persekioja tikinčiuosius, atstovais".

    12 ir 13-asis tomai - tai ekspertizių su byla susijusiems dokumentams ir daiktams skyrimo bei jų atlikimo aktai.
231

V. Jaugelio 1971 m. gruodžio 8 d. paaiškinimo faksimilė. (LSSR KGBA. Baudž. b. Nr. 47706/3. T. 14. L. 277-278.)

14-ajame tome daugiausia "LKB Kronikos" įvairiuose numeriuose skelbtų ir per Vatikano ir kitas Vakarų radijo stotis pagarsintų faktų teisingumo "tikrinimas". LSSR KGB rašydavo per radiją paminėto miesto savo skyriui ar rajono poskyriui raštą, kad patikrintų jų mieste ar rajone įvykdyto tikinčiųjų teisių pažeidimo ir per radiją paskelbto fakto "melagingumą". "Tikrindavo" dažniausiai vietos ar iš Vilniaus atvykę KGB tardytojai. Tokių "tikrinimų" protokolus kartais kaišiodavo tardomiesiems dėl "Kronikos", siekdami juos palaužti. Tačiau neabejotinas ir svarbiausias šių "tikrinimų" tikslas buvo jų pačių nusakytas: nustatyti, "kas galėjo surinkti tokias žinias ir jas perduoti "Kronikos" leidėjams" 22). Svar-
----------
22 Ten pat. T. 14. L. 1.
232

biausia jiems buvo susekti "Kronikos" leidėjus.

    Be šių "tikrinimo" dokumentų, čia yra daug kitų duomenų ir dokumentų: J. Zdebskio antrojo teismo posėdžio protokolo išrašas, P. Petronio parašytos brošiūros apie Danutės Bur-baitės žūtį "Tragedija Dainavos šalyje" apžiūros protokolas ir šios tragedijos priežasčių nagrinėjimas: kaip ją ir Emiliją Subačiūtę nuvaryta mašina GAZ-51 vežė į mišką Bronius Bindokas ir Bronius Ražukas.

    Kadangi jos, suvokusios jų nedorus ketinimus, stabdė mašiną, bet jie nestojo, jos šoko iš mašinos. Danutė Burbaitė žuvo.

    Čia ir mokytojos Onos Brilienės atleidimo iš mokytojos pareigų dėl religinio savo vaikų auklėjimo bylos apžiūra ir nuteistųjų už antisovietinę veiklą Antano Sakalausko (KPI užsienio k. katedros asistento), Šarūno Žukausko (Kauno med. instituto studento), Vidmanto Povilionio (mokslinio tyrimo instituto technologo), pensininko Izidoriaus Rudaičio ir darbininko Aloyzo Mackevičiaus baudžiamosios bylos apžiūros protokolas. Dokumentai apie Virgilijaus Jaugelio, rinkusio parašus po memorandumu, 1971 m. gruodžio 7 d. sulaikymą Išlauže. Memorandumą pasirašiusių žmonių paaiškinimai iš Išlaužo, Balbieriškio, Sakių rajono. Visur KGB ieškojo šių faktų ir "LKB Kronikos"sąsajų, šių žinių patekimo į "Kroniką" kanalų ir jos židinio - leidėjų.
233


    15-ajame tome - pasirengimo teismui dokumentai. 1974 m. rugsėjo 3 d. prokuroro vyr. padėjėjas J. Bakučionis bylą persiunčia nagrinėti LSSR Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų kolegijai. 1974 m. spalio 31 d. nutariama surengti teismo posėdį. Be kitų dokumentų, yra ir P. Petronio bei J. Stašaičio pasiaiškinimai susipažinus su baudžiamąja byla bei V. Jaugelio ir J. Stašaičio paskutinis žodis teisme (P. Petronio paskutinio žodžio nėra - vokas tuščias) 23).

    16-ajame tome - teismo posėdžio ir kiti dokumentai.
1974 m. gruodžio 2-24 d. įvyko LSSR Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų kolegijos posėdis. Jam pirmininkavo A. Bataitis, liaudies tarėjai buvo D. Didžiulienė ir J. Matiukas. Prokuroras - J. Bakučionis. Advokatai: G. Gavrovskis, V. Sadreika ir J. Borveinas. Sekretorė - R. Čiūdarienė.

    V. Jaugelis, pareiškęs: "Apsiginsiu pats", advokato atsisakė. P. Plumpa taip pat atsisakė, pareikšdamas: "Nenoriu, kad mane gintų advokatas, nes lėšos, kurios bus jam sunaudotos, labiau reikalingos mano šeimai. Mano gynėjas -Dievas; kitų nenoriu". Nors P. Plumpa pageidavo pirmasis kalbėti, jam neleido: pirmieji kalbėjo P. Petronis, J. Stašaitis, A. Patriubavičius ir tik tada P. Plumpa ir V. Jaugelis.

    Iš Petro Plumpos kalbos paaiškėja, kad jis dalyvavo 1955 ir 1956 m.Vėlinių įvykiuose Kaune. Pirmą kartą nuteistas, kai buvo 18 metų (1958 m.). Tikinčiuoju tapęs lageryje 1962 m., iš lagerio Mordovijoje paleistas tik 1965 m.
Virgilijus Jaugelis sako, kad, baigęs vidurinę mokyklą, norėjęs stoti į kunigų seminariją, bet "saugumo komiteto darbuotojai neleido: pasakė, jei jie norės - leis, o jeigu nenorės - neleis" 24). V. Jaugelis sako: "Mes turėtume būti teisėjų vietoje... Aš nenoriu, kad mane išteisintų, nenoriu, kad ir nuteistų. Noriu būti laisvas". 25)  Į advokato J. Borveino klausimą atsako: "Esu ligonis - polipai storosiose žarnose. Gydymas betikslis". Tada jis buvo 27 metų.
-------------
23 Ten pat. T. 15. L. 184-217.
24 Ten pat. T. 16. L. 47.
25 Ten pat. T. 16. L. 46.
234


Kun. V. Jaugelis su Kybartų šv. Mišių patarnautojais

    Paskutiniame žodyje Petras Plumpa kaltas neprisipažino.

    1974 m. gruodžio 24 d. LSSR Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų teisminė kolegija nuteisė:

    Povilą Petronį (gimusį 1916 m.) laisvės atėmimu ketveriems metams griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje.

    Petrą Plumpą (g. 1939 m.) laisvės atėmimu aštuoneriems metams griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje.

    Joną Stašaitį (g. 1921 m.) laisvės atėmimu vieneriems metams, tačiau, kaip atlikusį bausmę kardomojo kalinimo metu, iš suėmimo paleisti.

    Virgilijų Jaugelį (g. 1948 m.) laisvės atėmimu dvejiems metams bendrojo režimo pataisos darbų kolonijoje.

    Adolfą Patriubavičių (g. 1929 m.) laisvės atėmimu vieneriems metams ir vienam mėnesiui, tačiau kaip atlikusį bausmę kardomojo kalinimo metu iš suėmimo paleisti. (Jam bausmė sušvelninta, kadangi jis, būdamas mažaraštis, išsigynė skaitęs dauginamos "LKB Kronikos " 6 ir 7 numerius: manęs, kad tai tik religinė literatūra.)

    Kaip ir reikėjo tikėtis, didžiausią bausmę gavo Petras Plumpa: be abejo, ne vien už veiklą, bet ir už laikyseną tardymų metu.

    Virgilijaus Jaugelio sveikatos būklė iš tiesų buvo be-
235

viltiška, ir 1975 m. gegužės 6 d. (praslinkus nepilniems 5 mėnesiams po Aukščiausiojo teismo nuosprendžio) Vilniaus miesto Lenino rajono teismas (užteko net tokios instancijos teismo!) nusprendė "nuteistą Jaugelį Virgilijų, s. Vinco, g. 1948 m., dėl nepagydomos ligos nuo likusios bausmės atleisti ir jį paleisti". Priežastis: "Serga sunkia liga - ištiso storojo žarnyno polipais, tiesiosios žarnos polipo supiktybėjimu, antrine mažakraujyste " 26).

    KGB šią bylą daug kartų vartė, peržiūrinėjo teisdami kitus "LKB Kronikos" leidėjus ir daugintojus bei kitais pretekstais: šio tomo 212 lape - voke iki pat Atgimimo laikų daugybė KGB darbuotojų reikalavimų susipažinti su šia byla.

Baigdamas nagrinėti šią baudžiamąją bylą, pacituosiu kelias mintis iš Virgilijaus Jaugelio (dabar jau radusio amžinąjį poilsį Kybartų bažnyčios šventoriuje) paskutiniojo žodžio teisme. Jis pradeda J. Girniaus žodžiais: "Visa mūsų kaltė tėra, kad prigimtinės teisės būti laisvais žmonėmis nenorime parduoti už malonės trupinius nuo svetimo stalo /.../Šitą savo kaltę išpažįstame tvirtai; be gėdos ir be atgailos pažado ".

    V. Jaugelis nagrinėja ateistų ir tikinčiųjų teises (ar teisingiau pastarųjų beteisiškumą) Lietuvoje ir pabrėžia, kad žmogus ne tik turi teisę, bet ir privalo priešintis, kai yra pažeidžiami Kūrėjo duoti prigimties įstatymai. Savo žodį baigia taip: "Visi žmonės į šį pasaulį ateina lygūs, turėdami tą pačią žmogišką prigimtį ir tas pačias prigimtines teises. Nelygiais tampa tada, kuomet (tokiais) paverčiami tų, kurie yra morališkai iškrypę, tačiau fiziškai stipresni. Nepritrūko jėgų pirmųjų ir visų amžių krikščionims kovoje už Kristų, tikrąją Tiesą, nepritrūks jų ir mums, šių dienų katalikams /.../ kad kiekvienas žmogus, atėjęs į šią žemę laisvas, lygiateisis, toks galėtų išlikti visą šios žemės gyvenimą, nepavergtas ir laisvas grįžti į savo mylimo Tėvo namus".

    Baigdamas V. Jaugelis kalbėjo: "noriu kartu su nežinomu autoriumi pakartoti žodžius, išreiškiančius gilią tiesą: "Tėvyne Lietuva, Kankine, kas parodys tavo vaikams, kur yra
------------
26 Ten pat. T. 16. L. 206.
236

Kun. Virgilijus Jaugelis ligos patale (keletą mėnesių prieš mirtį)

tiesa dabar, kada už tiesos žodį nekalčiausios aukos pūsta kalėjimuose, kada už ją tūkstančiai tavo vaikų žuvo Sibiro katorgoje; kas duos supratimą apie laisvę tiems, kurie nuo vaikystės dienų augo ir brendo nelaisvėje, apgaulės ir melo duona maitinami per mokyklas, per spaudą, per radiją ir visur, visur?.. Kas duos supratimą apie laisvę tam, kuris jos niekada nėra matęs, nėra joje gyvenęs? " 27)

Ar ne pranašiški buvo šie žodžiai?! Kiek šiandien tokių, kurie nesupranta laisvės kainos ir nebrangina jos...
-----------------
27 Ten pat. T. 15. L. 217-3 (vokas).
237
 
 
  Sukurta padedant Arkivyskupui S.Tamkevičiui SJ & windows vista forum