gototopgototop
    
 
     
 
 
 
   
 
     
 
 
11t. 2.2-2.3 Spausdinti El. paštas
2.2. "... KADA MIRTI - GARBE,
KADA GYVENTI - GĖDA"

Felicijos Nijolės Sadūnaitės baudžiamoji byla Nr. 416
(archyv. Nr. P - 14308 - U).
Nijolė Sadūnaitė tremtyje

    Praėjus 1973 m. lapkričio 19-20 d. masinėms kratoms ir areštams, kurių padedamas KGB tikėjosi likviduoti ar bent prislopinti "LKB Kronikos" leidybą, šios viltys nepasitvirtino: leidyba nesustojo, pasirodė 8, 9 ir 10 "Kronikos" numeriai. Be abejo, nenutrūko ir jos sekimas: visą tą laiką darbavosi ne tik KGB tardymo skyrius, bet ir 5-asis bei jam talkinusieji technikos, 7-asis ir kiti skyriai.

    Pagaliau 1974 m. rugpjūčio 27 d. areštuojama seselė Felicija Nijolė Sadūnaitė (kuri visuomenei labiau pažįstama tik Nijolės vardu). Iš sulaikymo protokolo nėra aišku, kaip KGB pateko į butą; čia lakoniškai tik pažymėta: "Buvo užklupta spausdinant antitarybinio turinio leidinį "LKB Kroniką" Nr. 11" 28). KGB turėjo ko džiūgauti: ją užtiko sėdinčią prie rašomosios mašinėlės (Olympia). Iš jos brolio Jono Sadūno, su kuriuo ji gyveno viename bute (Vilniuje, Architektų g. 27-2), tardymų protokolų susidaro įspūdis, kad, nieko pikto neįtardamas, kagėbistams duris atidarė jis pats 29). (Iš tikrųjų, padedami agentų (šnipų), jie klastingai jėga įsiveržė į vidų, kai grįžtantis namo brolis atrakinėjo laukujas duris.) Nuo 16 vai. 30 min. iki 19 vai. 25 min. kratą darė kagėbistai, vadovaujami KGB tardymo skyriaus YSB vyr. tardytojo papulkininkio Petruškevičiaus. Kviestiniai buvo kaimynė iš
----------
28 LSSR KGBA. Baudž. b. Nr. 416 (arch. Nr. 9
29 Ten pat. T. 1. L. 190-197.
14308 -U). T. 1. L. 21.
238

3-čiojo buto Matilda Garas ir Galina Lėgyvienė 30). Kagėbistai čia rado ir kitą seselę Bronę Kibickaitę. Orderis kratai prokuroro A. Kairelio išduotas tą pačią dieną (galimas daiktas, kad jau po kratos), o orderis areštui prokuroro Novikovo išrašytas tik kitą dieną, t. y. 1974 m. rugpjūčio 28 d.

    KGB tardymo skyriaus viršininko pavaduotojas Kazys 1974 m. rugpjūčio 28 d. rašo, kad N. Sadūnaitė buvo areštuota pagal 5-ojo skyriaus operatyvinio tikrinimo byloje (DOP) 31) Nr. 1004 surinktą medžiagą 32). (Šios operatyvinės bylos KGB archyve nėra.) Kratos metu, be spausdinamo "LKB Kronikos" 11 numerio, rasti dar du "Kronikos" numeriai - 6 ir 10, taip pat mašinėle rašyta ir kagėbistams jau iš ankstesnių kratų žinoma brošiūra: "Patarimai, kaip laikytis tardymo metu". Vėliau tardymų eigoje iš liudytojų buvo gautas jiems N. Sadūnaitės duotas skaityti "Kronikos" 8 numeris bei JAV išleista (o čia ERA nukopijuota) knyga apie Simą Kudirką "Simas" 33).

Rašomoji mašinėlė, kuria spausdinančią ses. Nijolę Feliciją Sadūnaitę užklupo KGB. Vilnius, 1974 m. (Iš KGB archyvo)
----------------
30 Ten pat. Priežiūros byla. L. 6, 7.
31 DOP (Rus. - Dielo operativnoj proverki).
32 LSSR KGB A. Baudž. b. Nr. 416 (arch. Nr. 7 - 14308 - LJ). Priežiūros b. L. 1.
33 Ten pat. T. 1. L. 210-226.
239

    Pradžioje N. Sadūnaitė buvo įtraukta į garsiąją pirmąją "Kronikos" baudžiamąją bylą Nr. 345. Todėl pirmojo tomo pradžioje įsegtas LSSR prokuroro A. Kairelio 1972 m. liepos 5 d. nutarimas pradėti baudžiamąją bylą dėl "LKB Kronikos", kurios pirmąjį numerį rado pas seselę Jadvygą Sta-nelytę 1972 m. birželio 23 d. kratos metu. Bylą buvo numatoma pradėti kaltinant LSSR BK 199 (1) straipsniu. Bylą tirti pavesta LSSR KGB. KGB savo ruožtu 1972 m. liepos 11 d. bylą tirti pavedė tardytojui leitenantui Daugalui, o 1972 m. rugsėjo 28 d. dėl bylos sudėtingumo dar paskyrė vyr. tardytoją kapitoną Markevičių. Pagaliau dėl to, kad "byla sudėtinga ir didelė", 1973 m. gruodžio 17 d. papildomai paskirtas ir vyr. tardytojas kapitonas Lazarevičius.

    Vis didėjant areštuotųjų ir tardomųjų būriui, 1974 m. birželio 10 d. paskirtas dar ir YSB vyr. tardytojas papulkininkis Petruškevičius.

    1974 m. rugsėjo 20 d. N. Sadūnaitei paskelbta, kad jos bylą tirs YSB vyr. tardytojas papulkininkis Liniauskas, majorai Markevičius ir Pilelis, kapitonai Lazarevičius ir Marcinkevičius, leitenantai Gasparavičius, Balčiūnas ir Jurkštas. Vėliau vietoj Gasparavičiaus ir Balčiūno paskirtas majoras Vilimas, Gavėnas bei KGB Maskvos miesto ir srities tardymo skyriaus vyr. tardytojas majoras Jurikov 34).

    Byloje įsegtos visų jos buvusių darboviečių charakteristikos. Labai graži ir atspindinti jos dvasios credo charakteristika yra iš Vilniaus Kūdikių namų, kurią vyr. gydytoja Gruodienė pasirašė. Joje rašoma, kad N. Sadūnaitė į Kūdikių namus atėjo dirbti dėl to, kad ten būtų priimta viena apdegusi gausios šeimos iš Rokiškio mergaitė. Ji dirbo "labai nuoširdžiai, sąžiningai, jautriai ir motiniškai". Gera charakteristika ir iš Dailės muziejaus, kur ji dirbo iki arešto 35).

    Nuo pat pirmosios arešto dienos prasideda N. Sadūnaitės tardymai, tačiau į klausimus ji neatsakinėja. Pradžioje bando tardytojams įrodinėti, kad jie (KGB) yra neteisūs, persekiodami ir diskriminuodami tikinčiuosius, o "LKB Kronika"
---------
34 Ten pat. T. 1. L. 55-57.
35 Ten pat. T. 1. L. 47-51.
240

rašo tik tiesą, todėl jos darbas nėra nusikaltimas. Tačiau, pajutusi savo pastangų bergždumą, nutyla ir vėliau į jokius klausimus neatsakinėja. 1974 m. rugsėjo 5 d. surašomas ir jai paskelbiamas nutarimas patraukti ją baudžiamojon atsakomybėn.

Nijolė Sadūnaitė tremtyje Bogučianuose

   
Tardymo protokole užfiksuoti šykštūs autobiografiniai duomenys: gimusi 1938 m. liepos 21 d. Kėdainių r. Dotnuvoje. Tėvas dirbo Dotnuvoje Žemės ūkio akademijos dėstytoju. Ji pati nuo 1961 m. dirbo  Vilniuje Kuro aparatūros gamykloje gręžėja-tekintoja, taupomojoje kasoje kontroliere, Elektros skaitiklių gamykloje surinkėja, Vilniaus valstybiniame universitete vyresniąja inžiniere, Pedagoginiame institute pasininke. 1971-1972 m. nedirbusi, nes Svėdasuose slaugė kanauninką Petrą Raudą, kuris 1974 m. kovo 7 d. mirė.

    KGB domisi jos ryšiais su kun. S. Tamkevičiumi, kun. A. Svarinsku, Vitu Sidaravičiumi, Zita Vanagaite, Gema Bagdonavičiūte, Anele Mironaite, Karolina Dabregaite, Brone Kibickaite, Juozu Gražiu ir kitais. 1975 m. kovo 11 d. tardymo metu ją kamantinėja apie 1974 m. rugpjūtyje pas ją apsilankiusį Lenkijos pilietį Henriką Lacviką. Juos domina jos pažintys ir reikalai su Tekle Steponavičiūte iš Klaipėdos (Taikos pr. 41-60), Jadvyga Lapienyte iš Vilniaus (Tilto g. 12-6), Adolfina Dudkiene iš Tauragės r. (Lauksargių k.), Stase Lungyte iš Pavilnio (Versmių g. 4 a). Be abejo, KGB operatyvinėmis priemonėmis jau daug ką buvo sužinojusi apie šiuos žmones ir jos bendrus reikalus su jais, tačiau dabar reikėjo juridinio įrodymo: išgauti duomenų apie juos (ar bent daugumą jų) siejančius ryšius su "LKB Kronika".
241

1975 m. sausio 14 d. tardymo metu tardytojas sako, kad kratos metu pas ją paimtus leidinius įvertino docentas Jonas Aničas. Yra jo 1975 m. vasario 14 d. pasirašytas apžiūros aktas, kuriame rašoma, kad "LKB Kronika" Nr. 8 (kurią ji buvo davusi skaityti kitiems) "yra žalinga tiek ideologiškai, tiek politiškai (...) skiepija tikintiesiems nepasitikėjimą ir net neapykantą Tarybų valdžiai, jos įstatymams religinių kultų klausimais". Tai "buržuazinio nacionalizmo ir antitarybiškumo dvasia persunkta medžiaga" 36). Tačiau N. Sadūnaitė į tardytojų klausimus neatsakinėja, o į jų demagogiškus kaltinimus, kad ji esą spausdinusi ir platinusi šmeižikiškus leidinius, 1975 m. sausio 8 d. tardymo metu ji pareiškia, kad, išėjusi į laisvę, ji ir toliau spausdins tokius dalykus kaip ir iki suėmimo. Po protokolais N. Sadūnaitė paprastai savo gražia rašysena įrašydavo: "Protokolą perskaičiau, kad atsakymų ir jokių parodymų neduosiu. Užrašyta teisingai". Ir pasirašydavo. Taip ir likę byloje tardymų protokolai, tik su tardytojų klausimais...

    Apie tą atmosferą, kurioje ji buvo tardoma, sužinome iš KGB kalėjime jos bandytų persiųsti broliui Jonui ir ses. Bronei Kibickaitei laiškų. Laiškus ji bandė perduoti per kagėbistą, kalėjimo prižiūrėtoją (kuris jai turbūt atrodė žmoniškesnis) praporščiką M. B. Kazaką, tačiau laiškai atsidūrė tardytojų rankose - perdavė M. B. Kazakas 37). Laiške ses. B. Kibickaitei ji rašo: "...jiems nieko neatsakinėju, nes laikau, kad jiems padėti net nereikšmingiausiame dalyke šioje byloje yra nusikaltimas. Su nusikaltėliais nebendradarbiauju. Po protokolu parašiau: "Kadangi esate žmogaus teisių įstatymų laužytojai ir neteisingumo gynėjai, į bet kokius klausimus neatsakinėsiu ir jokių parodymų neduosiu ". Taip ir laikausi. Ką jie man bežadėtų - sėdžiu, tyliu ir šypsausi - tokie jie pasigailėtini vargšai. Jiems baisiausiai nepatinka mano giedra nuotaika ir kad jų nebijau. Daugybę kartų grasino uždarysią psichiatrijos ligoninėje, nes dar nėra matę, kad kas taip gerai jaustųsi tokiomis sąlygomis ir kodėl neatsakinėju jiems.
-----------
36 Ten pat. T. 2. L. 149-151.
37 Ten pat. T. 4. L. 74-76.
242

Jaučiuosi gerai, kad sąžinė švari. Tai dangus - ar gali kas danguje liūdėti?..

O su nešvaria sąžine ir laisvė virstų pragaru... Kai atsibodo grasinimai psichiatrijos ligonine, sausio mėn. parašiau pareiškimus gen. prokurorui, saugumo pirmininkui ir tardymo skyr. viršininkui, klausdama: "Ar turi teisę tardytojas įžeidinėti kaltinamąjį ir grasinti jam psichiatrijos ligonine ar ekspertize, jei kaltinamasis laikosi savo nuomonės ir nespekuliuoja savo įsitikinimais ir sąžine? Tardytojas papulkininkis Petruškevičius ne kartą grasino psichiatrijos ligonine. Tardymo skyriaus viršininko pavaduotojas Kazys, vos pirmą dieną pamatęs, diagnozavo kaip šizofrenikę - šizofreniškai galvojančią ir taip pat žadėjo psichiatrų komisijos, kurios narys jis pats esąs, patikrinimą. Tardyme poskyrio viršininkas majoras Rimkus, kai neatsakiau į jo klausimus, pakartotinai grasino ekspertize. Argi visas tarybinis teisingumas remiasi tik baime? Jeigu aš esu psichinė ligonė, tai mane reikia ne bauginti, o gydyti... Bet tuo netiki patys tardytojai, nes jau penktas mėnuo tik grasina psichiatrijos ligonine, norėdami palaužti mano valią". Toliau ji rašo: "Po 10 dienų, berods sausio 20 d., gaunu prokuroro pav(aduotojo) Bakučionio atsakymą, kad psich. ekspertizę, esant reikalui, turim teisę atlikti, tačiau atskirų tardytojų nuomonė dar neduoda tam pagrindo... Susikalbėjom - vienas - apie akėčias, kitas - apie vežėčias
", - ir čia humoro nepraranda sesuo Nijolė 38).

    Pakliuvus jos laiškams į KGB rankas, ji tardoma, kas rašytuose laiškuose yra tas minimas Genelis ir kas "juodoji ponia" bei ką savo legenda norėjusi pranešti Simno vikarui kun. S. Tamkevičiui? Tačiau ir į šiuos klausimus ji nieko neatsako.

    1975 m. balandžio 30 d. ji patraukiama baudžiamojon atsakomybėn pagal naują - griežtesnį LSSR BK straipsnį -68 str. I dalį: už tai, kad daugino "LKB kronikos" 11 numerį, platinimo tikslais savo bute laikė šio leidinio 6 ir 10 bei pusbroliui V. Sadūnui davė skaityti 8 numerį ir JAV išleistą knygą. "Simas". Supažindinta su šiuo nutarimu, ji pareiškia:
----------
38 Ten pat. Priežiūros b. Paketas Nr. 6.
243


Ses N. Sadūnaitės iš KGB tardymo izoliatoriaus bandyto perduoti laiško ses. Bronei Kibickaitei faksimilė. (LSSR KGB A. Baudi. b. P-14308-U. Priežiūros b Vokas Nr. 6.)

"Literatūrą, kurią aš dauginau platinimo tikslais, taip pat platinau, nelaikau šmeižikiška, ir tokią literatūrą, kaip "LKB Kronika", aš dauginčiau ir platinčiau ir ateityje" 39).
KGB tardytojai, neišgaudami iš jos jokių prisipažinimų,
-----------
39 Ten pat. T. 1. L. 184-188.
244


Ses. N. Sadūnaitės tardymo protokolo faksimilė. (LSSR KGBA. Baudž. b. Nr. P - 14308 - U.)

įkalčius bando rinkti iš liudytojų: beveik visas II tomas sudarytas iš jų kratų ir tardymų medžiagos. Tardomas jos brolis Jonas Sadūnas: domimasi, ar po N. Sadūnaitės arešto
245

lankėsi kun. S. Tamkevičius. Kad įrodytų, jog lankėsi (pirmą kartą - tuoj po arešto, o antrą - 1974 09 01), surengia jo ir kun. S. Tamkevičiaus akistatą. Kun. S. Tamkevičius neigia jį pažįstąs ar kada nors matęs. N. Sadūnaitė apie pažintį su kun. S. Tamkevičium atsisakė ką nors liudyti. Tardomas Alytaus mašinų gamyklos darbininkas Vitas Antanas Sidaravičius, kuris, važiuodamas iš Vilniaus į Alytų, 1974 m. liepos mėn. pavėžėjęs pakeleivę, kuri kelionės metu daug kalbėjusi apie religiją ir tikinčiųjų persekiojimus. Mergina sakėsi važiuojanti į Simną. Už pavėžinimą palikusi 2 rublius ir padovanojusi rožę. (Matyt, kelionę sekė KGB sekliai priemone "NN". 1975 m. vasario 10 d. KGB suruošia jų akistatą, kurios metu jis ją atpažįsta, o N. Sadūnaitė neigia jį mačiusi 40).)

    1975 m. vasario 13 d. tardomas (kaip liudytojas) ir kun. S. Tamkevičius apie jo lankymąsi jos bute po ses. Nijolės arešto bei apie "Kronikos" 12 numeryje įdėtą informaciją apie ses. N. Sadūnaitės areštą. Jis neigia lankęsis pas Joną Sadūną ir sakosi nieko nežinąs apie tos informacijos atsiradimą "Kronikoje". Kun. S. Tamkevičius tardomas ir kitą dieną, bet nieko naujo KGB neišpešė: jis nesilankęs ne tik pas J. Sadūną, bet apskritai Vilniaus Lazdynų mikrorajone...41)

    1975 m. vasario 19 d. pagal LSSR KGB prašymą Lenkijos policija tardė ir Henriką Lacviką. Jis paliudijo, kad su N. Sadūnaitė susipažino lankydamas sergantį kan. P. Raudą, kuris 1933-1939 m. buvo jo gimnazijos kapelionas ir jį materialiai rėmė. Tuomet N. Sadūnaitė kan. P. Raudą slaugė. 1974 m. rugpjūčio pradžioj, būdamas Lietuvoje, jis aplankė N. Sadūnaitę, kuri, be kita ko, jam pasakojo apie "LKB Kroniką", sakė, kad dėl jos yra areštuotų asmenų, kad "Kronikos" žinios patenka į Vakarus, tačiau "Kronikos" jam nerodė, nedavė ir nepasakojo, kaip ji patenka į Vakarus 42).

    Ses. N. Sadūnaitės arešto metu radę pas ją ses. Bronę
-------------
40 Ten pat. T. 2. L. 18-27.
41 Ten pat. T. 2. L. 55-57, T. 1. L. 207-208.
42 Ten pat. T. 1. L. 237-244.
246

Kibickaitę, tą pačią dieną (1974 08 27) padarė kratą ir jos bute (Vilniuje, Tiesos g. 11-38) bei tardė. B. Kibickaitė sakė užėjusi pas N. Sadūnaitę tik išsimaudyti ir mačiusi ją spausdinančią, bet ką - nežinojusi.

    Iš tikrųjų ji diktavo spausdinančiai ses. N. Sadūnaitei. Antrą kartą ji buvo tardoma 1975 m. sausio 9 d., tačiau nieko naujo nesužinota. (Matyt, tardomiesiems daug padėjo skaityti "Patarimai, kaip laikytis tardymo metu".)

    Kaip minėta, antrame tome - daugiausia kratų pas liudytojus bei jų tardymų protokolai. Tai K. Dabregaitės, A. Mironaitės, Z. Vanagaitės, G. Bagdonavičiūtės, M. Sinia-kienės, L. Siniako, A. Kavaliauskienės, I. Sužiedėlytės, G. Kraselskaitės, A. Gikienės, A. Aidiečio, O. Šileikienės, B. Puodžiūkienės, Z. Strazdienės, L. Lukoševičienės, A. B. Tu-masonio, S. Tumasonienės, A. Šileikienės, N. Z. Čiaporienės, J. Lapienytės, S. Lungytės, J. Gražio, P. Petronio ir kitų tardymų protokolai arba jų kopijos. Čia ir N. Sadūnaitės akistatos su G. Bagdonavičiūte bei V. A. Sidaravičium protokolai. Kiekviename šių protokolų įdomūs liudijimai ir KGB pastangos rasti kuo daugiau siūlų, jungiančių ne tik su N. Sadūnaitė, bet ir su kitais įtariamaisiais "Kronikos" leidėjais.

    Karolina Dabregaitė tardoma kaip kongregacijos, kuriai priklausė N. Sadūnaitė, generalinė vyresnioji. Ji paliudijo tik tiek, kad N. Sadūnaitė esanti jų vienuolė. Anelė Mironaitė, buvusi jų kongregacijos gen. vyresnioji, 1967-1973 m. paliudijo tik tiek, kad jų kongregacijai, be Nijolės, priklauso dar 20-25 vienuolės. KGB teiraujasi apie jos pažintį su kun. P. Račiūnu MIC. Ji atsako, kad su juo pažįstama nuo prieškario laikų. Zita Vanagaitė tardoma apie 1974 m. rugpjūčio mėn. kelionę į Novosibirsko srities Vengerovo gyvenvietę pas caro laikais ištremtus lietuvius. Čia ji lankėsi kraštotyros klausimais: tyrinėti jų kalbą, dainas, papročius ir kt. Su ja vykusi Gema ir kažkokia Olė Teresė (matyt, N. Sadūnaitė, nes KGB apie ją daugiausia klausinėja). Iš tą pačią dieną (1974 11 22) tardytos Gemos Bagdonavičiūtės (Vyriausios enciklopedijų redakcijos redaktorės) tardymo protokolo paaiškėja, kad ją su N. Sadūnaitė supažindino Zita Vanagaitė
247

akistatos su N. Sadūnaitė metu tą savo liudijimą ji paneigė: pareiškė, kad su jomis važiavusi moteris buvo gerokai senesnė (apie 40 m.) ir stambesnė 43).

    Visi tardomieji liudytojai N. Sadūnaitę charakterizuoja kaip giliai tikinčią ir pamaldžią. O kaimynas sako, kad Nijolė buvo linksma, "netgi... savotiškai vaikiško elgesio" 44).

    Matyt, buvo tardomi visi N. Sadūnaitės "ryšiai". Labiausiai KGB domino, ką tardomieji žino apie "LKB Kroniką" ir ar N. Sadūnaitė nėra davusi jos skaityti 45).

    1975 m. balandžio 7 d. padarytos kratos pas gydytoją Jadvygą Lapienytę (Vilniuje, Tilto g. 12-6) ir pas Stasę Lungytę (Vilniuje, Versmių g. 4 a), tačiau jos kratoms, matyt, buvo pasiruošusios, todėl nieko inkriminuojančio nerasta. Tą pačią dieną jos abi dar kartą tardytos.

    1975 m. sausio 17 d. tardytas ir kaltinamasis Juozas Gražys atpažįsta pas N. Sadūnaitę rastą jo įrištą "Kronikos" Nr. 6, tačiau, kaip jis ten atsikliuvęs, nežinąs. Sakosi nepažįstąs ir Maskvos gyventojo Sergejaus Kovaliovo (kuris dėl talkinimo "LKB Kronikai" buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn 1974 12 27).

    1975 m. kovo 21 d. Povilas Petronis paliudija, kad tas 6-asis numeris nušviestas Andriaus (P. Plumpos) nurodymu pas A. Patriubavičių ir įrištas J. Gražio. Teismo ekspertizės mokslinio tyrimo institutas nustato, kad "LKB Kronikos" 8 numeris, kuris buvo paimtas pas kun. S. Tamkevičių kratos metu ir tas egzempliorius, kurį atidavė N. Sadūnaitės pusbrolio žmona, yra nušviesti (padauginti) iš to paties mašinraščio egzemplioriaus, kurio dalis spausdinta pas N. Sadūnaitę, kratos metu rasta ir paimta rašomąja mašinėle "Olympia". KGB narplioja "Kronikos" kamuolį ir ieško jo siūlo galo - redakcijos. Ir akys vis krypsta į kun. S. Tamkevičių... 46)

    N. Sadūnaitės byloje ieškoma "LKB Kronikos" leidybos sąsajų su kitose bylose tiriamais "Kronikos" klausimais bei
---------------
43 Ten pat. T. 2. L. 1-17.
44 Ten pat. T. 2. L. 44.
45 Ten pat. T. 2. L. 34-54.
46 Ten pat. T. 2. L. 85-90, 134.
248

su kita pogrindžio spauda. 1975 m. balandžio 29 d. peržiūrima nuteistųjų kauniečių Antano Sakalausko, Šarūno Žukausko, Izidoriaus Rudaičio, Vidmanto Povilionio ir Aloyzo Mackevičiaus baudžiamoji byla. Keturi pirmieji buvo apkaltinti nelegalios antitarybinės organizacijos organizavimu, antisovietinės propagandos ir jos literatūros platinimu, siekiant susilpninti sovietų valdžią. Dėl to A. Sakalauskas su Š. Žukausku iš Kauno 4-osios vidurinės mokyklos du kartus buvo slaptai paėmę 4 rašomąsias mašinėles, o I. Rudaitis buvo davęs valiutos A. Sakalauskui, kad įsigytų EROS procesorių. Kratos metu pas V. Povilionį buvo rasta ir paimta JAV išleista ir elektrografiniu būdu nukopijuota knyga "Simas" (jos 1 egzempliorių buvo gavęs iš N. Sadūnaitės pusbrolis) 47).

    1975 m. vasario 10 d. peržiūrėta ir P. Petronio, P. Plumpos, J. Stašaičio, V. Jaugelio, A. Patriubavičiaus baudžiamoji byla Nr. 395. Daug yra jų (daugiausia P. Petronio, A. Patriubavičiaus ir K. Gudo) tardymų protokolų kopijų ir pas juos kratų metu paimtų daiktų apžiūrų protokolų, taip pat jų teismo posėdžio protokolo išrašas ir nuosprendis 48).

    1975 m. vasario 11 d. peržiūrėtos ir abi kanauninko Petro Raudos baudžiamosios bylos: I - Nr. 1956/3, pagal kurią jis 1946 m. lapkričio 26 d. VRM49 karo tribunolo buvo nuteistas 8 metams, ir II - Nr. 444 31/3, pagal kurią 1957 m. rugsėjo 18 d. LSSR Aukščiausiojo teismo nuteistas dešimčiai metų 50).

    Trečiame N. Sadūnaitės baudžiamosios bylos tome susegta Vatikano radijo, "Amerikos balso", JAV Čikagos lietuvių "Draugo" bei Kanados "Tėviškės žiburių" laikraščiuose skelbtos "LKB Kronikos" 10 ir 11 numerių žinios51. Užkliūva ir kun. J. Zdebskio veikla Prienuose: Prienų aštuonmetės mokyklos direktorė Irena Jakaitienė ir mokytoja M. Jankauskienė tardymų metu nurodo, kad vaikus ateistiškai auklėti iš jų reikalaudavo LKP rajono komitetas, o paskaitų skaityti kaip
--------------
47 Ten pat. T. 2. L. 158-161.
48 Ten pat. T. 2. L. 166-246.
49 VRM - Vidaus reikalų ministerija.
50 LSSR K.GBA. Baudž. b. Nr. 416 (arch. Nr. P -14308 - LJ). T. 2. L. 247-249.
51 Ten pat. T. 3. L. 1-38.
249

"Žinijos" draugijos atstovas ateidavo KGB kapitonas Radionovas 52).

    Vyksta ilgas susirašinėjimas tarp KGB tardymo skyriaus viršininko E. Kismino ir įvairių KGB rajonų poskyrių viršininkų, kurie įpareigojami "ištirti" "Kronikos" 6 numeryje iš jų rajonų skelbtas žinias.

    Čia ir 1974 m. gegužės mėn. kun. B. Laurinavičiaus pareiškimas Teisingumo ministerijai, ir Anykščių vikaro kun. Petro Budriūno pareiškimas Sveikatos apsaugos ministerijai, kad Anykščių vyr. gydytojas Šimkūnas neleidžia ligoninėje teikti sakramentų net mirštantiems ligoniams 53).

    Toliau "tiriami" "Kronikos" kituose numeriuose (8, 10, 11) aprašyti faktai: tai Romo Kalantos žūties minėjimas ant Jurgaičių (Kryžių) kalno; 10-me numeryje aprašyti įvykiai, kaip, mirus kan. P. Raudai, Svėdasų valgyklai buvo uždrausta patiekti gedulingus pietus; kaip mirštančio Tuskėno žmona net atsiklaupusi prašė Svėdasų vyr. gydytoją, kad leistų pakviesti mirštančiajam kunigą, bet toji neleido, tada teko slapčia tai atlikti. Keista, bet šįkart KGB tardytojo protokole užfiksuota, kad vyr. gydytoja prisipažino, jog tikrai net atsiklaupusi Tuskėnienė prašė, bet ji nesutiko, o liepė ligonį iš ligoninės pasiimti namo, o ten kviesti kunigą. KGB tardytojui pakako šios vienos liudytojos, nors Tuskėnienė kaip liudytojus buvo nurodžiusi medicinos felčerį ir slaugę. "Tiriamas" ir "Kronikos" tame pačiame numeryje aprašytas šiauliečio Zenono Mištauto šantažavimas politechnikume (kur jis mokėsi) dėl to, kad nešė kryžių į Kryžių kalną. Po to S. Mištautas buvo paimtas į kariuomenę 54). Šis tomas baigiamas "Kronikos" 11 numeryje aprašytų faktų "tyrimu" (140-277 p.).

    Kaip buvo minėta, visi šie "tyrimai" atausti tokiais perregimais melo siūlais, kad net ne teisininkui akivaizdu, jog KGB tardytojai suformuluoja klausimus taip, kad ateistų veiksmai atrodytų teisėti, o nuo jų nukentėjusiųjų - šmeižikiški. Paskui, remiantis šiais "tyrimais", būdavo "duodamas
----------
52 Ten pat T. 3. L. 41-50.
53 Ten pat. T. 3. L. 51-86.
54 Ten pat. T. 3. L. 87-139.
250

atkirtis šmeižėjams" rajono ar respublikos spaudoje, siunčiami "pasipiktinimo ir smerkimo" laiškai į Vatikano ir kitas radijo stotis.

    N. Sadūnaitės tardymo metu (nuo 1975 02 26 iki 1975 05 05) buvo uždėtas areštas Stasės Lungytės, Jono Sadūno, kun. Sigito Tamkevičiaus, Adolfinos Dutkienės, Teklės Steponavičiūtės ir Jadvygos Lapienytės pašto ir telegrafo korespondencijai. Yra 1975 m. kovo 13 d. laiško "Daktarei" paėmimo protokolas, kuriame rašoma apie Simno vikaro paliktus 50 rublių spalvotoms laidotuvių nuotraukoms. Laiško autorius rašo, kad jis rugsėjo 1 d. pateko į avariją, rašęs iš pooperacinės palatos ir prašo tuos 50 rublių grąžinti. (Gali būti, kad čia buvo perkeltine prasme aprašomi kažkokie svarbūs įvykiai ir tardytojas teiraujasi, ką ji norėjusi pranešti kun. S. Tamkevičiui.) Yra laiškas ses. B. Kibickaitei bei N. Sadūnaitės broliui Jonui 55). Byloje yra jau po teismo N. Sadūnaitės rašytų laiškų G. Valančiui (Vilnius, Tiesos g. 11-38) ir M. Vadopalienei (Biržai, Žemaitės g. 40) erakopijos 56).

    N. Sadūnaitės bylos tyrimas (kartu ir kalinimas KGB rūsiuose) buvo pratęstas kelis kartus: pirmą kartą iki 1974 m. gruodžio 28 d., antrą - SSSR Generalinio prokuroro iki 1975 m. sausio 25 d. Priežastis, kad reikia nustatyti:

    1) iš kur dauginimui ji gavo "LKB Kronikos" 11 numerį;
    2) iš kur gavo rašomąją mašinėlę "Olympia";
    3) kas yra jos bendrininkai.

    Pagaliau paskutinį kartą LSSR KGB (vyr. tardytojas J. Markevičius, Tardymo skyriaus viršininkas E. Kisminas ir KGB pirmininko pavaduotojas generolas majoras H. Vaigaus-kas) kreipiasi į SSRS generalinį prokurorą R. Rudenko, kad bylos tyrimą pratęstų iki 1975 m. gegužės 28 d., nes "LKB Kronikos" leidėjai, platindami ją, stengiasi respublikos gyventojams įskiepyti klerikalinę nacionalistinę ir antisovietinę dvasią. Be to, "Kronika" nelegaliais kanalais sistemingai persiunčiama į užsienį, kur reakcingieji emigrantų centrai ją
----------
55 Ten pat. T. 4. L. 6-276.
56 Ten pat. T.4. L. 77 (vokas).

251

30 faksimilė lš KGB tardymo izoliatoriaus s. N. Sadūnaitės bandytas perduoti laiškas broliui Jonui Sadūnui. (LSSR KGBA Baudž. b. Nr. P -14308 - LK Priežiūros b. Vokas 6.)
252

panaudoja propagandai prieš SSRS... Dėl to baudžiamojon atsakomybėn buvo patraukti 5 žmonės. Tačiau (per tą laiką) buvo išleisti ir išplatinti "LKB Kronikos" 8-12 numeriai. "1974 m. rugpjūčio 27 d. savo bute su įkalčiais buvo suimta Felicija Nijolė Sadūnaitė (...), kuri rašomąja mašinėle daugino "LKB Kronikos" 11 numerį. Jai pateiktas kaltinimas pagal LSSR BK 68 str. I d. (...) 1974 m. gruodžio 27 d. pagal šią bylą (Nr. 345 - Aut.) baudžiamojon atsakomybėn patrauktas Sergejus Kovaliovas, s. Adomo, kuris gyvena Maskvoje ir kuris kaltinamas pagal RSFRS BK 70 str. I d., kadangi jis užmezgė ryšius su "LKB Kronikos" leidėjais, gaudavo iš jų šmeižikišką medžiagą ir ją spausdindavo "Einamųjų įvykių

Ištraukos LSSR KGB rašto SSRS generaliniam prokurorui R. Rudenkai dėl ses. N. Sadūnaitės bylos tyrimo pratęsimo faksimilė 31. (LSSR KGBA. Baudž. b. Nr. P -14308 - U. T. 4. L.34.)
253

kronikoje" (rusų kalba) bei dalyvavo ją persiunčiant į užsienį. S. Kovaliovo bylos tyrimas dar nebaigtas". Dėl to reikia pratęsti N. Sadūnaitės bylos tyrimą ir jos areštą 57). 197 5 m. vasario 21 d. R. Rudenko sutiko bylos tyrimą pratęsti iki prašytos datos.

    Kadangi tiriant bylą nebuvo įrodyta N. Sadūnaitės ryšių su Sergejumi Kovaliovu, 1975 m. balandžio 24 d. jos byla buvo išskirta iš baudžiamosios bylos Nr. 345 į atskirą baudžiamąją bylą Nr. 416 ir pavesta ją tirti vyr. tardytojui majorui V. Pileliui. Po savaitės majoras V. Pilelis parašo nutarimą patraukti N. Sadūnaitę baudžiamojon atsakomybėn pagal LSSR BK 68 str. I d., nes nuo 1973 m. ji, "siekdama susilpninti tarybų valdžią, vedė antitarybinę agitaciją ir propagandą " 58).

    1975 m. gegužės 20 d. N. Sadūnaitei pateikiama kaltinamoji išvada. Joje rašoma:

    "Nuo 1972 m. kovo mėn. buvo pradėta leisti, dauginti ir platinti tarybinę valstybinę ir visuomeninę santvarką žeminančių šmeižtiškų prasimanymų rinkinys "LKB Kronika " [...] 1972-1974 m. išleista vienuolika "LKB Kronikos" numerių, kurie masiškai padauginti elektrografiniu kopijavimo būdu, rotatoriumi, taip pat rašomosiomis mašinėlėmis, įrišti į atskiras brošiūras ir išplatinti. Visi "LKB Kronikos " numeriai perduoti į Vakarus, kur jie skelbti laikraščiuose "Darbininkas", "Draugas"; per radiją "Amerikos balsas", "Vatikano radijas" ir kt.

    Kaltinama, kad:
    1) Gamindama ir platindama "LKB Kroniką", vedė antitarybinę propagandą ir agitaciją.
    2) Davė ją skaityti Vladui Kęstučiui Sadūnui.
    3) Laikė namuose Nr. 6 ir 10 bei daugino Nr. 11.

    "Dėl pareikšto kaltinimo F. N. Sadūnaitė kalta neprisipažino ir paaiškino, kad faktų, išdėstytų nutarime patraukti kaltinamąja, ji neneigia, literatūros, kurią ji dauginusi pla-
------------
57 Ten pat. T. 4. L. 32-356.
58 Ten pat. Priež. b. L. 22-23.
254

tinimo tikslais ir platinusi, nelaikanti šmeižtiška, ir tokius leidinius, kaip "LKB Kronika ", ji gaminsianti ir platinsianti ir ateityje" 59).

    1975 m. birželio 16 d. LSSR Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų kolegija nagrinėjo N. Sadūnaitės bylą. Pirmininkavo N. Kudrešovas, liaudies tarėjai - D. Didžiulienė ir S. Jusionis, prokuroras - J. Bakučionis, sekretorė - R. Ciūdarienė. Ginti buvo pavesta K. Bieliauskui. Teismo posėdis buvo uždaras.

    Kaip rašoma 1975 m. birželio 17 d. teismo nuosprendyje, "F. N. Sadūnaitė kalta neprisipažino ir teisme atsisakė duoti parodymus. Tardymo metu, o ir teisme F. N. Sadūnaitė pareiškė, kad "tokius leidinius, kaip "LKB Kronika", ji gaminsianti ir platinsianti ir ateityje". Toliau nutarime rašoma: "Nustatyta, kad "LKB Kronika", ypač jos 8 ir 10 numeriai, yra žalingi mūsų visuomenei tiek ideologiškai, tiek politiškai. Juose pateikta medžiaga persunkta buržuazinio nacionalizmo ir antitarybiškumo dvasia. Tokiais leidiniais siekiama sukiršinti tikinčiuosius prieš ateistus, skiepyti jiems neapykantą ir nepasitikėjimą Tarybų valdžiai, jos įstatymams

Ses. N. Sadūnaitė Krasnojarsko krašte. Bogučianuose. 1977-1980 m. (Iš KGB archyvo)
---------
59 Ten pat. Priež. b. L. 25-31.
255

religinių kultų klausimais. Tuo tikslu tendencingai šmeižikiškai atsiliepiama apie centrinių ir vietinių valdžios organų politiką religijos ir bažnyčios atžvilgiu, melagingai nušviečiama tikinčiųjų padėtis Lietuvoje".

    Teismas nusprendė "F. N. Sadūnaitę pripažinti kalta, padariusia nusikaltimą, numatytą LSSR BK 68 str. I d. ir nuteisti laisvės atėmimu trejiems metams su nutrėmimu trejų metų laikui bausmę atliekant griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje [...] Nuosprendis galutinis, kasacine tvarka neskundžiamas ir neprotestuojamas" 60).

    Taip Nijolė Sadūnaitė iškeliavo į lagerių ir tremties katorgą. Jos laiškai, rašyti iš ten, buvo pilni tos pačios dvasios giedros ir tvirtumo kaip ir tas, kurį rašė iš KGB požemių (ir kurį jie sučiupo). Ji rašė: "...kalėjimas - išminties ir dvasios tvirtybės mokykla... Niekad nebūčiau patikėjusi, kad čia galima rasti tiek džiaugsmo. Tai jūsų maldos mane stiprina... Ačiū Jums".

    Katorgą ses. N. Sadūnaitė atliko vieninteliame SSRS moterų griežtojo režimo lageryje Mordovijos ASSR, žh/385/ 3-4, o tremtį - Sibire: Krasnojarsko krašte, Bogučianuose.

    Broliui Jonui, matyt, nuogąstaujančiam ir sutrikusiam dėl jos suėmimo, 1974 m. lapkričio 18 d. iš tų pačių KGB požemių siųstame (ir taip pat KGB sučiuptame) laiške rašo: "Turime žinoti, kada mirti - garbė, kada gyventi - gėda ". Ir, matyt, prieš teismą susipažindama su savo byla, prie šio laiško prirašo post scriptum: "Tą patį galiu patvirtinti ir praėjus daugiau nei pusei metų. Esu laiminga, kad dirbau tai, ką privalėjau daryti. Ir jei išeisiu - vėl dirbsiu... Šalin baimę! Kai jos neturi, taip lengva ir gera gyventi! " 61)
---------
60 Ten pat. Priež. b. L. 36-41.
61 Ten pat. Priež. b. Paketas Nr. 6. L. 4.

256

2.3. "... GYNIAU BAŽNYČIĄ IR TIKĖJIMĄ"

(Kun. Alfonso Svarinsko baudžiamoji byla Nr. 09-2-003-83, arch. Nr. 8-14241 - LI).
    Kunigo Alfonso Svarinsko baudžiamoji byla, pagal kurią jis buvo teistas 1983 m. gegužės 3-6 d., susideda iš 18 tomų (su "Priežiūros byla"). Beje, nėra ketvirtojo tomo, kuriame buvo saugoma jo pamokslų magnetofoninių jrašų 18 kasečių. Šio tomo nebuvo jau 1989 m., kai jo bylą peržiūrėjo LSSR Aukščiausiasis teismas.

    1983 m. sausio 22 d. LSSR KGB pirmininko pavaduotojas generolas majoras H. Vaigauskas kreipėsi į LSSR prokurorą A. Novikovą, prašydamas pradėti baudžiamąją bylą prieš kun. A. Svarinską. Prie rašto buvo pridėta vadinamojo "Katalikų komiteto tikinčiųjų teisėms ginti" dokumentai, liudytojų apklausos protokolai, apžiūrų protokolai ir kiti dokumentai"- iš viso 526 lapai ir 21 magnetofoninių įrašų kasetė 62).

    Iš šios baudžiamosios bylos nepaaiškėja, pagal kokią operatyvinę bylą buvo jis sektas ir pradėta baudžiamoji byla, tačiau iš kitų KGB archyvo dokumentų (DOR Nr. 242) žinoma, kad visiems "Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto" nariams buvo vedama grupinė operatyvinio tyrimo byla "Voratinklis" (rus. "Pautina"). Manytina, kad kiekvienam iš jų buvo vedama dar ir atskira operatyvinio tyrimo ar stebėjimo (DOR ar DON) byla, tačiau jų archyve nėra.

    1983 m. sausio 25 d. Klaipėdos miesto prokuroro pavaduotojas Jucys oficialiai nutarė iškelti baudžiamąją bylą kun. A. Svarinskui, kuris "kartu su kitais asmenimis, 1978 m. lapkričio mėn. sukūrę vadinamąjį Tikinčiųjų teisių gynimo katalikų komitetą, jo vardu gamino ir platino šmeižtiško turinio dokumentus, žeminančius TSRS valstybinę ir visuomeninę santvarką, taip pat sakė tokio pobūdžio pamokslus tikintiesiems " 61).
----------------
62 LSSR KGBA. Baudž. b. Nr. 09-2-003-83. (Arch. Nr. P - 14241 - LI). T. 1. L. 3.
63 Ten pat. T. 1. L. 2.
257

    1983 m. sausio 27 d. šią baudžiamąją bylą savo žinion perėmė LSSR prokuratūros Ypatingai svarbių bylų (YSB) tardytojas I klasės teisininkas Egidijus Bičkauskas 64).

    1983 m. sausio 26 d. LSSR prokuroras pasirašo nutarimą kun. A. Svarinską suimti. Jis iškviečiamas į Raseinių valstybinę automobilių inspekciją ir iš ten tą pačią dieną pristatomas į LSSR prokuratūrą Vilniuje. Prokuratūros patalpose (14 a kabinete), dalyvaujant kviestiniams Jurijui Binievičiui ir Gintautui Sadliackui, Klaipėdos miesto prokuroro pavaduotojo A. Jucio yra oficialiai suimamas ir čia pat tardomas. Tą pačią dieną jis nugabenamas į KGB rūsius, vadinamąjį KGB tardymo izoliatorių.

    Kadangi suimtas, kaip pokario metais NKGB rašydavo, "neglasno" ("neviešai"), todėl 1983 m. vasario 9 d. iš jo gyvenamosios vietos paimami jo asmens dokumentai: pasas, karinis bilietas. (Rašomosios mašinėlės nerasta.) Nėra jokio dokumento, kad arešto dieną jo bute Viduklėje būtų buvusi atlikta krata. KGB rūsiuose užpildoma areštuotojo anketa, padaromi pirštų atspaudai ir prasideda įprasta procedūra: tardymai ir įkaičiams medžiagos rinkimas.

    Jau po poros dienų peržiūrimos abi jo ankstesnio teistumo bylos. Pagal pirmąją jis buvo suimtas 1947 m. sausio 3 d. Tada buvo kaltinamas, kad, baigęs Ukmergės gimnazijos 5 klases ir Kauno kunigų seminarijos 4 kursus, 1946 m. gegužės mėn. tapo prie Ukmergės veikusios "Šarūno" partizanų grupės ryšininku, slapyvardžiu "Laisvūnas". Antrą kartą suimtas 1958 m. balandžio 11 d., kai buvo Betygalos bažnyčios altarista, už tai, kad Kulautuvoje 1957 m. spalio 27 d. pasakė antiso-vietinį pamokslą, kuriame ragino jaunimą nepasiduoti kompartijos įtakai bei laikė "antitarybines" knygas, tokias kaip Šapokos "Lietuvos istoriją" 65). Pirmą kartą jis buvo nuteistas dešimčiai metų ir paleistas 1956 m. kovo 20 d., antrą kartą - šešeriems metams, atkalėjo visą laiką, paleistas 1964 m. balandžio 9 d.

    Peržiūrėtos ir penkios pastarųjų metų administracinės bylos. Tai 1978, 1980, 1981 ir 1982 metų bylos už Vėlinių
------------
64 Ten pat. T. 1. L. 4.
65 Ten pat. T. 1. L. 18-33 ir Priežiūros b. L. 2-11.
258


Areštuotasis kun. Alfonsas Svarinskas. Vilnius, 1983 m. (Iš KGB archyvo)

eisenas į kapines bei 1982 m. vasario 20 d. už Viduklės klebonijoje mokinių vaidintą religinį veikalą, kuriame dalyvavo apie 30 mokinių ir 15 jų tėvų. Kunigas vis buvo baudžiamas 50 rublių bauda, bet jis, motyvuodamas tuo, kad Vėlinių eisenoms įpareigoja liturgija, vis vien jas rengdavo 66).

    Peržiūrėti ir įvairiuose laikraščiuose apie jį skelbti straipsniai, oficialus 1979 m. prokuroro įspėjimas ir t. t.
Po poros dienų kun. A. Svarinską pradeda tardyti E. Bičkauskas. Tardo KGB tardymo izoliatoriuje. Kaip paprastai, pirmojo tardymo metu surašoma biografija. Iš jos sužinome, kad kun. A. Svarinskas, s. Vaclovo, gimė 1925 m. sausio 21 d. Ukmergės r. Kadrėnų kaime. Tėvai turėjo 13 ha žemės. Po pirmojo kalinimo kunigavo Kulautuvoje ir Betygaloje. (Kunigu įšventintas Abezės lageryje 1954 m.) Po antrojo kalinimo 1965 m. paskirtas į Miroslavą, 1970 m. - į Kudirkos Naumiestį, 1971 m. - į Igliauką, o nuo 1976 m. buvo Viduklėje. Brolis dirbo Ukmergės tarybiniame ūkyje (sov-choze) darbininku, sesuo su šeima gyveno Kulautuvoje. Į
--------
66 Ten pat. T. 1. L. 36-41.
259

tardytojo priekaištą, kad jis pažeidinėja kulto įstatymus, kun. A. Svarinskas pareiškia: "Aš, kaip dvasininkas, privalau laikytis Dievo nurodymų net... pažeisdamas (civilinius) įstatymus "61.

    Kun. A.Svarinsko bylai tirti sudaryta tardytojų grupė: be E. Bičkausko, į ją įtraukti KGB tardymo skyriaus poskyrio viršininkas papulkininkis Markevičius, vyr. tardytojai majorai Pilelis ir Rainys, kapitonas Jurkštas ir vyr. leitenantas Vidzėnas. Grupės vadovas E. Bičkauskas.

    Daugiausia tardoma dėl dviejų dalykų: Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto veiklos (ir jų ryšių su "LKB Kronika") bei dėl pamokslų. Tardytoją domina TTGKK įkūrimo priežastys ir tikslai: kaip ir kas parinko komiteto narius, kaip būdavo ruošiami komiteto dokumentai ir t. t. Kun. A. Svarinskas paaiškina, kad Komiteto įkūrimo priežastys ir tikslai nurodyti pačiame pirmajame Komiteto dokumente - deklaracijoje, kad nariai - tai vienminčiai; o dokumentai buvo ruošiami kolektyviai. Tardymų metu bandoma nustatyti, kas yra komiteto vadovas, ir aiškiai įtariamas kun. A. Svarinskas. KGB suskaičiavo (ir kun. A. Svarinskas neneigia), kad Komitetas paskelbė 52 dokumentus. (Užkliūva, kodėl nėra Nr. 46, aiškinasi, ar čia tik numeracijos klaida, ar jis nepakliuvo į jų rankas.) Komiteto veiklos kaltinamasis nelaikė neteisėta, nes pačiu pirmuoju dokumentu buvo kreiptasi į Bažnyčios vadovybę, civilinę valdžią, tačiau ir iš jos jokio atsakymo negavo: tai buvo suprasta kaip tylus pritarimas. O visa Komiteto veikla buvo vieša. Tačiau tardytojas viską bando aiškintis iš eilės ir, kaip sakoma, krapštyti iš panagių.

    1983 m. vasario 2 d. per tardymą į klausimą, kas buvo TTGKK įkūrimo iniciatoriai, tardomasis atsako: "Kunigai Tamkevičius, Zdebskis, Vėlavičius, Kauneckas ir aš" 68). Tačiau iš Maskvos disidentų (areštuotų ir nuteistų 1979 - 1980 m.) tardymų protokolų kagėbistai jau žinojo, kad šį komitetą įkurti padėjo SSRS veikęs Krikščionių komitetas tikinčiųjų teisėms ginti: jo nariai - sekretorius Viktoras Kapitančiukas ir Glėbas Jakuninas bei narys Levas Regelsonas 1978 m.
---------
67 Ten pat. T. 1. L. 97.
68 Ten pat. T. 1. L. 103-105.
260

spalio mėn. lankėsi Kybartuose pas kun. S. Tamkevičių, kur, dalyvaujant kun. A. Svarinskui, buvo aptartas Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto įkūrimas. V. Kapitančiukas konsultavo, kaip parengti ir pirmąjį dokumentą, kuriame išdėstytos Komiteto įkūrimo priežastys ir tikslai.

    Tardytojas jam paskelbia 1980 m. birželio 27 d. Glebo Jakunino tardymo parodymus, kad buvo susitarta, jog TTGKK dokumentai bus siunčiami jam, o jis juos platins. Kun. A. Svarinskas atsisako tai patvirtinti.

    Kun. A. Svarinskas paprastai būdavo tardomas pakaitomis: vieną kartą dėl TTGKK, kitą - dėl "tarybinę santvarką šmeižiančių" pamokslų. Kaip inkriminuojanti medžiaga jam pateikiami dar 1980 m. balandžio 17 d. kratos pas jį metu paimti Sacharovo pasirašyti dokumentai, S. Čeremuchino apsakymai, nelegalūs leidiniai "Tiesos kelias" ir "Ateitis" Nr. 1. Tardytoją domina, kur jis visa tai gavo, tačiau į klausimą kun. A. Svarinskas neatsako. Taip pat jis teigė nežinąs, kaip pas V. Kapitančiuką, G. Jakuniną, T. Velikanovą atsikliuvo daug pas juos kratų metu rastų TTGKK dokumentų. Bet jis neneigė pasirašęs beveik (o gal ir) visus TTGKK dokumentus.

    1983 m. vasario 8 d. tardymo metu ypač puolamas dėl bendro 69) TTGKK ir maskvietiškojo KKTTG pareiškimo SNO "Religinių teisių pakto" ir "Konvencijos dėl kovos prieš diskriminaciją religiniuose reikaluose". Kaltinamas tuo, kad pirmuosius keturis TTGKK dokumentus išdalijo užsienio korespondentams spaudos konferencijoje (1978 11 22) pirma, negu juos pasiuntė sovietinės valdžios atstovams. Taip pat labai užkliūna jų Komiteto dokumentas Nr. 12, adresuotas į JUNESCO vaiko metų proga; čia rašoma apie tikinčių vaikų diskriminaciją Lietuvoje. Aišku, kad KGB labiausiai jaudino sovietinės "demokratijos" išviešinimas pasaulyje 70).

    1983 m. vasario 21 d. tardytojas klausinėja apie komiteto dokumentuose esančius kaltinimus dėl tikinčiųjų ir kunigų persekiojimo bei terorizavimo. Kun. A. Svarinskas patvirtina, kad visa tai "ne šmeižtas prieš tarybų valdžią", o teisingi
---------
69 SNO (JT) - Suvienytųjų Nacijų Organizacija (Jungtinės Tautos).
70 LSSR K.GBA. Baudž. b. Nr. 09-2-003-83. T. 1. L. 116, 117, 126-128.
261

faktai: į Kunigų seminariją leidžiama priimti labai mažai klierikų, nėra religinės spaudos, neleidžiama kurti naujų religinių bendruomenių ir statyti bažnyčių, vyskupai negali skirstyti kunigų, teikti Sutvirtinimo sakramentą kur ir kada nori, du vyskupai tremtyje, nuolatiniai išpuoliai prieš tikėjimą spaudoje ir. t. t. Visus tuos faktus jis ir dabar laikąs tiesa 71).

    Dar labiau užkliūva jų ir maskviškio komiteto bendras dokumentas dėl tikėjimo varžymų SSRS, adresuotas popiežiui Jonui Pauliui II, stačiatikių autokefalinių Bažnyčių vadovams, anglikonų Bažnyčios primui ir kitiems. Kun. A. Svarinskas prisipažįsta pasirašęs šį maskvietiškojo komiteto parengtą dokumentą ir jo teiginius vertinąs teigiamai. Jis pasirašė ir "Helsinkio susitarimų vykdymui remti SSRS Maskvos grupės" dokumentą Nr. 69, nes ten buvo rašoma tiesa. Šiuos dokumentus parėmė ir pasirašė visi TTGKK nariai 72).

    Tardytoją labai domina, kaip TTGKK dokumentai pasiekdavo užsienį ir "Kroniką". Nors kun. A. Svarinskas sakosi nežinąs, tačiau iš Maskvos disidentų tardymų jie žinojo, jog buvo susitarta, kad TTGKK pristatys dokumentus jiems, o jie perduos į užsienį. Be to, tai, kas jiems naudinga, skelbs savo nelegaliame leidinyje (savilaidoje) "Einamųjų įvykių kronika". Jis sakė nežinąs, kaip tie dokumentai patekdavo ir į "LKB Kroniką": gal adresatai ar kas nors iš pašto darbuotojų perduodavo (nes adresatams jie siųsdavę paštu); pagaliau jų veikla ir jų dokumentai buvo vieši. Kad jais, patekusiais į Vakarus, pasinaudodavo antisovietiniai centrai, jie atsakomybės neprisiima. Tardytojas labai stengiasi išgauti prisipažinimą dėl jų Komiteto ir "LKB Kronikos" bendradarbiavimo, nes jų dokumentai patekdavę į "Kroniką". Tardytojas teiraujasi, kokie jo ryšiai su kun. S. Tamkevičiumi ir ar jis nėra susijęs su "Kronika". Kun. A. Svarinskas atsako: "Šiuo klausimu aš nieko negaliu ir nenoriu pasakyti... informacijos apie mano paruoštų dokumentų patekimą "LKB Kronikos" leidėjams duoti aš nenoriu ir atsisakau" 73).
---------
71 Ten pat. T. 1. L. 131.
72 Ten pat. T. 1. L. 149, 150.
73 Ten pat. T. 1. L. 147, 148.
262


Penki pirmieji TTGKK nariai Iš kairės į dešinę: kun į Kauneckas, kun į Zdebskis, kun A Svarinskas, kun S. Tamkevičius ir kun V Vėlaviiius. 1979 m.

    Į kaltinimą, kad gina nuteistuosius už "LKB Kronikos" platinimą, kun. A. Svarinskas atsako, kad šis leidinys "ne šmeižikiškas, o tik nelegalus, keliantis ir fiksuojantis tikinčiųjų teisių pažeidimo faktus". Todėl "šie asmenys (Navickaitė, Vitkauskaitė ir kt.) nuteisti neteisingai ir nepagrįstai" 74).

    Kitas jo "nusikaltimas" - tai 1982 m. vasario 28 d. pareiškimas Lietuvos komunistų partijos centro komiteto pirmajam sekretoriui P. Griškevičiui. Jis nesigina pats parašęs ir išspausdinęs šį pareiškimą bei perskaitęs Viduklės bažnyčioje. Kas norėję, t. y. kas jam pritarę, tie pasirašė. Šį pareiškimą jis adresavęs ir TTGKK, tačiau, kaip jis paplito po visą Lietuvą ir ą pasirašė tūkstančiai žmonių, jis nežinąs 75).

    Šis pareiškimas sukėlė daug triukšmo valdančiuosiuose sluoksniuose, nes jis su parašais iš įvairių Lietuvos vietovių tarsi lavina užgriuvo LKP CK. Centro komitetas visus tuos pareiškimus su parašais siuntė į KGB. Pareiškime buvo aprašomas milicijos (ir KGB) susidorojimas su tikinčiu jaunimu prie Baltųjų Lakajų ežero 1981 m. rugpjūtyje; jaunuolių sambūrio išvaikymas prie Šlavantų ežero ir neteisėtas seserų Bernadetos Mališkaitės bei Onutės Šarakauskaitės nubaudimas, Kęstučio Vareikonio nubaudimas už eiseną į Šiluvą
---------
74 Ten pat. T. 1. L. 136, 137.
75 Ten pat. T. 1. L. 109-111.
263

1981 m. spalio 25 d. Šis pareiškimas platintas ir po juo rinkti parašai Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Vilniuje, Alytuje, Šilutėje, Ramygaloje, Vilkaviškio, Kėdainių, Marijampolės, Biržų, Rokiškio, Ukmergės, Lazdijų, Molėtų ir Tauragės rajonuose. Iš viso LKP CK gavo 57 egzempliorius šio pareiškimo dviejų lapų teksto, 51 egz. - vieno lapo teksto ir 65 egz. - sutrumpinto teksto. Kiekvieną tekstą pasirašę šimtai žmonių. Dviejų lapų tekstas išspausdintas "LKB Kronikoje" 51 numeryje.

    Sujudo, sukruto KGB. LSSR KGB tardymo skyriaus poskyrio viršininkas papulk. J. Markevičius siunčia raštus KGB miestų skyrių ir rajonų poskyrių viršininkams, pridėdamas tos vietovės pareiškimo su parašais kopiją, reikalaudamas nustatyti pasirašiusiųjų pavardes ir juos apklausti, pateikiant šiuos klausimus:

    - Ar jiems žinomas šio dokumento turinys?
    - Ar tokį (tokios formos) dokumentą jie pasirašė?
    - Kaip jie vertina šio dokumento turinį?
76)

    Tokie reikalavimai išsiųsti šiems padalinių vadovams: Tauragės r. (B. Vitkevičiui), Alytaus r. (A. Gurbininkui), Prienų r. (J. Kudrešovui), Šiaulių m. (P. Ciudui), Molėtų r. (M. Jakovlevui), Lazdijų r. (Z. Galiauskui), Ukmergės r. (E. Majauskui). Rokiškio r. (K. Šilgaliui), Biržų r. (S. Lesinskui), Kretingos r. (A. Kormilcevui), Panevėžio m. (J. Martinkevičiui), Kapsuko (Marijampolės) r. (T. Vilkui), Kėdainių r. (V. Lesickui), Vilkaviškio r. ( B. Vaišvilai), Kauno m. (G. Bagdonui) ir Utenos r. (T. Žemaičiui).

    Užvirė KGB darbas: buvo kviečiami (pasirinktinai) pasirašiusieji ir tardomi. Įvairūs jų atsakymai: vieni išsigina parašo, kiti teisinasi nežinoję po kuo pasirašę (akivaizdi žmonių baimė, kad nenukentėtų už tai). Tačiau gausu ir susižavėjimą keliančių paaiškinimų. Antai Kėdainių r. Josvainių vidurinės mokyklos 6 b klasės mokinė Ona Tunaitytė papasakoja, kaip ją mokytoja išvadino "snargle" ir "utėle" už tai, kad ji paklaususi: "Kas jiems leidžia kištis į Bažnyčios reikalus?" 77)
-------------
76 Ten pat. T. 11. L. 1-61.
77 Ten pat. T. 11. L. 245, 246.
264

    1982 m. gruodžio 3 d. tardyta įkalintoji Jadvyga Bieliauskienė apie parašų rinkimą po šiuo pareiškimu, tačiau ji atsisakė bet ką liudyti. Keliantys pasigėrėjimą iš Lazdijų r. Leipalingio Onos Karaliūnienės bei Veisiejų vidurinės mokyklos 9 kl. mokinės Aurelijos Poteliūnaitės atsakymai. Labai geras ir drąsus Kauno radijo gamyklos reguliuotojos Birutės Gluosnytės ir daugelio kitų pasirašiusiųjų liudijimas. Tokia dokumentika dėl šio kun. A. Svarinsko pareiškimo užima ištisus du jo baudžiamosios bylos tomus: 11-ąjį - 311 lapų, ir 12-ąjį, kuriame yra 297 lapai 78).

    1983 m. kovo 2 d. pirmą kartą tardymo metu klausinėja apie kun. Valdemarą Cukurą, kuris 1979 m. buvo atvykęs į Lietuvą ir kuriam kun. A. Svarinskas davęs nuvežti į JAV tris TTGKK dokumentus, tačiau Gardine jis buvo stropiai muitininkų (be abejo, su KGB pagalba) patikrintas ir dokumentai atimti 79).

    Kun. A. Svarinskas nesigina, kad pažįsta šį kunigą, nes jis buvo kapelionas Ukmergės gimnazijoje, tačiau išvežti jų Komiteto dokumentų į užsienį niekada nėra davęs. Vis dėlto

Kun. Alfonso Svarinsko susitikimas su kun. Valdemaru Cukuru prie Kauno arkikatedros 1979 m. (Iš KGB archyvo)
-----------
78 Ten pat. T. 11. L. 62-311, T. 12. L. 1-297.
79 Ten pat. T. 1. L. 144, T. 5. L. 176-192.
265

šis faktas kagėbistams, matyt, buvo neabejotinai aiškus ir nustatytas operatyvinėmis priemonėmis (greičiausiai su agentų ar išorinio stebėjimo pagalba). Pagal "Inturisto" išduotą pažymą kun. Valdemaras Cukuras (gimęs 1915 m. ir 1996 m. atvykęs į Lietuvą čia numiręs) lankėsi Lietuvoje 1979 m. birželio 5-10 dienomis, o jo giminaitis (...), tardytas 1979 m. spalio 31 d., paliudijo, kad matė, kaip jo bute kun. A. Svarinskas kun. V. Cukurui perdavė ant plono (rūkomojo) popieriaus kažkokius spausdintus dokumentus. Apie šių dokumentų perdavimą jis girdėjo juos kalbantis anksčiau motinos bute. Tą patį jis paliudijo ir 1983 m. vasario 16 d. (jau areštavus kun. A. Svarinską), o kitą dieną perduoda kelias geras nuotraukas, kuriose užfiksuotas kun. A. Svarinsko susitikimas su kun. V. Cukuru prie Kauno arkikatedros. Ten, vietoje, apklaustas kun. Valdemaras Cukuras sakė, kad tuos lapus į knygą jam įdėjo Kauno kurijoje. Taigi kun. A. Svarinsko jis neišdavė. Tą pačią dieną surengiama jo ir kun. A. Svarinsko akistata, kurios metu kun. A. Svarinskas dar kartą paneigia bet kokių dokumentų perdavimą, o pastarasis teigia priešingai 80).

    Šiuo reikalu tardyta daug kitų kun. V. Cukuro giminių, kurie dalyvavo kun. A. Svarinsko ir kun. V. Cukuro susitikimų metu. |vairiai jie liudija. Antai kun. V. Cukuro sesuo Liucija Znamenskienė liudija mačiusi, kaip kun. A. Svarinskas jos broliui perdavęs tik dvi tautines juostas ir rožančių, kuriuos prašė perduoti Popiežiui ir paprašyti palaiminimo jam. Surengiamas dar ne vienas atpažinimas (iš nuotraukų) bei akistata su tų susitikimų dalyviais, tačiau kun. A. Svarinskas neigia kada nors juos matęs. Šventas melas: be jo negalima buvo apginti teisaus reikalo 81).

    Nepaisant kun. V. Cukuro "nusikaltimo", jam buvo leista atvykti į Lietuvą 1982 m. Čia jis lankėsi birželio 16-21 dienomis. (Tikriausiai KGB specialiai leido atvykti, kad pasektų jo ryšius su "reakcionieriais".) 1983 m. vasario 24 d. tardytos kun. V. Cukuro giminaitės pripažįsta, kad lanky-
-----------
80 Ten pat. T. 2. L. 1-14.
81 Ten pat. T. 2. L. 15-51.
266

damasis Lietuvoje 1982 m., kun. V. Cukuras pas juos namuose vėl buvo susitikęs su kun. A. Svarinsku ir sesute Nijole Sadūnaitė. Be to, su kun. A. Svarinsku buvo susitikęs ir šv. Mikalojaus bažnyčioje Vilniuje. Tą pačią dieną tardytas netikras (kitos motinos) kun. V. Cukuro brolis, taip pat kun. Vilius Cukuras, turbūt nieko pikto neįtardamas, paliudija, jog 1982 m. atvykęs brolis pasakojęs, kaip iš jo 1979 m. vykstant iš SSRS į JAV pasienyje atėmė įduotus parvežti dokumentus 82).

    Trečiasis kun. A. Svarinskui inkriminuojamas "nusikaltimas" - tai jo "antitarybiniai pamokslai". Nėra ko stebėtis, kad jo pamokslų klausytis ir įrašinėti magnetofonais KGB siuntė tiek daug savo agentų ir patikėtinių: jie žinojo jų reikšmę. Iš kun. J. Zdebskio operatyvinio tyrimo bylos (DOR Nr. 242) žinoma, kad kiekviename agentūrinių - operatyvinių priemonių plane buvo punktas, kuriuo numatomas sekamojo pamokslų "dokumentavimas". Sis dokumentavimas - tai buvo įrašymas į magnetofonines juostas, siųstų klausytis pamokslų agentų ir patikėtinių pranešimai ar apklausos. Nėra abejonės, kad ir kun. A. Svarinsko sekimo byloje šis punktas būdavo įrašomas ir vykdomas. Ypač nuo 1978 m., t. y. kai įsikūrė TTGKK. Antrajame baudžiamosios bylos tome yra 1978 -1980 m. kai kurių sakytų pamokslų dokumentai. Pirmasis -sakytas kun. Antano Gražulio primicijose Miroslave 1978 m. birželio 4 d. Kiti sakyti Viduklėje, Varduvoje (Žemaičių Kalvarijoje) ir Kybartuose 83).

    Visas trečiasis tomas sudarytas tik iš jo pamokslų "dokumentų": tai iš magnetofoninių juostų atspausdinti jo pamokslų tekstai ir "liudytojų" apklausų protokolai. Įdomu, kad tie "liudytojai" kažkodėl į bažnyčią, kur kun. A. Svarinskas sakydavo pamokslą, užeidavo "įdomumo dėlei": tai "pažiūrėti, kaip ta bažnyčia atrodo iš vidaus", tai "sudomindavo žmonių gausybė" ir pan. Ir kiekvieno tokio pamokslo klausydavo ne po vieną, o po du ar tris "klausytojus". Vienas iš jų įrašinėdavo tą pamokslą ir į magnetofoninę juostą. Dažnai
-------------
82 Ten pat. T. 2. L. 38-52.
83 Ten pat. T. 2. L. 130-259.
267

to paties pamokslo "klausytojų" liudijimuose būdavo net tie patys posakiai, minčių dėstymas ir t. t.; atrodo, jog neretai KGB darbuotojai, kad "liudytojams" būtų lengviau, nurodydavo, ką rašyti ir kaip rašyti: juk magnetofoninio įrašo tekstas jau būdavo jų išnagrinėtas. Velnio ragiukai kyšo iš tų "atsitiktinių" klausytojų - liudytojų einamų pareigų ir partiškumo. Pavyzdžiui, 1979 m. liepos 7 d. Varduvoje (Žemaičių Kalvarijoje) pamokslo klausėsi TSKP 84) narys, mokytojas; 1979 m. liepos 22 d. Kybartuose - TSKP narys, Vilkaviškio profesinės mokyklos komjaunimo sekretorius; 1980 m. vasario 21 d. Kybartuose (per kun. V. Jaugelio laidotuves) -TSKP narys, Vilkaviškio metalo dirbinių gamyklos šlifuoto-jas, 1981 m. liepos 8 d. Varduvoje - LKP Akmenės rajono komiteto instruktorius ir TSKP valstybinės apsaugos inspektorius ir t. t. Šį sąrašą būtų galima tęsti, nes prie kiekvieno pamokslo yra pridėta tų "klausytojų - liudytojų" apklausų protokolai, kuriuose nurodyta ne tik jų vardai, pavardės, bet ir darbovietė, partiškumas, gyvenamoji vieta, išsilavinimas ir kt. Dauguma jų - nuo šlifuotojo iki partijos komiteto darbuotojo - komjaunuoliai ar kompartijos nariai. Štai taip buvo parenkami "klausytojai" ir "dokumentuojami" pamokslai.

    Iš viso trečiajame tome yra 16 kun. A. Svarinsko 1980 m. kovo 23 d. - 1982 m. rugsėjo 12 d. laikotarpyje įvairiose vietose sakytų pamokslų tekstai ir jų "dokumentika". Tai Viduklėje, Varduvoje (Ž. Kalvarijoje), Žagarėje, Kybartuose, Pagramantyje, Miroslave, Veiviržėnuose ir Šiluvoje sakyti pamokslai. Bylos gale yra šių pamokslų peržiūrą vykdžiusio kagėbisto pažyma, kad dar 1979 - 1982 m. kun. A. Svarinsko sakytų ir įrašytų 7 pamokslų (Viduklėje, Varduvoje, Šiluvoje) magnetofoninės juostos išsimagnetino ir jų nebuvo galima išklausyti 85).

    Penkioliktajame tome laikomos 7 magnetofoninės kasetės su jo pamokslais bei 1 - su kun. S. Tamkevičiaus 1979 m. liepos 7 d. Ž. Kalvarijoje sakyto pamokslo įrašu ir 2 magnetofoninės juostos.
-------
84 TSKP - Tarybų Sąjungos komunistų partija.
85 Ten pat. T. 3. L. 1-275.
268

    Pamokslus įrašydavo to meto mažagabaričiais įvairių tipų magnetofonais (matyt, kokį KGB skyrius ar poskyris turėdavo): Miroslave - magnetofonu "Elektronika - 302", Varduvoje - "Majak - 203", Veiviržėnuose -"Astra - 4" ir "Sony", Šiluvoje - "Orbita - 4" ir kitais.

    Šių pamokslų tekstuose yra KGB darbuotojų pažymėtų vietų, kurias, matyt, panaudodavo tardymuose kaip inkriminuojančią medžiagą.

    Pirmą kartą dėl pamokslų kun. A. Svarinskas buvo tardomas 1983 m. vasario 6 d. Vėliau klausinėtas dėl pasakytų pamokslų 1980 m. liepos 2 d. Ž. Kalvarijoje, 1982 m. rugpjūčio 22 d. - Veiviržėnuose, 1982 m. rugsėjo 2 d. -Šiluvoje. To paties tardymo metu klausinėjamas apie TTGKK dokumentą Nr. 17, adresuotą Popiežiui, kuriame apsakoma tikinčiųjų padėtis Lietuvoje. Kun. A. Svarinskas kaltinamas "tarybų valdžios šmeižimu". Jis atsako: "Sąmoningai aš nešmeižiau. Kaip mokėjom, taip kovojom dėl geresnės tikinčiųjų padėties" 86).

    1983 m. vasario 11 d. tardymo metu kaltinamas tikinčiųjų "nuteikinėjimu prieš tarybų valdžią ir jos įstatymus" kun. A. Svarinskas atsako: "Aš, aišku, raginau nesutikti su jais visur, kur šie įstatymai nesutinka su Dievo įstatymais, kadangi Dievo įstatymai yra aukštesni už bet kokius žemiškuosius įstatymus". Jis neigia šmeižęs sovietų valdžią: "Mes norėjome, kad tarybų valdžia mums padėtų nugalėti visas kliūtis ir kurti gražesnę visuomenę" 87).

    Tais laikais labai buvo suaktyvėjęs bažnyčių apiplėšinėjimas (Švč. Sakramento išniekinimas Veiviržėnuose), įtartinos kilmės jų gaisrai, kunigų užpuolimai ir net jų nužudymai. Kun. A. Svarinskas ne kartą šiuos nusikaltimus minėjo savo pamoksluose ir kaltino, kad teisėsaugos organai jų netiria ar blogai tiria. Jam tardymų metu pateikiama Vidaus reikalų ministerijos informacija, kiek šių nusikaltimų ištirta ir kiek asmenų nubausta. Jis atsikerta, kad ši informacija turėjo būti viešai skelbiama, o kadangi to nebuvo, jis jos nežinojęs ir
---------
86 Ten pat. T. 1. L. 112-115.
87 Ten pat. T. 1. L. 121-123.
269

todėl juos apkaltina informacijos stoka ir jos slėpimu. 1983 m. kovo 28 d. tardytojas jam priekaištauja: "Ar jums neatrodo, kad prieš sakant iš sakyklos pamokslą, kalbant apie dalykus, kurių jūs nežinote, reikia pasverti kiekvieną žodį, o nežinant apie tai nekalbėti?" Į tai kun. A. Svarinskas atsako: "Bus laiko ir aš apie tai pagalvosiu". Ir, matyt, ironizuodamas priduria: "Senų klaidų nekartosiu. Bus naujų" 88).

    1983 m. balandžio 17 d. tardymo metu bandoma iškvosti apie jo santykius su Maskvos disidentais (ypač Tatjana Velikanova) bei su kun. S. Tamkevičiumi. Mat 1980 m. balandžio 17 d. kratos metu pas jį rasto užsienyje leisto antisovietinio žurnalo "Kontinent" Nr. 4 ir Nr. 5 fotokopijos. (Jos rastos iškrėtus pas jį buvusį kun. G. Gudanavičių.) Tą pačią dieną kratos metu pas kun. S. Tamkevičių Kybartuose rastas šio žurnalo originalas. Taip pat domisi pas jį (kun. A. Svarinską) rastu biuleteniu "Informacionnyj biuletenį" Nr. 2 (kurį leido T. Velikanovos grupė) ir jo ryšiais su ja, tačiau tardomasis nieko neatskleidžia 89).

    Kaip minėta, apie šiuos TTGKK narių ir Maskvos disidentų ryšius KGB daugiau žinojo iš pastarųjų tardymų 1980 metais. Čia yra Viktoro Kapitančiuko, Dmitrijaus Dudko, Levo Regelsono ir Glebo Jakunino ir Tatjanos Velikanovos papildomi 1983 m. vasario 17 d. tardymai. Pasigėrėjimą kelia įkalintųjų Glebo Jakunino (stengiasi kuo mažiau pasakyti) ir ypač Tatjanos Velikanovos laikysena. Pastaroji į vienintelį klausimą "Ar jūs pažįstate Alfonsą Svarinską iš Lietuvos?" savo ranka įrašo atsakymą: "Atsisakau dalyvauti parengtiniame tardyme visų bylų, kurias veda KGB pagal RSFSR BK 70 ir 190 1 bei atitinkamus kitų respublikų BK straipsnius. Laikau, kad visos panašios bylos yra vedamos šiurkščiai pažeidžiant BPK. Dėl to tokiuose antiįstatyminiuose tardymo ir teismo organų veiksmuose negaliu dalyvauti" 90).

    Be turimų Maskvos disidentų tardymo protokolų, dėl kun. A. Svarinskui iškeltos baudžiamosios bylos buvo peržiūrėtos visų teistų (Maskvos) Krikščionių komiteto tikinčiųjų teisėms
---------
88 Ten pat. T. 1. L. 170-172.
89 Ten pat. T. 1. L. 124-125.
90 Ten pat. T. 2. L. 82-106.
270


Kun. Sigitas Tamkevičius su Glebu Jakuninu Kybartuose

ginti teistų narių baudžiamosios bylos, ieškant papildomų įkalčių kun. A. Svarinskui 91).

    Kun. A. Svarinsko arešto dieną (1983 01 26) atliktos kratos pas TTGKK narius kunigus Algimantą Keiną ir Joną Kaunecką, kun. Antaną Šeškevičių SJ ir Oną Pranckūnaitę (Panevėžys, Gogolio g. 59-70). Gal tą dieną buvo daroma ir daugiau kratų, tačiau šioje byloje apie tai dokumentų nėra. Buvo tardomi visi TTGKK nariai: kunigai S. Tamkevičius, A. Keina, J. Kauneckas, V. Vėlavičius, L. Kalinauskas ir V. Stakėnas. Labai nesėkmingas (ir kagėbistus turėjęs siutinti) kun. Sigito Tamkevičiaus dviejų dienų (1983 m. vasario 28 d. ir kovo 1 d.) tardymas. į juos dominusius TTGKK veiklos klausimus jie negauna nė vieno jiems reikalingo atsakymo: apie Komiteto įkūrimo priežastis ir tikslus atsako taip pat kaip ir visi kiti TTGKK nariai - kad tai sąlygojo kunigų ir kitų tikinčiųjų diskriminacija; o į klausimą, kas konkrečiai buvo Komiteto įkūrimo organizatorius, atsako: "Neatsakysiu ".

    KGB domina visos TTGKK veiklos smulkmenos: kaip būdavo rengiami dokumentai, kas juos spausdindavo, kaip buvo platinami, siunčiami į užsienį ir ypač kaip jie patekdavo į "LKB Kroniką". Kai jam buvo pateikta daug TTGKK dokumentų su jo parašu, jis pareiškia: "Labai apgailestauju, kad adresatai, kuriems buvo siųsti dokumentai, nereagavo į iškeltus faktus ir dokumentus persiuntė Valstybės saugumo komitetui. Apie "Kroniką" aš nieko konkretaus parodyti neturiu". Kaip TTGKK dokumentas Nr. 12 pateko į "Kronikos" 38 numerį, jis "neturi supratimo". Pats asmeniškai jis nematęs nė vieno TTGKK dokumento užsienio
----------
91 Ten pat. T. 2. L. 120-129.
271

spaudoje, nes jos negauna... Kai tardytojas majoras V. Pilelis jam papriekaištauja, kad jis sąmoningai vengia duoti parodymus, kun. S. Tamkevičius atsako, kad taip elgiasi dėl to, jog TTGKK veikloje nemato jokio nusikaltimo nei SSRS konstitucijai, nei kitiems sovietiniams įstatymams 92).

    Panašiai tardymų eigoje laikosi ir kiti TTGKK nariai. Pasigėrėtina kun. V. Vėlavičiaus laikysena: jis arba "nežino", arba, motyvuodamas kuo nors, atsisako liudyti - jaučiasi ankstesnių lagerių "universitetai". (Jis 1948 m. buvo nuteistas dešimčiai metų.) Į paskutinį klausimą - apie turintį įvykti kitą komiteto narių susitikimą - jis atsako: "Aš nieko neparodysiu, nes tai mano sąžinės reikalas" 93).

    Kun. J. Zdebskis į tardymą buvo pristatytas jėga 1983 m. kovo 20 d., nes kviečiamas nevyko. (Dėl to Lazdijuose įvyko didelis konfliktas tarp kun. J. Zdebskio bičiulių ir vietos KGB bei milicijos. Visai nepagrįstai apkaltinus chuliganizmu, 15-ai parų buvo įkalintas Leipalingio vidurinės mokyklos mokytojas Antanas Grigas bei po to atleistas iš darbo, o iš tardymo parvežtas kun. J. Zdebskis Lazdijų milicininko apstumdytas ir apdaužytas.) Kun. J. Zdebskis kagėbistams taip pat nesuteikė jokių žinių. Jis pareiškė: "Kun. Svarinsko areštas yra tikėjimo persekiojimas" ir atsisakė duoti bet kokius parodymus, "kol kun. Svarinskas bus areštuotas" 94).

    Iš kai kurių liudytojų KGB pavyko išpešti vieną kitą nereikšmingą smulkmeną, kuri neturėjo jokios įtakos kun. A. Svarinsko bylai. Svarbiausia, kad jie nė vienas neišdavė, kaip jų komiteto dokumentai patekdavo į "Kroniką" ir į užsienį. Kun. A. Keina tardytas tris kartus, kun. J. Kaunec-kas - keturis, kun. Stakėnas - tris, kun. L. Kalinauskas ir kun. V. Vėlavičius - vieną kartą. Kun. L. Kalinauskas tardymo pabaigoje pareiškia, kad apie kun. A. Svarinsko veiklą TTGKK ką nors parodyti jam neleidžia sąžinė, nes ši veikla buvo grynai religinė.

    Po vieną kartą tardyti ir kunigai A. Šeškevičius SJ bei G. Gudanavičius. Abu jie praėję sovietinius lagerius (kun. A.
--------
92 Ten pat. T. 1. L. 175-183.
93 Ten pat. T. 1. L. 214-217.
94 Ten pat. T. 1. L. 218.
272

Šeškevičius SJ - tris kartus), todėl ir jų liudijimai verti jų gyvenimo patirties. "Svarinską aš gerbiu kaip žmogų, atvirą, tiesų, ryžtingą, mylintį Dievą, žmones, tėvynę",- pareiškia kun. G. Gudanavičius 95). Pažymėtina, kad jie visi tardyti tuojau pat po kun. A. Svarinsko arešto, t. y. bandyta kalti geležį, kol ji karšta. Deja, nepavyko.

    1983 m. vasario 27 d. tardyta Ona Pranckūnaitė (iš Panevėžio), pas kurią 1983 m. sausio 26 d. kratos metu buvo rastas aparatas ERA, dvi spausdinimo mašinėlės bei spaus-dinių įrišimo įranga. 1983 m. kovo 4 d. pakartotinai ją tardo E. Bičkauskas, tačiau ji nieko neišduoda. Ir ji buvo praėjusi sovietinių lagerių "universitetus": vieną kartą teista dešimčiai metų, kitą kartą (1977 m.) - dvejiems.

    1983 m. vasario - kovo mėn. tardyti kunigai Antanas Gražulis ir Antanas Beniušis bei tris kartus kun. A. Svarinsko šeimininkė ses. Monika Gavėnaitė: "Tai nuoširdus, sąžiningas, doras, šventas kunigas ", - tokia jos duota charakteristika, o to, ko reikia tardytojams, ji "nežinanti". Tardytas iš lagerio dienų su kun. A. Svarinsku pažįstamas ir pas jį lankydavęsis tauragiškis Leonas Laurinskas iš IgliaukosSalomėja Albina Prajorienė ir 11 b kl. mokinė Ramutė Kružikaitė, technikumų moksleiviai Alvydas Šatavičius ir Regina Šatavičiūtė, kaunietis Juozas Mitkus ir kiti. Nieko kun. A. Svarinską inkriminuojančio ir jie nepateikė 96).

    Tačiau 1983 m. kovo 24 d. paskelbiamas nutarimas pareikšti kun. A. Svarinskui kaltinimą:

    1. Dėl 52 TTGKK "šmeižtiškų" dokumentų;
    2. Dėl pamokslų, kuriuose "šmeižė tarybinę santvarką ir tikrovę ";
    3. Dėl to, kad 1978 m. lapkričio 13 d. įkūrė TTGKK.

    Įvykdyti nusikaltimai:

    1. "Smeižtiški" pamokslai - "Tarybinės valstybės politikos bažnyčios ir tikinčiųjų atžvilgiu šmeižimas".
TTGKK dokumentų gamyba, platinimas, skelbimas "LKB Kronikoje" Nr. 36, 37, 38, 39, 42, 45, 46, 47, 51 ir 52. Dokumentus Nr. 1, 2, 3, 4, 9, 10, 11, 12, 15, 22 perdavė į
----------
95 Ten pat. T. 1. L. 184-248.
96 Ten pat. T. 2. L. 53-81.
273

Maskvą Glebui Jakuninui; Nr. 1,2- Viktorui Kapitančiukui; Nr. 12 - Tatjanai Velikanovai ir kun. A. Šeškevičiui.

    2. "Tarybinės valstybės ir visuomeninės santvarkos šmeižimas ". Kun. Gustavui Gudanavičiui perdavė "Kontinento " fotokopijas. T. Velikanovos "Žmogaus teisių gynimo komiteto " informacinį biuletenį Nr. 2 ir kitą antitarybinę literatūrą laikė savo bute. [Daug pasakė šmeižtiškų pamokslų.]

    3. "Raginimas kovoti prieš tarybinę valstybinę ir visuomeninę santvarką ". Tai buvo vykdoma pamoksluose, TTGKK dokumentuose, "LKB Kronikoje" skelbtuose TTGKK dokumentuose.

    4. "TSRS tarptautinio prestižo žeminimas ". Tai TTGKK dokumentas Nr. 1 ir kreipimasis į Popiežių; Nr. 12 - JUNES-CO organizacijai; Nr. 17 - Kreipimasis į viso pasaulio krikščionis, tikinčiuosius ir geros valios žmones; Nr. 20 -Kreipimasis į Lietuvos vyskupijų ordinarus, kunigus, inteligentus ir visus brolius Tėvynėje ir išeivijoje; Nr. 23 - SNO Generalinės asamblėjos 34-ajai sesijai, visų šalių vyriausybėms ir parlamentarams; Nr. 30 - Jo Šventenybei Romos Popiežiui; Nr. 34 - Kreipimasis į Helsinkio baigiamąjį aktą pasirašiusias vyriausybes ir visus gerus valios žmones; Nr. 39 - Helsinkio baigiamąjį aktą pasirašiusių valstybių vyriausybėms. Visi šie dokumentai "kenkia TSRS tarptautiniam prestižui".

    Kartu su Maskvos Krikščionių komitetu tikinčiųjų teisėms ginti pasirašė 1978 m. lapkričio 22 d. kreipimąsi į Popiežių Joną Paulių II, stačiatikių autokefalinių bažnyčių vadovus, anglikonų bažnyčios primą arkivyskupą D. Koganą, Pasaulinę bažnyčių tarybą, JAV prezidentą Džimį Karterį. Kreipimesi rašoma apie tikinčiųjų persekiojimus SSRS ir "skatinama kištis į SSRS vidaus reikalus".

    1978 m. lapkričio 22 d. dalyvavo Maskvoje surengtoje TTGKK konferencijoje.

    1979 m. birželyje įdavė kun. Valdemarui Cukurui nuvežti į JAV TTGKK dokumentus Nr. 12, 15 ir 17 (kuriuos iš jo atėmė Gardine).

    Nutariama pareikšti kaltinimą pagal LSSR BK 68 str. I dalį97.
274

    Kituose baudžiamosios bylos tomuose daugiausia surinkti daiktiniai įkalčiai ir jų juridinio įforminimo dokumentai: 5-ame tome - įvairūs TTGKK dokumentai, jų iškarpos iš užsienyje leistų laikraščių, jų pranešimų per Vakarų radijo stotis tekstai ir kt.; 6-ame - baudžiamosios bylos Nr. 47754/3 apžiūros dokumentai; 7-ame - TTGKK dokumentai Nr. 38 - 43, 45, 49 - 52; 8-ame tome - kratos metu pas kun. A. Keiną rasti ir paimti TTGKK dokumentai Nr. 1-50. 9-ame tome E. Bičkauskas surenka oficialius valdžios įstaigų paaiškinimus apie "tikrąją" padėtį, kurią kun. A. Svarinskas "iškraipė" ir "šmeižtiškai pateikė" savo pamoksluose ar TTGKK pasirašytuose dokumentuose. Čia Religijų reikalų tarybos įgaliotinio P. Anilionio raštas apie "tikrąją" Katalikų Bažnyčios padėtį Lietuvoje; prokuroro Novikovo raštas VRM, kad pateiktų pažymą apie nusikaltimų prieš kunigus ir bažnyčias tyrimų analizę, ir VRM 1983 m. kovo 25 d. atsakymas dėl seselės Stasės Lukšaitės žūties "tyrimo"; kovos su girtavimu komisijos prie LSSR MT atsakymas apie jų veiklą ir kt. Yra daugelio baudžiamųjų bylų peržiūrų protokolai: peržiūrėtos L. Laurinsko, J. Stanelytės, N. Sadūnaitės, L. Simučio, A. Terlecko, J. Sasnausko, V. Skuodžio, G. Iešmanto, P. Pečeliūno, P. Plumpos, V. Jaugelio, P. Petronio, V. Petkaus ir kt. bylos98.

    Viktoras Petkus su vilniečiais Tomu Venclova, Eitanu Finkelšteinu, šiauliete Ona Lukauskaite-Poškiene ir Ceikinių klebonu kun. Karoliu Garucku SJ 1976 m. lapkričio mėn. įkūrė Lietuvos visuomeninę grupę Helsinkio susitarimų vykdymui remti, paruošė 14 "šmeižtiško"turinio dokumentų, kurie buvo perduoti į užsienį. 1977 m. bandė įkurti "Lietuvos -Latvijos - Estijos tautinio judėjimo komitetą".

    10-ame tome - "LKB Kronikos" 43, 44, 38, 39, 40, 45, 26, 29, 48 numeriai lietuvių kalba bei kai kurių iš jų leidimai anglų kalba ir jų apžiūrų protokolai.

    11-ame ir 12-ame tomuose, kaip minėta, kun. A. Svarinsko pareiškimo LKP CK pirmajam sekretoriui P. Griškevičiui
----------
97 Ten pat. T. 1. L. 154-162.
98 Ten pat. T. 9. L. 1-262.
275


Dažnai  "Kronikos" bylose minimas
ttgkk narys a. a. kun. v. Vėlavičius


visa "tyrimo" medžiaga. 13-ame ir 14-ame tomuose įvairūs kratų dokumentai. Čia ir T. Velikanovos "Žmogaus teisių gynimo komiteto" 1980 m. vasario 17 d. "Informacijos biuletenis" Nr. 2 ir daug kitų dokumentų, kurie atspindi kovą dėl žmogaus teisių ne tik Lietuvoje, bet ir visoje SSRS, todėl turi didelę istorinę išliekamąją vertę.

    15-ame tome, kaip minėta, pamokslų magnetofoninių įrašų kasetės, o 16-ame - eks   pertizių aktai, kratų pas daugelį asmenų protokolai, jų metu paimtų daiktų išskyrimo ir perdavimo KGB operatyviniam tyrimui (t. y. sekimui) dokumentai. Tolesniam operatyviniam tyrimui išskirti dokumentai susiję su O. Pranc-kūnaite, kunigais S. Tamkevičiumi, J. Kaunecku, V. Vėla-vičiumi, J. Zdebskiu, A. Keina, V. Stakėnu ir L. Kalinausku. Taigi jiems visiems buvo rengiamas panašus likimas.

    1983 m. kovo 29 d. kun. A. Svarinskui paskelbiama, kad parengtinis tardymas baigtas ir pateikiama susipažinti visi 17 tomų (iš viso 4464 lapai). (4-ame tome turėjo būti 18 magnetofoninių kasečių su jo pamokslų įrašais.)

    1983 m. balandžio 11 d. prokuroras Novikovas patvirtina kun. A. Svarinsko kaltinamąją išvadą (69 lapų), kurioje jis kaltinamas šmeižtiškais pamokslais, TTGKK įkūrimu ir jo dokumentų platinimu, pareiškimo LKP CK pirmajam sekretoriui P. Griškevičiui, dokumentų užsienio valstybių vadovams rašymu, šių dokumentų skelbimu "LKB Kronikoje" jam žinant, siekimu užsienio pagalbos dėl tikinčiųjų diskriminavimo panaikinimo SSRS ir kt. Jam inkriminuojami 4 nusikaltimai:

    1. Bažnyčios ir tikinčiųjų atžvilgiu tarybinės valstybinės politikos šmeižimas.
276

    2. Tarybinės valstybinės ir visuomeninės santvarkos šmeižimas.

    3. Raginimas kovoti prieš tarybinę ir visuomeninę santvarką.

    4. TSRS tarptautinio prestižo žeminimas tyčia, siekiant susilpninti tarybų valdžią 99).

    Šauktinių į teismą sąraše 55 liudytojai. Byla perduodama LSSR Aukščiausiajam teismui.
 
1983 m. gegužės 3 d. prasidėjo Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų kolegijos posėdis. Pirmininkavo Aukščiausiojo teismo pirmininko pavaduotojas M. Ignotas, tarėjai - E. Treinienė ir A. Jašmantas, prokuroras - J. Bakučionis, sekretorė - V. Čeikauskaitė. Teismas truko 4 dienas, prirašyta

Kun. Alfonso Svarinsko baudžiamosios bylos kaltinamosios išvados faksimilė. (LSSR KGBA. Baudž. b. Nr. P -14241 -L. LT. 17. L. 142.)
-------
99 Ten pat. T. 17. L. 142-211.
277

Kun Alfonso Svarinsko 1983 m.
gegužės 3-6 d. teismo posėdžio protokolo ir nuosprendžio ištraukos faksimilės. (LSSR KGBA. Baudž. b. Nr. P - 14241 - LIT. 14. L. 298, 312.)


50 lapų posėdžio protokolo. Kun. A. Svarinskas kaltas neprisipažino. Liudytojai (matyt, KGB agentai ir patikėtiniai) daugiausia liudijo apie girdėtus pamokslus. 1983 m. gegužės 6 d. paskelbiamas nuosprendis: pagal LSSR BK 68 str. I d. nuteisiamas septyneriems metams griežtojo režimo lagerio ir trejiems metams nutrėmimo. Teismas priima ir atskirąją nutartį dėl baudžiamosios bylos iškėlimo kun. S. Tamkevičiui, kuris čia pat teismo rūmuose ir areštuojamas.

    Nors teismo posėdis buvo laikomas atviru, tačiau, kaip liudija teisiamojo bičiuliai, visas tas dienas teismo rūmai buvo stropiai saugomi milicijos ir saugumiečių; kun. A. Svarinsko rėmėjai buvo vaikomi, gaudomi net dabartinio Gedimino prospekto gale (iki Žvėryno tilto), grūdami į mašinas ir vežami už dešimčių kilometrų į laukus bei miškus. Teisme kun. A. Svarinskas savo veiklą nusakė šiais žodžiais: "Gyniau Bažnyčią ir tikėjimą" 100).
----------
100 Ten pat. T. 17. L. 249-324.
278

    Po teismo iki Atgimimo, kaip minėta, jo bylą nagrinėjo daugybė saugumiečių - net 26 kartus ji buvo tardytojų ir operatyvininkų imama iš archyvo. (Paskutinį kartą 1990 11 15 ėmė vyr. leitenantas Šimkus) 101).

    Kun. A. Svarinskas buvo įkalintas Penzos srities, Ciu-sovsko rajono griežtojo režimo lageryje VS 389/37. (Vėliau - VS 389/36 ir 389/35 lageriuose.)

    Dvelkiant Atgimimo vėjams ir ėmus braškėti tautų kalėjimui - SSRS, LSSR Aukščiausiasis teismas 1989 m. balandžio 11 d. ir 1989 m. gegužės 23 d. iš KGB pareikalauja kun. A. Svarinsko baudžiamosios bylos Nr. 09-2-003-83. 1989 m. gegužės 26 d. LSSR Aukščiausiojo teismo prezidiumas (pirmininkaujamas AT pirmininko J. Misiūno) nutaria, kad "byloje nenustatyta, jog A. Svarinskas apie Tarybų valstybės santykius su religija, dorovinį auklėjimą ir kitką, galvodamas vienaip, kalbėjo ir rašė kitaip, t. y. sąmoningai skleidė šmeižtiškus prasimanymus. Teisme jis parodė, kad "...aš nenorėjau nieko apšmeižti. Norėjau, kad būtų taip, kaip konstitucijoje nurodyta". Šie jo aiškinimai nepaneigti. Taigi A. Svarinsko veikloje nėra nusikaltimo sudėties ". Prezidiumas nutarė: "... 1983 m. gegužės 6 d. nuosprendį panaikinti, bylą prieš Svarinską nutraukti, nesant jo veikloje nusikaltimo sudėties " 101).

    Išbuvus beveik šešerius katorgos metus (o iš viso kun. A.Svarinskas sovietiniuose lageriuose ir kalėjimuose praleido apie 22 metus), sovietinė teisėsauga apsižiūrėjo, kad "suklydusi". Tačiau nei sovietinio teisingumo institucijų bandymai taisyti savo "klaidas", nei KGB desperatiškos pastangos sekti vykstančius procesus ir juos kontroliuoti, neįstengė sulaikyti Lietuvos išsivadavimo iš SSRS imperijos jungo ir išgelbėti nuo žlugimo visos melu, klasta ir smurtu paremtos sovietinės sistemos. Taip baigėsi ir kun. A. Svarinsko trečioji sovietinė katorga: 1988 m. liepos mėnesį jis buvo paleistas iš lagerio su sąlyga, kad išvyks iš Lietuvos. Po dviejų metų jis iš Vokietijos grįžo į Lietuvą.
---------
101 Ten pat. Priežiūros byla.
102 Ten pat. Priežiūros b. L. 344/1-6.
279

 
 
  Sukurta padedant Arkivyskupui S.Tamkevičiui SJ & windows vista forum