gototopgototop
    
 
     
 
 
 
   
 
     
 
 
11t. 2.4-2.6 Spausdinti El. paštas
2.4. "KOVA UŽ TIKĖJIMĄ YRA MANO,
KAIP KUNIGO, PAREIGA"


Kun. Sigito Tamkevičiaus baudžiamoji byla Nr. 108 (arch. Nr. P - 16377 - LI)

    Kaip buvo minėta, kun. A. Svarinsko teisme 1983 m. gegužės 6 d. buvo priimta atskiroji nutartis: "Tamkevičiui Sigitui, s. Motiejaus, iškelti baudžiamąją bylą pagal žymes nusikaltimo, numatyto Lietuvos TSR baudžiamojo kodekso 68 str. I d., ir ją perduoti Lietuvos TSR Prokurorui"' 103).

Kun. Sigitas Tamkevičius


Kun. Sigitas Tamkevičius buvo sulaikytas pačiame Aukščiausiame teisme ir tą pačią dieną, 16 vai. 50 min. nugabentas į LSSR KGB kalėjimą (tardymo izoliatorių) 104). Jo areštui, be abejo, buvo pasiruošta iš anksto. Apie tai liudija kad ir tardymo skyriaus tos pačios dienos raštas KGB 10-ojo skyriaus viršininkui pulkininkui S. Skačkauskui, kad įregistruotų kun. S. Tamkevičiaus baudžiamąją bylą, "kuri pradėta pagal 5-os tarnybos operatyvinės įskaitos bylą" 105). Operatyvinės bylos, pagal kurią jis buvo sektas ir rinkta medžiaga apie jį, nenurodyta nei numeris, nei pavadinimas, jos nėra ir buvusio KGB archyve, tačiau tikriausiai jo byla įėjo į grupinę operatyvinio tyrimo bylą "Voratinklis" (rus. "Pautina"). Todėl nenuostabu, kad viskas toliau vyksta labai
-----------
103 LSSR K.GBA. Baudž. b. Nr. 324. (Arch. Nr. P - 14241 - U.) T. 17. L. 324.
104 LSSR KGBA. Baudž. b. Nr. 108. (Arch. Nr. P - 16377 - LI.) T. 1. L. 51.
105 Ten pat. Priežiūros b. L. 1.
280


1983 m. gegužės 6 d. LSSR Aukščiausiojo  teismo atskirosios nutarties dėl kun. Sigito Tamkevičiaus arešto faksimilė
(LSSR KGBA.Baudž. b. Sr. P(8-14241-R. I. T. 17. L. 324.)



1983 m. gegužės 6 d LSSR Aukščiausiojo teismo nutarties faksimilė
(LSSR KGBA. Baudž. b. Nr. P-16577 - L. I. T. 1. L. 2.)

sklandžiai ir operatyviai: tą pačią dieną LSSR prokuroras A. Novikovas siunčia LSSR KGB pirmininkui J. Petkevičiui Aukščiausiojo teismo atskirąją nutartį dėl kun. S. Tamkevičiaus bei 1979 m. rugpjūčio 29 d. oficialaus jo įspėjimo protokolą bei jo atsakymą - 1979 m. rugsėjo 6 d. "Atvirą laišką LSSR prokurorui", vėliau tardymų metu dažnai minimą. Tą pačią dieną J. Petkevičius įrašo rezoliuciją tardymo skyriaus viršininkui Lazarevičiui (rusų kalba): "Panaudoti tiriant" 106). Iš tiesų čia pat, greta 1983 m. gegužės 6 d. teismo nutarties dėl kun. S. Tamkevičiui baudžiamosios bylos pradėjimo - LSSR prokuroro A. Kairelio 1979 m. rugpjūčio 29 d. oficialus įspėjimas dėl "religinių kultų įstatymų pažeidimo, tikinčiųjų kurstymo pažeisti juos, šmeižtiškų pamokslų, TTGKK dokumentų ruošimo, perdavimo į užsienį, kur jie reakcingų sluoksnių panaudojami propagandai prieš SSRS vesti /.../ įspėtas, kad už tokią veiklą gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn" 107).

    Įspėjo prokuroro vyr. padėjėjas J. Bakučionis. Kun. S. Tamkevičius po įspėjimu pasirašyti atsisakė ir pareiškė, kad atsiusiąs platesnius paaiškinimus dėl iškeltų kaltinimų.

    Čia pat ir 1979 m. rugsėjo 6 d. jo atviras laiškas LSSR prokurorui (originalas). Laiške jis mini du prieš jį organizuotus (provokacinius) teismus - Vilkaviškyje ir Varėnoje. Jis pažymi, kad klausytis jo pamokslų į Kybartų bažnyčią siunčiami žemo išsilavinimo informatoriai (šnipai, agentai), kurie neskiria sąvokų "ateistai" ir "tarybų valdžia". Jis išsako savo pareigos supratimą: "... kaip kunigas aš turiu ne tik teisę, bet ir pareigą kovoti su bedievyste, kuri, giliu mano įsitikinimu, pokario metais sukūrė žmonėse dvasinę tuštumą, suardė moralinius pagrindus ir tuo pačiu atvėrė vartus daugybei nusikaltimų /.../ Aš prisiimu drauge su kitais keturiais kunigais atsakomybę už TTGKK sukūrimą ir jo dokumentų paruošimą. Tai padaryti paskatino /.../ nuolat persekiojama Lietuvos Katalikų Bažnyčia /.../ 1978 m. lapkričio mėn. 13 d. sukurdami Katalikų komitetą, mes kreipėmės į tarybinę vyriausybę,  o jei iki šiolei mūsų Komiteto
-------
106 Ten pat. T. 1. L. 2.
107 Ten pat. T. 1. L. 4.
282

neužregistravo, tai ne mūsų kaltė /.../Tikinčiųjų diskriminacija Lietuvoje yra žaizda, kuri ne gydoma, bet norima nuslėpti " 108).
    Pirmame tome susegti gauti iš prokuratūros dokumentų (vadovas kapitonas R. Rainys) ir kun. A. Svarinsko baudžiamosios bylos apžiūros protokolai. O KGB 5-osios tarnybos 3 skyriaus viršininkas J. Radzevičius siunčia tardymo skyriui (pulk. Lazarevičiui) daugybę kun. S. Tamkevičiaus bylai reikalingos medžiagos: 1974 m kovo 20 d. ir 1980 m. balandžio 17 d. kratų metu pas kun. S. Tamkevičių paimtus "Kronikos" 7, 8, 39, 40, 41, 42 numerius; pas kunigus A. Keiną ir J. Kaunecką 1983 m. sausio 26 d. kratų metu paimtus TTGKK dokumentų rinkinius; 1979 m. lapkričio 1 d. Maskvoje pas V. Kapitančiuką ir G. Jakuniną, taip pat 1980 m. spalio 11 d. pas T. Velikanovą kratų metu paimtus TTGKK dokumentus, "Kronikos" 38-46 ir 51 numerius; 15 magnetofoninių kasečių su kun. S. Tamkevičiaus pamokslų įrašais; ekspertizių aktų nuorašus; daugelio pamokslų "klausytojų -liudytojų" ir kitų žmonių apklausų protokolus; jo 1980 m. gruodžio 17 d. protestą LSSR prokurorui; daugelio užsienio lietuvių laikraščių ("Europos lietuvis", "Darbininkas", "Draugas", "Dirva", "Tėviškės žiburiai", "Akiračiai", "Garsas") iškarpas, kuriose skelbiamos žinios iš "LKB Kronikos" ir TTGKK dokumentai bei to paties pobūdžio Vakarų radijo stočių ("Vatikano radijo", "Laisvės", "BBC", "Amerikos balso" ir "Vokiečių bangos") pranešimų tekstus 109).

    Dar jo sulaikymo dieną (1980 05 06 ) bylą savo žinion priima KGB tardymo skyriaus poskyrio viršininkas papulkininkis V. Urbonas (grupės vadovas), o 1980 m. gegužės 18 ir 26 d. sudaryta tardymo grupė: vyr. tardytojai majoras V. Pilelis, kapitonas R. Rainys, vyr. leitenantai V. Baumila, A. Vidzėnas, YSB vyr. tardytojas papulkininkis V. Liniauskas ir vyr. tardytojas majoras J. Marcinkevičius 110).

    Prie sulaikymo protokolo (užpildyti KGB 1983 05 06 16 vai. 50 min.) pridėta jo asmens kratos protokolas. Iš jo paimtas pasas, 218 rb. 4 kp., laikrodis "Luč", vairuotojo
----------
108 Ten pat. T. 1. L. 5-8.
109 Ten pat. T. 1. L. 12-44.
110 Ten pat. T. 1. L. 45-50.
283

teisės, kišeninis kalendorėlis, benzino talonai, kryželis, piniginė, mėlyna striukė ir diržas. Kun. S. Tamkevičius 1983 m. gegužės 13 d. pareiškimu visą savo turtą perduoda saugoti seseriai vienuolei Onai Dranginytei (šeimininkei). 1983 m. gegužės 9 d. jam paskirta kardomoji priemonė - suėmimas 111).

    Suėmus kun. S. Tamkevičių, darbas KGB kabinetuose, manytina, virte virė: jaučiasi, kad tam buvo iš anksto pasiruošta. 1983 m. gegužės 6-16 d. apžiūrimi visi daiktai ir dokumentai, paimti iš jo 1980 m. balandžio 17 d. kratos metu. O paimta daug: iš viso 336 daiktai. Tai "Tiesos kelio" 12 numerių, "Rūpintojėlio" 12 numeris, "Kontinent" (rusų k.) 4 ir 5 numeriai, "Einamųjų įvykių kronika" (rusų k.) 47 ir 54 numeriai, "LKB Kronikos" 40, 41, 42 numeriai, "Aušros" 19 (59) numeris, rašomoji mašinėlė "Erika", maskviškio KKTTG dokumentas, kuriame išdėstyti to komiteto tikslai, daug kitų šio komiteto dokumentų (jie buvo susitarę keistis dokumentais), "Perspektyvų" 12 ir 16 numeriai, daug laiškų, sveikinimai ses. Nijolei Sadūnaitei į Bogučianus, jos atsakymai, daug magnetofoninių kasečių su įrašais ir kitų daiktų. Visos magnetofoninės kasetės išklausytos ir jų tekstai išspausdinti. (Čia ir jo pamokslas kun. Karolio Garucko laidotuvėse.) 99 dokumentai išskirti ir prijungti prie bylos, o 83, kaip "ideologiškai žalingi", sunaikinti.

    Kratą darė KGB 5 tarnybos 3 skyriaus darbuotojai iš Vilniaus: J. Matulevičius, V. Šiaudinis ir A. Rukšėnas. Kratos metu pas kun. S. Tamkevičių buvo iš Ukrainos (Kamenec -Padolsko miesto) atvykęs kun. Jonas Zubrus SJ, seserys Ona Dranginytė, Ona Kavaliauskaitė ir Genovaitė Mačianskaitė. Jie visi irgi iškrėsti 112).

    Pagaliau tik po 4 dienų surašoma areštuotojo anketa. Iš jos ir 1983 m. gegužės 27 d. tardymo protokolo sužinome kun. S. Tamkevičiaus biografijos duomenis. Gimęs 1938 m. lapkričio 7 d. Lazdijų r. Gudonių kaime. Tėvai, turėję 8 ha žemės, abu jau mirę. Yra 3 broliai: vienas - pensininkas ir du - kolūkiečiai. Jis 1955 m. baigė Seirijų vidurinę mokyklą (Lazdijų r.). Atestate buvo 3 ketvertai, visi kiti - penketai.
---------
111 Ten pat. T. 1. L. 51-62.
112 Ten pat. T. 1. L. 64-
284

Dar besimokydamas vidurinėje mokykloje apsisprendė būti kunigu, kad "geriau pažintų didžiąsias gyvenimo tiesas ir jomis pasidalytų su kitais žmonėmis". 1955 m. įstojo į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją. 1957 m. buvo paimtas į sovietinę armiją. Tarnavo statybų daliniuose eiliniu (kaip ir visi iš Kunigų seminarijos paimtieji). Grįžęs iš kariuomenės, 1960 m. vėl grįžo į Kunigų seminariją. Baigė 1962 m.; vikaravo Lazdijuose, Kudirkos Naumiestyje, Prienuose. Nuo 1968 m. iki 1969 m. sausio mėn. buvo Vilkaviškio vikaras. Už parašų rinkimą po pareiškimu Lietuvos vyskupams ir ordinarams 1969 m. sausio mėn. iš jo atimtas kunigo registracijos pažymėjimas. Kadangi tuomet nedirbančių negalėjo būti, įsidarbino Vilkaviškyje "Metalo" gamykloje. Po to Prienų MSV darbininku. Atlikęs "bausmę", nuo 1969 m. pabaigos - Simno (Alytaus r.) vikaras. 1975 m. perkeltas į Kybartus (Vilkaviškio r.) klebonu, kur visą laiką ir dirbo. Su juo klebonijoje gyveno šeimininkė Ona Dranginytė, valytoja Ona Kavaliauskaitė ir retkarčiais kun. Jonas Kastytis Matulionis. Ginti tikinčiuosius paskatino jo paties ir kitų tikinčiųjų diskriminacijos faktai. Šio tardymo pabaigoje jis sako: "Aš nesutinku su tarybų valdžios politika religijos atžvilgiu".

Areštuotasis kun. Sigitas Tamkevičius. Vilnius, 1983 m. (Iš KGB archyvo)
285

    Užpildžius anketą, kaip pridera, nufotografuojamas ir atliekama daktiloskopija - paimami pirštų ir delnų atspaudai.

    KGB intensyviai renka oficialiąją medžiagą apie jo veiklą kunigaujant. Religijų reikalų tarybos įgaliotinis (P. Anilionis) rašo, kad dėl šmeižtiškų pamokslų, kulto Įstatymų nepaisymo jis buvo kilnojamas iš parapijos į parapiją (Sic!) 113) Štai kas buvo tikrieji kunigų pareigų skirstytojai!), bet elgesys nepasikeitė. 1969 m. atimtas kunigo registracijos pažymėjimas, o 1971 m. vasario 4 d. jis oficialiai įspėtas Alytaus rajono vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojo P. Jančiausko dėl to, kad atlieka religines apeigas kitose parapijose, dėl grupinio vaikų katekizavimo, dėl kunigų parašų rinkimo po įvairiais kreipimaisi į sovietines ir religines institucijas. 1972 m. balandžio 29 d. antrą kartą įspėtas.

    1978 m. lapkričio 4 d. Vilkaviškio r. vykdomojo komiteto administracinė komisija už Vėlinių eiseną į kapines nubaudžia jį 50 rublių bauda. 1981 m. rugpjūčio 4 d. jį įspėjo Religijų reikalų tarybos (toliau RRT) įgaliotinis dėl eisenos iš Tytuvėnų į Šiluvą organizavimo. Po to 1982 m. birželio 22 d. ir 1983 m. vasario 15 d. - dėl to, kad kun. J. Matulioniui (baigusiam pogrindinę Kunigų seminariją) savo bažnyčioje leido atlikti kunigo apeigas. Kaltinamas, kad rinko duomenis apie tikinčiųjų padėtį Ukrainoje (Berdičevo bažnyčioje). 1978 m. liepos 3 d. Kybartų "tikintieji" parašė laišką, reikšdami nepasitenkinimą savo klebono elgesiu. (Kaip tokius laiškus KGB organizuodavo, žinoma iš kun. J. Zdebskio sekimo bylos DOR Nr. 242.) RRT įgaliotinio segtuve iš viso yra 33 dokumentai apie kun. S. Tamkevičiaus "nuodėmes" jiems 114). Buvęs RRT įgaliotinis Rugienis rašo (rusų k.), kad "1966 m. mūsų reikalavimu kun. Tamkevičius buvo perkeltas vikaru į Kudirkos Naumiestį (iš Lazdijų), 1967 m. - į Prienus, o 1968 m. - į Vilkaviškį". Priežastis ta pati, kurią nurodė ir P. Anilionis 115). Yra ir tie du Kybartų "tikinčiųjų" nepasitenkinimo laiškai. (Vienas jų - su rezoliucija Rainių miškelio žudikui
-------------
113 Taip! (lot.)
114 Ten pat. T. 1. L. 290-336.
115 Ten pat. T. 1. L. 358-403.

286

Kun. Sigitas Tamkevičius su mažaisiais savo parapijiečiais

Raslanui, kuris tuo metu jau dirbo ne KGB, bet labai glaudžiai su juo bendraujančioje ir bendradarbiaujančioje Religijų reikalų tarybos įgaliotinio įstaigoje. Yra jo pažyma, kad 1978 m. lapkričio 22 d. kun. S. Tamkevičius savo bute įregistravo V. Jaugelį, kuris atlikinėja kunigo pareigas. 1983 m. vasario 11 d. - kun. S. Tamkevičius buvo kviečiamas į Vilkaviškio rajono vykdomąjį komitetą, kur turėjo būti įspėtas, bet jis atsisakė vykti, nebent "lydimas būrio tikinčiųjų", o kai tą dieną Vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas J. Urbonas su J. Kinaitiene nuvyko pas jį į namus, tai, skaitant įspėjimą, jis iš kambario pasišalino.

    Byloje įsegtos ir įvairių straipsnių prieš kun. S. Tamkevičių laikraščių iškarpos.

    Renkant įvairių įstaigų oficialius dokumentus, kun. S. Tamkevičius tuo pačiu metu buvo tardomas. Pagrindiniai jo tardytojai buvo KGB tardymo skyriaus poskyrio viršininkas papulkininkis V. Urbonas ir vyr. tardytojas majoras V. Pilelis.

    Pirmasis tardymas atliktas sulaikymo dieną - 1983 m. gegužės 6 d. Tardė V. Urbonas. Kun. S. Tamkevičius neneigia
287

Lietuvos kunigų kreipimosi faksimilė. (LSSR KGBA. Op. b. DOR Nr. 242. T. 4. L. 32'.)


Vertimas iš rusų kalbos
LSSR KGBA Op. b. DOR Nr. 242. T. 4. L. 32'.

SSRS ŽMOGAUS TEISIŲ GYNIMO KOMITETUI
Lietuvos katalikų dvasininkų
KREIPIMASIS
1973-74 metais Lietuvoje buvo areštuoti šie asmenys: 1973 m. lapkričio 19 d. - Petras Plumpa (pagal Liet. SSR BK 68 str.)
1973 m. lapkričio 19 d. - Povilas Petronis (pagal Liet. SSR BK 162 str.)
1973 m. gruodžio 4 d. - Jonas Stašaitis (pagal Liet. SSR BK 68 str.)
1974 m. balandžio 4 d. - Virgilijus Jaugelis (pagal Liet. SSR BK 68 str.)

288


1974 m. balandžio 24 d. - Juozas Gražys (pagal Liet. SSR BK 68 str.)
1974 m. rugpjūčio 27 d. - Nijolė Sadūnaitė (pagal Liet. SSR BK 68 str.) ir kiti, kurių pavardžių mums nepavyko sužinoti.

    Jeigu Lietuvoje būtų išleidžiama pakankamai maldaknygių, katekizmų ir gyvybiškai reikalingos religinės literatūros bei nebūtų tikinčiųjų diskriminacijos, valdžiai nebūtų tekę areštuoti minėtųjų asmenų.

    Namudiniu būdu spausdinę maldaknyges kaltinami pagal Liet. SSR BK 162 str. kaip besiverčiantys nelegaliu verslu. O iš tikrųjų areštuotiesiems rūpėjo ne verslas ar pasipelnijimas, o noras bent iš dalies tikinčiuosius aprūpinti maldaknygėmis.

    Kiti areštuotieji kaltinami pagal Liet. SSR BK 68 str. už "Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos", kaip šmeižiančios sovietinę santvarką literatūros, laikymą ir platinimą. Argi galima "LKB Kroniką" laikyti sovietinę santvarką šmeižiančia literatūra, juk ji atskleidžia tikrus faktus, kai sovietiniai pareigūnai varžo tikinčiųjų teises ir taip laužo sovietinius įstatymus. "LKB Kronika " nesiekia nuversti ar susilpninti sovietinę valdžią Lietuvoje, o kaip vienintelė vieša tribūna tik nurodo sovietinių įstatymų pažeidimo faktus ir siekia, kad to nebūtų. Taigi "LKB Kronika " sovietinei santvarkai ir visuomenei ne tik niekuo nekenkia, neneša jokio blogio, o
289

priešingai - joms padeda. Dėl to už "LKB Kronikos" laikymą ir platinimą negalima taikyti Liet. SSR BK 68 str.

    Liet. SSR BPK 106 str. leidžia areštuotąjį be teismo laikyti iki 9 mėnesių, bet dalis minėtųjų asmenų be teismo laikomi beveik 11 mėnesių.

    Sovietinės valdžios atstovai, kurie minėtuosius asmenis laiko areštuotus, patys pažeidžia sovietinius įstatymus (SSRS Konstitucijos 125 str., LSSR BPK 106 str.) arba juos neteisingai taiko (LSSR BK 68 str.). Todėl kreiptis į sovietines teisines įstaigas nematome prasmės ir kreipiamės į SSRS Žmogaus Teisių Gynimo Komitetą bei į Pasaulio sąžinę: užstokite nekaltai areštuotuosius! Neleiskite jų nuteisti.
1974 m. spalio 11. Lietuvos katalikų dvasininkai:
Dvasininkas Lionginas Kunevičius, gyv. Liet. SSR Lazdijų r., Gerdašių parapija.
Dvasininkas Petras Dumbliauskas, gyv. Liet. SSR, Kapsuko r., Liubavo parapija.
Dvasininkas Pranas Adomaitis, gyv. Liet. SSR, Lazdijų r., Seirijų parapija.
Dvasininkas Juozas Zdebskis, gyv. Liet. SSR, Lazdijų r., Šlavantų parapija.
Dvasininkas Sigitas Tamkevičius, gyv. Liet. SSR, Alytaus r., Simno parapija.



esąs TTGKK narys, tačiau sakė nežinąs, kaip jų dokumentai patekdavo į užsienį. 1983 m. gegužės 9 d. jis tardytoją patikslina, kad jų Komiteto dokumentai buvo ne platinami, o tik siunčiami adresatams. Juose ne šmeižtai, o tiesa.

    1983 m. gegužės 11 d. tardomas dėl žinomo iš kun. A. Svarinsko bylos pareiškimo LKP CK pirmajam sekretoriui P. Griškevičiui dėl tikinčiojo jaunimo persekiojimo. Ar kun. A. Svarinskas jį rašęs, jis nežinąs. Ar jį skelbė bažnyčioje -neatsakysiąs. Pasirašyti jį galėjo, nes ten buvo rašoma tiesa. Apie jo publikavimą "LKB Kronikos" 51 numeryje jis nieko nežinąs.

    Kitą dieną jis kvočiamas apie TTGKK sukūrimo priežastis ir tikslus. Jis atsako, kad šio Komiteto susikūrimą inspiravo tai, kad sovietinė vyriausybė visiškai ignoravo kunigų ir tikinčiųjų ankstesnius kreipimusis dėl savo teisių į sovietines įstaigas. Į tardytojo klausimą: "Ar buvo kieno nors nuro-
290

dymas ar įgaliojimas įkurti šį komitetą?" - kun. S. Tamkevi-čius atsako: "Ne. Kai eini gatve ir matai mušamą žmogų, puoli jam padėti, o ne ieškai kokio nors nurodymo ar įgaliojimo "' 116).

    1983 m. gegužės 13 d. surašomas nutarimas kun. S. Tamkevičių patraukti byloje kaltinamuoju. Kaltinimas tas pats kaip ir arešto nuosprendyje: "1978 - 1983 m. su kitais asmenimis pagamino ir išplatino TTGKK vardu ne mažiau kaip 52 šmeižtiško turinio dokumentus, žeminančius tarybinę valstybinę ir visuomeninę santvarką". Kaltinamas, kad tuo pačiu laikotarpiu "pasakė daugiau kaip 15 šmeižiančių tarybinę valstybinę ir visuomeninę santvarką pamokslų /.../ nusikaltimas patvirtinamas liudytojų parodymais, daiktiniais įrodymais ir dokumentais. Patraukti baudžiamojon atsakomybėn ... pagal LTSR BK 68 str. I. d." 117)

    Tą pačią dieną kun. S. Tamkevičių tardė papulkininkis V. Urbonas ir prokuroras J. Bakučionis. Perskaičius nutarimą, kun. S. Tamkevičius kaltas neprisipažino, nes "nieko niekuomet nėra šmeižęs". Neturėjo tikslo susilpninti tarybų valdžią. TTGKK visus dokumentus pasirašęs. Juose šmeižto nebuvę. Pamoksluose sąmoningai nepasakęs nė vieno melagingo žodžio. O kad pamokslus sakęs daug kur, tai šią teisę suteikiąs Bažnyčios teisės kodeksas (CIC), o ne civilinės valdžios nurodymai, kadangi "laikau, kad Dievo reikia klausyti labiau negu žmonių ", - užbaigia savo aiškinimą kun. S. Tamkevičius" 118), pakartodamas apaštalo Petro žodžius.

    1983 m. gegužės 17 d. tardymo metu teiraujamasi apie maskviečių KKTTG ir jų tarpusavio ryšius. Į tai kun. S. Tamkevičius atsako: "Neturiu moralinės teisės apie tai kalbėti". O į tardytojo teiginį, jog, matyt, KKTTG narių veikla buvo ne tokia nekalta, kad jie 1980 m. buvo teisiami, kun. S. Tamkevičius atsako: "Jų padėtis buvo tokia pati, kaip dabar mano".

    Po poros dienų jis tardomas, siekiant nustatyti ryšius su KKTTG nariais G. Jakuninu, V. Kapitančiuku ir L. Regelsonu.
-----------
116 Ten pat. T. 2. L. 27-39.
117 Ten pat. T. 2. L. 1-2.
118 Ten pat. T. 2. L. 3-6.
291

Perskaitomi jų tardymo protokolai. Tačiau į tai jis atsako, kad tikėsiąs tuo tik tada, kai akistatoje su jais išgirsiąs šiuos liudijimus. O apie jų lankymąsi pas jį 1978 m. spalyje atsisako ką nors liudyti, nes kas pas jį lankosi - tai jo asmeninis reikalas.

    Gegužės 24 d. toliau kvočiamas apie tą susitikimą: kas dalyvavo, kas buvo svarstoma, kokie bendradarbiavimo klausimai buvo aptarti ir kt. Ir čia jis atsisako ką nors liudyti 119).

    Po poros dienų vėl tardomas dėl TTGKK deklaracijos: kur sukurta, kas ir kaip kūrė ir t. t. Taip pat tardomas dėl spaudos konferencijos Maskvoje 1978 m. lapkričio 22 d.: kas organizavo, kur vyko, kas dalyvavo iš jų komiteto ir užsieniečių? į jokius klausimus atsakymo neduoda; dažnai atsako: "Nei neigiu, nei patvirtinu, nes neatsimenu " 120).

    Suprantama, kad tokie kun. S. Tamkevičiaus atsakymai negalėjo nepykinti tardytojų, bet... jau buvo ne tie laikai, kai fiziškai buvo kankinama iki sąmonės netekimo ar mirties.

    Tardytojas vis cituoja Maskvos disidentų tardymų protokolus, kad buvo susitarta, jog TTGKK dokumentus jis jiems perduos, o šie - į užsienį. Jis visa tai neigia ir tvirtina nežinąs, kaip jie patekdavo į užsienį 121).

    1983 m. birželio 7 d. kvočiamas apie ryšius su "Europos krikščionių asociacija", kurios nariai Folkė ir Marija Filskovai 1979 m. balandžio 25 d. lankėsi Maskvoje ir kun. S. Tamkevičius buvo su jais susitikęs stačiatikių kunigo Dmitrijaus Dudko bute. (Apie tai KGB žinojo iš D. Dudko tardymų.) Kun. S. Tamkevičius neigia buvęs šiame susitikime ir sako: "Dudko, būdamas senyvo amžiaus, matyt, savo parodymuose susipainiojo ".

    KGB tardytojai toliau domisi, kas jam žinoma apie Helsinkio susitarimų vykdymui remti SSRS Maskvos grupę bei T. Velikanovą. Prisipažįsta girdėjęs apie tokią grupę ir daug gero girdėjęs apie T. Velikanovą. Jis patvirtina pasirašęs jų 1978 m. gruodžio 8 d. dokumentą Nr. 69 "30 metų Visuotinei žmogaus teisių deklaracijai". Šiam dokumentui jis pritariąs
-------
119 Ten pat. T. 2. L. 40-46.
120 Ten pat. T. 2. L. 48-51.
121 Ten pat. T. 2. L. 52-54.
292

ir dabar. Ypač religijos laisvių klausimais. Tačiau daugiau ką atskleisti atsisako 122).

    Pagaliau 1983 m. birželio 10 d. tardytojas pavirsta geradariu (teko skaityti gražų vieno buvusio politinio kalinio apibūdinimą - "dūšių pirkliu"): jis siūlo padaryti viešą pareiškimą apie TTGKK veiklą... Kun. S. Tamkevičius nesvyruodamas atsisako: tai visų būtų suvokta kaip jo palūžimas tardymų metu. Kas kita būtų, jei būdamas laisvėje jis ir kiti komiteto nariai tokį pareiškimą padarytų... Dabar -ne! Nors TTGKK jam buvo "ne tikslas, o tik priemonė", tačiau...

    Jam vėl kaišiojamas Helsinkio grupės Sovietų Sąjungoje dokumentas Nr. 69. Jis neneigia, kad jį pasirašęs, tačiau jo neturėjęs: jis rastas mirusio kun. V. Jaugelio kambaryje 1980 m. balandžio 17 d. kratos metu. Nesigina pasirašęs ir Maskvos KKTTG 1978 m. lapkričio 22 d., ir 1979 m. rugsėjo 26 d. dokumentus, adresuotus Popiežiui Jonui Pauliui II ir kitoms organizacijoms. Tardytojas kaltina, kad kreipimasis į svetimų valstybių vadovus (tarp jų ir į JAV prezidentą Džimį Karterį) kenkia SSRS prestižui, tačiau į tai kun. S. Tamkevičius atsako: "Prašymas, kad būtų sudarytas tarptautinis dokumentas dėl tikėjimo ir sąžinės laisvės, mūsų valstybės interesams pakenkti negalėjo " 123).

    Visą birželį kun. S. Tamkevičius kvočiamas apie Lietuvos TTGKK, Maskvos KKTTG, Helsinkio grupę, jų dokumentus (ypač bendrus) ir jų ryšius, tačiau KGB iš jo neišgauna nieko. Jam pateikiama daug TTGKK dokumentų: jis juos nagrinėja, patvirtina, kad toms mintims pritariąs ir dabar, bet nieko nepasako apie jų rengimą ir perdavimą į užsienį (kas KGB labiausiai domino).

    Pagaliau 1983 m. liepos 8 d. tardomas dėl Maskvoje pas disidentus rasto jo pareiškimo LSSR KGB pirmininkui ir "Atviro laiško LSSR prokurorui" rusų kalba. Pirmuoju dokumentu jis kreipęsis į Maskvos KKTTG, kad jį gintų nuo KGB represijų, o kaip antrasis pas juos patekęs - nežinąs,
------------
122 Ten pat. T. 2. L. 55-57.
123 Ten pat. T. 2. L. 58-63.
293

nes jis tą atvirą laišką siuntęs tik prokurorui, o nuorašus -vyskupijos kurijai ir "Tiesos" laikraščiui 124).

    Jis prisipažįsta rengęs TTGKK dokumentus, bet jų neplatinęs, o tik siųsdavęs adresatams. Apie kun. A. Svarinsko bandymą per kun. Valdemarą Cukurą perduoti 3 dokumentus į JAV jis nieko nežinąs: apie tai išgirdęs tik kun. A. Svarinsko teisme 125).

    Nuo 1983 m. liepos 18 dienos jį tardo vyr. tardytojas V. Pilelis. Jo tardymų pagrindinė tema - pogrindžio (nelegalūs) leidiniai, kurių gausiai atrado ir paėmė 1980 m. balandžio 17 d. kratos metu. Jis kaltinamas, kad "Tiesos kelio" 9 numeris ir "Tragedija Dainavos šalyje" išspausdinti jo bute rastąja mašinėle "Erika". Jis sako, kad mašinėlė "Erika" buvo I aukšte pas seserį Oną Kavaliauskaitę, tai ne jo. Tardo ir dėl visų keturiolikos "Tiesos kelio" numerių, kurie buvo skirti kunigams, dėl "Einamųjų įvykių kronikos" 47 ir 50 numerių (rusų kalba), taip pat dėl "Informacinio biuletenio" 15 numerio (rusų kalba, išleisto 1979 m. kovo 8 d.), "Kontinent" 4, 5 ir 6, užsienio žurnalo "Vest-nik" 121, 122 ir 124 numerių ir daugelio kitų leidinių rusų kalba. Jis sako, kad visa tai arba gavęs iš mirusio kun. V. Jaugelio, arba kratos metu rasta buvusiame kun. V. Jau-gelio kambaryje, nes krata daryta nepraėjus nė dviems mėnesiams po jo mirties, todėl niekas jo daiktų dar nebuvo pasiėmęs. Kaip "Kontinent" 4 ir 5 numerių kopijas gavęs kun. A. Svarinskas ir perdavęs kun. G. Guda-navičiui, jis nieko nežinąs. "Vatikano radijo" laidų spaudinius jis gavęs iš vieno kunigo, kurio pavardę atsisako pasakyti. Ar jie išspausdinti kun. A. Svarinsko rašomąja mašinėle, jis nežinąs.

    Keturias dienas jį tardo dėl "ideologiškai žalingos" literatūros, tačiau... kun. S. Tamkevičius sako nežinąs ar neprisimenąs iš ko ją gavęs. S. Ylos "Laisvės problema", J. Girniaus "Lietuviško charakterio problema", Mindaugo Tamonio "Žinia", Varguolio "Žvalgo užrašai", Čibiro "Gyve-
-------------
124 Ten pat. T. 2. L. 77-79.
125 Ten pat. T. 2. L. 66-69.
294

nimo menininkė" - šią literatūrą gavęs iš kun. V. Jaugelio (jau mirusio) arba neatsimenąs iš ko126.

    1980 m. balandžio 17 d. kratos metu paimti "Kronikos" 38, 39, 40, 41 ir 42 numeriai. Pastarasis numeris (4 egzemplioriai) rasti ūkiniame pastate; kas ten juos padėjo, jis nežinąs. O 38-41 numerius matąs pirmą kartą, jie rasti ne jo kambaryje. "Perspektyvų" 12 ir 16 numeriai rasti a. a. kun. V. Jaugelio kambaryje. Taip pat nieko nežinąs apie "Lietuvių archyvo" I (VI) tomo atsiradimą. Knygelę "Reikia duoti religinę laisvę" padovanojęs autorius kun. Gediminas Blynas, miręs 1980 m. Knygelės apie arkivyskupus M. Reinį ir T. Matulionį jam priklauso, bet kur gavęs - neatsimenąs... Petruičio "Kaip jie mus sušaudė" - ne jo knyga, kieno - nežinąs 127).

    1983 m. rugpjūčio 10 d. jį tardo dėl seselių N. Sadūnaitės ir O. Pranckūnaitės, P. Paulaičio ir kitų nuteistųjų laiškų ištraukų. Tardytoją domina, kaip pas jį atsirado ses. N. Sadūnaitės, O. Pranckūnaitės ir V. Lapienio laiškų nuorašai. Tačiau jis teigia visa tai matąs pirmą kartą.

    1983 m. rugpjūčio 16, 18, 19, 22, 23 dienomis jis tardomas dėl įvairių jo pareiškimų (KGB pirmininkui, prokurorui), kvietimų į prokuratūrą, įspėjimų, draudimų sakyti pamokslus ir kitų duomenų, kurie skelbti "Kronikos" 2, 3, 4, 16, 18, 20, 23, 25, 27 ir 40 numeriuose. Kun. S. Tamkevičius atsako, kad tie dalykai buvo vieši, daugeliui žinomi ir jis jų nuo nieko neslėpė, tačiau į "Kroniką" jis nerašė 128).

    Kun. S. Tamkevičius 1983 m. rugpjūčio 25 d. tardomas dėl jo pasakytų 15 pamokslų (tačiau ne tų, kurių magnetofoniniai įrašai paimti jo bute kratos metu). Tai pamokslai, kuriuos KGB pasiųsti agentai įrašydavo į magnetofonines juostas, paskui jų tekstą KGB persispausdindavo: susipažinęs su pamokslų tekstais, kun. S. Tamkevičius patvirtina, kad tai jo sakyti pamokslai 129).

    Vis grįžtama prie kratos metu (1980 04 17) paimlų dokumentų. Kun. S. Tamkevičius tvirtina, kad tai kun. V. Jaugelio
------------
126 Ten pat. T. 2. L. 80-103.
127 Ten pat. T. 2. L. 104-106.
128 Ten pat. T. 2. L. 115-127.
129 Ten pat. T. 2. L. 128-133.
295

daiktai: po jo mirties motina Monika Jaugelienė paėmė jo rūbus, o visa kita liko. Po kratos ji parašė prokurorui pareiškimą, kad grąžintų kratos metu paimtus mirusio sūnaus daiktus. Pareiškimą parašė ir ses. Ona Kavaliauskaitė, kad grąžintų jai priklausiusius daiktus ir spaudinius 130).

    1983 m. rugsėjo 1 d. kun. S. Tamkevičius vėl tardomas dėl parašų rinkimo Kybartų bažnyčioje po pareiškimu LKP CK pirmajam sekretoriui P. Griškevičiui. Neneigia, kad gal ir skelbė pareiškimą bažnyčioje, o pasirašė kas norėjo. Kaip šis pareiškimas patekęs į "Kroniką", jis nežinąs 131).

    Tardymų metu vis ieškoma sąsajų tarp įvairių su juo susijusių dokumentų - pareiškimų, įspėjimų, parašų rinkimų ir tų pačių dokumentų paskelbimo"Kronikoje". Tardytojai vis bando jį priversti prisipažinti, kad tuos dokumentus jis perdavęs ar publikavęs "Kronikoje" pats. Tačiau kun. S. Tamkevičiaus diplomatiški ir išradingi atsakymai nesuteikė tardytojams laukiamų rezultatų: tai buvo vieši ir visiems žinomi dalykai, tad juos galėjo perduoti bet kas suinteresuotiems gauti šiuos duomenis, pagaliau gal žinių ir iš valstybinių įstaigų "nuteka". Kai nebūdavo kitos išeities, jį gelbėdavo a. a. kun. V. Jaugelis - jis tai žinojęs, jis ir galėjęs perduoti.

    Kun. S. Tamkevičius tardomas ir dėl Eucharistijos bičiulių sambūrio: 1981 m. rugpjūčio mėn. prie Šlavantų ežero, kai juos užpuolė KGB pasiųsta milicija ir kiti jos talkininkai, dėl 1981 m. lapkričio 14 d. pas Daną Kelmelienę Vilkaviškyje vykusio katalikų jaunimo sambūrio. Domimasi jo pažintimi su šių sambūrių organizatorėmis seselėmis Bernadeta Mališkaite (Kybartų vargoninke) ir Ona Šarakauskaite (kuri oficialiai buvo įforminta kūrike). Tačiau kun. S. Tamkevičiaus visi atsakymai aptakūs ir nekonkretūs: girdėjęs, kai ką žinąs, kai ką ne, buvę ne taip 132)...

    Nemažai triukšmo sukėlė Kybartų bažnyčios šventoriuje 1982 m. suorganizuota Kalėdų eglutė: su pamaldomis, pamokslu, Kalėdų seneliu ir kt. Kaip rašoma tardymo protokole, saugumiečiams labai užkliuvo iš minios mestas klausimas:
-----------
130 Ten pat. T. 2. L. 134-137.
131 Ten pat. T. 2. L. 138-140.
132 Ten pat. T. 2. L. 141-143.
296

    "Ar Kalėdų senelis neatvežė rankšluosčių?" (Tada jų labai stigo prekyboje...) Juos domina visos smulkmenos: kas buvo Kalėdų senelis, kas ir kaip įrengė eglutę ir t. t.? Taip, suorganizavęs jis, - (kun. S. Tamkevičius), - nes šventoriuje rengti renginius leidimo nereikia. O kas iš minios to paklausė, jis nežinąs. Atsakinėti į kitas smulkmenas atsisako. Tačiau svarbiausia: kaip ši žinia pateko į "Kroniką" ir net buvo transliuota per Vatikano radiją? Atsakymas kaip paprastai: kadangi renginys buvo viešas ir jame dalyvavo daug žmonių, todėl, kas perdavė į "Kroniką", jis nežinąs. O "Vatikano radijo" pranešimo nesiimąs komentuoti: tai radijo reikalas133. Tuo baigiasi majoro V. Pilelio vedami tardymai.

    Baigus šiuos tardymus, 1983 m. rugsėjo 8 d. surašoma "{kalintojo sveikatos stovio pažyma". Joje rašoma, kad kun. S. Tamkevičius skundžiasi nuovargiu, nemiga, sukaustymo jausmu. Suprantama - atlaikyti tokių tardymų įtampą nelengva. Tačiau gydytojo išvada: būklė patenkinama ir pajėgus būti tardomas134.

    Pirmasis tardymas (1983 09 13) tarsi ir nekaltas: dėl Eucharistijos bičiulių sąjūdžio, jiems surengtų rekolekcijų 1982 m. rugpjūčio mėnesį Kybartuose. Per kitą tardymą (1983 09 14) dar kartą grįžtama prie jo atviro laiško LSSR prokurorui ir dėl to laiško publikavimo "Kronikoje". Kun. S. Tamkevičius atsako, kad jis rašydamas buvo numatęs jį adresuoti ne tik prokurorui, bet ir "Tiesos" laikraščiui bei vyskupijų ordinarams. Turbūt iš ten ir pateko į "Kroniką". Toliau tardytojas klausinėja apie jo pažintį ir santykius su V. Jaugeliu. Kun. S. Tamkevičius sakosi susipažinęs su juo 1968 - 1969 m., kai kartą atsitiktinai sunkvežimiu jo buvo pavėžėtas nuo Garliavos iki Kapsuko (Marijampolės). Ryšių su juo nepalaikė ir tik vėliau iš kunigų sužinojęs, kad jis buvo nuteistas, dėl vėžio ligos paleistas iš lagerio ir operuotas, 1975-1976 m. pasiūlė zakristijonauti pas save. Nuo tada jis gyveno Kybartuose ir ruošėsi tapti kunigu. 1979 m. jo sveikatai visiškai pablogėjus ir dar kartą operavus, jis jau
----------------
133 Ten pat. T. 2. L. 144-150.
134 Ten pat. T. 1. L. 404.
297

dirbti nebegalėjo ir 1980 m. vasario mėn. mirė pas savo motiną Kaune. Apie kun. V. Jaugelio ryšius su "Kronika" jis nieko tikro nežinąs 135).

    1983 m. rugsėjo 15 d. tardymo metu vėl grįžtama prie to "Kronikoje " publikuojamo kun. S. Tamkevičiaus "Atviro laiško LSSR prokurorui". Negalėdamas išgauti prisipažinimo, kad autorius jį perdavęs į "Kroniką", tardytojas klausia: "kaip jis vertina faktą, kad tas "Atviras laiškas" pateko į "Kroniką"? Kun. S. Tamkevičius atsako: "...viskas yra gerai ir sveikintina, kas pasitarnauja gėriui ir tiesai". Kaip šis laiškas (rusų kalba) patekęs V. Kapitančiukui, G. Jakuninui ir T. Velikanovai Maskvoje bei į užsienį, jis nieko nežinąs. Laišką ir šiandien vertinąs teigiamai: jis teisingas, o kad užsienio spauda ir radijas juo pasinaudojo savo propagandai, jis neatsakingas. Kad tikintys mokiniai yra diskriminuojami, o tauta skandinama degtinėje, tai irgi tiesa. Jo, kaip "kunigo, pagrindiniai tikslai: kova už tikėjimą ir kova prieš netikėjimą". Jis ir laikosi šių evangelinių nurodymų - kovoja prieš ateizmą, iš kurio kyla šios blogybės. Į tardytojo pastabą, kad Bažnyčia atskirta nuo valstybės, jis atsako, kad visiško suverenumo Bažnyčiai nereikalauja, o "tik normalių sąlygų skelbti tikėjimą, o tikintiesiems jį nevaržomai išpažinti". Jis pabrėžia, kad Katalikų Bažnyčia nenori patekti į stačiatikių Bažnyčios padėtį, kai vaikai neįleidžiami į cerkvę: prie durų stovi specialūs asmenys, kurie jų neįleidžia arba pats popas išvaro iš cerkvės 136)...

    Kiekvienas kun. S. Tamkevičiaus tardymo protokolas yra įdomus ne tik jo išradingu gynimusi, bet ir tvirtu tikėjimo ir Bažnyčios gynimu.

    Grįžus prie TTGKK įkūrimo temos, jis sako, kad jau nuo 1976 m. Lietuvos kunigai ėmė patirti prievartavimus, barimus, bažnyčių apiplėšimus, deginimus, kunigų užpuolimus, sumušimus ir net nužudymus. O valdžia šiuos nusikaltimus tirdavo vangiai ir nenoriai. Šių įvykių seka rodė jų vidinį organinį ryšį, kad sovietinė valdžia nori palaužti kunigus. Kad Bažnyčia yra diskriminuojama, pareiškimą pasirašė 522 Lietuvos
-----------
135 Ten pat. T. 2. L. 151-156.
136 Ten pat. T. 2. L. 157-160.
298

kunigai. Kurgi religinė spauda, kokia vaikų katekizacijos ir Kunigų seminarijos padėtis?! O juk tai Bažnyčios ateįtis! Visa tai ir privertė įkurti Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetą 137).

    1983 m. rugsėjo 21 d. tardomas apie pamokslus ir TTGKK dokumentus, kun. S. Tamkevičius labai argumentuotai gina, kad visur jis rašė ir skelbė tik tiesą. Socialinių blogybių (girtuoklystės, chuliganizmo, venerinių ligų) šaknys ne socialistinėje santvarkoje - jos gali būti ir kapitalistinėse šalyse - bet bedievybėje. Bedievybę platina mokykla, spauda, radijas, televizija. Tai valstybinės institucijos. Taigi valstybė, remdama bedievybės propagandą, netiesiogiai prisideda prie visų šių blogybių platinimo,- kun. S. Tamkevičius perima kaltinimo iniciatyvą į savo rankas 138).

    Vėlesnių tardymų metu vėl nagrinėjami jo pamokslai ir TTGKK dokumentai. Kun. S. Tamkevičius pareiškia, kad šiuose dokumentuose raginama laikytis bažnytinės teisės, nors jai kartais ir prieštarauja dabartiniai civiliniai įstatymai. Tai jų pareiga pirmenybę teikti bažnytinei teisei. Tardytojas teiraujasi dėl asmenų, kurie ginami TTGKK dokumentuose: V. Petkaus, J. Sasnausko, G. Jakunino, T. Velikanovos, A. Terlecko, R. Ragaišio, A. Sacharovo, S. Kovaliovo, D. Dudko, V. Kapitančiuko, L. Regelsono, P. Paulaičio, P. Plumpos, J. Buzo, A. Janulio, seselių G. Navickaitės, O. Vitkauskaitės, J. Stanelytės, N. Sadūnaitės, O. Pranckūnaitės; P. Petronio, J. Gražio, V. Skuodžio, P. Pečeliūno; kunigų - A. Svarinsko, A. Šeškevičiaus, J. Zdebskio, P. Bubnio. Teiraujasi, į kieno iš tų asmenų teismo posėdžius jis buvo atvykęs. Kun. S. Tamkevičius išvardija daugelį. Jis norėjęs pats įsitikinti, ar jie nekalti: ar yra kriminaliniai nusikaltėliai, ar "žmonės, kaltinami už savo idėjinius įsitikinimus". Šventasis Raštas skatina ir Bažnyčios praktika reikalauja užstoti visus tuos, kurie kenčia dėl idėjos, rasės, tautiškumo, klasinės padėties. Ir V. Jaugelį, kuris buvo teistas už antivisuomeninę veiklą, globojo dėl to, kad šis kentėjo už krikščioniškąją idėją. O tai nėra nusikaltimas. Šio tardymo metu kun. S. Tamkevičius
-----------
137 Ten pat. T. 2. L. 161-164.
138 Ten pat. T. 2. L. 165-169.
299

apie kun. V. Jaugelį, kurį jis labai gerai pažinojo, pasako tokius žodžius, kurie, manau, leidžia manyti, kad jau šiandien galima ne už jį, o į jį melstis: "Apskritai aš gyvenime esu sutikęs labai mažai žmonių, kurie taip bijotų padaryti bloga, kaip kunigas Virgilijus Jaugelis" 139).

    Savo 1983 m. sausio 30 d. (po kun. A. Svarinsko arešto) pamoksle gražiai perteikia savo bendražygio kažkada pasakytus tarsi testamentinius žodžius: "Prasta mano sveikata, norėčiau numirti lageryje už Bažnyčią ir Lietuvą". Tai ne rinkiminiai dievagojimaisi; tai viso kun. A. Svarinsko gyvenimo credo.

    Tardytojas kun. S. Tamkevičiui cituoja ir kituose jo pamoksluose pasakytus žodžius - kun. V. Jaugelio laidotuvėse: "Reikia žmonių, kurie šiandieninėmis gyvenimo sąlygomis turėtų ryžto, drąsos aukotis, kentėti už Dievą ir Tėvynę " bei kun. K. Garucko SJ metinėse: "Šiandien mes neturime bijoti jokių aukų. Jokie gąsdinimai, jokie lageriai, kalėjimai, mirtis negali mūsų sustabdyti".

  Į visa tai kun. S. Tamkevičius trumpai atsako: "Kova už tikėjimą yra mano, kaip kunigo, pareiga " 140).

    Kuo labiau artėja tardymų pabaiga, tuo tvirčiau spiriamas, kad prisipažintų, jog įvairius dokumentus perdavęs "LKB Kronikai". Jis, kaip pradžioje, taip ir toliau tai neigia. Tardomas dėl pamokslų Kybartuose, Varduvoje (Z. Kalvarijoje) ir Viduklėje, kun. S. Tamkevičius tardytojui tiesiai pasako, kad tie pamokslų "klausytojai - liudytojai", kurių parodymai jam kaišiojami, tai partinis ir komjaunimo aktyvas, kuris jau iš anksto yra užsiangažavęs savaip suprasti ir interpretuoti girdimas mintis (ne kaip antiateistines, o kaip antisovietines), todėl jų liudijimai nėra objektyvūs.

    Į klausimą, kaip jis vertina savo bei kunigų L. Kunevičiaus, P. Dumbliausko, P. Adomaičio MIC ir J. Zdebskio 1974 m. spalio 11 d. kreipimąsi į "Žmogaus teisių gynimo SSRS komitetą" (akad. A. Sacharovui) dėl nuteistųjų P. Petronio, P. Plumpos ir kitų gynimo, jis atsako, kad šį dokumentą ir
-----------
139 Ten pat. T. 2. L. 176.
140 Ten pat. T. 2. L. 175-177.
300

dabar jis laikąs teisėtu ir teisingu. Kaip TTGKK dokumentai pateko pas Pociūnėlių kleboną A. Jokūbauską bei Gargždų kleboną A. Šeškevičių SJ, jis nežinąs.

    Į tiesmukišką tardytojo klausimą, kas jam žinoma apie "LKB Kronikos" gamybą, dauginimą ir platinimą, kun. S. Tamkevičius atsako nieko nežinąs. Su "LKB Kronikos" leidėjais, gamintojais, daugintojais ir platintojais jis sąmoningai vengęs ryšių ir su jais nebendravęs, nes žinojęs, kad KGB akys atkreiptos į jį: juk jų buvo oficialiai apkaltintas kaip turįs ryšį su "LKB Kronika". Kai įsikūrė TTGKK, juo labiau vengęs, nes Komitetas veikė viešai. Kad Komiteto dokumentai publikuojami "Kronikoje", jis gerai nežinojęs ir apie tai tarpusavyje nekalbėję. Jis asmeniškai jokių dokumentų "Kronikai" nėra perdavęs. Į tardytojo klausimą - tai kaipgi jie vis dėlto pateko į "Kroniką? - jis sakosi galįs tik pasamprotauti. Į "Kroniką" jie galėję patekti:

    iš adresatų, kuriems jie buvo siųsti;
    iš pašto įstaigų, per kurias jie siųsti;
    iš suinteresuotų asmenų, kurie galėjo juos nusirašyti ir pateikti "Kronikai", nes dokumentai buvo vieši.

    Apie tai, kaip dokumentai patekę į užsienį (išskyrus tuos keturis, kuriuos perdavė Maskvoje 1978 11 22 spaudos konferencijos metu bei siųstuosius Popiežiui, JAV prezidentui Dž. Karteriui, SNO, JUNESCO ir kitiems oficialiems užsienio adresatams), jis taip pat nieko nežinąs. Ir į užsienį siųstieji dokumentai buvo siųsti ne platinti, o konkretiems adresatams. Kaip buvo pasiųstas "Kreipimasis į viso pasaulio krikščionis, tikinčiuosius ir geros valios žmones", jis taip pat nežinąs. Kitoms užsienio organizacijoms buvo siunčiama paštu ir iš jų atsakymo nesitikėta. (Užuomina: žinojo, kad KGB jų nepraleis į užsienį.)

    "Tad vis dėlto, kokiu keliu jie pasiekdavo užsienį? -neatstoja tardytojas. - Juk juos skleidė užsienio spauda ir antitarybiniais tikslais radijo stotys?"

    Kun. S. Tamkevičius keliasdešimtą kartą pakartoja nežinąs, kaip jie pasiekė Vakarus. (Jis "neprisimena", ar ir TTGKK dokumentą Nr. 17 perdavė Glebui Jakuninui.) O radijo stočių neskirstąs į tarybines ir antitarybines.
301

    Kun. S. Tamkevičius su tardytoju sutinka, kad TTGKK dokumentai "galėjo būti užsienyje panaudoti antitarybiniais tikslais", tačiau tai ne jų - TTGKK narių - siekis ir tikslas: "aš... tik siekiau ginti Bažnyčios ir tikinčiųjų interesus". Ir čia pat meta kaltinimą pačiai valstybei: ji turinti pašalinti neteisėtumus Bažnyčios ir tikinčiųjų atžvilgiu, o jei to nėra, esant dabartinėms komunikacijos priemonėms, to nenuslėpsi.

    "Kadangi TTGKK dokumentas Nr. 50 yra "Kronikos" 52 numeryje, o pareiškimas LKP CK pirmajam sekretoriui P. Griškevičiui "Kronikos" 51 numeryje, vadinasi, TTGKK nariai artimai bendradarbiavo su "Kronikos" leidėjais arba net yra tie patys nariai", - remia prie sienos tardytojas. Kun. S. Tamkevičius ramiai paaiškina: jo nuomone, šie sutapimai - tai atsitiktinumai 141).

    1983 m. spalio 16 d. kun. S. Tamkevičius tardomas paskutinį kartą. Tardytojas papulkininkis V. Urbonas, surikiavęs visus faktus iš eilės, bando iš kun. S. Tamkevičiaus išgauti prisipažinimą apie bendradarbiavimą "LKB Kronikoje": kaipgi kitaip penki jo pareiškimai, N. Sadūnaitės laiškai, devyniolika informacijų apie jį galėjo pakliūti į "Kroniką"? Jis atsako, kad jam nežinoma, kaip jie pakliuvo, tačiau tie pareiškimai ir žinios apie jį buvo viešos, daugeliui žinomos, o N. Sadūnaitės laiškai - tai kun. V. Jaugelio nuosavybė: jie rasti jo kambaryje. Tardytojas sako, kad ekspertizė nustatė TTGKK dokumentų, informacijų apie jį "Kronikoje" ir jo pamokslų kalbos stilistinį tapatumą: vartojamos tokios pat sąvokos, tokia pati sakinių struktūra ir kt. Kun. S. Tamkevičius ir čia išradingai atsako: jis labai greitai perimąs kitų kalbą, stilių ir tai gali pasikartoti jo pamoksluose. Juo labiau kad jis dažnai naudodavosi TTGKK dokumentų kalba, kuria jie buvo skelbiami ir "Kronikoje". Visa tai ir galėjo suklaidinti ekspertus...

    Jam pakištus "liudytojų" parodymus, kad 1979 m. balandžio 15 d. Kybartų bažnyčioje pamokslo metu raginęs skaityti "Kroniką", pavadina nesąmone: to negalėjo būti, nes jis žinojo, kad jo pamokslų klausosi valdžios žmonės. O kad
------------
141 Ten pat. T. 2. L. 178-190.
302

1974 m. spalio 11 d. dokumentu "Žmogaus teisių gynimo SSRS komitetui" stojo ginti nuteistųjų dėl "LKB Kronikos" (R Petronio, P. Plumpos, V. Jaugelio ir kitų), - tai turįs pasakyti, jog nelegalią spaudą jis gynęs ir būdamas TTGKK nariu dokumentuose Nr. 33, 34, 39 ir 41. Tai darė gindamas tikinčiųjų teisę turėti spaudą. "Toks užstojimas nerodo kokio nors ryšio su "LKB Kronikos leidėjais. Šių ryšių nerodo ir tas faktas, kad 1974 ir 1980 metų kratų metu pas mane buvo rasti keli "LKB Kronikos" numeriai: juos atnešė kažkokie asmenys, gal net kieno nors nurodymu..."

    "Argi visi šioje apklausoje suminėti įrodymai nerodo, kad jūs esate prisidėjęs prie "LKB Kronikos" leidimo?" - duoda paskutinį klausimą tardytojas.

    "Man atrodo, kad iš čia suminėtų įrodymų negalima daryti tokios išvados", - atsako kun. S. Tamkevičius 142).

    Toliau šiame antrame tome yra Maskvos disidentų Glebo Jakunino, Viktoro Kapitančiuko, Levo Regelsono ir Dmitrijaus Dudko baudžiamųjų bylų peržiūrų protokolai. Kagėbistus domina jų santykiai su TTGKK, "LKB Kronikos" gabenimo ir perdavimo į užsienį faktai bei kun. S. Tamkevičiaus ryšiai su jais. Čia daug ankstesniųjų tardymų protokolų nuorašų bei nauji tardymai, kun. S. Tamkevičiaus atpažinimo protokolai ir kiti dokumentai 143).

    Ne mažiau su kun. S. Tamkevičiumi susijusių dokumentų pririnkta ir iš kun. A. Svarinsko baudžiamosios bylos: daugelio liudytojų bei visų kun. A. Svarinsko tardymų protokolų kopijos 144).

    Kun. S. Tamkevičiaus baudžiamosios bylos trečiajame tome surinkta daugelio liudytojų tardymų protokolai bei jų kopijos, taip pat ne tik susijusios su juo, bet ir su kun. A. Svarinsku. Čia visų TTGKK esančių ir buvusių narių tardymų protokolai: kunigų S. Tamkevičiaus, V. Vėlavičiaus, J. Zdebskio, J. Kaunecko, A. Keinos, A. Stakėno, L. Kalinausko, K. Žilio; kunigų V. Jalinsko, G. Gudanavičiaus, K. J. Matulionio, P. Dumbliausko, P. Adomaičio, L. Kunevičiaus ir vyskupo J.
---------------
142 Ten pat. T. 2. L. 191-194.
143 Ten pat. T. 2. L. 195-244.
144 Ten pat. T. 2. L. 245-353.
303

Kybartų jaunimas, aplankęs savo kleboną kun. S. Tamkevičių tremtyje Krivošeine

Steponavičiaus. Tardyta daug seselių. Yra kun. V. Jaugelio motinos M. Jaugelienės, O. Kavaliauskaitės ir O. Dranginytės protestai LSSR prokurorui dėl kratos metu (1980 04 17) paimtų joms priklausančių daiktų. Kai kurie kunigai tardyti po 2, 3, 4, 5 ir net 6 kartus. Yra ir pasauliečių, tardytų po kelis kartus. Siame 284 lapų tome yra 97 liudytojų apklausų protokolai. Iš viso tardyta 1 vyskupas, 15 kunigų bei 63 kiti asmenys. Išskyrus KGB agentus ir pusagenčius ("patikimus asmenis"), kurie klausėsi jo pamokslų, rašė apie juos "paaiškinimus" ir po to su KGB darbuotojais kurpė liudijimo apklausų protokolus, beveik visi kiti liudija gerai ir gina kun. S. Tamkevičių. Net nepilnamečiai Kybartų K. Donelaičio vidurinės mokyklos mokiniai, kurių buvo apklausta per 30, laikėsi šauniai ir savo klebono neišdavė. Nė vienas iš tardytų po apklausos protokolais nepasirašė.

    Piliečiai Baltrušaitis, Mačys, Navickaitė, Lastauskaitė, Jurgelaitis, matyt, buvo specialiai atsiųsti į Kybartų bažnyčią klausytis kun. S. Tamkevičiaus pamokslų, apie tai rašė "paaiškinimus" KGB ir juos įformino kaip liudytojų apklausos protokolus. Visi liudytojai tardomi dėl kun. S. Tamkevičiaus veiklos. Pagrindiniai klausimai: jo veikla TTGKK, "LKB Kronikoje", įvairių dokumentų rengimas, parašų po
304

jais rinkimas, darbas su eucharistiečiais ir jo pamokslai. Tačiau visų svarbiausias klausimas - kaip TTGKK dokumentai patekdavo į užsienį, o įvairūs dokumentai - laiškai, pareiškimai - į "LKB Kroniką". Remdamasis agentūrinėmis operatyvinėmis priemonėmis surinktais faktais, KGB, aišku, neabejojo, kad kun. S. Tamkevičius leidžia "LKB Kroniką", bet čia, baudžiamojoje byloje, reikėjo visa tai oficialiai įrodyti ir juridiškai įforminti. Kadangi iš jo nepavyko išgauti jokio prisipažinimo, todėl KGB turėjo surinkti daug dokumentų ir daiktinių įrodymų, kad inkriminuotų nusikaltimus. Visa tai sudėta jo baudžiamosios bylos 24 tomuose.

    Ketvirtajame bylos tome yra surinkta įvairiose vietose jo pasakyti 23 pamokslai (nuo 1978 07 30 iki 1983 04 03). Yra kiekvieno pamokslo iš magnetofoninės juostos perspausdintas tekstas, "klausytojų - liudytojų" apklausų protokolai, perklausų iš magnetofoninės juostos protokolas su nuoroda, kokio tipo magnetofonu padaryta įrašai.

    Kybartuose pamokslai buvo įrašomi magnetofonu "Ves-na - 306". Dažniausiai juos įrašydavo kompartijos narys, vienas Vilkaviškio metalo dirbinių gamyklos šlifuotojas.

    Varduvoje (Ž. Kalvarijoje) jo pamokslai irgi buvo įrašinėjami magnetofonu "Vesna - 306", o Viduklėje - "Elektronika".

    Įrašus darydavo specialiai KGB pasiųsti agentai ar pus-agenčiai. Klausytis pamokslo paprastai buvo siunčiami ne vienas, o 2-3 žmonės, kad, ne duokdie, kas nepraslystų pro vieno ausį. Kiekvienas po to rašydavo paaiškinimą. Ir nors, kaip minėta, pamokslai įrašinėti nuo 1978 m., tačiau "klausytojai" kaip liudytojai apklausti tik nuo 1982 m. balandžio 26 d., t. y., matyt, tada, kai realiai imta pradėti ruošti baudžiamąją bylą. Šie pamokslai sakyti Kybartuose, Alvite, Varduvoje (Ž. Kalvarijoje), Ceikiniuose (kun. K. Garucko SJ mirties metinėse), Sidabravoje (kun. R Masilionio SJ laidotuvėse), Viduklėje ir Alksnėnuose.

    Tiek kun. A. Svarinsko, tiek kun. S. Tamkevičiaus baudžiamojoje byloje prie kiekvieno pamokslo pridėta "klausytojų - liudytojų" apklausų protokolai su visais protokole reikalaujamais jų anketiniais duomenimis. Ir ko tik nėra tarp šių
305

"klausytojų": be minėto šlifuotojo, čia ir TSKP narys, SDAALR145 komiteto pirmininkas, VRS146 pasų stalo pasininke, Kalinino kolūkio pirmininko pavaduotojas; Žemaičių Kalvarijoje - dvi vyr. pionierių vadovės, Plungės šienainio bokštų montavimo inžinierius ir bendrabučio auklėtojas, Mažeikių kompresorių gamyklos partinės organizacijos sekretorius bei šios gamyklos skyriaus viršininkas; Viduklėje -kolūkio partinės organizacijos sekretorė ir vietinės mokyklos mokytoja. Ceikiniuose per kun. K. Garucko SJ metines jo pamokslą įrašinėjo tiesiai per kolūkio kontoros langą (matyt, kontora buvo šalia bažnyčios). Kolūkio specialistas, TSKP narys apklausoje pasigiria, kad pats pamokslą įrašė (su magnetofonu "Vesna - 306"). Be jo, įrašant dalyvavo kolūkio pirmininko pavaduotojas (kuris į KGB perdavė įrašytą magnetofoninę juostą: matyt, turėjo jų užduotį) ir TSKP narys, Ceikinių aštuonmetės mokyklos mokytojas. Sidabravoje per kun. P. Masilionio SJ laidotuves jo pamokslo klausėsi (o gal ir įrašė) TSKP nariai: kompartijos Radviliškio rajono komiteto instruktorius ir vykdomojo komiteto instruktorė, kuri be liudijimo į KGB perdavė visą informaciją apie laidotuves. Būtų galima išvardyti aibę pavardžių, nes prie kiekvieno "išklausyto", įrašyto ir "paliudyto " pamokslo yra visų talkininkų pavardės ir biografiniai duomenys. Na, ir kas gali pasakyti, kad ir tais laikais į bažnyčią nėjo partijos ir komjaunimo veikėjai?! Dauguma jų - netgi einantys atsakingas pareigas! Jų darbovietės ir specialybės įvairiausios: nuo kompartijos rajono komiteto sekretoriaus iki gamyklos darbininko ar karvių melžėjos. Apgailėtina, bet tarp jų - daug mokytojų. Žinant tai, suprantama, kodėl šiandieninėje Lietuvos mokykloje tiek mažai patriotizmo: prisipažinti klydus ir nuoširdžiai atsiprašyti nėra lengva - tam reikia teisingai įvertinti save ir gyvenimą - taigi nuolankumo... Be šito negalima pakilti pačiam, juolab kelti kitų: suprantama, Bažnyčia džiaugtųsi kiekvienu jų, išpažinusiu savo kaltę Dievui ir besistengiančiu keltis ir kelti.
----------------
145 SDAALR - Savanoriška draugija armijai, aviacijai ir laivynui remti.
146 VRS - Vidaus reikalų skyrius.
306


Kratos metu paimtų kun. S. Tamkevičiaus pasižymėtų pastabų faksimilė. (LSSR KGBA. Baudž. b. Nr. P - 16577 - U. T. 21. L. 420.)

    Kas buvo penktajame tome, neaišku, nes jo tarp bylos tomų nebuvo jau ir KGB veiklos paskutiniaisiais metais.

    6-9 bylos tomuose yra iš daugelio TTGKK narių kratų metu (1980 04 17 ir 1983 01 25-26) bei iš Maskvos disidentų paimtų dokumentų apžiūrų protokolai, iškarpos iš užsienio laikraščių, kuriuose buvo paskelbti šie dokumentai, bei užsienio radijo laidų pranešimai apie juos. Čia ir KGB surinkta medžiaga, " įrodanti" šiuose dokumentuose ar "Kronikoje" skelbtų faktų neteisingumą. 9-ame tome yra Sergejaus Kovaliovo baudžiamosios bylos apžiūros dokumentai bei su šia byla susijusių kunigų tardymų protokolai.
307

    Tolesniuose tomuose yra daug "LKB Kronikos" įvairių numerių originalų (paimtų kratų metu), juose skelbtų faktų tikrinimo: KGB rajonų poskyriuose medžiagos, užsienio laikraščių iškarpų ir kt. Čia surinkti ir kun. S. Tamkevičiaus įvairūs pareiškimai valdžios atstovams ir laikraščiams (prokurorui, KGB pirmininkui, Alytaus rajono laikraščiui). Taip pat čia nuteistųjų P. Plumpos. P. Petronio, V. Jaugelio, J. Stašaičio, V. Lapienio, O. Pranckūnaitės, V. Petkaus, N. Sadūnaitės, B. Gajausko, J. K. Matulionio, L. Simučio ir kitų baudžiamųjų bylų apžiūrų protokolai. Labai daug yra dokumentų, paimtų iš kun. S. Tamkevičiaus 1980 m. balandžio 17 d. kratos metu. Čia ir N. Sadūnaitės bei jai įvairių žmonių rašytų laiškų ištraukos, taip pat daug kitų jo užrašų. Be "Kronikos", čia yra ne vienas numeris ir maskviečių leidžiamo leidinio "Einamųjų įvykių kronika", dokumentų, paimtų kratų metu Maskvoje iš G. Jakunino, V. Kapitančiuko ir T. Velikanovos. Kagėbistai atliko šių dokumentų lyginamąsias apžiūras. Čia surinkti ir įvairūs tikinčiųjų protestai dėl prieš juos naudoto smurto, kada jie dalyvaudavo teisiamųjų dėl žmogaus ar tikėjimo teisių gynimo teismuose. 18-ame tome, be kitų dokumentų, yra ir baudžiamosios bylos Nr. 02-1-088-81 apžiūra dėl kun. Bronislavo Laurinavičiaus žuvimo 1981 m. lapkričio 24 d. Vilniuje, Žalgirio ir Kalvarijų gatvių sankryžoje. Iš 4 liudytojų šioje byloje tik vienas lietuvis. 1982 m. kovo 26 d. byla nutraukta: jaučiama, kad jos tyrimas šališkas (ar tikriausiai tai KGB klasta). Kada kai kurie kunigai pradėjo kalbėti, kad KGB žudikai jį pastūmėjo po sunkvežimio ratais, atsiranda "adutiškiečių " laiškas LSSR vidaus reikalų ministrui, kad ištardytų kun. A. Keiną, nes jis skelbia, kad kun. B. Laurinavičius buvo nužudytas 147).

    Žinant KGB naudotus metodus, nesunkiai perprantamas ir čia KGB noras užčiaupti tiesai burną.

    Tokius pačius laiškus dar 1978 m. rašė ir "kybartiečiai" dėl kun. S. Tamkevičiaus. Viename iš tokių laiškų (kažkodėl rašytame iš Vilkaviškio) "kybartiečiai" rašo: "Sekmadienio rytinėse pamaldose, esant pakankamam kiekiui žmonių,
-----------
147 Ten pat. T. 18. L. 157, 270-272.
308


Kun. B. Laurinavičiaus laidotuvėse kun. S. Tamkevičius sako pamokslą
309


Kybartiečių laiško ištraukos faksimilė

S. Tamkevičius nutarė pakomentuoti "Tiesos" laikraščio 1978 06 28 straipsnį "Šmeižtai iš sakyklos". Čia Raseinių rajono Viduklės klebonas Alfonsas Svarinskas ir jo sėbrai buržuaziniai nacionalistai buvo vaizduojami tikraisiais Kristaus kariais... - toliau rašoma: "Sigitai Tomkevičiau (taip tame "kybartiečių" laiške rašoma jo pavardė), mesk varęs Lietuvos liaudžiai kenkėjišką darbą, brisk iš tos purvo balos. Tavo darbas, klebone, jaunimui talkininkauti siekiančiam mokslo ir gyventi kultūringai, o ne painioti juos į įvairių bėdų voratinklius" 148).

    Iš kun. J. Zdebskio sekimo bylos (DOR Nr. 242) žinome, kaip tokie laiškai būdavo kurpiami KGB rajono poskyryje, paskui derinami Vilniuje su KGB 5 tarnybos 3 skyriumi ir tik tada siunčiami vyskupui ir kitiems adresatams, todėl šių laiškų prieš kun. S. Tamkevičių kilmė visiškai aiški.

    Tuo metu (1978 m.) KGB jau labai įtarė, kad jis organizuoja "LKB Kronikos" leidybą, tad šalia kitų priemonių naudojo ir įprastą savo ginklą - klastą ir šmeižtus. Kaip žinoma, dar po keturių mėnesių jis su kunigais A. Svarinsku,
------------
148 Ten pat. T. 1. L. 340-345.
310

J. Zdebskiu, J. Kaunecku ir V. Vėlavičiumi įkūrė Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetą. Galėjo būti, kad KGB žinojo ar numanė apie jų ketinimus ir bandė užbėgti už akių -apšmeižti, morališkai diskredituoti ir pakirsti pasitikėjimą ne tik "LKB Kronika", bet ir TTGKK.

    19-ame tome įdėta JAV išleistos "LKB Kronikos" I, II ir III tomai bei Australijoje išleistos 1979 m. "Kronikos" 36 numeris.

    20-ame ir 21-ame tomuose - "LKB Kronikos" 51-57 numerių originalai ar fotokopijos; juose skelbtos medžiagos "tyrimas" ir kt. Čia ir garsusis 1981 m. laiškas LKP CK pirmajam sekretoriui P. Griškevičiui, kuris žinomas iš kun. A. Svarinsko bylos, bei medžiaga apie 1981 m. lapkričio 14 d. Eucharistijos bičiulių sambūrį Vilkaviškyje, kur KGB sulaikė 31 jaunuolį. Yra ir ses. Birutės Briliūtės protestas dėl to. Vėlgi gausu kitų nuteistųjų bylų peržiūrų protokolų bei kratų metu paimtų dokumentų.

    22-ame ir 23-iame tomuose daug ekspertizės aktų, RRT įgaliotinio, VRM ir kovos su girtavimu komisijos oficialios pažymos. Nuo 1983 m. birželio 15 d. iki 1983 m. spalio 12 d. uždedamas areštas kunigų V. Vėlavičiaus, L. Kalinausko, J. Kaunecko, V. Staberio, A. Keinos, K. Žilio bei ses. M. Gavėnaitės ir ses. R. Teresiūtės korespondencijai 149). Iš kun. S. Tamkevičiaus baudžiamosios bylos išskiriama kitų įtariamųjų - Č. Leoniko, kunigų A. Jokūbausko, J. Kaunecko, V. Vėlavičiaus, J. Zdebskio, A. Keinos, V. Stakėno, L. Kalinausko, K. Žilio, V. Jalinsko, ses. Jasmantaitės medžiaga ir su jais susiję dokumentai perduodami tolesniam KGB tyrimui, t. y. sekimui ir papildomos inkriminuojančios medžiagos rinkimui 150).

    Kun. S. Tamkevičiaus baudžiamajai bylai pririnktų daiktinių įrodymų sąrašas sudarė 35 lapus 151).
24-ame tome daugiausia tie patys dokumentai kaip ir priežiūros byloje.
------------
149 Ten pat. T. 23. L. 153-190.
150 Ten pat. T. 23. L. 191-206.
151 Ten pat. T. 23. L. 207-241.

311

Kadangi išgauti kun. S. Tamkevičiaus prisipažinimą dalyvavimu "Kronikos" leidyboje nepavyko, 1983 m. liepos 5 d. jo parengtinio tardymo ir suėmimo terminas pratęsiamas iki 1983 m. rugsėjo 6 d., o po to - iki 1983 m. lapkričio 6 d.152 Pagaliau 1983 m. lapkričio 3 d. surašoma 82 mašinraščio lapų kaltinamoji išvada. Ji savo kaltinimais (ir daugeliu faktų) labai panaši į kun. A. Svarinsko. Kun. S. Tamkevičius kaltinamas:

    1. Tarybų valstybės politikos bažnyčios ir tikinčiųjų atžvilgiu šmeižimu:
vadinamojo pareiškimo LKP CK pirmajam sekretoriui platinimu.

    2. Tarybinės valstybinės ir visuomeninės santvarkos šmeižimu:
antitarybinio pobūdžio renginio suorganizavimu Kybartų bažnyčios šventoriuje (Kalėdine eglute);
vadinamojo atviro laiško paruošimu ir platinimu.

    3. Raginimu kovoti prieš tarybinę valstybinę ir visuomeninę santvarką. (Pagal agentų ir pusagenčių magnetofoninius pamokslų įrašus.)
    TSRS tarptautinio prestižo žeminimu:
    a) bendradarbiavimu "LKB Kronikos" leidyboje;
    b) tyčiniu siekimu susilpninti tarybų valdžią;
    c) visa savo antitarybine asmenybe.

    Taigi: padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos TSR BK 68 str. I d."

    Kaltinamąją išvadą pasirašė papulkininkis V. Urbonas, sutiko: KGB tardymo skyriaus viršininkas T. Lazarevičius ir komiteto pirmininkas generolas leitenantas J. Petkevičius 153).

    Liudytojais į teismą numatyta pakviesti iš viso 57 asmenis. Daugelis jų pamokslų "klausytojai". Iš TTGKK kviestiniais pažymėti (kryželiu) tik kun. A. Keina ir kun. V. Stakėnas.

    1983 m. lapričio 5 d. LSSR prokuroras (J. Bakučionis) bylą perduoda LSSR Aukščiausiajam teismui.
----------
152 Ten pat. Priežiūros b. L. 4-9.
153 Ten pat. Priežiūros b. L. 21-102.

312

Kun S Tamkevičiaus teismo protokolo (jo paskutiniojo žodžio) ir nutarties ištraukos faksimilės (LSSR KGBA. Baudž. b. Nr. 18577-U. T. 24. L. 86.) (LSSR KGBA. Baudz. b. Nr. 16577- U. T. 24. L. 132.)
313

    1983 m. gruodžio 2 d. LSSR Aukščiausiojo teismo teisminė baudžiamųjų bylų kolegija (pirmininkas - M. Ignotas; liaudies tarėjai - A. Grigaravičienė ir A. Ruzas; prokuroras - J. Bakučionis, sekretorė - V. Čeikauskaitė) paskelbia teismo nuosprendį: "Tamkevičių Sigitą Juozą, Motiejaus s., pripažinti kaltą padarius nusikaltimą, numatytą LTSR BK 68 str. I dalyje, ir nubausti laisvės atėmimu šešeriems metams. Paskirti S. J. Tamkevičiui papildomąją bausmę - nutrėmimą ketveriems metams".

    Laisvės atėmimo bausmei atlikti S. J. Tamkevičiui paskirti griežtojo režimo pataisos darbų koloniją /.../ Nuosprendis galutinis, kasacine tvarka neapskundžiamas ir neužprotestuojamas" 154).

    1984 m. balandžio 9 d. LSSR Aukščiausiasis teismas bylą grąžina saugoti LSSR KGB 10 skyriui 155).

    Tačiau archyve byla nedulkėjo. Iki Atgimimo ją net 28 kartus ėmė iš archyvo ir nagrinėjo. Du kartus LSSR prokuratūra ir Aukščiausiasis teismas (1987 m.); visais kitais kartais KGB darbuotojai: tardytojai Baumila, Rainys, Stepučinskas, Vidzėnas, Nalivaika bei 5 tarnybos operatyvininkai Rukšėnas, Žukovskis, Matulevičius, Tronivas ir Baranovskis. Pavyzdžiui, 1984 m. jo bylą nagrinėjo tardytojai V. Baumila (dėl V. Lapienio daiktinių įrodymų), R. Rainys (ryšium su kažkokios kitos baudžiamosios bylos tyrimu), operatyvininkas A. Rukšėnas (ryšium "su operatyvinėmis priemonėmis", t. y. kažkieno sekimu), 1986 m. operatyvininkas Žukovskij ("ryšium su kun. S. Tamkevičiaus tyrimu). Matyt, jie suvokė, kad jo byloje daug ko jie nenustatė ir jį sekė lageryje, 1987 m. A. Rukšėnas bylą nagrinėjo, tirdamas jo "ryšius", t. y. sekdamas jo bendražygius, o tardytojas V. Baumila - tirdamas baudžiamąją bylą Nr. 09-2-008-87. T. y. tą bylą, kuri vėliau buvo iškelta dėl "LKB Kronikos" daugeliui asmenų, ir jeigu ne Atgimimas, daug iškilių mūsų tautos asmenybių būtų nukeliavę į lagerius ir tremtis. Tačiau ši baudžiamoji byla liko nebaigta.
-----------
154 Ten pat. Priežiūros b. L. 104-123.
155 Ten pat. Priežiūros b. L. 124.
314

Kun. S. Tamkevičius tremtyje Tomsko Kun. S. Tamkevičius aukoja šv. Mišias srityje, Krivošeino rajone tremtyje

    Kun. S. Tamkevičiaus areštas buvo didelė netektis Lietuvos Katalikų Bažnyčiai ir "Kronikai", o jį slėgė nerimas dėl savo rūpesčiu ir pasiaukojimu auginto žodžio: ar jis gyvas, ar skamba? KGB, matyt, taip pat slėgė nerimas: tai kas gi vis dėlto "Kronikos" redaktorius, jeigu ji eina toliau?.. Jo buvęs tardytojas V. Urbonas 1984 m. važiuoja į Permės lagerį Nr. 37 (kur kalėjo kun. S. Tamkevičius) ir duoda jam tiesmukiš-ką klausimą: "Jūs buvote "Kronikos" redaktorius?" Tačiau kun. S. Tamkevičius lieka ištikimas sau - atsako klausimu: "Ar "Kronika" jau neina?"
"Eina", - išgirsta atsakymą. "Man tai buvo ne mažiau brangu, kaip kalinio duona", - rašo savo prisiminimuose kun. S. Tamkevičius.

    "EINA, - ilgą laiką šis žodis kaip muzika skambėjo mano ausyse", - rašo jis.

    Lageryje kalėti teko, o visą laiką tremties išbūti ne: Dievas suteikė tai, dėl ko kovojo ir ko prašydavo Aukščiausiąjį sunkiose valandose - laisvę Bažnyčiai ir Lietuvai. Ir jam...
315

2.5. KELETO KITŲ SU "LKB KRONIKA"
SUSIJUSIŲ BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ
FRAGMENTAI

    Po pirmosios iškeltos dėl "LKB Kronikos" baudžiamosios bylos Nr. 395, kurioje buvo nuteisti P. Petronis, P. Plumpa, V. Jaugelis ir kiti, 1975 m. kovo 11-17 d. LSSR Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų kolegija nagrinėjo J. Gražio, areštuoto dar 1974 m. balandžio 24 d., bylą. J. Gražys buvo kaltinamas "LKB Kronikos" dauginimu, bendradarbiavimu renkant informaciją "Kronikai", taip pat talkinant kitos nelegalios literatūros leidybai. Jis buvo apkaltintas: "Antitarybine agitacija ir propaganda, siekiant susilpninti Tarybų valdžią", ir nuteistas pagal LSSR BK 68 str. I dalį 3 metams bendrojo režimo lagerio" 156). Po keturių mėnesių pagal tą patį straipsnį nuteista ses. N. Sadūnaitė.


    Sergejus Kovaliovas
    1974 m. gruodžio 27 d. Maskvoje buvo suimtas žinomas rusų disidentas Sergejus Kovaliovas (gimęs 1930 m. Sumų srities Seredina Budos mieste). Keturias dienas prieš tai jo bute (26 Baku Komisarų g. 7-71) buvo atlikta krata pagal

Po Sergejaus Kovaliovo teismo
----------
156 Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika. Chicago, 1976. T. 3. P. 9, 10.
316

LSSR KGB kapitono Lazarevičiaus nutartį 157). Suimtas jis atgabentas į Lietuvą. Bylą tyrė LSSR KGB tardymo skyrius. Mat KGB nustatė, kad jis buvo susijęs su "LKB Kronikos" platinimu (perspausdindavo kai kurias jos žinias savo leidžiamoje "Einamųjų įvykių kronikoje") bei talkinimu ją perduodant į užsienį. Iš tiesų Maskvoje studijuojantis lietuvis Arimantas Raškinis "LKB Kronikos" leidėjus supažindino su Sergejumi Kovaliovu, kuris savo ruožtu juos supažindino su Maskvos disidentais ir per juos nusitiesė kelias "LKB Kronikai" į Vakarus. SSRS KGB tikėjosi, kad Lietuvoje vykstant jo teismo procesui bus išvengta didelio rezonanso Vakaruose ir pačioje Maskvoje. Jis, areštavus R Jakirą ir S. Genkiną, buvo atgaivinęs "Einamųjų įvykių kronikos" leidybą. Jis tapo neeiliniu KGB "objektu". Todėl KGB norėjo, kad jo teismo procesas vyktų kuo toliau nuo Maskvos. Lietuvos SSR KGB iš pradžių jį patraukė baudžiamojon atsakomybėn pagal pirmąją "LKB Kronikai" pradėtą baudžiamąją bylą Nr. 345. Tačiau vėliau jo byla buvo išskirta į atskirą baudžiamąją bylą (arch. Nr. 47684/3). 1975 m. sausio 3 d. bei papildomai 1975 m. rugpjūčio 22 d. jam buvo pareikštas kaltinimas pagal RSFSR BK 70 str. I dalį (atitinkantį LSSR BK 68 str. I dalį), kad "siekdamaspakirsti Tarybų valdžią, nuo 1969 metų iki suėmimo skleidė antitarybinę agitaciją ir propagandą; pats asmeniškai ir kartu su kitais bendraminčiais sistemingai gamino, platino Tarybų Sąjungos teritorijoje ir užsienyje bei laikė platinimo tikslais vadinamuosius laiškus - protestus ir nelegalius leidinius "Einamųjų įvykių kronika ", kuriuose buvo spausdinami šmeižtiški prasimanymai apie tarybinę valstybinę ir visuomeninę santvarką, taip pat platinimo tikslu laikė antitarybinio turinio A. Solženicyno knygą "Gulago salynas " 158).

    1969 m. gegužės mėn. S. Kovaliovas pasirašė kreipimąsi "Piliečiams" dėl Grigorenkos arešto bei kreipimąsi "į SNO žmogaus teisių komitetą". Jis buvo pilietinių žmogaus teisių SSR Sąjungoje gynimo iniciatyvinės grupės narys ir drauge
------------
157 LSSR KGBA. Baudž. b. Nr. 108. (Arch. Nr. P - 16577 - U.) T. 9. L. 235, 236.
158 Ten pat. T. 9. L. 209.
317

su kitais jos nariais pasirašė daug kreipimųsi: dėl Varšuvos sutarties valstybių kariuomenės įvedimo į Čekoslovakiją 1968 m., "Atvirą laišką" ir kreipimąsi į SNO generalinį sekretorių dėl Bukovskio arešto, dėl Jakiro ir Krasino teismo proceso, dėl Solženicyno ištrėmimo iš SSRS, dėl Krymo totorių ir kt. Šie kreipimaisi buvo adresuoti tarptautinėms organizacijoms: SNO, Žmogaus teisių gynimo lygai, Tarptautiniam žmogaus teisių gynimo komitetui ir kt. Parengė ir pasirašė laišką Penktajam tarptautiniam pasauliniam psichiatrų kongresui. S. Kovaliovas aktyviai prisidėjo prie politinių kalinių SSR Sąjungoje gynimo. 1974 m. kartu su T. Velikanova ir T. Chodorovič atnaujino 1972 m. nutraukto leidinio "Einamųjų įvykių kronika" leidybą ir platinimą šalies viduje bei užsienyje. Šiame leidinyje buvo rašoma apie nuteistųjų kalinimo sąlygas bei disidentų "gydymą" psichiatrinėse ligoninėse; publikuojami sovietinę tikrovę demaskuojantys laiškai ir pareiškimai. Drauge su T. Velikanova ir T. Chodorovič ne tik perduodavo į užsienį "Einamųjų įvykių kronikos" (ir "LKB Kronikos") numerius, bet su JAV leidžiamo "Teisių gynimo SSR Sąjungoje kronika" leidėjais susitarė, kad jie ten leis ir "Einamųjų įvykių kroniką". KGB rašo, kad (iki S. Kovaliovo arešto) į JAV buvo perduoti ir ten išleisti 7 maskviškių "Kronikos" numeriai, "kurie buvo aktyviai panaudojami buržuazinėje reakcinėje spaudoje ir radijo laidose, taip pat panaudojami antitarybinių organizacijų priešiškais Tarybų valstybei tikslais " 160). Be abejo, žmogaus teisių pažeidimo demaskavimas buvo didelis smūgis SSRS prestižui pasaulyje ir jos klastingai propagandai užsienyje. Kaip matyti iš S. Kovaliovui inkriminuojamų konkrečių "nusikaltimų", veikla, susijusi su "LKB Kronika", buvo tik smulki dalelė jo plačioje žmogaus teisių gynimo veikloje. Ir nors S. Kovaliovas tardomas nieko neišdavė ir kaltas neprisipažino, jo kaltinamoji išvada buvo grindžiama tuo, jog bute ir darbovietėje rastoji medžiaga atitiko "Einamųjų įvykių kronikoje" skelbtą informaciją bei rastos jo rašytos pastabos kai kuriuose dokumentuose. Kaltinimas dėl "Einamųjų įvykių kronikos" per-
-------
160 Ten pat. T. 9. L. 209-212.
318

Tatjana Velikanova

davimo į užsienį grindžiamas S. Kovaliovo, T. Velikanovos ir T. Chodorovič 1974 m. gegužės 7 d. pareiškimu dėl jų pasiryžimo platinti "Kroniką", taip pat faktu, kad "Kronikos" 28-34 numeriai buvo išleisti leidyklos "Kronika - press" Niujorke. S. Kovaliovas buvo kaltinamas ir už trijų "LKB Kronikos" numerių laikymą bei jų informacijos publikavimą "Einamųjų įvykių kronikoje".

    1975 m. gruodžio 9-12 d. LSSR Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų kolegija nagrinėjo S. Kovaliovo bylą. Teismo kolegijos pirmininkas buvo LSSR Aukščiausiojo teismo pirmininko pavaduotojas M. Ignotas; liaudies tarėjai - L. Didžiulienė ir B. Terešina; sekretorė - L. Savickaja ir prokuroras - J. Bakučionis. Kadangi jo bylą ginti maskviečiams advokatams S. Kalistratovui ir D. Kaminskajai nebuvo leista, tad teismas paskyrė savo advokatą, bet S. Kovaliovas jo atsisakė.

    Kaip ir kitų disidentų teismai, S. Kovaliovo teismo "atviras" posėdis vyko pagal iš anksto KGB kabinetuose surežisuotą scenarijų: teismo eigą saugojo ne tik eiliniai kagėbistai ir milicininkai, bet ir KGB pulkininkai Kruglovas, Baltinas ir Česnavičius. Į teismo salę buvo leidžiamas tik "partinis ir tarybinis aktyvas". Dauguma pakviestų liudytojų buvo, be abejo, KGB agentai ar "patikimi asmenys", o S. Kovaliovą ginantys liudytojai jau antrąją teismo dieną iš salės buvo pašalinti. Nepaisant to, į Vilnių buvo atvykę S. Kovaliovo bendražygiai A. Sacharovas, V. Turčinas, J. Orlovas ir kt. (T. Velikanova, T. Chodorovič ir M. Landą, bandžiusius vykti į Vilnių, KGB sulaikė dar Maskvoje.) KGB buvo sulaikyti ir A. Terleckas, V. Petkus ir V. Smolkinas, išsiruošę Vilniuje sutikti A. Sacharovą ir kitus atvykstančiuosius. Nors A. Sacharovas bei kiti S. Kovaliovo bendražygiai į teismo salę
319
nebuvo įleisti, tačiau jų buvimas Vilniuje tomis dienomis, be abejo, stiprino S. Kovaliovo dvasią. Po teismo nuosprendžio akademikas A. Sacharovas pribėgo prie "varno" (kalėjimo mašinos), ėmė belsti į jį kumščiu ir šaukti: "Bravo, Serioža!"

    Kas yra S. Kovaliovas Lietuvai, žinojo kai kurie "LKB Kronikos" bendradarbiai ir patriotai: jie taip pat gausiai susirinko į teismo rūmus ir bandė patekti į salę. Šiaulietį M. Jurevičių kagėbistai sulaikė prie teismo rūmų ir išsiuntė į Šiaulius, o V. Jaugelis už bandymą įeiti į teismo salę buvo sumuštas ir nuteistas 15 parų arešto už chuliganizmą 161).

    Kovaliovas griežtai reikalavo teismo laikytis Baudžiamojo proceso kodekso, o reikalavimų neįvykdžius jis atsisakė toliau dalyvauti teismo procese ir buvo išvestas iš salės. Išvedamas iš salės S. Kovaliovas, kreipdamasis į pirmame suole sėdėjusius liudytojus, pasakė: "Mano visa meilė jums ir tiems, kurie už durų ir Maskvoje! Karšti sveikinimai Andrejui Dmitrijevičiui (Sacharovui)!" Toliau byla buvo nagrinėjama be jo.

    Prokuroro J. Bakučionio siūlymu 1975 m. gruodžio 12 d. buvo paskelbtas S. Kovaliovui toks nuosprendis: už nusikaltimą, numatytą RSFSR BK 70 str. I dalyje, jam skiriama bausmė - 7 metai griežto režimo lagerio ir 3 metai tremties. Nuosprendis, kaip paprastai tokiais atvejais, galutinis, kasacine tvarka neskundžiamas ir neprotestuojamas 162).

    Taip buvo susidorota dar su vienu ne tik "LKB Kronikos" talkininku, bet ir vienu iš žymiausių žmogaus teisių gynėju SSR Sąjungoje.

    Kitas reikšmingas teismo procesas įvyko 1977 m. Pagal KGB tiriamą baudžiamąją bylą Nr. 345 1976 m. spalio 20 d. buvo sulaikyti Vladas Lapienis ir Jonas Kastytis Matulionis. Abu juos KGB užklupo J. K. Matulionio bute Vilniuje tuo metu, kai jie koregavo "LKB Kronikos" 24 numerio mašinraščio kopijas 163). Tą pačią dieną kratos buvo atliktos pa-
-----------
161 Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika. Chicago, 1976. T. 3. P. 271-284.
162 LSSR KGBA. Baudž. b. Nr. 108. (Arch. Nr. P - 16577 - LJ.) T. 9. L. 214-234.
163 LSSR KGBA. Baudž. b. Nr. 345. (Arch. Nr. 47707/3.) T. 1. L. 14. T. 2. L. 1.
320

nevėžietės Onos Pranckūnaitės darbovietėje ir bute. Kratų metu buvo paimta daug religinio turinio literatūros, rašomosios mašinėlės, ERA aparatas, tačiau pati Ona Pranc-kūnaitė buvo suimta ne iš karto, o 1977 m. sausio 17 d. 164)

   
V. Lapienis KGB buvo sekamas jau seniai: dar 1973 m. lapkričio 20 d. (kai buvo suimti P. Plumpa, P. Petronis ir kiti) jo bute taip pat buvo atlikta krata, kurios metu rasti keli "LKB Kronikos" egzemplioriai bei kita nelegali literatūra. Po to jis ne kartą buvo tardomas, iš kur gavęs "Kroniką" ir kitą literatūrą, tačiau konkrečios jį kaltinančios medžiagos nepavyko gauti 165). V. Lapienis, protestuodamas prieš kagėbistų savivalę bei tikinčiųjų diskriminavimą, 1974 -1976 m. parašė ne vieną pareiškimą sovietinės valdžios institucijoms. Informacija apie atliktą kratą ir jo pareiškimas buvo skelbiami "LKB Kronikoje". Tai davė pagrindą įtarti (o ir KGB operatyviniai duomenys, be abejo, liudijo), jog V. Lapienis bendradarbiauja su "Kronikos" leidėjais. 1976 m. spalio 29 d. V. Lapieniui ir J. K. Matulioniui pereiškiamas kaltinimas nusikaltimu, numatytu LSSR BK 68 str. I d. 166) 1977 m. sausio 28 d. O. Pranckūnaitei taip pat pareikštas kaltinimas tuo pačiu nusikaltimu, numatytu LSSR BK 68 str. I d., nes ji "siekdama susilpninti Tarybų valdžią, rašomosiomis mašinėlėmis padaugino ir išplatino antitarybinio turinio leidinio "LKB Kronika" 13, 14, 15, 17, 19 ir 20 numerius" 167). Tiesa, vėliau - J. K. Matulioniui 1977 m. gegužės 17 d., O. Pranckūnaitei gegužės 18 d. - jų veikla perkvalifikuota į švelnesnį BK 199 1 str., o V. Lapieniui paliktas kaltinimas pagal BK 68 str. I d. Tai buvo KGB atpildas už jo nepalaužiamumą arba, kagėbistų kalba kalbant, už jo pavojingumą. Mat jis "LKB Kronikoje" 8, 11, 15, 23 numeriuose išspausdintais savo pareiškimais LSSR prokurorui, SSRS generaliniam prokurorui, KGB pirmininkui ir net SSKP generaliniam sekretoriui L. Brežnevui aiškiai išdėstė tiesą apie sovietinės valdžios vykdomą tikinčiųjų diskriminavimą, o tai KGB
--------
164 Ten pat. T. 2. L. 208, 217-226.
165 Ten pat T. 1. L. 102.
166 Ten pat. T. 1. L. 177 ir T. 2. L. 125.
167 Ten pat T. 2. L. 317.
321

terminologija reiškė "tarybinės valstybinės ir visuomeninės santvarkos šmeižimą ". V. Lapienio veikla kagėbistams atrodė itin pavojinga dėl to, kad "LKB Kronikoje" publikuojami jo pareiškimai "patekdavo į kapitalistines valstybes, kur buvo plačiai panaudojami šmeižto kompanijai prieš Tarybų Sąjungą spaudoje ir per radiją ". V. Lapienio kaltę ir jo antisovietinę nuostatą, tardytojo nuomone, liudijo ir tai, jog, "vadovaudamasis buvusių pas jį "Patarimų, kaip laikytis tardymo metu " nuorodomis, jis demonstratyviai nedalyvavo parengtiniame tardyme arba bandė jį panaudoti savo antitarybinėms bei ideologiškai žalingoms idėjoms skleisti". Be abejo, tardytoją erzino V. Lapienio atsisakymas duoti parodymus, neprisipažinimas kaltu, reikalavimas suteikti jam galimybę pasinaudoti Visuotine žmogaus teisių deklaracija (kurią buvo pasirašiusi ir SSRS) bei kitais žmogaus teises deklaruojančiais tarptautiniais dokumentais 168).
V. Lapienio, J. K. Matulionio ir O. Pranckūnaitės byla buvo nagrinėjama LSSR Aukščiausiajame teisme 1977 m. liepos 20, 22 ir 25 d. Kaip paprastai "atviro " teismo diena nuo visuomenės buvo labai slepiama, todėl dalyvaujančiųjų bendražygių buvo nedaug, o ir tiems, kurie atvykdavo, visaip

Vladas Lapienis Ses. Ona Pranckūnaitė
------------
168 Ten pat. T. 2. L. 204, 359; T. 9. L. 74, 75, 83, 90.
322

trukdoma patekti į salę. Liepos 25 d. buvo paskelbtas nuosprendis: V. Lapieniui - 3 metai griežto režimo lagerio ir 2 metai tremties; J. K. Matulioniui - 2 metai laisvės atėmimo lygtinai (t. y. bausmės vykdymą atidedant) ir O. Pranckūnaitei - 2 metai bendrojo režimo lagerio 169). V. Lapienis teisme tarė įspūdingą paskutinį žodį, kurį pradėjo taip: "Neapkenčiu neteisybės, melo, klastos ir apgaulės, taip pat prievartavimų ". Toliau V. Lapienis kalbėjo: "Be pareigų valstybei, aš, kaip katalikas, turiu pareigų religijai ir Bažnyčiai, įpareigojančių mano sąžinę. Ginti tikinčiųjų ir Bažnyčios teises yra ne politika, o kiekvieno kataliko šventa pareiga /.../Būti nuteistam už savo pareigų ėjimą man ne tik ne gėda, o garbė. Aš atsistoju šalia Amžinosios Tiesos, kuri skelbia: "Palaiminti, kurie persekiojami dėl teisybės: jų yra dangaus karalystė. Palaiminti jūs, kai dėl manęs jus niekina ir persekioja bei meluodami visaip šmeižia "(Mt 5,10-1 l) 170).

    Vladui Lapieniui tuomet jau buvo per septyniasdešimt.

    Siekiant likviduoti "LKB Kroniką", daugybė kratų buvo atlikta 1980 m. žiemą ir pavasarį. Ypač daug kratų atlikta 1980 m. balandžio 17 ir 18 d. Tuomet Kybartuose buvo areštuota ses. Genovaitė Navickaitė, o Bagotoje - ses. Ona Vitkauskaitė. 1980 m. pradžioje taip pat buvo suimti Kaišiadorių vargoninkas brolis Anastazas Janulis S į ir biršto-nietis Povilas Buzas. Jiems visiems keturiems buvo iškeltos baudžiamosios bylos, kaltinant "LKB Kronikos" ir kitos nelegalios spaudos platinimu. 1980 m. lapkričio 24 d. LSSR Aukščiausiojo teismo išvažiuojamoji sesija Kaišiadoryse pradėjo nagrinėti A. Janulio SJ ir P. Buzo bylą. Teisiamieji buvo kaltinami dauginę ir platinę "LKB Kroniką", "Aušrą", "Rūpintojėlį", "Lietuvos archyvą". Teismas A. Januliui SJ skyrė trejus su puse metų, o P. Bužui - pusantrų metų griežtojo režimo lagerio. "LKB Kronikos" 46-ajame numeryje buvo rašoma: "Anastazas Janulis kaltas neprisipažino ir atsisakė teismui duoti parodymus, iš kur gaudavęs leidinius ir kam juos atiduodavęs: šitai padaryti neleidžianti jo krikščioniška
---------
169 Ten pat. T. 9. L. 198-199.
170 Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika. Chicago. T. 4. P. 324-332.
323

Ses. Gema Jadvyga Slanelytė          Ses. Ona Vitkauskaitė

sąžinė". Tai buvo jo antroji kelionė į sovietinius lagerius: pirmą kartą dešimčiai metų jis buvo nuteistas už patriotinius eilėraščius dar 1949 metais. Šįkart jis jau buvo perkopęs 63 metus. Tačiau grįžęs iš lagerio jis tesėjo teisme pasakytus žodžius, jog ir atlikęs jam skirtą bausmę nesiliaus kovojęs, tik gal ieškos kitų būdų. Grįžęs vėl atnaujino ryšius su pogrindinės spaudos platintojais, vėl teikė informaciją "Kronikai" ir kitiems leidiniams. Sulaukęs Atgimimo, jis šalia kitų savo ordino brolių atgulė Šiluvos kalnelyje 171).

    Tuo pačiu metu, kai vyko teismas Kaišiadoryse, Vilniuje Aukščiausiasis teismas nagrinėjo seselių G. Navickaitės ir O. Vitkauskaitės bylą. Jos, kaip minėta, taip pat buvo apkaltintos "LKB Kronikos" dauginimu ir platinimu, taigi ir "tarybinės valstybinės ir visuomeninės santvarkos šmeižimu ". G. Navickaitei buvo paskirta dvejų metų, o O. Vitkauskaitei - pusantrų metų laisvės atėmimo bausmė 172).

    KGB agentūrinių operatyvinių priemonių būdu sužinojus, kad kai kurie asmenys bendradarbiauja "LKB Kronikos" leidyboje, vėliau jiems oficialiai būdavo inkriminuojami ir
-------
171 Irena Skomskienė. Duoti ir neskaičiuoti// Lietuvos aidas. 1992. 06 06.
172 Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika. Chicago. T. 6. P. 341.
324


Ses. Genovaitė Navickaitė

kiti nusikaltimai. Sunku pasakyti, kodėl toliau nebuvo viešinami dorojimosi su "LKB Kronika" procesai: gal nenoras tokiu būdu pasauliui parodyti jos vaidmens reikšmingumo, gal kiti sumetimai, tačiau aišku, kad tai buvo ne KGB tikslų, o tik taktikos kaita. Todėl 9-ojo dešimtmečio pradžioje už tokius "nusikaltimus" buvo nuteista seselė Gema Jadvyga Stanelytė (3 metams bendrojo režimo lagerio), Lietuvos Helsinkio grupės nariai Mečislovas Jurevičius ir Vytautas Vaičiūnas. Tuomet pradėta praktikuoti neteisiniai susidorojimai su "kunigais - reakcionieriais": kun. B. Laurinavičius - nužudytas 1981 m., kun. J. Zdebskis 1980 m. nudegintas cheminėmis medžiagomis, o vėliau (1986 m.) įtartinomis aplinkybėmis žuvo autoavarijoje; nužudyti kunigai L. Šapoka ir L. Mažeika; Griškabūdyje, Kulautuvoje, Karmėlavoje kunigai žiauriai kankinti... Reikia manyti, kad šių savo darbų pėdsakus KGB stropiai užtrynė, tačiau vienintelė išlikusi kunigų sekimo operatyvinė byla (DOR Nr. 242) leidžia manyti, jog visi šie susidorojimai buvo suplanuoti KGB kabinetuose kaip ir kun. J. Zdebskio nudeginimas cheminėmis medžiagomis 1980 m. spalio 3 d., nors oficialiuose Lazdijų prokuratūros dokumentuose rašoma, jog toks atvejis jiems nežinomas. Tačiau šios bylos (DOR Nr. 242) dokumentuose KGB patvirtina, kad tai buvo ilgai ir kruopščiai jų organizuotas darbas, pasitelkiant net Maskvos KGB specialistus.

    1983 m. teisminiu būdu buvo susidorota su Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto nariais kunigais Alfonsu Svarinsku ir ne tik komiteto nariu, bet ir "LKB Kronikos" vyriausiuoju redaktoriumi Sigitu Tamkevičiumi.

    Paskutiniai reikšmingesni disidentų teisminiai procesai Lietuvoje vyko 1985 metais. Tų metų sausio 17-18 d. Vilniuje
325

Romas Žemaitis, sugrįžęs iš kalėjimo, tarp bendraminčių

buvo nuteistas kunigas Jonas Kastytis Matulionis (antrą kartą) ir Romas Žemaitis, kaip ypač gynęs tardymų metu areštuotą savo kleboną kun. Sigitą Tamkevičių, neneigęs, jog skaitęs "LKB Kroniką" ir aktyviai dalyvavęs Vėlinių procesijoje. Šis 18 metų jaunuolis tvirtai laikėsi ne tik teismo metu, bet ištvėrė nepalūžęs 2 metus kalėjime. Tai buvo ypatingos dvasios jaunas žmogus, kurio niekas net nerengė tokiai skaudžiai gyvenimo pamokai. Formalus kaltinimas - Vėlinių procesijos organizavimas Kybartuose. Už šį "nusikaltimą" kun. J. K. Matulioniui paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, o R. Žemaičiui - dvejų metų.

 Kun. J. K. Matulionis

    Tai buvo tik formalus kaltinimas. Kaip minėta, J. K. Matulionis KGB akiratyje buvojau nuo 1977 m., kai buvo teisiamas už "LKB Kronikos" dauginimą ir platinimą. Be to, J. K. Matulionis buvo baigęs pogrindinę Kunigų seminariją ir be valdžios oficialaus registravimo nuo 1982 m. ėjo Kybartų parapijos vikaro pareigas bei aktyviai kovojo
326

prieš Bažnyčios teisių varžymus. Todėl, norėdami izoliuoti neparankų kunigą ir "pamokyti" kitus dvasininkus, radę pretekstą saugumiečiai su juo susidorojo. Tai patvirtina ir tas faktas, kad tų pačių metų birželio 19 d. po amnestijos pirma laiko paleidus kun. J. K. Matulionį iš lagerio, po savaitės jis buvo vėl areštuotas ir be teismo sprendimo išvežtas į Novoorlovsko lagerį atlikti likusios bausmės 173).

J. K. Matulionis1985 m. kovo 28 d. LSSR Aukščiausiasis teismas "už šmeižtiškos literatūros" gaminimą ir platinimą 4 metams Gulago ir 2 metams tremties antrą kartą nuteisė 79-erių metų Vladą Lapienį. Vladas Lapienis buvo suimtas 1984 m. vasario 13 d., atlikus kratą J. Puodžiuko sodo namelyje šalia Vilniaus ir išlaikytas KGB tardymo izoliatoriuje iki vasario 28 d., o po to paleistas. Atlikus kratą O. Dranginytės bute (Kaune), 1985 m. sausio 4 d. jis buvo vėl areštuotas. KGB nustatė, kad sode ir Kaune jis rašomąja mašinėle spausdino "Tarybinio kalinio memuarus". Kratų metu J. Puodžiuko sode ir O. Dranginytės bute buvo rasta daug pogrindinės literatūros: "LKB Kronikos" 10, 38, 46 numeriai, "Einamųjų įvykių kronikos" (rusų k.) 36 numeris, knygos "Asmenybė ir tautinis sąmoningumas", "Lietuvių archyvas" I(VI) tomas, brošiūra "Arkivyskupas Mečislovas Reinys", J. Girniaus "Lietuviškojo charakterio problemos" ir kt. Be to, Vilniaus mieste jis laikęs ir nešiojęs "LKB Kronikos" Nr. 57, 58, 59 ir 60, "Lietuvos ateities" 6 numerius, "Gulago dantračiai triuškina AT", "Belgrado konferencija" ir daug kitos rezistencinės literatūros. Kaune nešiojosi "LKB Kronikos" 62 ir 63 numerius, "Lietuvos ateities" 8 numerį ir "Aušros" 42 numerį. KGB nustatė, kad "Tarybinio kalinio memuarai" - tai jo paties atsiminimai, kuriuos jis spausdino ir davė kitiems skaityti. Rašysenos ekspertizė nustatė, kad ir "Gulago dantračiai triuškina AT" bei "Belgrado konferencija", paimti kratos metu jo bute, taip pat rašyti jo.

J. K. Matulionis1985 m. vasario 28 d. kaltinamojoje išvadoje buvo rašoma: "Siekdamas susilpninti Tarybų valdžią jis (V. Lapienis)
----------
173 LSSR KGBA. Baudž. b. Nr. 345. (Arch. Nr. 47707/3.) T. 9. L. 337, 433, 434.
327

gamino, platino ir laikė platinimo tikslu šmeižiančią literatūrą". Jis buvo teisiamas LSSR Aukščiausiajame teisme. Teismo posėdžiui pirmininkavo J. Riepsas, o liaudies tarėjai buvo A. Grigalavičienė ir A. Gudelevičius. Kaip paprastai, nuosprendis buvo galutinis, kasacine tvarka neskundžiamas ir neprotestuojamas. V. Lapienis ir šį kartą pasakė įspūdingą paskutinį žodį, kuriame, remdamasis SSRS Konstitucija, Visuotine žmogaus teisių deklaracija ir 1975 m. SSRS pasirašytu Helsinkio susitarimo Baigiamuoju aktu, tapo sovietinės santvarkos ir jos teisėsaugos sistemos kaltintoju.

    Jis pareiškė, jaučiąs ne gėdą, o garbę, jog parašė savo - kalinio - memuarus, kad skaitė "LKB Kroniką", "Lietuvos ateitį", J. Girniaus "Žmogų be Dievo", nes dabar jis kaip katalikas jaučiasi sąžiningai atlikęs savo pareigą. Kalbą baigė anuomet pranašingais ir reziumuojančiais visą mūsų tautos kančių prasmę žodžiais: "Šitos aukos ne veltui. Tai būsimosios laisvės grūdas, kritęs į mūsų tėvų ir protėvių krauju apšlakstytą, ašaromis aplaistytą žemę /.../ Omnia vincent veritas -viską nugali teisybė" 174). Tai buvo žodžiai žmogaus, kuris įkūnijo žudytos, bet gyvos išlikusios tautos tikėjimą ir viltį, kad ateis diena, kai nukris vergijos retežiai. Tik dar niekas netikėjo, kad taip greitai... Taigi ne propagandinis patosas, bet gilus tikėjimas Tėvyne padiktavo šiuos žodžius.

    Paminėtinas ir visai netoli atgimimo laikų Algirdo Patacko areštas. Jis buvo suimtas 1986 m. liepos 29 d. ir taip pat buvo apkaltintas "šmeižikiškos" pogrindžio literatūros gaminimu bei platinimu, paskaitų baltų kultūros ir religijos klausimais organizavimu, informacijos apie "buržuazinius nacionalistus" rinkimu, susitikimo su buvusiu politiniu kaliniu Petru Plumpa organizavimu savo bute bei kitais "nusikaltimais". Tiriant A. Patacko baudžiamąją bylą, jis buvo kvostas apie 100 kartų, tačiau staiga bylos pasisuko netikėta kryptimi: likus savaitei iki teismo, 1987 m. vasario 04 d. A. Patackas paleistas iš Vilniaus KGB tardymo izoliatoriaus. Rezistentų teisminių procesų "specialistas" prokuroras J. Bakučionis paleidimą taip motyvavo: "Ryšium su pasikeitusiomis politi-
----------
174. Ten pat. T. 9. L. 14-24.
328

nėmis sąlygomis Tarybų Sąjungoje Algirdas Patackas nėra kenksmingas visuomenei"" 175). Taigi "ryšium su pasikeitusiomis politinėmis sąlygomis " KGB jau nebegalėjo taip kaip anksčiau dorotis su režimui nepalankiais asmenimis. Ir nors po 1987 m. rugpjūčio 23 d. Vilniuje prie A. Mickevičiaus paminklo įvykusio mitingo, kuriame buvo viešai pagarsintas ir pasmerktas 1939 m. Molotovo - Ribentropo paktas, aktyvūs jo dalyviai R. Grigas, kun. R. Puzonas ir ses. N. Sadūnaitė buvo terorizuojami ir bauginami nužudymu, tačiau daugiau jokių politinių teisminių procesų nebebuvo keliama.

    Bet tai nereiškė, kad KGB pasidavė ir nuleido rankas: tik keitė taktiką - tikėjosi bauginimais, šmeižtais ir kompromitacijomis dar sustabdyti neįtikėtinai greitai kylančią atgimimo bangą.

Lietuvos genocido aukų muziejaus fonduose prie "LKB Kronikos" Nr. 73 (kurį ranka rašytą atėmė iš ses. N. Sadūnaitės ir B. Vazgelavičiūtės, o leidėjams teko jį iš naujo atkurti) yra prisegtas H. Vaigausko rašytas raštelis: "Kronikos leidėja Sadūnaitė - Klimaičiui iš savo pozicijų traktuoja Patacko, Terlecko, Dambrausko ir kitų paleidimą. Stengiasi parodyti, kad jie nedarė jokių nuolaidų, nesižemino, neprašė malonės. Gal reikėtų, suradus patogią progą, plačiau pakalbėti šiuo reikalu, pacituoti kai kurių paleistųjų pasižadėjimus" 176). Taigi, kaip matyti, 1987 m. KGB ruošėsi ir toliau kovoti su disidentais seniai išbandytais, taip pat naujais metodais: klasta, šmeižtais, kompromitavimais. Jeigu būtų išmušusi jų pergalės valanda Maskvoje, be abejo, disidentai ir sąjūdžio aktyvistai (žinoma, ne jų infiltruotieji) būtų vėl sausakimšai užpildę suremontuotas KGB rūsių kameras. Laimė, pergalę šventė ne jie.
---------
175 Ten pat. T. 9. L. 327-328.
176 Lietuvos genocido aukų muziejaus fondai. "LKB Kronikos" saugojimo dėžės Nr. 390-394. (1996 m.)
329

2.6. PASKUTINĖ "LKB KRONIKOS"
BAUDŽIAMOJI BYLA

    Buvusio LSSR KGB archyve yra išlikusi dėl "LKB Kronikos" (o podraug ir kitų pogrindžio veikalų bei dokumentų) pradėta ir nebaigta 9 tomų baudžiamoji byla Nr. 09-2-008-87. Visą jos medžiagą sukomplektavo KGB majoras A. Vidzėnas. Byla pavadinta "Dėl nelegalaus šmeižtiško turinio leidinio "LKB Kronika " gaminimo ir platinimo faktų ". Beje, tai ne visiškai naujai pradėta byla, o tik išskirta iš kitos tirtos baudžiamosios bylos. (Buvo praktikuojama iš tiriamos bylos dalį medžiagos išskirti ir tirti atskirai, tuo būdu vieniems ar kitiems asmenims pagreitinti bylos baigimą ir juos perduoti teismui.)

    Nėra abejonės, kad po kun. Alfonso Svarinsko ir kun. Sigito Tamkevičiaus areštų, kada "Kronika" sėkmingai ir reguliariai toliau ėjo, KGB pradėjo ne vieną naują operatyvinę bylą. Deja, archyve jų nėra; išlikusi tik ši baudžiamoji byla.

    Šios baudžiamosios bylos pirmuosiuose trijuose lapuose surašyta LSSR prokuroro vyr. padėjėjo vyr. justicijos patarėjo J. Bakučionio 1987 m. gegužės 29 d. nutartis, kurioje pirmiausia nusakoma, kodėl pradėta ankstesnioji baudžiamoji byla Nr. 09-2-012-86 (iš kurios išskiriama ši). Rašoma, kad dar 1986 m. gegužės 8 d. LSSR prokuroras pradėjo baudžiamąją bylą "dėl šmeižtiško, žeminančio tarybinę valstybę ir visuomeninę santvarką turinio literatūros gaminimo faktų Vilkaviškio mieste" 177). O pretekstas šiai bylai pradėti buvo vilkaviškiečių Kelmelių "įtarimas vagyste". Mat iš Vilkaviškio miesto spaudos kiosko Nr. 4 esą buvo pagrobta cigarečių, filatelijos albumų, pašto ženklų ir vokų. Esą dėl to 1986 m. balandžio 25 d. Antano ir Danos Kelmelių bute (Vilkaviškis, Statybininkų g. 4-3) buvo atlikta krata. Bet vietoj cigarečių ir vokų rasta "LKB Kronikos" 62 numeris, įrišti rankraščiai, "Skausmo pėdos", "Mažoji kankinė", "Kalėjimo gėlės", Rasūno "Benamės svajos", "Aušra" 47(87)
----------
177 LSSR KGBA. Baudž. b. Nr. 09-2-008-87. T. 1. L. 1.
330

numeris, periodinis leidinys jaunimui "Lietuvos ateitis" 5 numeris, draminis montažas "Kražių skerdynės" (1893 m.), Skraidūno "Iš dūžtančios galeros", "Kelias Lietuvon", "Vilties properša", mašinraštinis kun. Sigito Tamkevičiaus "Dvasinis testamentas", laiškai, atvirukas iš Kazachijos Čimkento srities, Badamo (Roberto Grigo), kun. A. Svarinsko ir kun. S. Tamkevičiaus nuotraukos, leidiniams įrišti reikalinga viela ir įrankiai, daug popieriaus, kalkės ir kt. Iš viso paimta 71 daiktas (kai kurių po daug egzempliorių). A. Kelmelį ir D. Kelmelienę tardė KGB majorai R. Rainys ir V. Pilelis. D. Kelmelienė teigė, kad visus tuos paliktus daiktus pas juos atvežė ir paliko kun. J. Zdebskis. Buvo žadėjęs pasiimti, bet 1986 m. vasario 5 d. autoavarijoje žuvo. (KGB turėjo sulaikę 1986 02 07 ir 1986 02 19 D. Kelmelienės laiškus tremtyje esančiam A. Terleckui. Šiuose laiškuose ji rašė, kad suorganizavus autoavariją kun. J. Zdebskį nužudė KGB. Kaip ji rašo, be kitų traumų, jo galvoje buvo šautinė žaizda, kur kulka iš kaktos išėjusi per smilkinį.)

    Antrasis impulsas šiai bylai buvo 1986 m. lapkričio 30 d. medžioklės metu (gal specialiai surengtos?) Lazdijų rajono Menciškės ir Jančiulių kaimų sandūroje, apie pusę kilometro

Ginto Sakavičiaus pažyma pasui gauti. (Iš KGB archyvo)
331

nuo Sakavičių sodybos krūmuose rasti du polietileniniai maišai, kuriuose buvo "LKB Kronikos" 19, 34, 36, 48, 58, 61, 62, 65, 70, 71 numeriai, "Aušros" 1, 17, 24, 32 ir 42 numeriai bei rašomoji mašinėlė "Erika" 178). Maišus aptikęs medžiotojas Juozas Maslauskas, kuris apie tai pranešęs drauge medžiojusiam VAI 179) Lazdijų rajono vyr. autoinspektoriui V. Puodžiūnui, o šis, matyt, "kur reikia". Greitai pasirodė KGB Lazdijų rajono poskyrio darbuotojas Juozas Gylys ir, viską susikrovęs į savo "Žigulius", nugabeno į KGB būstinę. KGB Lazdijų rajono poskyrio viršininko Z. Galiausko raštas apie rastą laimikį nedelsiant pasiekė savo šefus Vilniuje ir LSSR prokurorą J. Bakučionį.

    Sakavičių "medžioklė" prasidėjo, matyt, anksčiau (tikriausiai turint duomenų, įgytų operatyviniu būdu ir per šnipus). Kaip rašoma 1986 m. gruodžio 12 d. KGB ypatingai svarbių bylų (YSB) vyr. tardytojo pulkininko Liniausko atliktoje Ginto Sakavičiaus apklausoje, dar 1986 m. lapkričio 29 d. apie 22 vai. 30 min. Alytaus autoinspektorius vyr. leitenantas Pikūnas sulaikė jo automašiną VAZ - 2106 (Nr. U-1531-LI) ir drauge su inspektoriumi R. Aleksandravičiumi 30 d. apie 0 vai. 30 min. joje atliko kratą 180). (KGB dažnai naudodavosi milicijos, VAI ir kitų įstaigų paslaugomis.) Automobilyje rasta rašomoji mašinėlė "Unis tbm de LUXE". Be to, knyga "Dievas ir žmogus", kalkės, popieriaus lapų ir kt. Kratoje dalyvavo ir vyr. operatyvinis įgaliotinis R. Dubinskas. Toliau viskas vyko pagal įprastą scenarijų: paimti daiktai keliavo į Vilniaus KGB, čia tardymo skyriaus YSB vyr. tardytojas pulk. V. Liniauskas atliko oficialią daiktų apžiūrą, dalyvaujant, matyt, jų etatiniams kviestiniams (nes tie patys kartojasi ir kitose apžiūrose) Aurelijai Augutytei ir Inarai Maceržinskajai, surašė protokolą, po to - dokumentų ekspertizė (rasta Vytauto Sakavičiaus pirštų antspaudų), o tada - tardymai. Be minėtos apklausos, Gintas Sakavičius vėl tardomas 1987 m. vasario 19 dieną, o Vytautas - 1987 m. sausio 30 d. ir 1987 m. vasario 19 d. Abu broliai (dvyniai, dabar abu kunigai)
--------
178 Ten pat. T.l. L. 1.
179 VAI - Valstybinė automobilių inspekcija.
180 Ten pat. T. 1. L. 29-33.
332

tardymus atlaikė dorai ir nieko neišdavė. Buvo tardoma ir jų motina.

    Prie šios bylos yra daug kratos metu namuose paimtų daiktų (net viena vilnonė megzta kojinė). Po to eina "medžiotojų" ir kitų radusiųjų pasiaiškinimai, radinių vietos tiksli schema ir t. t. Nors ekspertizė patvirtino, kad ant "LKB Kronikos" ir kitų leidinių lapų yra Ginto ir Vytauto Sakavičių pirštų atspaudų, jie ir toliau viską neigė. Tiek šių, tiek kitų šioje byloje tardomų asmenų laikysenoje jaučiama jų pogrindžio darbo patirtis, parodymų reikšmės teisinis suvokimas ir pasiryžimas neišduoti kitų.

    Dar vienas postūmis pradėti šią bylą - tai, kad 1987 m. kovo 6 d. kratos metu pas ses. Birutę Briliūtę rasta "LKB Kronikos" 73 numerio rankraščiai ir mašinraščiai. Sis numeris dar buvo tik redaguojamas 181). Tą pačią dieną Kybartuose kratos atliktos ir pas seseris O. Šarakauskaitę, B. Mališkaitę ir O. Kavaliauskaitę. Be "Kronikos", rasta 2 egz. įrišto mašinraščio "R. G. Rekrūto atsiminimai. Lietuva - Kazachstanas - Lietuva, 1982 - 1984 m."

    1987 m. balandžio 1 d. atlikta krata ir ses. A. Jakuntavičiūtės bute (Vilniuje). Čia rasta ir seniai nuo KGB besislapstanti ses. N. Sadūnaitė.

    Trumpai suvienijęs argumentus, dėl kurių pradėta ši baudžiamoji byla Nr. 09-2-012-86 (vadinasi, byla buvo pradėta 1986 m.), J. Bakučionis toliau rašo: "Parengtinio tardymo eigoje yra surinkti įrodymai, kad Širvintų rajono, Kiauklių bažnyčios zakristijonas paruošė šmeižtiško turinio paskvilį "Rekrūto atsiminimai", tokio pat turinio rinkinius "Benamės svajos", "Kelias Lietuvon" ir "Iš dūžtančios galeros". Šie kūriniai platinami Lietuvos TSR. Atskiros "Rekrūto atsiminimai " dalys, taip pat informacijos, dėl kurių paruošimo pagrįstai įtariamas R. Grigas, yra talpinamos "LKB Kronikoje " 182).

    Nutariau:

    "1. Baudžiamąją bylą dėl nelegalaus šmeižtiško turimo leidinio "LKB Kronika" gaminimo ir platinimo faktų, t. y. dėl nusikaltimo, numatyto LSSR BK 199 1 str. padarymo,
--------
181 Ten pat. T. 1. L. 2.
182 Ten pat. T. 1. L. 3.
333
Robertas Grigas sovietinėje armijoje

išskirti iš baudž. bylos Nr. 09-2-012-86 pagal pridedamą dokumentų sąrašą "
. (Baudžiamosios bylos Nr. 09-2-012-86 parengtinio tardymo terminas jau turėjo baigtis 1987 m. gegužės 30 d., o naujų įkalčių medžiagos rasta daug, todėl ir nutarta iš baudžiamosios bylos Nr. 09-2-012-86 išskirti kaip atskirą baudžiamąją bylą Nr. 09-2-008-87.) Toliau J. Bakučionis rašo: "Išskirtinę bylą priimti savo žinion ir joje pradėti parengtinį tardymą".

    Į atskirą baudžiamąją bylą buvo išskirta 314 dokumentų. Daug jų susiję su dabartiniu kunigu Robertu Grigu. Pradedama jo, kaip Vilniaus pedagoginio instituto studento, asmens bylos apžiūros protokolu, toliau eina 1982 m. vasario 11 d. paaiškinimas, kaip, neabejotinai KGB nurodymu, buvo kitų studentų sumuštas; tą pačią dieną jo kambaryje paimtų daiktų protokolas, kambario kaimynų R. Kisieliaus, T. Auš-kalnio, A. Vitkaus ir R. Pauliko 1982 m. vasario 15 d. paaiškinimas; mašinraščio "R. G. Rekrūto atsiminimai " elektrografinė kopija, visų jo eilėraščių rinkinių kopijos: Rasūno "Benamės svajos", Skaidrūno "Kelias Lietuvon", "Iš dūžtančios galeros". Iš visko matyti, kad ypač kruopščiai buvo renkami įkalčiai jam. Toliau seka pas P. Blažuką, A. Kelmelį, A. Terlecką (tremtyje Magadane) ir kitus 1986 m. atliktų kratų protokolai. Kažkodėl įdėta ir J. Zdebskio mirties akto įrašo kopija. Yra dvidešimties liudytojų apie R. Grigo "šmeižtus" "Rekrūto atsiminimuose" apklausos protokolai. (Tarp jų ir tokių knygoje dažnai minimų kaip Satarovo, Žolobko, Baranovskio, Andriejevskio ir kitų, kurių vadovaujamuose daliniuose ar su kuriais drauge tarnavo sovietinėje armijoje.) Apklausta daug lietuvių liudytojų. Kaip minėta, tokio pobūdžio dokumentų atrinkta 314 vienetų, ir visi jie pridėti prie naujos Baudžiamosios bylos Nr. 09-2-008-87.
334

Peržiūrėtos V. Lapienio, kun. S. Tamkevičiaus, J. Sasnausko ir A. Terlecko, A. Janulio ir P. Buzo, A. Statkevičiaus, V. Šakalio, P. Paulaičio ir kun. A. Svarinsko, R. Žemaičio, B. Gajausko, A. Žyprės, M. Jurevičiaus, V. Vaičiūno, N. Sadūnaitės ir R. Kalantos archyvinės baudžiamosios bylos 183).

    Be šių dokumentų, yra nutarimai daryti kratas (1987 03 06) pas ses. B. Briliūtę, O. Šarakauskaitę, B. Mališkaitę, O. Kavaliauskaitę (Kybartuose), M. Jurėnaitę, A. Jakuntavičiūtę, B. Vazgelavičiūtę ir E. Šuliauskaitę (Vilniuje) bei šių kratų protokolai.

    Atlikus daugybę šių priemonių - kratų, tardymų, melagingų liudijimų, ekspertizių ir t. t., 1987 m. birželio 1 d. LTSR prokuroro A. Novikovo nutartimi ši byla (Nr. 09-2-008-87) oficialiai išskiriama kaip atskira ir sudaroma tardytojų grupė: vadovas - LSSR prokuroro vyr. padėjėjas J. Bakučionis, KGB YSB vyr. tardytojas papulkininkis V. Pilelis ir vyr. tardytojas kapitonas A. Vidzėnas. 1987 m. gegužės 29 d. A. Novikovo nutarimu baudžiamoji byla Nr. 09-2-012-86 buvo nutraukta: D. Kelmelienės tyrimas perkeltas į naują bylą, o P. Blažukui ji išvis nutraukta, nes jis įrodė, kad pogrindžio spaudą jis gavo iš žuvusio kun. J. Zdebskio, jos nedaugino ir neplatino. Tačiau nustatyti nauji asmenys: Algirdas Patackas ir Gediminas Jakubčionis.

    Su šia byla susijęs ir marijampolietės ses. G. Navickaitės veiklos patikrinimas: ji administracine tvarka buvo nubausta 10 parų arešto už tai, kad jos bute buvo aptikta (aptikėjai: milicininkai kapitonai Jotauta, Brusokas, Paškevičius, švietimo skyriaus darbuotojai: J. Daugėla ir T. Grimailienė) 17 mokinukų, atvykusių iš Kybartų pagerbti palaimintojo arkivyskupo J. Matulaičio.

    Yra "Draugo"(JAV, Čikaga) laikraštyje spausdintų "Kronikos" 62 numerio žinių iškarpos, Vatikano radijo pranešimai, kaip per šv. Kazimiero jubiliejų Vilniuje šv. Petro ir Povilo bažnyčioje neveikė garsiakalbiai, o Marijampolėje per arkivyskupo J. Matulaičio iškilmes "kažkaip" užsitrenkė sakyklos durys ir pamokslą teko sakyti nuo altoriaus be garsiakalbio...
--------------
183 Ten pat. T. 1. L. 7,8.
335

Čia yra surinktų ir kitų Vatikano, "Amerikos balso" skelbtų pranešimų iš "LKB Kronikos" 62 numerio. Tai rodo didelį KGB susierzinimą, kad jų veikla išviešinama pasauliui.

    KGB YSB vyr. tardytojas V. Pilelis ir pulkininkas J. Česnavičius su J. Bakučionio (1986 05 08) sankcija atliko kratą (1986 0514) pas Magadano srityje tremtyje esantį A. Terlecką. Per kratą paimta daug laiškų iš Lietuvos: Kelmelių, R. Grigo, R. Puzono, jo paties rašytų laiškų juodraščiai ir kt. Visą šią medžiagą, atsivežtą į Lietuvą, jie analizavo.
Bylos tomuose Nr. 2, 3 ir 4 yra prie Sakavičių sodybos ir kitur rastų daugelio "LKB Kronikos" numerių egzemplioriai (iki 73 numerio). Penktame tome - iš Sakavičių paimtos rašomosios mašinėlės "Erika" ir "Unis tbm de LUXE" ir jau Atgimimo laikais jų grąžinimo Sakavičiams dokumentacija.

    1987 m. kovo 6 d. majoras R. Rainys nutaria daryti kratą Vilkaviškyje J. Briliaus namuose "dėl šmeižtiškos literatūros gaminimo ir jos platinimo" ir ją atlieka. (Prokuroro sankcija pažymėta kitos - 7 dienos data.) Be prokuroro sankcijos (tik po to jam telefonu pranešus) tą pačią dieną atliktos kratos ir pas seseris Birutę Briliutę ir Bernadetą Mališkaitę (Čiapajevo, dabar Vasario 16 g. nr. 19).

    Šeštame tome yra renkamos ekspertizės išvados, kad būtų galima apkaltinti B. Briliūtę: atliekama ir jos rašysenos, ir paimtos "Kronikos" redagavimo lyginamoji ekspertizė.

    Visi šie gausūs dokumentai rodo, kad KGB dar 1987 metais labai kruopščiai rengėsi smogti naują smūgį "Kronikai" ir galbūt ją pagaliau likviduoti.

    Aštuntame tome sudėti tolesnių KGB represijų dokumentai. Daugelis iš jų detaliau apibūdina kratos niuansus Vilniuje pas ses. A. Jakuntavičiūtę: kaip čia buvo rasta ses. N. Sadūnaitė ir kaip ji bandė sunaikinti "Kronikos" 73 numerio rankraštį vietoje, o kitus lapus - KGB tardymo izoliatoriaus kratos kambaryje: juos čia suplėšė ir užmetė už radiatoriaus. KGB darbuotojai skiauteles stropiai surinko, suklijavo ir nufotografavo. Čia yra ir pas ses. Vazgelevičiūtę paimtas to paties numerio egzempliorius. Pateiktas šių numerių ir iš ses. Birutės Briliūtės paimto redaguojamo egzemplioriaus palyginimas, norint nustatyti, ar tas pats leidybos
336

Saugumietis V. Baumila eina po kratos iš seserų namo Kybartuose

šaltinis. Kaip paprastai, kratos metu paimta daug kaliniams bei tremtiniams siųstų bei iš jų gautų laiškų ir atvirukų.

    Tą pačią dieną (1987 04 01) ses. N. Sadūnaitę tardė tas pats J. Bakučionis ir KGB YSB vyr. tardytojas pulkininkas Liniauskas. Juos domino, kur ji gyveno grįžusi po tremties 1982 m., ką gali paaiškinti apie "Kronikos" 73 numerį, kada parašė ir kur išspasdino savo atsiminimus "KGB akiratyje", ar tikrai parašyta ir II dalis ir t. t. Ses. N. Sadūnaitė pareiškė: "Nenoriu dalyvauti nusikalstamame darbe, kurį saugumiečiai daro prieš Lietuvos tikinčiuosius ", - ir nė į vieną klausimą neatsakė. Ir, o stebukle! (ar KGB klasta?): tą pačią dieną 21 vai. 10 min. ji paleidžiama.

    1987 m. birželio 23 d. apie gautą naują "LKB Kronikos" 73-ąjį numerį prabyla Vatikano ir "Amerikos balso" stotys: jos cituoja žinias iš jo. Iš seserų B. Briliūtės, B. Mališkaitės, O. Šarakauskaitės, O. Kavaliauskaitės, A. Jakuntavičiūtės, E. Šuliauskaitės, V. Vazgelavičiūtės ir kitų tardytųjų KGB nieko nepešė. Tačiau dirbo toliau: jie atlieka jų rašysenos ekspertizę ir renka kitus įkalčius.

    Negalima nesijaudinant skaityti kratų metu paimtų arba šiaip sulaikytų seserų vienuolių ir kalinių bei tremtinių laiškų: kiek ten dvasios tvirtumo, maldavimų ir linkėjimų! Ir rašyta kunigams, pasauliečiams V. Skuodžiui ir G. Iešmantui, ir J. Bieliauskienei, ir daugeliui kitų kalinių. Sulaikyti 35 kun. S. Tamkevičiui 1984 - 1985 m. į lagerį siųsti laiškai.

    1987 m. gegužės mėn. vėl susidomėta ses. Nijole Sadūnaitė: skiriama jos rašysenos ekspertizė, renkama informacija apie ankstesniąją 1974 m. bylą ir teistumą, (dėtos erakopijos dviejų jos laiškų, kuriuos 1974 m. per KGB tardymo izolia-
337

toriaus prižiūrėtoją Kazak bandė perduoti savo bičiuliams ir bendražygiams. 1987 m. balandžio 27 d. ses. N. Sadūnaitė rašo pareiškimą LSSR prokurorui ir nuorašą - TTGKK, kad KGB tardymo izoliatoriuje ji buvo priversta eiti į dušą, o maistas ir rūbai liko pas felčerę. Vakarop pavalgiusi ji pasijuto labai blogai: pajuto silpnumą, abejingumą viskam, neįprastą apatiją ir tikėjosi, jog artėja mirtis. "Iš kur tokia staigi nuotaikos permaina? Man atrodo, kad mane kažkuo apnuodijo ", - rašė ji. Vakare buvo nuvesta tardyti į H. Vaigausko kabinetą, o 21 vai. 10 min. ji buvo paleista. Ji rašo, kad iki

Roberto Grigo laiškas kaliniui Baliui Gajauskui apie 1987 m. rugpjūčio 23 d mitingą. (KGB laišką sulaikė.) (LSSR KGBA. Baudž. b. Nr. 09-2-008-87. T. 9. L. 208.)

338

šiolei jaučiasi blogai. Kratos metu jos daiktus buvo paėmęs majoras R. Rainys 184).

    1987 m. rugsėjo 11 d. N. Sadūnaitė buvo pakviesta į LSSR prokuratūrą, kur J. Bakučionis ją oficialiai įspėjo dėl garsiojo 1987 m. rugpjūčio 23 d. mitingo organizavimo minint Molotovo - Ribentropo paktą. Šiam įspėjimui, matyt, buvo teikiama didelė reikšmė, nes, kaip rašoma byloje, "Panasonic" aparatu buvo įrašomas jo vaizdas ir garsas 185).

    Po šio mitingo KGB griebėsi gąsdinimo: ses. N. Sadūnaitė, R. Grigas ir kun. R. Puzonas jėga pagrobti, buvo vežiojami po Lietuvos ir Baltarusijos miškus ir grasinama jiems, kad būsią nužudyti. Tačiau netrukus apie mitingą ir KGB pastangas su jais susidoroti prabilo Vatikano, "Amerikos balso" ir "Laisvosios Europos" radijo stotys. Kaip visada, šis KGB darbų išviešinimas privertė juos sustoti.

    1988 m. vasario 8 d. Petro Cidziko sodo namelyje (Vilnius, Gvazdikų l-oji g. 2) buvo atlikta krata. Kratai vadovavo LSSR prokuratūros YSB tardytojas E. Bičkauskas. Čia buvo rasta "Kronikos", "Vyties", "Laisvės šauklio" numerių, 7 egzemplioriai "Atviro laiško SSKP Generaliniam sekretoriui M. Gorbačiovui", "Atviras laiškas JAV Kongresui", "Kreipimasis į viso pasaulio geros valios žmones", "Atviras laiškas Popiežiui Jonui Pauliui II" ir svarbiausia - mašinraštis "Iš istoriko pokalbio su Antanu Terlecku" bei kiti dokumentai.

    Daugiausia KGB sujudimo sukėlė tas istoriko pokalbis. Šiame iš magnetofoninio įrašo perspausdintame straipsnyje, A. Terleckas labai atvirai kalbėjo apie pogrindžio spaudą: "Vytį", "Perspektyvas", "Alma Mater", "Dievą ir Tėvynę", "Tiesos kelią" ir, be abejo, daug apie "LKB Kroniką". Nors šiaip visame pokalbyje vyrauja ne visai palanki "Kronikai" autoriaus nuostata, tačiau pripažįstama: "Esu įsitikinęs, kas šiandien kovoja prieš Lietuvos Katalikų Bažnyčią, tas tuo pačiu kovoja ir prieš lietuvių tautą". 186) Šiame straipsnyje atskleidžiama labai daug, matyt, iki tol KGB nežinotų pogrindžio leidinių ištakų ir jų organizatorių. Atskleidžiama,
-----------
184 Ten pat. T. 8. L. 38.
185 Ten pat. T. 8. L. 44.
186 Ten pat. T.8. L. 79.
339

kad "Laisvės šauklio" redaktorius buvo Kęstutis Jokubynas. Nuo 1976 m. jį leido Julius Sasnauskas. "Perspektyvas" charakterizuojamos kaip marksistinės pakraipos leidinys. A. Terleckas kaltina kunigus, kad nerėmė jo politinės veiklos, ir iš kratos metu paimtų jo dienoraščių KGB tai suprato: 1985 m. sausio 25 d. atvykęs į Kolymą KGB pulkininkas piktdžiugiškai triumfavo: "Tai ką, Antanai, ilgaskverniai nefinansavo jūsų nelegalios veiklos?" 187) Tačiau čia pat A. Terleckas prisipažįsta, kad Kolymoje jį labiausiai moraliai ir materialiai rėmė vienuolės 188). Šis "Istoriko pokalbis" KGB atskleidė, matyt, dar nežinomų faktų, tačiau jis nieko daug negalėjo pasakyti apie "Kroniką", nes pats Terleckas jos leidyboje nedalyvavo. (Iš jo pokalbio susidaro įspūdis, kad "Kronikos" leidėjai jo vengė.)

    "Kronikos" likvidavimas ir toliau liko vienas iš svarbiausių KGB uždavinių.

    Pasipila "Istoriko pokalbyje " minimų asmenų tardymai: 1988 m. sausio 8 d. Petro Cidziko, vasario 4 d. Juliaus Sasnausko ir Jone Volungevičiaus, 1988 m. vasario 16 d. atvesdinami tardyti (iš tikrųjų KGB sulaikomi, kad negalėtų dalyvauti Vasario 16-osios minėjime) A. Terleckas, V. Bogušis ir N. Sadūnaitė. Juos tardė patyrę KGB tardytojai: papulkininkis V. Pilelis, majoras A. Vidzėnas ir prokuroras J. Bakučionis. N. Sadūnaitės tardymą įrašė į juostą.

    Tardė po 10 ir daugiau valandų, tačiau nė vienas jiems nieko naujo nepasakė. Net ir pats Terleckas, nors to rašinio neatsisakė, bet naujos informacijos nepateikė. N. Sadūnaitė neatsakė nė į vieną klausimą.

    Byloje yra 17 lapų Vytauto Bogušio pareiškimo LKP CK erakopija, kurioje atsiskleidžia jo persekiojimo istorija nuo dešimtos klasės bei susidorojimo su Viktoru Petkumi priežastys: jis juos (be jo, Kęstutį Subačių, Vytautą Bidlauską, Dainių Šeputį, Julių Sasnauską ir kitus mokinius) mokė nefalsifikuotos Lietuvos istorijos ir religijos.

    KGB toliau tiria kitų pas P. Cidziką rastų dokumentų autorius ir nustato, kad daugiausia jų rašyti P. Cidziko, N. Sadūnaitės ir R. Grigo. Tai buvo dar 1988 m. kovo mėnesį.
---------
187 Ten pat. T. 8. L. 84.
188 Ten pat. T. 8. L. 87.
340

    Pasirodo "Kronikos" 74 ir 75 numeriai bei jų informacija perteikiama per Vakarų radijo stotis: apie naujus KGB siautėjimus - kratas, areštus, bauginimus, smurtą. Šioje paskutinėje "Kronikos" byloje vis daugiau kaupiasi medžiagos apie Robertą Grigą: čia įsegti jo atviri laiškai Širvintų rajono laikraščiui "Lenino vėliava". Šiuose laiškuose minimas žinias KGB lygina su "Kronikos" numeriuose esančiomis žiniomis. KGB žiedas veržiasi...

    1988 m. vasario 14 d. išėjusį naują "Kronikos" numerį (76) KGB 5-osios tarnybos viršininkas vėl siunčia J. Bakučioniui. Vėl surašomas jo apžiūros protokolas. Vatikano ir kitos Vakarų radijo stotys nuolat skelbia žinias iš "Kronikos", o KGB renka šių pranešimų tekstus: kaupiama inkriminuojanti medžiaga. Lietuvos kompartijos rupore - "Tiesos" laikraštyje (net penkiuose numeriuose) - pasipila Arnoldo Čaikovskio šmeižtų serija prieš "Kroniką". Tačiau KGB ruošiamus antrankius ima traukyti galingos tautinio Atgimimo jėgos. (Kaip minėta, KGB buvo paruošęs ne tik antrankius, bet ir suremontuotas kameras.) 1986 m. gegužės - birželio mėnesiais KGB buvo uždėjęs areštus Antano Kelmelio ir Danos Kelme-lienės (Vilkaviškyje), Roberto Grigo, kun. Roko Puzono, Jono Sadūno (N. Sadūnaitės brolio), Algirdo Statkevičiaus korespondencijai 189). 1988 m. birželio pabaigoje jie panaikinami...

    Šios bylos tyrimas buvo atnaujintas ne kartą: paskutinį kartą tęsėsi iki 1988 m. birželio 30 d. Tačiau 1988 m. birželio 21 d. nutariama iš šios baudžiamosios bylos išskirti kun. R. Puzono medžiagą tolesniam KGB tyrimui (iš viso 141 dokumentą). Tas pat daroma su P. Cidziko medžiaga, o R. Grigui ir J. Sadūnui adresuotus laiškus nutariama toliau sekti. Tolesniam KGB operatyviniam tyrimui (sekimui) išskiriama Roberto Grigo "Rekrūto atsiminimai" ir kita su juo susijusi medžiaga (iš viso 201 dokumentas bei kiti daiktai). Taip pat tolesniam KGB tyrimui išskiriama ir N. Sadūnaitės gaunamo rusų disidentų leidinio "Ekspres kronikos" 11, 12, 13, 14
-----------
189 Korespondencijos areštas reiškė šių asmenų siunčiamos ir gaunamos korespondencijos sulaikymą pašto skyriuose ir jos perdavimą KGB.
341


LSSR prokuratūros 1988 m. birželio 27 d. nutarties, kad KGB toliau rinktų inkriminuojančią medžiagą apie Robertą Grigą, faksimilė. (LSSR KGBA. Baudž. b. Nr. 09-2-008-87. T. 1. L. 317.)

numeriai (kuriuos KGB buvo sulaikę.) Tas pat 1988 m. birželio 24 d. atliekama su seserų O. Šarakauskaitės, O. Kavaliauskaitės, kun. A. Gražulio ir ses. B. Briliūtės medžiaga: ji išskiriama iš bylos ir pavedama toliau tirti KGB.
342


LSSR prokuratūros nutarimo nutraukti paskutinę baudžiamąją bylą "LKB Kronikai" faksimilė. (LSSR
KGBA. Baudž. b. Nr 09-2-008-87. T. 9. L. 326, 329.)


Praėjus dviems dienoms (1988 06 29) to paties LSSR prokuroro padėjėjo J. Bakučionio nutarimu ši byla nutraukiama "dėl aplinkybių pasikeitimo, ko pasėkoje šis leidinys ("LKB Kronika ") neteko visuomenei pavojingos veiklos pobūdžio " 190). Taigi D. Kelmelienei, G. ir V. Sakavičiams, ses. B. Briliūtei, A. Jakuntavičiūtei, P. Cidzikui ir kitiems byla nutraukta. Tačiau... nutarime toliau rašoma:

    "2. Daiktinius įrodymus laikyti prie šios bylos.
Lietuvos TSR valstybės komitetui prašant šią bylą perduoti saugoti šiam komitetui"
191.

    Taigi, kaip matome, ši byla tarsi nutraukiama, tačiau pagrindinių įtariamųjų "Kronikos" leidėjų medžiaga išskiriama tolesniam KGB tyrimui ir visa byla perduodama saugoti patikimiausioms - KGB - rankoms. Jie visi dar tikėjo, kad reikės sugrįžti prie šių dokumentų ir čekistiškai ausiai vėl maloniai suskambės dedami antrankiai ir subildės požemių kamerų durys. Ačiū Dievui, kad šiuos dokumentus teko vartyti jau ne jiems, o mums.

Prisikėlimo rytas Lietuvoje
---------
190 Ten pat. T. 9. L. 329.
191 Ten pat. T. 9. L. 329.
344

 
 
  Sukurta padedant Arkivyskupui S.Tamkevičiui SJ & windows vista forum