gototopgototop
    
 
     
 
 
 
   
 
     
 
 
Epilogas Spausdinti El. paštas
"LKB KRONIKOS" VAIDMUO LIETUVIŲ
TAUTOS IŠSIVADAVIMO KOVOJE


    "LKB Kronikos" atliktas vaidmuo tautos išsivaduojamojoje kovoje pranoko leidinio sumanytojų ir iniciatorių lūkesčius. Kaip prisipažįsta pirmasis "LKB Kronikos" redaktorius, jis manęs, kad paėjės kokius trejus metus ir KGB ją sunaikins. Tiesa, daug bendradarbių ir leidėjų KGB susekė ir nuteisė, bet paties leidinio likviduoti nepavyko.

    Prisimenant "LKB Kronikos" įnašą į tautos išsivaduojamąją kovą, neužmirština, kad ją leido ne tik pavergtoji Lietuva, bet ir priverstinėje tremtyje (ypač JAV) esantys Lietuvos patriotai. Jei jų spaudoje bei per laisvojo pasaulio radiją nebūtų skelbiamos "Kronikos" žinios, jei ji nebūtų buvusi verčiama į labiausiai pasaulyje vartojamas kalbas ir platinama Katalikų Bažnyčiai ir valstybių politikams jos balsas būtų likęs neišgirstas pasaulio, kaip kad mažai pasauliui buvo žinoma apie 1944 -1953 metų partizanų žūtbūtinę kovą Lietuvoje. Čia pirmiausia reikia dėkoti kunigams Kazimierui Pugevičiui ir Kazimierui Kuzminskui, JAV KRŠ darbuotojai Gintei Damušytei, seselėms vienuolėms iš Putnamo ir daugeliui kitų. Jie aukojosi vardan tos pačios Bažnyčios ir tos pačios Tėvynės, kurios labui čia, Lietuvoje, dirbo ir dėl to į Gulagus ėjo "Kronikos".

    Pavergtojoje Lietuvoje "Kronika" buvo pagrindinė kovotoja dėl tikinčiųjų teisių ir Bažnyčios laisvės. Jos egzistavimas kartais vertė, o kartais duodavo pretekstą vyskupijų valdytojams pasipriešinti vis standžiau besigniaužiantiems Bažnyčios priespaudos retežiams. "O ką parašys "Kronika"?! Ką pasakys Vatikanas?!" - turėjo kuo atsispirti valdžios prievartautojams. Kita vertus, drausmino bailius ir su okupantais kolaboravusius kunigus: nė vienas nenorėjo būti išvilktas į dienos šviesą. Tikintiesiems "Kronika" teikė pasitikėjimą savo jėga ir viltį, kad galima pasipriešinti. Daugelio teisiamųjų už "Kroniką" teismo procesų aprašymai ir jų didvyriška laikysena dar labiau išryškindavo sovietinės sistemos vienintelį ginklą - prievartą, baimę, o teisiamųjų - tikėjimo stiprinamą
452

bebaimiškumą. Visa tai teikė Bažnyčiai ir Tautai vilčių išlikti, nežūti.

    "Kronikoje" suregistruoti Bažnyčios ir tikinčiųjų persekiojimo bei žmogaus teisių pažeidinėjimo faktai sukėlė platų atgarsį pasaulio spaudoje. "Kronikos" pasirodymą Vakaruose įžymus emigracijos lietuvių veikėjas Juozas Brazaitis prilygino 1948 m. popiežiui Pijui XII įteiktam lietuvių katalikų laiškui, kuriame buvo išsakytos visos lietuvių tautos kančios ir lūkesčiai. "Kronikos" konkretumą - faktus su konkrečiomis datomis, vietomis, pavardėmis jis pavadino protokoline informacija, dokumentais, kurie turi istorijoje išliekamąją vertę apie religinę, bažnytinę ir tautinę padėtį Lietuvoje 8 ir 9 dešimtmečiais. Šia dokumentine prasme "Kronika" prilygsta Daumanto (Juozo Lukšos) parašytai 5 ir 6 dešimtmečių partizaninei kovai. "Kroniką" jis laiko anos, partizaninės kovos tęsiniu; tik ten buvo priešinamasi fiziniam, o čia - dvasiniam tautos genocidui. Jos informaciją jis teisėtai laiko kovos priemone bendroje kovoje dėl žmogaus teisių. Pirmieji "Kronikos" numeriai ir Romo Kalantos susideginimas sukėlė didelį rezonansą Amerikoje: 1972 m. birželio 9 d. Amerikos Katalikų vyskupų konferencijoje jos pirmininkas kardinolas John Krol drauge su vyskupu G. J. Dougherty viešu pareiškimu stojo prieš tikėjimo persekiojimą Lietuvoje. Jais pasekė daug kitų vyskupų. Nerimo varpais ėmė skambinti JAV spauda 1).

    Ne visiems lietuviams išeivijoje (kaip ir Lietuvoje) buvo suprantama "LKB Kronikos" reikšmė: kai kurie ja tiesiog netikėjo ar abejojo. Iš tiesų žmogui, nepatyrusiam sovietinio nužmoginimo, buvo sunku suvokti, kaip tai išvis gali būti, juolab suvokti, kaip tą nužmoginimą išgyvena gyvas ir laisvės pasiilgęs žmogus. Apibendrindamas "LKB Kronikos" reikšmę, dr. Arvydas Žygas sako: "Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika " buvo Tiesos ir gyvybės švyturys komunizmo melo ir mirties audroje. Jos išsaugota tiesa skelbė pasauliui, kad ši mažytė tauta nėra mirusi, kad yra didžioji viltis, jog ji prisikels naujam gyvenimui" 2).
---------
1 Juozas Brazaitis. Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika. Caritas. 1992. Nr. 3.
2 Arvydas Žygas. "LKB Kronikos" pamokos. Naujasis dienovidis. Nr. 13. 1992 03 27 - 04 03.
453

    "LKB Kronika" toliau gaivino tikėjimo viltį, kad 1944 -1953 m. numalšintas ginkluotas pasipriešinimas baigsis Laisvės pergale. Padėjo jį puoselėti, ugdyti. Todėl po partizanų kovos ji daugiausia prisidėjo prie to, kad buvo išsaugotos ir apgintos pagrindinės ATGIMIMO potencijos: tautinė ir religinė savimonė, pavergtųjų dvasinė laisvė, kuri, pribrendus laiko pilnatvei, įgalino Lietuvą ištraukti pirmąją plytą iš melu, klasta ir smurtu sulipdytos Sovietų imperijos rūmo. "LKB Kronika" laisvajame pasaulyje griovė sovietų propagandos kuriamą mitą apie komunistinės sistemos humaniškumą ir teisėtumą, o pavergtoje Tėvynėje žadino žmonių viltį ir kėlė į kovą su priespauda ir vergija.

    "LKB Kronikos" įnašo į kovą dėl žmogaus teisių ne tik Lietuvoje, SSRS, bet ir visoje tarptautinėje bendrijoje gražų ir, manau, teisingą įvertinimą dar 1979 m. davė liberalios krypties pogrindžio leidinys "Perspektyvos".

    "Šis leidinys ("LKB Kronika") - dabartinės periodinės pogrindžio spaudos pradininkas, savo kryptingumu jau suvaidino labai reikšmingą politinį ir istorinį vaidmenį, atkreipdamas daugelio pasaulio kraštų dėmesį į Lietuvą ir į jos gyventojų beteisiškumą dabartinio režimo sąlygose. Prisiminkime: kol mūsų išeiviai ilgus metus kėlė į viešumą tiktai lietuvių tautos nacionalinio beteisiškumo klausimus, pasaulis tylėjo, o Lietuva jam buvo beveik užmirštas kraštas. "LKB Kronika" daug prisidėjo prie to, kad žmogaus teisių gynimo klausimas taptų svarbiausiu tarptautinės politikos veiksniu. Lietuvoje iškovojus religinę laisvę, tuo pačiu didele dalimi būtų išspręsti ir kiti žmogaus teisių atgavimo šiame krašte klausimai" 3).

    Pirmasis ir ilgametis "LKB Kronikos" redaktorius arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, prisimindamas vergijos kančių ir Atgimimo triumfo dienas, apie "LKB Kronikos" įtaką Bažnyčios ir tautos išsivadavimui taip sako: "Jeigu mes turime šiandien Lietuvą, jei turime žmones, kurie gali sukabintomis rankomis apjuosti ne tik Parlamentą, bet ir visą Lietuvą, tai turime būti dėkingi tūkstančiams kuklių lietuvių,
--------
3 Perspektyvos. 1979. Nr. 9. P. 47.
454

katalikų, kurie sunkiausiomis sąlygomis nenustojo vilties, meldėsi ir dirbo, kad ne tik Bažnyčia, bet ir Lietuva būtų gyva. Jei ne šitie be galo geri ir pasiaukoję žmonės, jei ne jų triūso vaisiai, ilgametis genocidas būtų visiškai palaužęs lietuvio dvasią. Šitie žmonės atvedė Lietuvą į Kovo 11-ąją. Šitie žmonės teikia viltį, kad Lietuva bus laisva ir nepriklausoma " 4).

    ...Kartais klausiama: kodėl gi KGB nepavyko "Kronikos" likviduoti? Tiesa dažnai lieka nežinoma. Ją užlygina istorija. Ji, kaip ir žemė, vienodai priglobia ir aukas, ir jų žudikus, ir kankinius, ir jų kankintojus. Tačiau žmogaus likimui ne vis tiek, kokias pėdas jis paliko įspaudęs žemėje: ar žūdamas savoje ar svetimoje šalyje; plūsdamas kraujuose NKVD, NKGB, MGB ar KGB rūsiuose, nuodydamasis Vorkutos akmens anglių ar Džezkazgano vario rūdų kasyklų dulkėmis, persekiojamas bado, šalčio ir mirties šmėklos prie Laptevų jūros ar Sibiro tremtyje, pagaliau čia, Tėvynėje, bandomas užverbuoti, kad taptų Judu, - iki galo liko ištikimas sąžinei, ar... Po mirties žemėje visi lygūs. Žemė, kaip ir istorija, viską užlygina, užneša, užpusto - mūsų pėdas, nueitą taką. Bet ne tas pats ten - Amžinybėje, kur susitiksim su Aukščiausiuoju Teisėju... Todėl suprantama, kodėl kančios ir mirties akivaizdoje dažniausiai ištverdavo tie, kurie tikėjo Amžinybe: jie žinojo, kad privalo ištverti, nes tokia Aukščiausiojo Valia. Su tokia dvasios nuostata visus 17 metų dirbo ir "LKB Kronikos" leidėjai.

    Ir jie ištvėrė, nes jų jėgų šaltinis buvo ne trapi žmogiška prigimtis, o Dievas. Sunkią valandą, kaip rašo arkivysk. Sigitas Tamkevičius, jie sakydavo: "Viešpatie, Tu žinai, kad dirbu Tau... Jei reikia, Viešpatie, pasirūpink!"

    Ir Jis rūpinosi...
Vilnius, Vidas Spengla
1997 m. sausio 27 d.

-------
4 Vysk. Sigitas Tamkevičius. Žingsniai į laisvę. Voruta. Nr. 11 (197), 1995. 03 18-24.
455

 
 
  Sukurta padedant Arkivyskupui S.Tamkevičiui SJ & windows vista forum