gototopgototop
    
 
     
 
 
 
   
 
     
 
 
Dok. Nr. 6 - 14 Spausdinti El. paštas
TIKINČIŲJŲ TEISIŲ GYNIMO KATALIKŲ KOMITETAS
1979 m. sausio 25 d.
Nr.6


TSRS Generaliniam Sekretoriui,
TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Pirmininkui L. Brežnevui
Lietuvos TSR Kauno m. Panemunės rajono
vykdomojo komiteto pirmininkui

PAREIŠKIMAS


    Du šimtai trisdešimt penki Kauno m. Petrašiūnų Romos Katalikų parapijos tikintieji kreipėsi raštu į TTG Katalikų Komitetą prašydami padėti, nes skaudžiai pažeistos jų teisės: prie Amalių ateistai sunaikino dar prieš Antrąjį pasaulinį karą pastatytą kryžių.

    Gerbiamas Generalini Sekretoriau, mes nežinome, ar Tamstą pasiekia objektyvi informacija apie Lietuvos TSR tikinčiųjų padėtį. Todėl norime atkreipti Jūsų dėmesį, kad panašių barbariškų faktų, kurie aiškiai byloja, kad šimtmečiais sukurtų tikinčių liaudies meistrų kryžių, koplytstulpių, paminklų, antkapių naikinimas iki šiolei tebevyksta. Tai be galo skaudina lietuvių tikinčiųjų širdis ir kelia nepasitikėjimą tarybine vyriausybe. Lietuvos TSR valdžios organai šių barbariškų ateistų, naikinančių meno, istorijos ir religijos vertybes, ne tik nesudraudžia, bet dar juos skatina, o geriausiu atveju nuduoda, kad nepastebi. Ir į tikinčiųjų skundus visai nereaguoja. Norėtųsi manyti, kad TSRS vyriausybė yra kitos nuomonės šituo klausimu ir kad tai vyksta bejos žinios.

    Todėl prašome Jus, partijos ir valstybės vadovą:

    I. Atkreipti dėmesį į šiuos skaudžius faktus, kurie jokiu būdu nesiderina su tarybinės konstitucijos raide ir dvasia, su TSRS įtempimo mažinimo politika ir su bet kokiais demokratijos ir humanizmo principais.

    II. Duoti nurodymus atitinkamoms įstaigoms, kad ideologinėje kovoje Lietuvos ateistai vadovautųsi vien moksliniais ir filosofiniais argumentais, o ne grubia administracine prievarta, nes tai menkina tikinčių ir visų mąstančių žmonių akyse tarybų valdžios autoritetą.

    III. Įsakyti Kauno m. Panemunės vykdomajam komitetui leisti atstatyti nugriautą kryžių ir nubausti nusikaltėlius.

Priedas: Petrašiūnų tikinčiųjų pareiškimo nuorašas.

TTG KATALIKŲ KOMITETO nariai kunigai:
Jonas Kauneckas,    
Alfonsas Svarinskas,
Sigitas Tamkevičius,
Vincas Vėlavičius,   
Juozas Zdebskis      
Adresas:
Lietuvos TSR
234290 Kybartai, Darvino g. 12 Kun. Sigitas Tamkevičius



TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui
Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui
Nuorašai:
Tikinčiųjų teisėms ginti Katalikų Komitetui
Lietuvos vyskupams ir vyskupijų valdytojams
Religijų reikalų tarybos įgaliotiniui P.Anilioniui
Vilniaus arkivyskupijos kunigų
PAREIŠKIMAS

    Mes, žemiau pasirašę Vilniaus arkivyskupijos kunigai, pritariame tikinčiųjų teisėms ginti Katalikų Komiteto pareiškimui Nr. 5, rašytam 1978 m. gruožio 25 d. TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui, Lietuvos vyskupams ir vyskupijų valdytojams ir Religijų reikalų tarybos įgaliotiniui P.Anilioniui, ir pareiškiame, jog Religinių susivienijimų nuostatus laikome teisiškai negaliojančiais ir jų laikytis negalime, nes jie diskriminuoja tikinčiuosius, varžo jų sąžinę, yra priešingi Katalikų Bažnyčios mokslui ir teisei (kanonams), Tarybų Sąjungos ir Lietuvos TSR konstitucijoms, Visuotinei žmogaus teisių deklaracijai ir kitiems Tarybų Sąjungos tarptautiniams įsipareigojimams.

Lietuva, 1979.1.25
Helsinkio susitarimų vykdymui remti Lietuvos visuomeninės grupės nariai kunigai
Karolis Garuckas ir Bronius Laurinavičius

Kunigai:
V. Černiauskas, A. Čeponis, K Žeminas, A.Keina, A.Simonaitis, J. Vaitonis, D. Valiukonis, J.Lauriūnas, D. Valančiauskas, A.Andriuškevičius, A. Ulickas, J.Baltušis, K Gajauskas, J.Kardelis, N.Pakalka, N.Jaura, M.Savickas, D.Baužys, A.Merkys, KMolis, VJaskelevičius, J.Budrevičius, J.Kutka, J.Grigaitis, I.Paberžis, M.Stonys, P. Tarvydas, K. Pukėnas, R. Blažys, J. Tunaitis, A.Dziekan, A.Trusevič, J.Obrembski, S.Kakarieka, V. Rūkas, K. Gailius, K. Vaičionis, L. Savickas, P. Jankus, K. Černiauskas, D.Puidokas, A.Petronis, S.Malachovski, S.Valiukėnas, K. Valeikis,J. Šlėnys, V. Bronickis, J. Jakutis, K Vasiliauskas, P.Bekiš, A. Valatka, S.Puidokas, S.Markevičius, S.Tunaitis.



Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui
Nuorašai:
Lietuvos vyskupams ir vyskupijų valdytojams
Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetui
Kauno arkivyskupijos kunigų
PAREIŠKIMAS


    1975 m. rugpjūčio 1 d. Helsinkyje 34 valstybės, tarp jų TSRS ir Vatikanas, pasirašė Baigiamąjį Aktą, kuriame skaitome:

    - dalyvaujančios valstybės gerbs žmogaus teises ir pagrindines laisves, įskaitant minties, sąžinės, religijos ir įsitikinimų laisvę, nepaisant skirtingos rasės, lyties, kalbos ir religijos...

    - šia prasme dalyvaujančios valstybės pripažins ir gerbs asmenybės laisvę išpažinti, vienasmeniškai ar bendrai su kitais, religiją arba tikybą, veikiant pagal savo sąžinę...

    - dalyvaujančios valstybės pripažįsta visuotinę žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių reikšmę...

    - žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių srityje dalyvaujančios valstybės veiks pagal Jungtinių Tautų įstatų tikslus ir pagal Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją taikos, saugumo ir bendradarbiavimo labui (Vilnius, „Mintis", 1975, p. 22-23).

    - Įgyvendindamos savo suverenias teises, įskaitant teisę leisti savo įstatymus ir nustatinėti administracines taisykles, jos derins tai su savo juridiniais įsipareigojimais pagal tarptautinę teisę: jos, be to, deramai atsižvelgs į Saugumo ir bendradarbiavimo Europoje pasitarimo Baigiamojo Akto nuostatus ir juos vykdys. (Ten pat, p. 26)

    Lietuvos katalikai ir kiti tikintieji manė, kad, pasirašius šį svarbų dokumentą aukščiausiu lygiu, atėjo galas religinei diskriminacijai, kad visi potvarkiai, nukreipti prieš tikinčiuosius, bus atšaukti arba paskelbti ne -galiojančiais. Deja, išėjo priešingai. 1976 m. liepos 28 d. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas išleido naują įsaką, kuriuo norima kuo greičiau sunaikinti Katalikų Bažnyčią Lietuvoje. Ir taip visi TSRS tarptautiniai susitarimai mums nieko nedavė...

    Susipažinę su minėtu įsaku - Religinių susivienijimų nuostatais, mes, kunigai, kaip kanoniškai tikri parapijų vadovai, teisėti jų atstovai, visos arkivyskupijos tikinčiųjų giliausių sielvartų, rūpesčių ir reikalų reiškėjai, sąžinės esame verčiami pareikšti, kad šis įstatymas yra antikonstitucinis, antihumaniškas ir priešingas tarptautiniams TSRS susitarimams. Todėl jų laikytis mes negalime! Be to, norime priminti, kad Katalikų Bažnyčia savo prigimtimi nėra kokia politinė organizacija, bet grynai religinė bendruomenė. Ir savo viduje ji tvarkosi pagal kanonų teisę savarankiškai. Šitai pripažįsta ir tarybinės valdžios atstovai tvirtindami: „Tarybinė valstybė ir jos valdžios organai nesikiša į Bažnyčios vidaus reikalus, t.y. į jos kanoninę ir dogmatinę veiklą" (J.Rugienis. „Tarybos ir religinių kultų įstatai". „Tarybų darbas", 1972, Nr. 9, p.17). Bet praktiškai yra kitaip. Iliustracijai pateiksime bent porą pavyzdžių. Vadinamosios sutarties, kuri jėga primetama Bažnyčiai ir jau visą dešimtmetį vargina kunigus bei tikinčiuosius, 4 skyriuje rašoma: „Ši sutartis gali būti nutraukta nustatyta tvarka, nutarus uždaryti maldos namus (kulto pastatą), kuriuo naudotis buvo leista šia sutartimi".

    Sutarties ir nuostatų paragrafai suformuluoti miglotai, be teisinio aiškumo, paliekant galimybę tarybiniams pareigūnams ir ateistams juos aiškinti savavališkai savo naudai ir Bažnyčios pražūčiai. Pagal Religinių susivienijimų nuostatus esame atiduoti ateistų ir įvairaus rango vykdomųjų komitetų atstovų malonei.

    Dar kartą norime priminti, kad Lietuvos katalikai 600 metų bažnyčias statė savo prakaitu ir lėšomis! Ir mes negalime leisti net minties, kad kažkieno nutarimu būtų uždarinėjamos mūsų šventovės, iš kurių daugelis yra sąjunginės ar respublikinės reikšmės paminklai (Stalino ir Chruščiovo uždarytos bažnyčios yra gyva, kraujuojanti žaizda tikinčiųjų širdyse). Ir priešingai, remdamiesi Visuotine žmogaus teisių deklaracija ir Helsinkio Baigiamuoju Aktu, esame įsitikinę, kad tikintiesiems reikia naujų bažnyčių Klaipėdoje, Elektrėnuose, Akmenėje ir kitų didesnių miestų mikrorajonuose.

    Religinių susivienijimų nuostatų 3 straipsnis leidžia būti religinės bendruomenės nariu tik sulaukus 18 metų. Pagal Bažnyčios mokslą ir kanonų teisę žmogus po krikšto tampa pilnateisiu nariu.

    Mes, Kauno arkivyskupijos kunigai, esame susipažinę su Tikinčiųjų teisėms ginti Katalikų Komiteto dokumentu Nr.5, visiškai jam pritariame ir prašome Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumą paskelbti 1976 m. liepos 28 d. įsaką Apie religinių susivienijimų nuostatus negaliojančiu.

Kaunas,
1979 m. sausio 25 d.

Šv. Pauliaus atsivertimo šventė

Pasirašė 102 Kauno arkivyskupijos kunigai:
Gustavas Gudanavičius, Liudvikas Mažonavičius, Leonardas Jagminas, Juozas Vaicekauskas, Vysk. Julijonas Steponavičius, Antanas Ylius, Juozas Dobilaitis, Jonas Survila, Bronius Nemeikšis, Leonas Kalinauskas, Julijonas Kazlauskas, Eugenijus Jokubauskas, Vaclovas Polikaitis, Jurgis Užusienis, Aleksandras Počiulpis, Pranciškus Matulaitis, Jonas Alesius, Valentinas Beržinis, Vladas Luzgauskas, Romualdas Mizaras, Jonas Bujokas, Kleopas Jakaitis, Lionginas Vaičiulionis, Antanas Imbras, Jonas Babonas, Jurgis Birbilas, Zigmas Grinevičius, Steponas Pilka, Jonas Račaitis, Mykolas Dobrovolskis, Vladas Valavičius, Antanas Kazlauskas, Vaclovas Ramanauskas, Liudvikas Semaška, Pranciškus Ščepavičius, Juozapas Matulevičius, Antanas Jokubauskas, Eduardas Simaška, Vytautas Radzevičius, Kęstutis Diknevičius, Feliksas Baliūnas, Petras Meilus, Antanas Lileika, Antanas Danyla, Vaclovas Tamoševičius, Petras Liubonas, Bronius Gimžauskas, Gerardas Dunda, Jonas Povilaitis, Jonas Voveris, Prosperas Bubnys, Jonas Albavičius, Mykolas Buožius, Albertas Perminąs, Petras Mikutis, Valerijonas Kekys, Bronius Gaižutis, Klemensas Valančius, Jonas Jakubonis, Boleslovas Vairą, Stasys Kadys, Vladas Petkevičius, Kazimieras Simnas, Jonas Girdzevičius, Jonas Aleksiūnas, Vytautas Pesliakas, Vincentas Pranskietis, Juozas Vaičialiūnas, Juozas Indriūnas, Jonas Tamonis, Alfonsas Svarinskas, Jonas Kazlauskas, Juozapas Razmantas, Alfonsas Bulota, Petras Našlėnas, Aleksandras Markaitis, Romualdas Macevičius, Pijus Žiugžda, Petras Tavoraitis, Vytautas Griganavičius, Pranas Gimžauskas, Antanas Urbanavičius, Jonas Rakauskas, Vladas Simaška, Pranciškus Bastys, Boleslovas Radavičius, Ričardas Mikutavičius, Jonas Gudas, Jonas Fabijanskas, Viktoras Šauklys, Antanas Slavinskas, Juozapas Armonas, Povilas Pranskūnas, Jonas Buliauskas, Algirdas Močius, Kan. Juozapas Želvys, Jonas Augustauskas, Jonas Maleckis, Eugenijus Bartulis, Petras Marcinkus, Vladas Požėla, Pranciškus Tuminas.

Adresas: 235467 Žagarė, Joniškio raj.
Kun. Gustavas Gudanavičius



TIKINČIŲJŲ TEISIŲ GYNIMO KATALIKŲ KOMITETAS
1979 m. sausio 26 d.
Nr.7

Lietuvos TSR Prokurorui
Raseinių ir Vilkaviškio rajonų liaudies teismams
PAREIŠKIMAS


    1978 m. lapkričio 16 d. Viduklės klebonas kun. Alfonsas Svarinskas administracine tvarka buvo nubaustas 50 rub. bauda už tariamą nusikaltimą, kaip buvo pasakyta administracinės komisijos nuobaudoje: „Viduklės religinės bendruomenės klebonas 1978.X.I, negavęs rajono vykdomojo komiteto leidimo ir apie tai įspėtas, š.m. spalio 27 d. 17-18.30 vai. organizavo eitynes nuo Viduklės bažnyčios iki kapinių ir atgal. Nueinant ir grįžtant atgal buvo giedamos religinės giesmės".

    Sunku ir patikėti, kad Tarybų Sąjungoje, kur deklaruojama visiška tikėjimo laisvė, giesmių giedojimas laikomas nusikaltimu. Šiuo atveju kur kas laimingesni chuliganai ir girtuokliai - jie gali net vidurnaktį su baisiausiu triukšmu, girta daina arba necenzūriškais keiksmais žadinti miegančius žmones. Vykdomasis komitetas jų nebaudžia.

    Laikydamas uždėtą bausmę nepagrįsta, kun. Alf. Svarinskas kreipėsi į Raseinių rajono liaudies teismą. Teismas, spaudžiamas „iš viršaus", parinko bylos nagrinėjimo dieną per rekolekcijas 1978 m. gruodžio 22 d., į kurias susirenka per tūkstantį žmonių. Šaukimą į teismą prisiuntė mažiau negu prieš vieną parą.

    Gavęs šaukimą klebonas kreipėsi telefonu į teismo pirmininką E.Jarą ir prašė teismą atidėti vėlesniam laikui, motyvuodamas tuo, kad nurodytą dieną atvykti į teismą negalės dėl darbo bažnyčioje, o be to, kiltų sąmyšis, jei atėję žmonės į bažnyčią nerastų klebono ir sužinotų, kad jis teisme.

    Teisėjas liepė parašyti pareiškimą ir dar pridėjo: „Jei nebūsite, tai mes vis vien turėsime teismą atidėti". Pareiškimas tą pačią dieną buvo pristatytas į Raseinių rajono teismo raštinę.

    Pasirodo, ir vėl spaudžiant „iš viršaus", teismas įvyko nustatytą dieną, ir klebonas liko apgautas. Teismo sprendime buvo nurodyta: „Pažeidėjas į teismo posėdį neatvyko dėl nesvarbių priežasčių, nes, kaip matyti iš jo pareiškimo, jo nagrinėjimą prašo atidėti dėl užimtumo darbe, t.y. bažnyčioje"...

    Matyt, kad liaudies teisėjas E.Jaras buvo bejėgis išlaikyti duotą žodį. Teismo diena specialiai parinkta tokia, bijant, jog nesusirinktų į teismą minia tikinčiųjų. Viduklės tikintieji yra kolūkiečiai, t.y. eilinė liaudis. Tarybinis teismas bijo liaudies. Ir taip neteisingas administracinės komisijos sprendimas paliktas galioti. Šiuo atveju nusikalto vadovai, o ne kunigas.

    1978 m. spalio 13 d. kun. Alf. Svarinskas prašė, kaip ir kiekvienais metais, leidimo per Vėlines eiti į kapines. Į klebono raštišką pareiškimą vykdomasis komitetas neatsakė. Savo sprendimą perdavė žodžiu: „Neduodame". Į klausimą, kodėl, atsakė: „Neduodame, ir viskas!" 1977 m. buvęs vykdomojo komiteto pavaduotojas Z.Butkus kategoriškai pareiškė: „Pirma, religinėms bendruomenėms mes neduodame raštiško atsakymo. Antra, mes jums niekada neduosime leidimo".

    Kun. Alf.Svarinskas savo skunde Raseinių liaudies teismui rašė: „Eidamas gatve ne aš giedojau religines giesmes, bet tūkstantinė Viduklės tikinčiųjų minia. Todėl ir bausti reikėjo ne mane, o juos. Aš, kaip kunigas ir parapijos klebonas, atlikau tik savo pareigą - patarnavau tikintiesiems, atlikau kulto apeigas, kurias leidžia tarybinė konstitucija."

    Taigi vidukliškiai įsitikinę, kad tikintieji yra negrai. Tarybiniai įstatymai jų negina ir pareigūnai gali elgtis savavališkai ar pagal instrukcijas „iš viršaus".

    Kybartų klebonas kun. Sigitas Tamkevičius irgi buvo panašiai nubaustas ir, nesutikdamas su Vilkaviškio rajono vykdomojo komiteto administracinės komisijos sprendimu, kreipėsi į Liaudies teismą. 1978 m. gruodžio 1 d. teismo posėdis apgaulingai buvo atidėtas. Teisėjas pareiškė, jog trūksta kažkokių dokumentų, o iš tikrųjų pabijojo į teismą atvykusios didžiulės tikinčiųjų minios. Gruodžio 21 d. teismo posėdis vėl buvo atidėtas, nes kvietimas kun. S.Tamkevičiui nebuvo įteiktas (kvietimą į teismą pasiuntinys atnešė naktį!). Tada kun. S.Tamkevičius kreipėsi į Lietuvos TSR prokuratūrą reikalaudamas, kad kvietimas į teismą būtų įteiktas laiku, kad teismas būtų atviras ir laikytųsi visų juridinių normų. Pagaliau 1979 m. sausio 10d. teismo posėdis įvyko. Šaukimas į teismą vėl buvo pristatytas tik teismo dienos išvakarėse. Į teismą atvyko apie 400 tikinčiųjų, kurių ne tik neįleido į teismo salę, bet teisėjas Šlefuktas su kelių milicininkų pagalba visus išvijo net iš teismo koridoriaus. Teismo posėdis įvyko mažame advokatų kambarėlyje.

    Kun. Sigitas Tamkevičius, protestuodamas, kad teismo posėdis yra uždaras, iš teismo kambario išėjo. Teismas net nenagrinėjo kun. S.Tamkevičiaus iškeltų argumentų ir baudą paliko galioti.

    Ryšium su šiais teismo procesais mes pareiškiame, kad šitokie teismai yra ne tik pasityčiojimas iš tikinčiųjų Tarybų Sąjungos piliečių ir tarybinės teisėtvarkos, bet yra aiškus tikinčiųjų diskriminavimas.
Mes reikalaujame, kad ateityje būtų laikomasi tarybinių įstatymų ir tarptautinių susitarimų.

TTG KATALIKŲ KOMITETO nariai kunigai:
Jonas Kauneckas,
Alfonsas Svarinskas,
Sigitas Tamkevičius,
Vincas Vėlavičius,
Juozas Zdebskis
Adresas:
    234422 Raseinių raj.,
    Viduklė, Šaltinio g.1
    Kun. Alfonsas Svarinskas


Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui
PAREIŠKIMAS

    1979 m. sausio mėn. Vilniuje areštuotas Romas Ragaišis - žinomas Lietuvos kovotojas už žmogaus teises. Jis ne kartą yra pasirašęs pareiškimus ir protestus dėl įstatymų pažeidinėjimų, praktikuojamų valdžios organų. Jis viešai pasmerkė B.Gajausko, V.Petkaus, J.Orlovo, A.Ginsburgo areštus. R.Ragaišis visur ir visuomet reikalaudavo tiksliai laikytis įstatymų ir nepažeidinėti elementariausių žmogaus teisių. V.Petkaus teisme R.Ragaišis viešai demaskavo melagingus, sufabrikuotus kaltinimus, inkriminuotus V.Petkui. Už savo visuomeninę veiklą R.Ragaišis buvo persekiojamas. Jam ir jo šeimai atėmė butą ir išregistravo iš Vilniaus.

    Dabar R.Ragaišiui iškelta baudžiamoji byla tariamai už neteisėtą akinių taisymą. Jam gresia laisvės atėmimas iki 7 metų. Šių kaltinimų nepagrįstumas akivaizdus. Tai aiškus susidorojimas su vienu iš Lietuvos disidentų. Sužlugus politiniams procesams, valdžios organai dabar bando susidoroti su jiems nepatinkančiais žmonėmis fabrikuodami kriminalines bylas.

    Mes reikalaujame nutraukti šią gėdingą bylą ir nedelsiant paleisti Romą Ragaišį.

1979 m. sausis

    Helsinkio susitarimų vykdymui remti Lietuvos visuomeninės grupės
nariai:
    Ona Lukauskaitė-Poškienė,
    Kun. Karolis Garuckas,
    Kun. Bronius Laurinavičius

    Prie Helsinkio susitarimų vykdymui remti Lietuvos visuomeninės grupės protesto prisijungiame:

TTG KATALIKŲ KOMITETO nariai kunigai:
Jonas Kauneckas,    
Alfonsas Svarinskas,
Sigitas Tamkevičius,
Vincas Vėlavičius,    
Juozas Zdebskis      
Protestą taip pat pasirašė:
Angelė Ragaišienė, Antanas Terleckas, Albertas Žilinskas, Jonas Volungevičius Vytautas Bastys, Rimas Matulis, Vytautas Varkala, Jonas Protusevičius, Petras Cidzikas, Algimantas Andreika, Gediminas Rickevičius, Vladas Šakalys, Genė Sakalienė, Kęstutis Subačius, Julius Sasnauskas, Angelė Paškauskienė, Zita Vanagaitė, Jonas Trachimas, Jadvyaga Petkevičienė, Irena Gajauskienė, Laima Šulskienė, I.Ruodytė, Zigmas Širvinskas, Arvydas Čekanavičius, Henrikas Sambora, Jonas Petkevičius, Mečislovas Jurevičius, Juozas Šileikis, Leonas Laurinskas, Alvydas Šeduikis, Aldona Šeduikienė, Vytautas Bogušis, Andrius Tučkus, Algirdas Masilionis, Birutė Burauskaitė, Valerijus Smolkinas, Mart Nikius, En Tarto, Erik Udam.



TIKINČIŲJŲ TEISIŲ GYNIMO KATALIKŲ KOMITETAS
1979 m. sausio 26 d.
Nr.8

TSRS Generaliniam Sekretoriui
TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Pirmininkui
        L.Brežnevui
Moldavijos TSR KP Pirmajam Sekretoriui

PAREIŠKIMAS

    Iš tolimos Moldavijos mus pasiekė širdį veriantis pagalbos šauksmas - 69 Slabodos-Raškovo kaimo gyventojai savo pareiškime-prašyme pasakoja apie sunkiai įtikimus dalykus: vienintelio katalikų kunigo Vladislovo Zavalniuko ir tikinčiųjų, ypač vaikų ir jaunimo, diskriminaciją. Moldavijos administracija kunigui draudžia lankyti ligonius, gyvenančius už Kišiniovo ribų. Vietos ateistai sprendžia pagal gautas tikinčiųjų telegramas, ar gali kunigas vykti pas ligonį ar ne. Todėl daugelis tikinčių -jų miršta be Sakramentų, nors uolus kunigas yra pasiryžęs kiekvienam patarnauti.

    Manoma, kad Moldavijos TSR Konstitucijoje, kaip ir kitų tarybinių respublikų, yra straipsnis, garantuojantis sąžinės laisvę. Be to, Moldavijos tikintiesiems bent elementarias teises privalo užtikrinti taip pat tarp -tautiniai TSRS susitarimai, kaip antai: Visuotinė žmogaus teisių deklaracija: „Kiekvienas žmogus turi teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę: ši teisė laisvai leidžia keisti savo religiją kaip pavieniui, taip ir su kitais, viešai ar atskirai, laisvai mokytis religijos mokslų, pravedinėti pamaldas ir atlikinėti religines apeigas" (18 str.).

    Helsinkio Baigiamajame Akte pasakyta: „Dalyvaujančios valstybės gerbs žmogaus teises ir pagrindines laisves, įskaitant minties, sąžinės ir įsitikinimų laisvę"...

    Ta prasme dalyvaujančios valstybės gerbs asmenybės laisvę išpažinti vien asmeniškai arba bendrai su kitais religiją arba tikybą, veikiant pagal savo sąžinę...(7 skyrius)!

    Visa Tarybų Sąjungos tikinčiųjų nelaimė, kad valdžios atstovai, su kuriais tenka susidurti, pirmiausia atstovauja ateistų interesams, o tik paskui valstybės. Taip tikintysis, kovodamas už savo elementariausias teises, susiduria ne su valdžios atstovais, bet su tais, kurie jį skriaudžia, -ateistais.

    Tarybų valdžios atstovai turėtų atsiminti, kad visi piliečiai, ir tikintieji, prieš TSRS įstatymus yra lygūs. Tikinčiųjų diskriminacija sumenkina tarybų valdžios autoritetą vietos žmonių akyse ir prieš pasaulio viešąją opiniją. Ateistinė propaganda turi remtis, kaip mokė Leninas, mokslu ir filosofiniais pagrindais, o ne represijomis ir diskriminacija.

    Todėl labai prašome Tamstą, Generalini Sekretoriau, į šį reikalą įsikišti asmeniškai ir priversti Moldavijos TSR valdžios organus nutraukti tikinčiųjų diskriminaciją, leisti kunigui ar kunigams laisvai aptarnauti Moldavijos respublikos tikinčiųjų dvasinius reikalus.

P r i e d a s: Slabodos-Raškovo kaimo katalikų pareiškimo kopija (originalą su parašais pasilikome mes).

TTG KATALIKŲ KOMITETO nariai kunigai:
Jonas Kauneckas,    
Alfonsas Svarinskas,
Sigitas Tamkevičius,
Vincas Vėlavičius,   
Juozas Zdebskis     

Adresas: Lietuvos TSR
    234560 Šlavantai, Lazdijų raj.
    Kun. Juozas Zdebskis



TIKINČIŲJŲ TEISIŲ GYNIMO KATALIKŲ KOMITETAS

1979.1.31
Nr.9

Lietuvos TSR Prokurorui

PAREIŠKIMAS


    1978 m. gruodžio 13 d. į TTG Katalikų Komitetą kreipėsi raštu kun. Virgilijus Jaugelis, prašydamas padėti susigrąžinti religinio turinio lietuvio prof. dr. Antano Maceinos knygą „Krikščionis pasaulyje".

    1976 m. vasarą Raseinių autobusų stotyje valdžios pareigūnai norėjo patikrinti kun. Virgilijaus Jaugelio portfelį. Pareikalavus prokuroro sankcijos, jis buvo nugabentas į Raseinių MVR skyrių ir čia prievarta iškratytas ir atimta aukščiau minėta knyga. Nors savininkas protestavo žodžiu ir raštu prieš šią savivalę, reikalaudamas grąžinti jam priklausančią knygą, tačiau iki šio laiko knygos dar neatgavo.

    Žinant, kad Lietuvos TSR po Antrojo pasaulinio karo nebuvo išleis -ta nė viena religinio turinio knyga tikintiesiems, išskyrus Naująjį Testamentą, po keletą egzempliorių parapijai, ir Vatikano II susirinkimo nutarimus, po vieną egzempliorių kunigams, visiškai suprantama religinės knygos vertė Lietuvoje ir savininko pastangos ją atgauti.

    Tenka tik stebėtis, kad ši knyga iki šiol nesugrąžinta.
    Tuo būdu nusikalsta LTSR Konstitucijos 50 str., garantuojančiam sąžinės laisvę, ir 32 str., užtikrinančiam visų piliečių lygybę prieš įstatymus. Pasirodo, kad praktiškai yra kitaip: ateistai leidžia knygas ir brošiūras dideliais tiražais, o iš tikinčiųjų atimama paskutinė religinė knyga, išleista išeivijoje.

    Nusikalstama ir Visuotinei žmogaus teisių deklaracijai, kurią pasirašė ir TSRS. Deklaracija skelbia: „Kiekvienas žmogus turi teisę į įsitikinimų ir jų išreiškimo laisvę, ši laisvė leidžia laisvai [...] gauti ir skleisti informacijas ir idėjas bet kokiomis priemonėmis ir nepriklausomai nuo valstybės sienų" (19 str.).

    Nusikalstama ir Helsinkio Baigiamajam Aktui, kuris tvirtina: „Dalyvaujančios valstybės gerbs žmogaus teises ir pagrindines laisves, įskaitant minties, sąžinės, religijos ir įsitikinimų laisvę..." (7 skyrius).

    Prašome gerb. LTSR Prokurorą atstatyti tarybinių ir tarptautinių įstatymų pažeidimus ir grąžinti kun. Virgilijui Jaugeliui prof. Antano Maceinos knygą „Krikščionis pasaulyje".

TTG KATALIKŲ KOMITETO nariai kunigai:
Jonas Kauneckas,    
Alfonsas Svarinskas,
Sigitas Tamkevičius,
Vincas Vėlavičius,    
Juozas Zdebskis      
Adresas:
234290 Vilkaviškio raj.
Kybartai, Darvino g.12
Kun. Sigitas Tamkevičius



        Mielas kun. Alfonsai,

    Daug sveikinimų! Tegul Dievas ir toliau Jums duoda energijos. Viena pastabėlė: Jūsų Komiteto vardas - vienas lituanistas atkreipė dėmesį - ar nebūtų gražiau: „Teisėms ginti", o ne Tikinčiųjų teisių gynimo komitetas. Žodžiu sakant, naudininkas su bendratimi.
    Dovanokite už šias eilutes.

1979. II. 5
K.K.Garuckas




TIKINČIŲJŲ TEISĖMS GINTI KATALIKŲ KOMITETAS

1979 m. vasario 7 d.
Nr.10

LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Pirmininkui

    1978 m. gruodžio mėn. į TTG Katalikų Komitetą kreipėsi Vilniaus katalikai prašydami užstoti nuteistąjį lietuviškosios Helsinkio grupės narį Viktorą Petkų. Visiškai pritarę pareiškime išdėstytoms mintims, mes, Katalikų Komiteto nariai, dokumentą pasirašėme.

    Labai nustebome sužinoję, kad 1979 m. sausio 9 d. kratos metu, kuriai vadovavo milicijos majoras S.Ražinskas, iš Juliaus Sasnausko paimtas aukščiau minėtas dokumentas. Kokia teise milicijos pareigūnai atiminėja LTSR vyriausybei adresuotus dokumentus?

    Pasirašiusieji dokumentą elgėsi pagal LTSR Konstitucijos 47 ir 56 straipsnius, leidžiančius kritikuoti ir apskųsti valstybės organų veiksmus. Milicijos pareigūnai, atimdami LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui adresuotą pareiškimą, nusikalto pagrindiniam įstatymui -LTSR Konstitucijai. Mes pagrįstai būgštaujame, kad Viktoro Petkaus asmeniu suinteresuoti organai nori paimtą dokumentą nuslėpti nuo LTSR vyriausybės, todėl jaučiame pareigą pasiųsti bent dokumento nuorašą, kartu nurodydami, kas po juo pasirašė.

    Priedas:
  LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Pirmininkui skirto dokumento tekstas ir pasirašiusiųjų sąrašas.

TTG KATALIKŲ KOMITETO nariai kunigai:
Jonas Kauneckas,
Alfonsas Svarinskas,
Sigitas Tamkevičius,
Vincas Vėlavičius,
Juozas Zdebskis

Adresas: 235915 Skaudvilė,
    Tauragės g. 17
    Kun. Vincas Vėlavičius

    Pareiškimą LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui dėl Viktoro Petkaus bylos pasirašė:
    Lietuvos Helsinkio grupės nariai:
        Ona Lukauskaitė-Poškienė,
        Kun. Karolis Garuckas

TTG KATALIKŲ KOMITETO nariai kunigai:
Jonas Kauneckas,    
Alfonsas Svarinskas,
Sigitas Tamkevičius,
Vincas Vėlavičius,    
Juozas Zdebskis       
Lietuvos kunigai:
V.Bilius, M.Dobrovolskis, Z.Grinevičius, I. Jakutis, V.Jalinskas, V.Jaugelis, B.Laurinavičius, A.Lukošaitis, K.Montvila, P.Našlėnas, KPukėnas, B.Ražukas, V.Stirbys, A.Šeškevičius, K Valančiauskas, S. Valiukėnas

Pasauliečiai lietuviai:

A.Andriukaitis, Aponavičiūtė, V. Bastys, V.Bidlauskas, Bružaitė, B.Burauskaitė, Balkaitis, Balkaitytė, P.Cidzikas, Čekinskytė, Česnauskas, Dapkevičius, I.Gajauskienė, G.Giedraitis, J.Gražys, Grėbliauskas, Grėbliauskienė, Gaudiešius, Gudauskaitė, Gudauskienė, KJurkštas, MJurevičius, Išpavičienė, Jakštas, J.Jonušas, AJonušienė, J.Kazlauskienė, Kėzys, Kučinskas, Laurinskas, L.Lukėnas, A.Makačinas, Masiulionis, K. Matulis, K. Matulionis, J.Meškaitė, S.Nikšienė, A.Narvydas, V.Povilionis, J.Protesevičius, J.Paulauskienė, K. Paulionis, S.Pilipavičius, K.Ragaišis, V.Ramanauskas, A.Raižytė, A.Remėža, J.Sasnauskas, K. Skebėra, J.Stepkevičius, L.Simutis, S.Stankevičius, K.Subačius, O.Stenelytė, Stonys, Šakalys, A.Šeduikis, A.Šeduikienė, J.Šileikis, Z.Širvinskas, L.Šulskienė, A. Terleckas, R. Trachimas, K Trinkūnas, R. Tutkus, Z. Vanagaitė, J. Volungevičius, Valiūnas, Urbonas, Urbonienė, V. Uksienė, A.Žeimys, A.Žilinskas, Žilevičius, Alb. Žilinskas, A.Žukauskas

Pagal žodinį įgaliojimą:
    M.Miklus, E. Tarto, E. Ūdas, V.Bogušis, A.Masiulionis, A. Tučkus
44 parašai neįskaitomi



Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos Generaliniam prokurorui
Nuorašai:
Vilniaus arkivyskupijos kurijai
Religijų reikalų tarybos prie TSRS MT įgaliotiniui Lietuvos TSR,
Tikinčiųjų teisėms ginti Katalikų Komitetui
Vilniaus arkivyskupijos kunigų

PAREIŠKIMAS

    Pastaraisiais metais kai kurie mūsų respublikos rajonų vykdomieji komitetai pradėjo kviesti instruktažui kunigus ir vietinių religinių bendruomenių vykdomųjų organų narius, reikalaudami besąlygiškai vykdyti 1976 m. LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo paskelbtus Religinių susivienijimų nuostatus. Kadangi tas dokumentas aiškiai nukreiptas prieš tikėjimo laisvę ir prieš religinių susivienijimų veiklos laisvę, reikalavimas besąlygiškai jo laikytis kelia didelį nerimą dvasininkijai ir tikinčiai visuomenei.

    1. Autoritetingi valstybės ir partijos veikėjai daug kartų yra iškilmingai užtikrinę, kad valstybė neprivalo kištis į Bažnyčios vidaus reikalus, kad bažnyčioms priklauso teisė netrukdomai tvarkytis pagal savo mokymą ir įstatymus. Tačiau Religinių susivienijimų nuostatai ne tik nemini šios teisės, bet ją tiesiog neigia. Katalikų, stačiatikių ir kai kurios kitos Bažnyčios savo prigimtimi ir pagal savo kanonus turi hierarchinę struktūrą, joms ir jų padaliniams gali vadovauti tik įšventinti asmenys-vyskupai ir kunigai, o Religinių susivienijimų nuostatai ir joms primeta kai kurių sektų struktūrą, kur vadovavimas priklauso eilinių tikinčiųjų atstovams. Dar keisčiau, kad vietiniams tarybiniams (ateistiniams) organams suteikiama teisė kištis į religinių bendruomenių vykdomųjų organų narių parinkimą, o hierarchijai draudžiama tai daryti. Suprask, Bažnyčiai turi būti vis tiek, kas tvarkys jos vietinių padalinių reikalus: ištiki -mi krikščionys ar ateistų marionetės... Čia ne šiaip sau kišimasis į Bažnyčios vidaus reikalus, o tiesioginis pasikėsinimas į Bažnyčios prigimtį, kurią ji yra gavusi iš Kristaus ir kurios ji negali pakeisti. Arba vėl: Kristus ir Bažnyčia kunigams sako: „Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai (Mork. 16,15), o Nuostatai jiems draudžia už savo parapijos ribų patarnauti net ir sunkiai sergančiam ligoniui ar mirštančiam tikinčiajam. Neverta ir klausti, ko tokiu atveju klausys Kristaus tarnas. Tik kyla klausimas: kam reikia valstybei savo nuostatais statyti kunigus ir tikinčiuosius į tokią padėtį, kad jie būtų priversti jos neklausyti?

    2. Tarybinių švietimo, santuokos bei šeimos ir kitų įstatymų „Pagrinduose" aiškiai nurodyta, kad jei kuris nors tarybinių įstatymų straipsnis prieštarauja tarybinės vyriausybės ratifikuotiems tarptautiniams susitarimams, tai toks straipsnis negalioja ir turi būti taikomos tarptautinio susitarimo taisyklės. 1976 m. Nuostatuose ne vienas kitas, bet dauguma straipsnių prieštarauja tarptautinių susitarimų dvasiai ir raidei.

    Konkrečiai imant, jie prieštarauja 1948 m. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 18 str. - apie religijos mokymo laisvę; 19 str. - apie idėjų skleidimo laisvę ir 30 str. - apie draudimą bet kuriuos Deklaracijos straipsnius aiškinti teisių bei laisvių nenaudai. Taip pat jie prieštarauja 1960 m. konvencijos dėl kovos prieš diskriminaciją švietimo srityje 5b str., kuris reikalauja, kad tėvams būtų užtikrinta galimybė auklėti vaikus pagal savo religinius ir moralinius įsitikinimus, ir kuris draudžia primesti vaikams religinį mokymą ar antireliginį auklėjimą prieš jų pačių ir jų tėvų valią. Tos pačios konvencijos 3 str. įpareigoja pasirašiusias valstybes panaikinti visus įstatyminius nutarimus ir administracinius potvarkius, kurie prieštarauja konvencijai, o mūsų respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas konvenciją ignoruoja.

    3. Daugelis Nuostatų paragrafų, prieštaraujančių religijos laisvei ir tikinčių piliečių lygybei su netikinčiaisiais, nesuderinami su TSRS konstitucijos 52 ir 34 str. ir atitinkamais Lietuvos TSR konstitucijos straipsniais.

    Dėl čia išdėstytų priežasčių nei mes, nei mūsų tikintieji, kuriuos mes privalome tinkamai informuoti, negalime Nuostatų laikyti teisėtais, ir mūsų sąžinė neleidžia mums jų visų klausyti.

    Kadangi Jums, didžiai gerbiamas TSRS Generalini Prokurore, Konstitucija yra uždėjusi aukščiausią teisėtumo saugojimo pareigą visoje TSRS teritorijoje, mes prašome Jus pareikalauti, kad:

    a) LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas sustabdytų minėtų Nuostatų galiojimą;

    b) garantuotų kiekvienai Bažnyčiai (konfesijai) teisę laikytis savosios struktūros ir vadovautis savais kanonais, taip pat pripažintų religiniams susivienijimams juridinių asmenų teises;

    c) garantuotų hierarchijai, religiniams susivienijimams ir pavieniams asmenims tikintiesiems teisę laisvai skleisti savo pažiūras lygiai su kitų pasaulėžiūrų atstovais, taip pat sistemingo vaikų ir jaunimo religinio mokymo laisvę pagal jų tėvų ir jų pačių norą;

    d) garantuotų savo tikėjimą viešai reiškiančių piliečių, turinčių atitinkamas dalykines kvalifikacijas, teisę, užimti bet kurį postą bet kurioje gamybos, kultūros ir kitokios visuomeninės veiklos srityje.

    Jei būtų įgyvendintas visiškas teisėtumas ir visiška piliečių lygybė, tai labai pasitarnautų tikrai piliečių vienybei, mūsų visuomenei iškylančių ūkinių, kultūrinių ir moralinių uždavinių įvykdymui ir tarptautiniam Tarybų Sąjungos prestižui.

Lietuvos TSR,
1979 m. vasaris

Vilniaus arkivyskupijos kunigai:

Helsinkio susitarimų vykdymui remti Lietuvos visuomeninės grupės nariai:
    kun. KGaruckas,
    kun. B.Laurinavičius

V.Černiauskas, I.Paberžis, I.Jakutis, A.Keina, A. Valatka, R.Blažys, J. Vaitonis, V.Aliulis, N.Pakalka, V.Rūkas, K.Molis, K.Žemėnas, M.Stonis, A. Ulickas, J.Baltušis, J.Kardelis, P.Jankus, L.Savickas, S. Valiukėnas, K. Valeikis, V.Bronickis, S.Kakarieka, P. Tarvydas, M.Petravičius, S.Puidokas, K.Gajauskas, A.Čeponis, D.Baužys, K. Gailius, J. Grigaitis, A.Kanišauskas, A. Trusevič, J. Obremski, D.Puidokas, S.Malachovskij, A.Merkys, J.Juodagalvis, J.Kukta, K Vasiliauskas, J.Lauriūnas, J. Tunaitis, A.Andriuškevičius, S. Tunaitis, N. Jaura, A.Simonaitis, J.Budrevičius, D. Valančiauskas, K. Pukėnas, D. Valiukonis, R.Černiauskas, K Vaičionis, M.Savickas, A.Petronis, J.Šlenys, V.Ješkelevičius, P.Bekis, S.Markevičius.


TIKINČIŲJŲ TEISĖMS GINTI KATALIKŲ KOMITETAS

1979 m. vasario 10 d.
Nr.11

Lietuvos TSR Prokurorui

    Julija Judeikienė, gyvenanti Lazdijų raj., Veisiejuose, Pionierių g. 4-5, kreipėsi į TTG Katalikų Komitetą prašydama apsaugoti jos sūnų Mindaugą Judeikį nuo Lazdijų raj. saugumiečio Algio Gylio šantažavimo. Saugumietis A.Gylys moksleivio Mindaugo akyse šmeižė dorus kunigus ir tikinčiuosius, draudė su jais draugauti, gąsdino kolonija ir vertė tėvams nežinant palaikyti ryšį su saugumo darbuotojais.

    1979 metai Jungtinių Tautų paskelbti tarptautiniais vaiko metais, per kuriuos ypač turi būti kovojama už vaikų teises. Apie tai kalbėjo ir TSRS Generalinis Sekretorius L.Brežnevas.

    Tamsta Prokurore, Saugumo komiteto pareigūno A.Gylio elgesys su moksleiviu Mindaugu Judeikiu yra grubus prasižengimas elementarioms tėvų ir vaikų teisėms. Joks pareigūnas neturi teisės A.Gylio metodais auklėti jaunimo, juo labiau be tėvų žinios. Tad patvarkykite, kad ne tik A. Gylys, bet ir kiti saugumiečiai darbuotojai gerbtų tiek tėvų, tiek ir vaikų teises.

TTG KATALIKŲ KOMITETO nariai kunigai:
Jonas Kauneckas,
Alfonsas Svarinskas,
Sigitas Tamkevičius,
Vincas Vėlavičius,
Juozas Zdebskis
Adresas:
35610 Telšiai,
Pionierių g. 51
Kun.Jonas Kauneckas


Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui
Lietuvos vyskupams ir vyskupijų valdytojams
Religijų reikalų tarybos įgaliotiniui P.Anilioniui
Kaišiadorių vyskupijos kunigų
PAREIŠKIMAS


    Mes, Kaišiadorių vyskupijos kunigai, pritardami Tikinčiųjų teisių gynimo Katalikų Komiteto raštui, rašytam 1978.XII.25, dėl 1976 metais paskelbtų Religinių susivienijimų nuostatų, pareiškiame, kad šiais Nuostatais tikinčiųjų katalikų diskriminavimą Tarybų Lietuvoje norima paversti įstatymu. Iš kasdieninio mūsų darbo turima medžiaga ir faktai šitai patvirtina. Pvz., labai neseniai Molėtų rajono vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoja Gančerienė,sušaukusi rajono kunigus, remdamasi Nuostatais, reikalavo neleisti vaikams patarnauti per pamaldas, draudė kunigams grupiniu būdu egzaminuoti vaikus, ruošiamus Pirmajai Komunijai. Be to, reikalavo iš kunigų, kad be rajono leidimo atlaidams ne -kviestų kitų kunigų.

    Mes pareiškiame, kad Religinių susivienijimų nuostatai yra aiškiai diskriminaciniai Lietuvos Katalikų Bažnyčiai:

    a) jie neišreiškia Lietuvių tautos, kurioje yra apie 70 proc. tikintys katalikai, valios bei interesų;

    b) jie visiškai ignoruoja per šimtmečius susiklodavusi lietuvių tautos kultūrinį palikimą;

    c) šie Nuostatai tiesiogiai prieštarauja Bažnyčios kanonų teisei, Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje priimtai Visuotinei žmogaus teisių deklaracijai, Helsinkio Baigiamojo Akto įsipareigojimams.

    Šie Nuostatai tikinčiuosius ir Katalikų Bažnyčią Lietuvoje pastato į aiškiai priešingą padėtį, kokios reikalauja iš tikinčiųjų ir kunigų bažnytinės teisės kanonai. Jei tarybų valdžia Katalikų Bažnyčiai egzistuoti leidžia ir dažnai primena, kad ji į kanoninę Bažnyčios veiklą nesikiša, tai kodėl Nuostatai savo esme stato tikinčiuosius į koliziją?

    Todėl mes ir pareiškiame: tais atvejais, kai valstybiniai administraciniai organai reikalaus iš mūsų elgtis priešingai Katalikų Bažnyčios teisiniams nuostatams, mes paklusime Bažnyčios kanonams, o ne LTSR Konstitucijos priešingiems ir tikinčiųjų teises diskriminuojantiems Religinių susivienijimų nuostatams.

    Ta pačia proga dar kartą prašome panaikinti Kaišiadorių vyskupijos pilnateisio vyskupo V.Sladkevičiaus ilgametį trėmimą ir grąžinti jį į Kaišiadorių vyskupijos valdymą.

1979 m. vasario 11 d.

Pareiškimą pasirašė 42 kunigai:
Jonas Pilka, Alfonsas Šatas, Petras Laškauskas, Mykolas Balnys, Bronislovas Bulika, Vilius Cukuras, Zenonas Navickas, Jonas Kaušyla, Juozapas Manilaitis, Petras Šiugžda, Marijonas Petkevičius, Jonas Tomkus, Vysk. Vincentas Sladkevičius, Antanas Arminas, Bronislovas Novelskis, Vytautas Sudavičius, Juozapas Stasiūnas, Jonas Zubrus, Pranciškus Venskus, Juozapas Ansevičius, Edvardas Kraujelis, Petras Valatka, Jonas Jonys, Alfonsas Ažubalis, Ignas Milašius, Bronislovas Klimas, Stasys Lindė, Aleksandras Alkovikas, Stanislovas Kiškis, Juozapas Gylys, Juozapas Masalskis, Albinas Šilkinis, Stanislovas Stankevičius, Antanas Jurgilas, Jonas Žvinys, Petras Laškauskas, Petras Budrauskas, Česlovas Zažeckas, Jonas Voveris, Zigmantas Stančiauskas, Jonas Danyla, Jonas Mintaučkis, Antanas Jurgilas.



Lietuvos Komunistų partijos Centro Komitetui

Nuorašai:
Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui
Religijų reikalų tarybos įgaliotiniui
Lietuvos TSR Ministrų Tarybai
Lietuvos vyskupams ir vyskupijų valdytojams
Tikinčiųjų teisėms ginti Katalikų Komitetui
Telšių vyskupijos ir Klaipėdos prelatūros kunigų
PAREIŠKIMAS


    Mes, Telšių vyskupijos kunigai, kreipiamės į jus ir kitas valstybines įstaigas ne tik savo vardu, bet čia išreiškiame ir valią bei susirūpinimą tų šimtų tūkstančių katalikų, kuriems mes kaip kunigai patarnaujame jų dvasiniuose reikaluose. Mes priklausome Kristaus įsteigtai Bažnyčiai, kuri turi beveik 2000 metų praeitį. Jos nuopelnai visai žmonijai ir kartu mūsų respublikos kultūrai yra milžiniški ir nenuginčijami. Juk Vilniaus universitetas, pirmosios gimnazijos, kolegijos ir pradžios mokyklos yra įkurtos Bažnyčios. Lietuviškos raštijos pirmieji kūrėjai buvo taip pačios Bažnyčios atstovai. Ne veltui šiandien krikščionių Bažnyčią visas kultūringas pasaulis pripažįsta ir įvertina. Neatsitiktinai ir išrinkus tos Bažnyčios popiežių Joną Paulių II, viso civilizuoto pasaulio valstybių vyriausybės, neišskiriant ir socialistinių kraštų, sveikino Jį ir pripažino Katalikų Bažnyčios svarbų vaidmenį ir reikšmę šiuolaikiniame žmonijos gyvenime.

    Tačiau tiesioginis ir pirminis Katalikų Bažnyčios tikslas - žmonių pa -šventinimas ir išganymas. Todėl Bažnyčios tiesioginė veiklos specifika remiasi jos įkūrėjo - Kristaus - dieviška pasiuntinybe (žr. Mt 28,19, Jn 20,21). Ta pasiuntinybė reiškiasi per teisėtą vyskupų ir kunigų jurisdikciją, gaunamą iš Kristaus Vietininko - Popiežiaus. Vyskupai ir kunigai savo darbe turi griežtai laikytis dogminių ir kanoninių nurodymų bei įsi -pareigojimų. Kitaip jie neįvykdys jiems skirtos Bažnyčios misijos.

    Tarybinė vyriausybė yra įsipareigojusi nesikišti į dogminę, kanoninę bei religinę Bažnyčios veiklą. 1954 m. lapkričio 10 d. TSKP CK nutarime sakoma:„|pareigoti TSKP sričių komitetus, kraštų komitetus, sąjunginių respublikų kompartijų CK ir visas partines organizacijas ryžtingai pašalinti ateistinės propagandos klaidas ir ateityje jokiu būdu neleisti, kad kaip nors būtų įžeidžiami tikinčiųjų ir Bažnyčios tarnų jausmai, taip pat neleisti administracinio kišimosi į Bažnyčios veiklą. Būtina turėti galvoje, kad įžeidžiamieji veiksmai prieš Bažnyčią, dvasininkiją, tikinčiuosius piliečius nesuderinami su partijos ir valstybės vykdoma mokslinės-ateistinės propagandos linija ir prieštarauja TSRS Konstitucijai, suteikiančiai tarybiniams piliečiams sąžinės laisvę. TSRS naujoje Konstitucijoje yra parašyta: „TSRS piliečiams garantuojama sąžinės laisvė, tai yra laisvė išpažinti bet kurią religiją arba neišpažinti jokios, praktikuoti religinius kultus arba vesti ateistinę propagandą. Kurstyti nesantaiką ir neapykantą ryšium su religiniais tikėjimais draudžiama. Bažnyčia TSR Sąjungoje atskiria nuo valstybės ir mokykla nuo Bažnyčios" (TSRS Konst. 52 str.). Šiuos Konstitucijos straipsnius galima drąsiai aiškintis taip, kad čia suteikiama Bažnyčiai laisvė tvarkytis ir veikti savo vidaus gyvenime pagal savo principus, tai yra pagal savo kanonus, laikantis dogmatikos ir liturgijos reikalavimų. Tai patvirtina, atrodo, ir kompetentingi valdžios atstovai - oficialūs asmenys, tvarkantys tarp valstybės ir Bažnyčios iškilusius reikalus (Žr. J.Rugienis. „Tarybų ir religinių kultų įstatymai". „Tarybų darbas", 1972 m., Nr. 9, psl.17, ir K.Tumėnas. „Įstatymai ir religinės bendruomenės". „Tarybų darbas", 1975 m., Nr.4, psl. 26).

    Leninas 1905 m. savo straipsnyje „Socializmas ir religija" rašė: „ Valstybei neturi rūpėti religija, religinės draugijos, neturi būti susirišusios su valstybine valdžia".

    Atrodytų, kad Bažnyčia turi laisvę bent pagrindinei savo misijai atlikti. Tačiau gyvenime yra visai kitaip.
I

    1976 m. liepos mėn. 28 d. yra patvirtinti ir išleisti Religinių susivienijimų nuostatai, kurie grubiai kišasi į Bažnyčios vidaus veiklą, visiškai nesiskaito su kanonais, nesu dogmatine ar net liturgine doktrina ir praktiškai panaikina Bažnyčios laisvę atlikti tiesiogines religines pareigas ir atima galimybę piliečiams pasinaudoti konstitucijos suteikta sąžinės laisve.

    1. Bažnyčios 87 kanonas įsakmiai pabrėžia, kad Bažnyčios nariu tampama nuo krikšto momento su visomis teisėmis, o ne nuo 18 m., kaip pa -sakyta Religinių susivienijimų nuostatuose. Bažnyčia ir tikintieji tėvai kanonų įpareigoti rūpintis religinėje srityje vaikais ir teikti jiems religinius patarnavimus pagal kanonų, dogmatikos bei liturgikos reikalavimus (žr. kanonai 1330-1331,1336).

    Taigi Religinių susivienijimų nuostatų 3 str. grubiai pažeidžia Bažnyčios kanonus ir kišasi į jos grynai religinę veiklą. Taip pat jis pažeidžia ir sąžinės laisvę, nes iki 18 m. amžiaus žmogus būtų prievarta išskirtas iš religinio gyvenimo, ir jam būtų atimta teisė pasinaudoti sąžinės laisve, kurią jam suteikė šalies Konstitucija. Taigi Religinių susivienijimų nuostatų 3 str. yra antikonstitucinis, o prieš sąžinės laisvę visiškai priešingas TSKP CK linijai ir negali turėti įstatyminės galios.

    2. Pastaruoju metu pagal Religinių susivienijimų nuostatus vietiniai valdžios organai, apeidami kurijas, klebonus, parapijų administratorius, kišasi į parapijų komitetų sudarymus, primeta vienašališkai vadinamąsias „sutartis". Čia ne tik tikintieji, parapijos klebonas, bet ir kurija nieko negali toje sutartyje nuo savęs pridurti ar pataisyti, pasiūlyti, o viskas yra vienašališkai iš anksto paruošta ir primetama taip, kaip ateistams - civilinei valdžiai patinka. Tai yra ne tik principinis kanonų pažeidimas, bet prieštarauja ir LTSR civiliniam kodeksui.

    Vietiniams administracijos organams spaudžiant ir gąsdinant bažnyčios komiteto narius, priverstinis naujų sutarčių pasirašymas yra niekingas ir negaliojantis tiek Bažnyčios teisės kanonų, tiek ir tarybinių įstatymų atžvilgiu.

    1. Negaliojantis Bažnyčios kanonų atžvilgiu: kan. 461-467,1519 — 1528. Šie kanonai įpareigoja ordinarus ir klebonus pavaduojančius kunigus vadovauti parapijos administravimui. Čia jie visai nušalinami.

    2. Negaliojantis ir bendrųjų tarybinių įstatymų atžvilgiu:

    a) sutartis pagal LTSR civilinį kodeksą yra dvišalis, laisvas juridinis aktas. Šiuo atveju primetama jau gatava, vienašališka, nėra laisva;

    b) sutarties esmę pagal LTSR civilinį kodeksą 168 str. sudaro susitarimas dėl visų esminių punktų. Čia to visai nėra;

    c) bažnyčios komiteto tarybinė teisė nelaiko juridiniu asmeniu. Taigi jis negali būti lygi susitariančioji pusė su juridiniu asmeniu - rajono ar miesto vykdomuoju komitetu (LTSR Cv. k. str. 23 - 24), nes yra beteisis. Bažnyčios komitetas pagal primestą sutartį gauna daug įsipareigojimų, atsakomybės, turi daug išlaidų, o neturi juridinio veiksnumo;

    d) pažeisdama svarbų lenininį ir konstitucinį principą, kad „Bažnyčia atskirta nuo valstybės", mūsų respublikos administracija nori visai pajungti bažnyčios komiteto veiklą ir praktiškai kišasi į daugybę Bažnyčios vidaus gyvenimo reikalų. Pavyzdžiui, kontroliuoja, kada bus atlaidai, kas sakys pamokslus, kokie kunigai dalyvaus.

    Pagal Religinių susivienijimų nuostatus įveda kunigams ir tikintiesiems apribojimus. Pavyzdžiui, kunigas negali kitoje parapijoje teikti sakramentų, tikintieji kada nori be atskiro leidimo patalkininkauti kaimyninėje parapijoje (žr. Nuostatų 19 str.). Uždraudžiama kunigams lankyti pagal kanonų nurodymus savo parapijiečius (žr. Nuostatų 45 str.). Kai kur draudžiama kunigui pagal liturgikos nurodymus palydėti numirėlį į kapus. Remiantis minėtais Nuostatais, kai kur yra draudžiama ne tik vaikams, bet ir jų, vaikų, tikintys tėvai visaip persekiojami, barami, diskriminuojami. Tai aiškus ir siaubingas kišimasis į grynai religinę Bažnyčios veiklą ir aiškus sąžinės laisvės pažeidimas.
II

    Yra visuotinai žinomas faktas, kad mūsų respublikoje absoliuti gyventojų dauguma tikintys katalikai. Neatsižvelgiama į jų kaip tikinčiųjų pagrindines teises, tuo pažeidžiant TSRS ir LTSR konstitucijų deklaruotą sąžinės laisvės ir demokratijos principą. Nors skelbiama visų piliečių lygybė prieš įstatymus ir visiems piliečiams garantuojamos vienodos teisės ir laisvės (LTSR Konst. str. 37,43,47,50 ir 56), bet iš tikrųjų:

    a) joks viešai tikėjimą praktikuojąs pilietis negali užimti vadovaujančio posto valstybinėje įstaigoje ar darbovietėje;

    b) joks viešai tikėjimą praktikuojąs pilietis negali būti išrinktas atstovu ginti tikinčiųjų, joks dvasininkas negali būti išrinktas deputatu į tarybas;

    c) jokiam tikinčiam piliečiui neleidžiama per spaudą, radiją ar televiziją ginti tikėjimo;

    d) neatsisakę savo tikėjimo ir tikėjimą praktikuoją moksleiviai yra trukdomi siekti aukštųjų mokslų ir grubiai įžeidinėjami, niekinami.

    Taigi respublikoje yra privilegijuoti ateistai ir beteisiai, viešai savo tikėjimą praktikuoją tikintieji.

    LTSR administracijos pozicija yra aiškiai priešinga LTSR Konstitucijos 50 str., kuris skelbia: „Kurstyti nesantaiką ir neapykantą ryšium su religiniais tikėjimais draudžiama", o juk tarybinė administracija leidžia ir skatina:

    a) dažnai pilnus grubios paniekos ir neturinčius mokslinės vertės ateistinius, ypač rajoninėje spaudoje, straipsnius, kuriuose tikintieji vadinami tamsybininkais, atsilikėliais ir t.t.;

    b) kassavaitines ateistines programas per radiją ir televiziją, kupinas užgaulių ir įžeidžiančių tikinčiųjų jausmus išsireiškimų prieš Bažnyčią ir jos atstovus, net popiežių;

    c) mokyklose pravesti ateistinius renginius, kuriuose grubiai išjuokiami tikintieji, kunigai, sakramentai.

    Reikia labai rimtai atkreipti dėmesį į tai, kad visuotiniu mastu vyksta pilnas neapykantos ir pasiekęs siaubingą ribą tikėjimą aktyviai praktikuojančių vaikų terorizavimas.

    Visa tai rodo ne ką kita, kaip antikonstitucinę ir nesuderinamą su pradžioje minėtu TSKP CK nutarimu ir tikinčiųjų atžvilgiu pilną neapykantos poziciją, kuri savaime iššaukia reakciją, drumsčia žmonių gyvenimą, erzina ir skaudina tikinčiuosius, verčia juos gintis. Jei ir ateityje šitaip bus elgiamasi su tikinčiaisiais, tai vietinė tarybinė administracija tikrai varys juos, to visai nenorinčius, į pogrindį, už tai ji pati teprisiima visą atsakomybę ir tenekaltina piliečių, ginančių tik savo teises, paskelbtas Konstitucijoje.

    Prašome ir siūlome savo ir savo tikinčiųjų vardu:

    1. Atšaukti ir panaikinti 1976 m. liepos 28 d. išleistus Religinių susivienijimų nuostatus, prieštaraujančius Bažnyčios kanonams ir Konstitucijai.

    2. Norint sudaryti naujas sutartis tarp rajonų (miestų) vykdomųjų komitetų ir bažnyčios komitetų, reikia visų pirma suderinti abiejų šalių interesus, nustatyti bažnyčios komiteto juridinę padėtį ir jo santykius su parapijos klebonu. Iš Bažnyčios pusės tai galėtų atlikti kurijų teisėti atstovai.

    3. Konstitucijos garantuojama sąžinės laisvė yra nesuprantama ir neįsivaizduojama be nors minimalios skelbimo ir informacijos laisvės. Mums turėtų būti leista pakankamai išsispausdinti bent katekizmų, tikybos vadovėlių ir maldaknygių.

    4. Reikia apriboti valstybinę netoleranciją tikinčiųjų atžvilgiu, uždrausti tikinčiųjų jausmus įžeidžiančius ateistinius renginius, kur grubiai niekinama tai, kas tikintiesiems yra šventa, uždrausti tikinčiųjų vaikų, aktyviai dalyvaujančių pamaldose, siaubingą terorizavimą ir niekinimą.

    5. Mes, kunigai, jaučiame turį visišką teisę nesilaikyti nuostatų, kurie aiškiai prieštarauja Konstitucijai, bažnytinei teisei ir mūsų tiesioginėms pareigoms. Taip pat nebeinformuosime civilinės valdžios organų apie bažnyčiose rengiamus atlaidus bei į juos atvykstančius pamokslininkus ir nebeteiksime Taryboms grynai sakramentinės ir religinės statistikos informacijos apie krikštų, jungtuvių, laidotuvių ir kitų religinių patarnavimų skaičių, nes tai yra grynai Bažnyčios vidaus reikalas, neturintis civilinėje teisėje jokios juridinės reikšmės.

    Iki šiol į kolektyvinius kunigų bei tikinčiųjų pareiškimus negauta jokio atsakymo iš atitinkamų valstybinių įstaigų. Todėl primename LTSR Konstitucijos 47 str.: „Pareigūnai privalo nustatytais terminais svarstyti piliečių pasiūlymus ir pareiškimus: į juos atsakyti ir imtis reikiamų priemonių". Palaidojus į stalčių ir šį mūsų pareiškimą, kaip anksčiau būdavo, tai bus dar vienas, jau oficialus įrodymas, kad mūsų, tikinčiųjų, atžvilgiu konstitucijos nesilaikoma, kad mes esame beteisiai.

1979 m. kovo mėn.

Pasirašė 110 Telšių vyskupijos ir Klaipėdos prelatūros kunigų: Vincentas Vėlavičius, Jonas Pakalniškis, Antanas Šeškevičius, Petras Serapinas, Kazimieras Gaščiūnas, Antanas Kiela, Bronislovas Bumeikis, Jonas Lukošius, Jonas Kauneckas, Juozapas Meidus, Klemensas Puidokas, Jonas Ilskis, Jonas Bučinskas, Petras Puzaras, Romualdas Zulpa, Aloyzas Baškys, Antanas Striukis, Juozapas Maželis, Pranciškus Venskus, Alfonsas Škinkūnas, Liudvikas Dambrauskas, Vladislovas Šlevas, Domininkas Giedra, Izidorius Juškys, Antanas Jurgaitis, Bronislovas Latakas, Klemensas Arlauskas, Julius Budrikis, Konstantinas Petrikas, Julijonas Miškinis, Vincentas Senkus, Brunonas Bagažas, Liudvikas Šatkauskas, Vladislovas Abramavičius, Stanislovas Vaitelis, Adomas Alminas, Vladislovas Radveikis, Adomas Milerius, Ferdinandas Žilys, Jonas Aliukas, Jonas Gedvilą, Anicetas Kerpauskasjuozapas Šukys, Konstantinas Velioniškis, Juozapas Grabauskas, Jonas Kusas, Domininkas Bivainis, Vaclovas Stirbys, Aleksandras Jakutis, Alfonsas Lukoševičius, Vincentas Virkus, Valentinas Šikšnys, Liudas Serapinas, Leonas Šapoka, Juozapas Gedgaudas, Kazimieras Žukas, Jonas Petrauskas, Juozapas Pačinskas, Kazimieras Viršila, Tomas Švambarys, Pranciškus Ružė, Juozapas Rutalė, Bronius Racevičius, Antanas Ivanauskas, Alfonsas Klimavičius, Kazimieras Rimkus, Juozapas Olšauskas, Antanas Ričkus, Algirdas Pakaminis, Pransiškus Saikus, Jonas Vičiulis, Albertas Novodzelskis, Juozapas Gunta, Vytautas Kadys, Kazys Macelis, Petras Jasas, Alfonsas Pridotkas, Petras Stukas, Juozas Liutkevičius, Antanas Zdanevičius, Juozas Bukauskas, Juozapas Janauskas, Juozas Gasiūnas, Antanas Petronaitis, Vytautas Mikutavičius, Tadas Poška, Vincentas Klebonas, Petras Bernotas, Petras Mitkus, Vincas Gauronskis, Antanas Puodžiūnas, Izidorius Juškys, Henrikas Šulcas, Juozapas Butkus, Jonas Jasimavičius, Pranas Daugnora, Česlovas Degutis, Henrikas Sirtautas, Bernardas Talaišis, Stanislovas Ežerinskas, Petras Lygnugaris, Stanislovas Ilinčius, Antanas Augustis, Antanas Beniušis, Julijonas Tamašauskas, Juozas Mantvydas, Bronius Brazdžius, Jonas Rudzinskas, Antanas Jakaitis, Petras Merliūnas.



Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui
Panevėžio vyskupijos kunigų
PAREIŠKIMAS


    Žymiausios pasaulio valstybės, tarp jų ir Tarybų Sąjunga, pasirašė Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją (1948 m.), taip pat žmogaus teises ginančius Helsinkio nutarimus. Kartu prižadėjo neskelbti įstatymų, potvarkių, priešingų žmogaus teisėms, ir esamus įsakymus bei potvarkius, varžančius žmogaus teises, atšaukti.

    Tarybinė Konstitucija skelbia laisvę išpažinti religiją. Jei konstitucijoje nebūtų straipsnio, varžančio tikėjimo propagandą (50), tuo pažeidžiant didžiosios Lietuvos žmonių dalies tikėjimo laisvę (75 proc), ir teikiančio neribotą propagandos laisvę bedieviams, kurių yra mažuma, tai šį straipsnį būtų galima laikyti demokratišku. Kad bedievių valdžia tikinčiuosius stato į paniekintų, beteisių piliečių padėtį, tai liudija šie gėdingi dokumentai-Religinių susivienijimų nuostatai (1976m.) ir valdžios paruošta ir pateikta tikintiesiems pasirašyti sutartis bažnyčios pastato nuomos reikalu. Pirmas šios sutarties variantas buvo parengtas Stalino laikais (1948 m.).

    Mes žinome, kad šių tikinčiųjų teises varžančių dokumentų reikalu į tarybinę valdžią kreipėsi Tikinčiųjų teisėms ginti Katalikų Komitetas (1978.XII.25) ir kad šiuo klausimu ruošiasi kreiptis kelių Lietuvos vyskupijų tikintieji. Mes laukėme ir tikėjomės, kad valstybės vyriausybė pa -tenkins skriaudžiamųjų prašymą ir atšauks minėtus dokumentus, kurie, tarybinei vyriausybei pasirašius žmogaus teisių konvencijas, savaime yra negaliojantys.

    Kol nėra atšaukti šie neteisiniai dokumentai, mes jaučiame pareigą to prašyti ir kartu paremti kitų vyskupijų teisėtus prašymus. Tai darome remdamiesi LTSR Konstitucijos 47 str. „Kiekvienas Lietuvos TSR pilietis turi teisę pateikti valstybiniams organams ir visuomeninėms organizacijoms pasiūlymus dėl jų veiklos gerinimo, kritikuoti darbo trūkumus". Tik mes nesuprantame, kodėl Religijų reikalų tarybos įgaliotinis P.Anilionis ėmėsi akcijos užkirsti kelią Panevėžio vyskupijos tikinčiųjų teisėtam prašymui, panaudodamas savo siekiams vyskupijų kuriją?

    Todėl mes, žemiau pasirašę Panevėžio vyskupijos kunigai, atstovaujantieji 400 000 savo vyskupijos tikinčiųjų, prašome tarybinę vyriausybę atkreipti dėmesį į tai, kad minėti dokumentai diskriminuoja tikinčiuosius ir siekia Lietuvoje sunaikinti Katalikų Bažnyčią.

    1. Dėl religinių susivienijimų nuostatų
    Kai 1978 m. buvo minima 30 metų sukaktis nuo Žmogaus teisių deklaracijos priėmimo, tarybinė valdžia pateikė Lietuvos tikintiesiems Religinių susivienijimų nuostatus, kuriais tikintieji tapo naujai įžeisti, paniekinti ir sudaryta grėsmė administracinėmis priemonėmis sunaikinti Lietuvoje Katalikų Bažnyčią. Šie Nuostatai tapo rašytu dokumentu, įrodančiu tikėjimo persekiojimą Lietuvoje. Kol šie Nuostatai egzistuos, tol tarybinei vyriausybei bus neįmanoma įrodyti tarptautiniuose forumuose, kur bus svarstomas tikėjimo laisvės klausimas, kad Tarybų Sąjungoje yra tikėjimo laisvė. Mes visiškai pritariame Tikinčiųjų teisėms ginti Katalikų Komiteto pareiškimui Nr.5 dėl Religinių susivienijimų nuostatų.

    2. Dėl bažnyčios pastato nuomojimo sutarties

    Žiauri, Stalino diktuota bažnyčios pastato nuomos sutartis buvo pasirašyta vienu laiku (1948 m.) visoje Lietuvoje. Antrasis sutarties variantas, turintis daugiau tikėjimo spaudimo elementų, jau 10 metų brukamas pasirašyti naudojant prievartą, apgaulę, savivalę, siekiant pavergti ir sunaikinti Katalikų Bažnyčią Lietuvoje. Tokios sutarties dokumentas bus įrodymas tarptautiniame forume, kad Katalikų Bažnyčia Lietuvoje yra persekiojama.

    Visas pasaulis gerai žino, kad Lietuvos bažnyčios yra statytos tikinčiųjų darbu ir jų aukomis per 600 metų. Tokiu pat būdu yra įsigyti ir bažnyčios meno turtai bei kitas inventorius. Nacionalizavimo aktu bažnyčios pastatas pateko į bedievių rankas. Tikintiesiems liko vienintelė išeitis -bažnyčios pastatą išsinuomoti. Čia pasireiškė bedievių valdininkų savivaliavimas. Jie sukūrė sutartį - diktatą. Šia sutartimi nusavino visą inventorių, įskaitant konsekruotus daiktus ir meno dalykus. Tikintieji, įbauginti, grasinami ir trokšdami šiaip taip bendruomeniškai egzistuoti, šią „sutartį" pasirašė. Tai ne sutartis. Tai prievarta.

    Kokią nuomą tikintieji turi mokėti už jų pačių statytas bažnyčias?
    Tikintieji privalo sumokėti pastato mokestį valstybei, draudimo mokestį, vykdyti remontus, kurie kartais prašoka keliolikos metų nuomos mokės į, atiduoti visą bažnyčios inventorių, atiduoti net ateityje pirksi-mus daiktus bei paaukotus daiktus, nepaisant aukotojų intencijos. Pvz., 1976 m. popiežius Paulius VI ne bedieviams, bet Katalikų Bažnyčiai Lietuvoje dovanojo naujus mišiolus. Kodėl jie pagal naują sutartį turi pereiti netikinčiųjų žinion? Sutartis reikalauja pašalinius asmenis - komiteto narius - pranešinėti apie kunigo pajamas, gautas už religinius patarnavimus. Bet kartu yra reikalaujama pranešinėti, kas naudojosi religiniais patarnavimais. O tai skverbimasis į žmogaus sąžinės dalykus. Taip yra kitose Sovietų respublikose, kur panašios „sutartys" jau įgyvendintos. O valdžia nieko neįsipareigoja - net duoti leidimą pirkti remontui medžiagas. Sutartis dar numato atvejus uždaryti bažnyčią ne įstatymu, o sutartimi. Valdžia sutartį pasirašo ne su bažnyčios komitetu, o su asmenimis. Asmenys - ne juridinis asmuo. Ar tai sutartis? Vien tik tokio dokumento buvimas rodo, kad Tarybų Sąjungoje Katalikų Bažnyčios padėtis visai beteisė.

    Todėl mes prašome:

    1. Pripažinti Katalikų Bažnyčiai Lietuvoje ir jos padaliniams juridinio asmens teises.

    2. Netrukdyti Katalikų Bažnyčios parapijoms turėti savo parapinius komitetus, įsteigtus ir funkcionuojančius pagal Romos Katalikų Bažnyčios kanonus ir statutus, patvirtintus Bažnyčios vyriausybės.

    3. Panaikinti neteisinius dokumentus: Religinių susivienijimų nuostatus ir primestą Bažnyčiai nuomos sutartį, pakeičiant ją dvišaliu laisvu susitarimu.

    Juk dvidešimtukai, vykdomieji ir kiti organai yra valdžios įsakyti ir formuojami.

    Kol nebus sudaryti bažnyčios komitetai, mes pareiškiame, kad kunigai, remdamiesi lygiateisiškumo principu, dalyvaus dvidešimtuke ir vykdomuosiuose organuose.

    4. Nutraukti kunigų genocidą, vykdomą per vienintelę Lietuvoje egzistuojančią Kauno kunigų seminariją.

    1946 m. tarybinė vyriausybė apribojo klierikų skaičių - iš daugiau kaip 400 auklėtinių paliko tik 150, o 1949 m. - tik 75, dar vėliau - tik 25. 1969 ir 1971 m. Kunigų seminarija parengė tik 3 kunigus. Panevėžio vyskupijai per 10 pastarųjų metų buvo pašventinta tik 12 kunigų. Šiais metais mūsų vyskupija gaus tik du auklėtinius, o kitais metais - tik vieną. Tuo tarpu 1949 m. Panevėžio vyskupijai buvo pašventinta 12 kunigų. Per trejus pastaruosius metus (1976,1977,1978 m.) šioje vyskupijoje mirė 17 kunigų. Tikintieji gerai žino, kad kunigų trūkumas atsirado ne dėl kandi -datų stokos, bet dėl to, kad valdžia neleidžia kai kuriems jaunuoliams įstoti į Kunigų seminariją.

    Bedieviai valdininkai graso, tikintiesiems uždeda pinigines baudas, sodina į kalėjimus už vaikų ruošimą Pirmajai Komunijai. Grupinį vaikų rengimą prie Pirmosios Komunijos apšaukia mokyklos steigimu, nesigėdydami imtis mokyklos persekiotojų vardo. Niekas pasaulyje vaikų rengimo Pirmajai Komunijai nelaiko mokykla. Bedieviai, trukdydami vaikus parengti Pirmajai Komunijai, pažeidžia kulto laisvę ir prasikalsta Konstitucijai ir pasirašytoms Žmogaus teisių konvencijoms, nes kultą padaro negalimą ir sąžinei pripažįstama laisvė praranda savo prasmę. Kunigai nesutinka su šiuo beteisiškumu ir toliau rengs prie sakramentų visus pageidaujančius.

    Prašome atsižvelgti į teisėtus tikinčiųjų reikalavimus.

1979 m. kovo mėn.

Pasirašė 118 Panevėžio vyskupijos kunigų:
Petras Adomonis, Jonas Juodelis, Bronius Antanaitis, Jonas Jurgaitis, Vincentas Arlauskas, Antanas Juška, Balys Babrauskas, Alfonsas Kadžius, Jonas Bagdonas, Vytautas Kapočius, Antanas Balaišis, Aleksandras Kaškevičius, Bronius Balaiša, Lionginas Keršulis, Vytautas Balakauskas, Petras Kiela, Jonas Balčiūnas, Anicetas Kisielius, Juozas Balčiūnas, Vladas Kremenskas, Jurgis Balickaitis, Stanislovas Krikštanaitis, Kostas Balsys, Stanislovas Krumpliauskas, Petras Baltuška, Petras Kuzmickas, Algis Baniulis, Jonas Lapinskas, Kazimieras Baronas, Antanas Liesis, Gediminas Blynas, Juozas Lukšas, Laimutis Blynas, Leonas Lukšas, Adolfas Breivė, Petras Markevičius, Petras Budriūnas, Vytautas Morozas, Jonas Buliauskas, Pranciškus Masilionis, Povilas Ciuckis, Leonas Mažeika, Juozas Dubnikas, Antanas Mikulėnas, Kazimieras Dulksnys, Algirdas Miškinis, Steponas Galvydis, Povilas Miškinis, Juozas Garška, Antanas Mitrikas, Juozas Giedraitis, Jonas Morkvėnas, Kazimieras Girnius, Kazimieras Mozūras, Mykolas Gylys, Jonas Nagulevičius, Antanas Gobis, Algis Narušis, Alfonsas Gražys, Lionginas Neniškis, Antanas Gružauskas, Petras Nykstąs, Klemensas Gutauskas, Povilas Paškevičius, Gaudentas Ikamas, Steponas Pelešynas, Vincentas Inkratas, Albinas Pipiras, Alfonsas Jančys, Jonas Pranevičius, Povilas Jankevičius, Augustinas Pranskietis, Juozas Janulis, Leopoldas Pratkelis, Bronius Jareckas, Izidorius Putriuškis, Jonas Matulis, Antanas Rameikis, Pranciškus Raščius, Stanislovas Tamulionis, Petras Rauduvė, Pranciškus Tamulionis, Jonas Rimša, Petras Tarutis, Pransiškus Sabaliauskas, Petras Semulis, Petras Tijušauskas, Vytautas Tvarijonas, Leonardas Skardinskas, Jonas Uogintas, Vincentas Stankevičius, Sigitas Uždavinys, Mykolas Stonys, Eduardas Vaišnoras, Bronius Strazdas, Antanas Valančiūnas, Alfonsas Strelčiūnas, Antanas Valantinas, Aloyzas Sungaila, Juozas Varnas, Povilas Svirskis, Povilas Varžinskas, Ignas Šiaučiūnas, Antanas Vaškevičius, Bronius Šlapelis, Titas Vmkšnelis, Povilas Sliauteris, Antanas Zakrys, Gediminas Šukys, Antanas Zulonas, Juozas Šumskis, Bronius Žilinskas, Albertas Talačka, Serefinas Zvinys, Leonardas Tamošauskas, Benediktas Urbonas.




Religijų reikalų tarybos prie TSRS MT
įgaliotiniui Lietuvos TSR Vilniuje

    1979 m. balandžio 5 d. Panevėžyje Lietuvos TSR ordinarų kolegijos pirmininkas vysk. dr. J.Matulaitis-Labukas buvo pakvietęs Lietuvos vyskupijų valdytojus pasitarimui svarbiais mūsų krašto Katalikų Bažnyčios reikalais. Pasitarime buvo aptarta daug aktualių klausimų ir nutarta kai kuriais neatidėliotinais reikalais kreiptis į Jus prašant atitinkamose įstaigose tarpininkauti, kad jie būtų išspręsti, būtent:

    1. Išvertus ir baigus paruošti Šv. Sosto aprobatai galutinį Mišiolo lietuvišką tekstą, reikėtų pasiųsti mūsų Liturginės komisijos specialistus į Romą galutinai suderinti tekstus, kad naujas Mišiolas lietuvių kalba būtų atspausdintas Italijoje. Jei bus gautas leidimas, vykstančių į Vatikaną sudėtį nutarta aptarti atskirai.

    2. Prašome atspausdinti labai reikalingų 500 000 katekizmų.

    3. Prašome Jus tarpininkauti, kad Kauno tarpdiecezinės kunigų seminarijos auklėtinių skaičius būtų padidintas tiek, jog baigę seminariją kunigai atstatytų retėjančias kunigų eiles.

    4. Prašome, kad Kauno Švč. Trejybės bažnyčia, pastaruoju laiku pavesta globoti Kunigų seminarijai, būtų traktuojama mokesčių atžvilgiu kaip kulto pastatas.

    5. Prašome tarpininkauti, kad būtų leista Kretingoje atstatyti bažnyčios bokštą.

    6. Prašome tarpininkauti, kad būtų galima praplatinti Ignalinos bažnyčią.

    7. Ordinarų nuomone, ateityje reikėtų nevėluojant išleisti Lietuvos Katalikų Bažnyčios liturginius kalendorius, juos praplėsti kunigams tinkama pamokslinę ir kita medžiaga. Ordinarai pasirūpins, kad spausdinimui paruošti tekstai būtų laiku įteikti.

    8. Atsižvelgiant į nemažos Lietuvos Katalikų grupės ordinarams išsiuntinėtus pareiškimus, prašome įgaliotinį atkreipti dėmesį į Klaipėdos bažnyčios klausimą.

    9. Ordinarai laiko, jog vyraujančiai Lietuvos Katalikų Bažnyčiai tiktų turėti iliustruotą leidinį, kuris nušviestų mūsų Bažnyčios gyvenimą ir veiklą.

    10. Nutarta prašyti ateityje neriboti galimybės Lietuvos TSR vyskupijų valdytojams lankytis jiems pavaldžiose parapijose teikiant tikintiesiems sakramentus.

    11. Apie šio rašto turinį ordinarai nutarė per dekanus informuoti savo vyskupijų kunigus.
Lietuvos Vyskupijų
Vyskupai ir valdytojai
1979 m. balandžio 6 d.

Kurijos kancleris kun.
        V.Sidras
Vievis,
1979.IV.12




    TIKINČIŲJŲ TEISĖMS GINTI KATALIKŲ KOMITETAS

    1979 m. balandžio 18 d.
    Nr. 12

U N E S C O  prie Jungtinių Tautų
tarptautinei konferencijai „Už visų vaikų taikių ir laimingą ateitį"

VAIKO TEISIŲ PAŽEIDIMAI LIETUVOS TSR


    Lietuvos tikinčiųjų ir kunigų vardu dėkojame UNESCO organizacijai, paskelbusiai 1979 metus Tarptautiniais vaiko metais. Viso pasaulio geros valios žmonės atsiliepė į raginimą užtikrinti vaikams visas teises ir sudaryti sąlygas, kad jie galėtų augti pilnaverčiai ateities kūrėjai.

    Mes geriausiai pažįstame Lietuvos TSR vaikų gyvenimo sąlygas. Todėl šiuo raštu ir norime supažindinti UNESCO organizaciją.

    Pas mus įprasta cituoti Lenino žodžius: „Visa, kas geriausia,-vaikams!" Didelio rūpesčio vaikais pavyzdžiu nurodoma, kad Tarybų Sąjungoje veikia 120 000 nuolatinių vaikų darželių ir lopšelių, kuriuose auklėjama daugiau kaip 13 mln. vaikų. Iš tikrųjų, Lietuvos TSR vaikai nemiršta iš bado ir turi sąlygas mokytis, tačiau pas mus, kaip retai kur pasaulyje, iš vaikų yra atimta daug pagrindinių jų teisių.

    Tarybų Lietuvoje įprasta plačiai kalbėti apie tai, kad kažkur karo metu žūva nekalti vaikeliai, kad yra šalių, kur vaikai miršta iš bado, tačiau nutylimas faktas, kad pas mus yra legalizuotas negimusios gyvybės žudymas. Nors skelbiama oficiali statistika, tačiau Lietuvos medikai teigia, kad kiekvienais metais mūsų tėvynėje nužudoma 50 000 negimusių kūdikių, t.y. tiek, kiek jų gimsta. Tokiai mažai tautai kaip Lietuva tai siaubingas skaičius. Pagrindinė vaiko teisė - tai teisė gimti. Kas atima šią teisę, sunku tikėtis, kad suteiks kitas vaiko vystymuisi pagrindines teises.

    Lietuvos TSR yra gaminama be galo daug alkoholinių gėrimų, per metus išgeriama maždaug už pusę milijardo rublių. Dėl to daugelis tėvų yra alkoholikai, o jų vaikai gimsta fiziškai nepilnaverčiai. Dėl alkoholizmo sparčiai daugėja šeimų skyrybų ir dėl šios priežasties vėl daugiausia kenčia vaikai. Jokie vaikų darželiai ir jokios auklės neatstos vaikui tėvo ir motinos. Šiuo metu vienas iš svarbiausių uždavinių kovojant už vaikų teises - iki minimumo sumažinti Lietuvoje alkoholinių gėrimų gamybą ir pačiomis efektyviausiomis priemonėmis kovoti su plintančiu girtuokliavimu, kokio Lietuvoje niekada nebuvo, išskyrus carinės Rusijos okupacijos laikus. Labai gaila, kad tarybinė valdžia iki šiol neleidžia veikti blaivybės draugijoms.

    Šiame dokumente plačiausiai norime apsistoti prie klausimo, kaip vaikams Lietuvos TSR trukdoma dvasiškai vystytis.

    Lietuvos TSR vaikai neturi teisės būti auklėjami pagal savo tėvų įsitikinimus. Nuo pat kūdikystės vaikų darželiuose tikinčių tėvų vaikams skiepijama bedievybė, nors tėvai tam ir prieštarauja. Bedieviškas mokymas toliau tęsiamas vidurinėse mokyklose, o aukštosiose mokyklose net privalomas ateizmo kursas. Neišlaikę marksistinio ateizmo egzamino tikintys studentai negali baigti aukštosios mokyklos. Mokyklose tikintys vaikai nuolatos yra verčiami kalbėti, rašyti, piešti ir vaidinti prieš savo sąžinę, o jei tokie vaikai atsisako vykdyti ateistų mokytojų nurodymus, jiems rašomi dvejetai arba taikomos kitos diskriminacijos priemonės. Tikinčių tėvų niekas neatsiklausia, ar jie sutinka, kad jų vaikai būtų bedieviškai auklėjami. Šitai daroma prievarta pasiteisinant, kad ateizmas -pažanga, o religija - atsilikimas.

    Lietuvos TSR vaikams yra atimtos beveik visos priemonės susipažinti su religija ir gilinti krikščionišką pasaulėžiūrą. Per 34 tarybinės valdžios metus Lietuvoje nebuvo išleista nevienos katekizmo laidos, nevienos religinės knygos, iš kurios vaikai galėtų susipažinti su krikščionybės pagrindais. Tiesa, buvo išleistas Šv. Rašto Naujasis Testamentas, bet dėl mažo tiražo (11 tūkst. egz., iš kurių daug šių brangių knygų buvo pasiųsta į užsienį) vaikai juo pasinaudoti negali. Tuo tarpu visi mokykliniai vadovėliai yra persunkti tendencingomis ir dažnai šmeižikiškomis mintimis prieš religiją, Bažnyčią ir dvasininkus. Knygynai ir bibliotekos užverstos menkaverčio turinio bedieviškomis knygomis ir brošiūromis. Pvz., 1960-1977 m. Lietuvoje buvo išleista apie 250 pavadinimų ateistinės literatūros (P.Mišutis. „Religija. Bažnyčia. Ateizmas", 1978, psl. 136).

    Mokyklose tikintys mokiniai yra verčiami rašytis į ateistines pionierių ir komjaunimo organizacijas. Nenorintys įsirašyti yra bauginami, palikinėjami po pamokų, jiems mažinamas elgesio pažymys. Ryškiu tokio terorizavimo pavyzdžiu galėtų būti Stebulių aštuonmetės mokyklos (Lazdijų raj.) kai kurių mokytojų inkvizicinės pastangos surašyti tikinčius mokinius į bedieviškas organizacijas.

    Neįsirašiusiems į komjaunimą trukdoma įstoti į aukštąsias mokyklas. Prievarta įrašyti į ateistines organizacijas yra verčiami kalbėti prieš savo ir savo tėvų įsitikinimus. Šitokiu būdu vaikai psichiškai traumuojami ir pratinami veidmainiauti. Dėl tokio „auklėjimo" tarp paauglių ir jaunimo yra išplitęs nihilizmas ir chuliganizmas, nuolat daugėja naujų nusikaltėlių.

    Tikintys moksleiviai yra persekiojami už bažnyčios lankymą. Mokykloje jiems prikaišiojami religiniai įsitikinimai, jie išjuokiami, paišomos karikatūros, net mažinamas elgesio pažymys. Pvz., 1979 m. baigiantis antrajam trimestrui, Kybartų vidurinėje mokykloje (Vilkaviškio raj.) tikintiems ir gerai besimokantiems mokiniams Rimai Abraitytei, Romai ir Ritai Griškaitytėms, Audronei Juraitei, Rimai Žiemelytei ir kitoms elgesys buvo sumažintas tik už tai, kad mergaitės lankė bažnyčią ir neįsirašė į ateistines organizacijas. Panaši padėtis yra daugelyje Lietuvos mokyklų.

    Tikintiems moksleiviams mokyklose sudaromos bjauraus nepakantumo sąlygos. Prisiklausę šmeižtų prieš tikėjimą netikintys moksleiviai terorizuoja tikinčius vaikus. Pvz., Vytautas ir Teresė Semenauskai pasakojo, kaip Plungės I-ojoje vidurinėje mokykloje yra persekiojamas jų sūnus Vitalijus. Komjaunuoliai Kačerginskas, Malakauskas ir Šakinis tyčiojosi iš tikinčiojo Vitalijaus ir jį mušė, o kai motina pasiskundė direktoriui, šis pareiškė, kad iš tokios motinos reikia atimti motinystės teises!

    Tikintiems vaikams trukdoma atlikti religinio kulto apeigas. Lietuvos TSR labai dažnas reiškinys, kad mokytojai išvaro iš bažnyčios tikinčius vaikus, atėjusius pasimelsti už draugo mirusį tėvelį ar motiną. Šitaip tarybiniai pedagogai elgiasi visoje Lietuvoje.

    Pagal tarybinius įstatymus draudžiamas bet kokios formos vaikų religinis mokymas. Vaikus pamokyti religinių tiesų gali tik tėvai šeimoje. Už vaikų katechizaciją laisvės atėmimu buvo nubausti kunigai Juozas Zdebskis, Prosperas Bubnys, Antanas Šeškevičius. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1966 m. gegužės 12 d. įsaku draudžiama vaikus mokyti religijos, ir tokiu būdu jie yra grubiausiai diskriminuojami, nes užkertamas kelias tinkamam vaikų paruošimui religiniam gyvenimui.

    Tikintiems mokiniams iki 18 metų draudžiama aktyviai dalyvauti religinėse apeigose, pvz., chore, procesijose, Mišiose. Už tokį dalyvavimą vaikai yra barami, gąsdinami, o kunigai baudžiami piniginėmis baudomis. Valkininkų klebonas kun. Algimantas Keina net du kartus buvo nubaustas už tai, kad leido vaikams patarnauti šv. Mišiose. Net valstybinio saugumo organai tardo Mišiose patarnaujančius vaikus, pvz., Telšiuose, Kybartuose, Veisiejuose ir kt. 1979 m. per kelis mėnesius Veisiejų vidurinės mokyklos VIII kl. mokinys Judeikis net tris kartus buvo saugumo pareigūnų tardomas.

    Tikintys mokiniai kiekvienais metais verčiami užpildyti specialias anketas, kuriomis kontroliuojamas mokinių religingumas. Būna net tokių atvejų, kai mokyklose tikintys vaikai oficialiai surašinėjami, tarsi jie būtų kokie nusikaltėliai. Pvz., taip buvo daroma Kybartų Donelaičio vidurinėje mokykloje 1978 m.

    Tikintiems moksleiviams į charakteristikas dažnai įrašoma apie jų religinius įsitikinimus, ir tuo apsunkinama jiems įstoti į aukštąsias mokyklas. Šitaip elgiamasi visose Lietuvos mokyklose.

    Pastaruoju metu išryškėjo dar vienas skaudus tikinčių vaikų diskriminacijos faktas. Valstybinio saugumo pareigūnai įkalbinėja tikinčius vaikus tėvams nežinant bendradarbiauti su saugumu, teikti informaciją. Taip yra buvę Telšiuose, Kybartuose, Veisiejuose, Šlavantuose ir kt. Šitokiu būdu vaikas yra morališkai luošinamas.

    Mes norime pabrėžti, kad aukščiau minėti vaikų diskriminacijos faktai nėra atsitiktiniai bedievių mokytojų ar valdžios pareigūnų išsišokimai, o planinga kova prieš vaikų religinius įsitikinimus. Šią kovą inspiruoja ir jai vadovauja Švietimo ministerija ir partiniai organai.

    Per radiją mes girdime, kad UNESCO organizacija rūpinasi badaujančiais, beglobiais ir beraščiais pasaulio vaikais. Yra didelis pavojus ne -atkreipti dėmesio į didžiausią nusikaltimą prieš vaikus, t.y. į moralinį jų luošinimą ir dusinimą, atimant iš vaikų visas sąlygas vystytis ir tobulėti, laikytis savo įsitikinimų.

    Todėl mes prašome UNESCO organizaciją Tarptautinių vaiko metų proga iškelti ir viešai pasmerkti Lietuvos TSR vykdomą tikinčių vaikų diskriminaciją. Už pateiktų žinių tikrumą mes prisiimame visą atsakomybę ir esame pasiruošę gausiais pavyzdžiais pailiustruoti tą apverktiną padėtį, į kurią šiuo metu yra pakliuvę Lietuvos vaikai.

TTG KATALIKŲ KOMITETO nariai kunigai:
Jonas Kauneckas,    
Alfonsas Svarinskas,
Sigitas Tamkevičius,
Vincas Vėlavičius,   
Juozas Zdebskis      




    TIKINČIŲJŲ TEISĖMS GINTI KATALIKŲ KOMITETAS

    1979 m. balandžio 18 d.
    Nr.13


LTSR Ministrų Tarybos Pirmininkui

    Kiekvienais metais, ypač vasarą, Lietuvos tikintiesiems iškyla didelis rūpestis, kur gauti savo vaikams maldaknygių ir katekizmų? Kaip Jūs, Pirmininke, gerai žinote, tarybinės valdžios metais Lietuvoje nė karto nebuvo duota leidimo atsispausdinti katekizmų, o maldaknygių kelis kartus buvo išleistas toks mažas tiražas, jog jis negalėjo patenkinti nė mažos katalikų dalies.

    Katekizmas ir maldaknygė katalikui yra taip reikalinga, kaip duona ir vanduo. Tarybinė valdžia iki šiolei sąmoningai šiuo atžvilgiu skriaudė Lietuvos tikinčiuosius manydama, kad be maldaknygių ir katekizmų greičiau tauta bus subedievinta. Tačiau sunku užtvenkti upės bėgimą. Lietuvos tikintieji, neturėdami oficialiai leidžiamų maldaknygių ir katekizmų, pradėjo juos gaminti pogrindyje nelegaliu būdu. Nevienas tikintysis už tai buvo nuteistas net laisvės atėmimu. Nejaugi tarybinei valdžiai yra naudinga savo piliečius dirbtinai stumti į pogrindinę veiklą? Nejaugi tokie teismai kelia valdžios prestižą pasaulio akyse? Mes norėtume manyti, kad tarybinės valdžios pareigūnai jau suprato šią klaidą ir ateityje jos nekartos. Todėl, būdami gerai informuoti apie reikalingą maldaknygių ir katekizmų skaičių, prašome Jus, Pirmininke, leisti Lietuvos Katalikų Bažnyčios vadovybei kiekvienais metais atsispausdinti apie 100 000 maldaknygių ir tiek pat katekizmų. Toks skaičius maldaknygių ir katekizmų yra reikalingas vaikams, besiruošiantiems Pirmajai Komunijai ir Sutvirtinimo sakramento priėmimui, jaunavedžiams ir kitiems tikintiesiems, kurių maldaknygės laikui bėgant susidėvi.

TTG KATALIKŲ KOMITETO nariai kunigai:
Jonas Kauneckas,
Alfonsas Svarinskas,
Sigitas Tamkevičius,
Vincas Vėlavičius,
Juozas Zdebskis



    TIKINČIŲJŲ TEISĖMS GINTI KATALIKŲ KOMITETAS

    1979 m. balandžio 20 d.
    Nr.14

Lietuvos TSR prokurorui


    Mes norime atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad mūsų respublikos mokyklose yra diskriminuojami tikintys moksleiviai, kas niekaip nesiderina su tarybine Konstitucija ir įstatymais.

    Ypatingai prašome susidomėti Plungės I-osios vidurinės mokyklos vadovybe, kuri ne tik neapgynė dėl tikėjimo komjaunuolių skriaudžiamo VIIcklasės mokinio Vitalijaus Scmenausko, bet dar pagrasė, jog motinai reikia atimti motinystės teises, o sūnų pašalinti iš mokyklos.

    Priedas: Semenauskų pareiškimo Plungės rajono prokurorui nuorašas.

TTG KATALIKŲ KOMITETO nariai kunigai:
Jonas Kauneckas,
Alfonsas Svarinskas,
Sigitas Tamkevičius,
Vincas Vėlavičius,
Juozas Zdebskis



Dokumento Nr. 14 priedas
Plungės rajono prokurorui
Semenausko Vytauto Petro, Petro s.,
Semenauskienės Teresės Joanos,
gyv. Plungėje, Statybininkų g. 8
PAREIŠKIMAS


    Mūsų sūnus Vitalijus lanko I-osios vid. mokyklos VII c klasę. Mes esame tikintys ir kartu su vaikais lankome bažnyčią. Vaikai noriai seka mūsų pavyzdžiu. Dažnai parėjęs sūnus iš mokyklos skundžiasi, kad mokiniai ateistai mokykloje jį pašiepia ir diskriminuoja. Klasėje ir koridoriuje neduoda praeiti be pašaipų ir replikų. Panaudoja net fizinę jėgą.

    Sūnus pasakoja:

    - Mane apsupa ratu ir juokiasi, tyčiojasi: „Kunigėli, kunigėli, atleisk nuodėmes" ar panašiai... Dažnai trys dešimtokai komjaunuoliai Kačerginskas, Malakauskas ir Šakinis užpuldinėja, mušasi bei tyčiojasi. Kartą gelbėdamasis nuo jų įbėgau į fizikos kabinetą, bet ir iš čia mane ištempė. Malakauskas ir Šakinis laikė, o Kačerginskas sprigtais į galvą mušė ir šaukė: „Kunigėli, kunigėli, ar beeisi į bažnyčią?" Po to aš kampe ilgai verkiau ir nėjau į pamoką. Kyla klausimas, ar čia ne sadizmas? Be to, Šakinis Arvydas yra mokinių drausmės sektoriaus pirmininkas!

    Š.m. kovo 19 d. aš kartu su sūnumi 8 vai. 30 min. nuėjau į mokyklą patikrinti faktų ir sustatyti minėtų mokinių akistaton.

    Kadangi pirmiausia atėjo direktorius, aš viską jam nuosekliai papasakojau, reikalavau tiesos, kad visus tuos paminėtus mokinius ir mano sūnų susistatytų ir išsiaiškintų, kas kaltas. Pokalbis nesirišo. Direktorius pasakė: „Jūs pati esate religinga ir fanatikė, neteisingai auklėjate sūnų, einate į bažnyčią. Jums reikalinga atimti motinystės teises, atimti sūnų iš mokyklos. Aš pranešiu jūsų darbovietei, kad apsvarstytų dėl neteisingo sūnaus auklėjimo". Aš bandžiau remtis Konstitucija, tačiau man buvo atsakyta, kad aš ją suprantu blogai ir jeigu nenurimsiu, išprašys iš kabineto. Tiktai mano užsispyrimo dėka po valandos vėl turėjau progos kalbėtis su direktoriumi, šį kartą dalyvaujant auklėtojai Kušlienei ir direktoriaus pavaduotojui Gailiui. Rezultatas tas pats, tik buvo nutarta, kad šitokių klausimų, iškilusių tarp vaikų, pedagogai nesvarsto. Kadangi tai įvyko tik dėl blogo auklėjimo, tai reikalinga apskųsti tik mane ir kunigą, kam „vilioja vaikus".

    Mes žinome, kad kiekvienas TSRS pilietis gali išpažinti bet kokią religiją arba jos neišpažinti, bet niekas neturi teisės jam trukdyti ir iš jo tyčiotis. Tai garantuoja mums tarybinė Konstitucija-mūsų šalies įstatymų pagrindas.

    Jeigu direktorius Vitkus laiko save ateistu, tai jis blogas ateistas, šitaip nežinodamas ir kaip vadovas taip grubiai pažeisdamas įstatymus. Kur, anot jo, sąžinės ir laisvės teisė? Kodėl tokia nepakantumo atmosfera tikintiems tėvams ir tikinčiam vaikui? Motina atėjo ginti savo ir savo vaiko teisių, o jis tuo reikalu nenori kalbėti, varo lauk iš kabineto, gąsdindamas atimti motinystės teises. Aišku, kaip jis pasielgtų tuo atveju, jeigu teisybės ieškotų ne motina, o jo vaikas mokinys?

    Už ką motinai reikia atimti motinystės teises? Kodėl direktorius siūlo mums atsiimti sūnų iš mokyklos ir kur jį mums dėti? Nesimokyti? Nejaugi tikintis vaikas negali lankyti mokyklos? Kodėl direktorius Vitkus nuolaidžiauja tokiems jaunuoliams kaip šie trys dešimtokai, kodėl vengia ištirti padėtį? Argi čia nėra nusikalstamų veiksmų?

    Neseniai Plungės senosiose kapinėse buvo išdaužyti paminklai, mokiniai išprievartavo nepilnametę mergaitę; apstoja praeivius prašydami kapeikų, stoviniuoja šaligatviuose iki vėlyvo vakaro, rūko, girtuokliauja, paleistuvauja. Esame įsitikinę, kad viso šito nepadarys tikintis jaunuolis ar jaunuolė, nes tai draudžia Bažnyčios įstatymai. Bažnyčia kovoja už taiką ir meilę tarp visų žmonių, nepaisant net fizinių jų privalumų, neįžeidžiant jų orumo, kovoja už žmonių ir šeimų dorovę.

    Prašome Prokurorą išspręsti tarp mūsų ir mokyklos direktoriaus Vitkaus iškilusį ginčą, uždrausti jo vadovaujamoje mokykloje taip grubiai elgtis su žmonėmis, pažeidinėti įstatymus, kad mūsų sūnus nebūtų diskriminuojamas, o būtų traktuojamas lygiai kaip ir kiti mokiniai, ką jam garantuoja tarybinė Konstitucija.

Apie Jūsų sprendimą prašytume pranešti adresu:

        Plungė,
        Statybininkų g.8
        T.Semenauskienei

Plungė, 1979.111.22

 
 
  Sukurta padedant Arkivyskupui S.Tamkevičiui SJ & windows vista forum