gototopgototop
    
 
     
 
 
 
   
 
     
 
 
Dok. Nr. 40 - 52 Spausdinti El. paštas
    TIKINČIŲJŲ TEISĖMS GINTI KATALIKŲ KOMITETAS

    1980 m. lapkričio 25 d.
    Nr.40

TSRS Generaliniam Prokurorui
Nuorašas:
LTSR prokurorui

    1980 m. spalio 18 d. kun. Vladislavas Zavalniuk laišku kreipėsi į Tikinčiųjų teisėms ginti Katalikų Komitetą ir išdėstė savo bėdas.

    Pasirodo, kad 1980 m. spalio 11d. naktj nežinomi nusikaltėliai užpuolė kun. Vladislavo Zavalniuk butą (Latvijos TSR, Madonos raj., Verachlianai). Nepavykus įsiveržti į vidų, vienas iš užpuolikų rusiškai pagrasino: „Draugas Zavalniuk, nešdinkis lauk, nes kitaip tavęs laukia Tūriais likimas!", ir sviedė plyta į zakristijos langą. (1980 m. rugpjūčio mėn. kun. Andrejus Tūriais buvo rastas nuskandintas ežere. Ekspertizės nustatyta, kad kunigas nužudytas ir negyvas įmestas į ežerą, nes galva sužeista, o plaučiuose nebuvo vandens.) Kunigas V.Zavalniuk parkrito ant žemės ir smarkiai susitrenkė galvą. Įėjęs į savo kambarį neteko sąmonės.

    Kitą naktį gal devyni nusikaltėliai užpuolė kun. V.Zavalniuk motinos butą. Motina pasislėpė palėpėje, o plėšikai, išvertę kambarius ir nieko nepaėmę, išėjo. Paskui jie išlaužė kun. V.Zavalniuk garažo duris, ilgai nepajėgė užvesti automašinos, o užvedę kelis kartus pasignalizavo ir išvažiavo.

    Po apiplėšimo milicija nusikaltėliams išaiškinti nesiėmė jokių žygių, todėl, protestuodamas prieš milicijos abejingumą, kun. V.Zavalniuk paskelbė bado streiką. Kiek vėliau mašina buvo surasta, o nusikaltėliai ne.

    Lapkričio 4d. keliaudamas į Daugpilį kun. V.Zavalniuk pasijuto blogai ir buvo paguldytas į Daugpilio ligoninę. Jo artimieji mus informavo, kad lapkričio 11 d. iš Rygos buvo gautas įsakymas paimti kun. V.Zavalniuk ligos istoriją. Prieš savo valią ligonis buvo patalpintas į 4-ąjį psichiatrinį skyrių. Maža to, iš kun. V.Zavalniuk atimtas registracijos pažymėjimas, kad jis negalėtų eiti kunigo pareigų.

    Mes kun. Vladislavą Zavalniuk asmeniškai pažįstame: tai geras, labai uolus ir psichiškai visiškai sveikas kunigas, todėl prievartinio jo patalpinimo į psichiatrinę ligoninę negalime kitaip vertinti kaip susidorojimą su labai uoliu kunigu. Po kun. V.Zavalniuk prievartinio paguldymo į psichiatrinę ligoninę tikintieji įtarinėja, kad tarp tragiškos kun. Andrejaus Tūriais mirties, kun. V.Zavalniuk užpuolimo ir tų, kurie patalpino jį į psichiatrinę ligoninę, yra kažkoks vidinis ryšys.

    Panašių nusikaltimų prieš kunigus šiais metais buvo daug ir Lietuvoje. Apie tai mes esame informavę Lietuvos TSR prokurorą. Tamsta, Generalini Prokurore, prašome reaguoti į šiuos nusikaltimus prieš kun. V.Zavalniuk. Įsakykite, kad jis būtų išleistas iš psichiatrinės ligoninės, kad jam būtų sugrąžintas registracijos pažymėjimas ir kad Latvijos vidaus reikalų ministerija imtųsi visų priemonių nusikaltėliams išaiškinti.
TTG KATALIKŲ KOMITETO nariai kunigai:
Leonas Kalinauskas, 
Jonas Kauneckas,     
Algimantas Keina,    
Vaclovas Stakėnas,   
Alfonsas Svarinskas,  
Sigitas Tamkevičius,  
Vincas Vėlavičius      



    TIKINČIŲJŲ TEISĖMS GINTI KATALIKŲ KOMITETAS

    1980 m. gruodžio 1 d.
    Nr.41

TSKP Centro Komitetui
Nuorašas:
Lietuvos KP Centro Komitetui

    1980 m. lapkričio 24-25 d. Vilniuje LTSR Aukščiausiasis Teismas nagrinėjo Onos Vitkauskaitės ir Genovaitės Navickaitės bylą, o lapkričio 24-26 d. Kaišiadoryse LTSR AT išvažiuojamoji sesija nagrinėjo Povilo Buzo ir Anastazo Janulio bylą. Visi keturi buvo kaltinami tarybinės santvarkos šmeižimu, nes daugino ir platino „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką". Ona Vitkauskaitė nuteista 1,5 metų paprasto režimo lagerio, Genovaitė Navickaitė -2 metams paprasto režimo lagerio, Povilas Buzas - 1,5 metų griežto režimo lagerio, Anastazas Janulis - 3,5 metų griežto režimo lagerio.

    Mes pareiškiame, kad minėtųjų teismo procesų metu buvo pažeistos tarybinės teisės normos.

    LTSR Baudžiamojo proceso kodekso 16 str. reikalauja, kad „bylos visuose teismuose (būtų) nagrinėjamos viešai... Teismų nuosprendžiai visais atvejais paskelbiami viešai" (LTSR BPK, V, 1971). Tuo tarpu apie įvyksiančius teismo procesus nebuvo pranešta net artimiausiems teisiamųjų giminėms. Nors abu teismo procesai buvo atviri, tačiau į teismo salę, be artimiausių giminių, nieko neįleido, išskyrus saugumiečius ir jų parinktus žmones. Teismo nuosprendžiai taip pat buvo paskelbti už uždarų durų, kurias saugojo saugumiečiai. Reikia pažymėti, kad tuo pačiu metu kitoje Aukščiausiojo Teismo salėje buvo teisiamas žmogžudys, tačiau saugumiečiai prie šios salės durų nestovėjo ir visi laisvai galėjo į ją įeiti.

    Lapkričio 25 d. milicininkai Aukščiausiojo Teismo vestibiulyje be jokio paaiškinimo grubiai suėmė ir užlaužę rankas išvedė Joną Vailionį, kuris ramiai šnekučiavosi su kun. Antanu Gražuliu. Kam buvo reikalingas šis milicijos grubumas prieš visiškai nekaltą žmogų?

    Visuotinė žmogaus teisių deklaracija skelbia: „Niekas savavališkai negali būti areštuotas, sulaikytas ar ištremtas" (9 str.).

    LTSR AT nepajėgė įrodyti, kad teisiamieji šmeižė tarybinę santvarką. Šiam kaltinimui paremti teismas neturėjo nė vieno liudininko. Visa kaltė buvo įrodinėjama nepagrįstais prokurorų ir teisėjų tvirtinimais, kad „LKB Kronikoje" pateikiami faktai esą šmeižikiško pobūdžio.

    LTSR AT nuteisė visiškai nekaltus žmones ir dar kartą pademonstravo, kad tarybinė valdžia prieš Katalikų Bažnyčią nepajėgi kovoti ideologinėmis priemonėmis ir laikas nuo laiko griebiasi administracinių ir teisminių priemonių prieš Lietuvos tikinčiuosius.

    Lietuvos tikintieji laukia, kad būtų laikomasi tarybinių įstatymų, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos ir Tarybų Sąjungos pasirašytų tarptautinių įsipareigojimų.

TTG KATALIKŲ KOMITETO nariai kunigai:
Leonas Kalinauskas,
Jonas Kauneckas,    
Algimantas Keina,   
Vaclovas Stakėnas,  
Alfonsas Svarinskas, 
Sigitas Tamkevičius, 
Vincas Vėlavičius     



    TIKINČIŲJŲ TEISĖMS GINTI KATALIKŲ KOMITETAS

    Mūsų intelektualų teismo pabaiga bus pirmadienį. Būtų gera, kad visi Komiteto nariai dalyvautų. Verta juos pagerbti!

    Dar yra likęs Iešmanto paskutinis žodis ir nuosprendis.

    Doc. Vyt. Skuodžiui prokuroras pasiūlė 6 metus griežto režimo ir 3 metus tremties, mokyt. Pečeliūnui -3 metus griežto režimo ir 5 metus tremties, Iešmantui - 4 metus griežto režimo ir 5 metus tremties.

    Labai gerai laikėsi visi, doc. Skuodis geriausiai. Gynimesi argumentuotą kalbą sakė 6 vai. Daug kartų buvo pertrauktas.

    Kun. Sigitas, daugelį dienų išbuvęs Vilniuje ir pajutęs širdžių pulsą, siūlo nuo teismo pradžios doc. Vyt.Skuodį priimti į TTG Katalikų Komitetą. Ir tuomet jis būtų nuteistas kaip Komiteto narys.

    Argumentai už priėmimą:

    1. Jis katalikas ir savo ištikimybę visiškai įrodė teismo metu. Visi sužavėti jo laikysena.

    2. Pasirodė, kad intelektualiai yra gerai pasirengęs. Ateity galės būti gana naudingas. O šiuo metu bus stipri moralinė asmenybė.

    3. Pačiam docentui bus moralinė parama ir jo aukos įvertinimas.

    N.B. Siūloma kiekvienam parašyti: pritariu ar ne. Jei 2/3 pritars, tada pirmadienį kun. J.Kaunecko vardu bus pasiųsta telegrama ir įteiktas raštas. Taigi kiekvienas teparašo laiškutį su žodžiu „taip" ar „ne" ir įteikia šio laiškučio įteikėjui.

TTG KATALIKŲ KOMITETO nariai kunigai:
Sigitas Tamkevičius,
Alfonsas Svarinskas,
Vincas Vėlavičius,   
Jonas Kauneckas,    
Vaclovas Stakėnas,  
Algimantas Keina    



    TIKINČIŲJŲ TEISĖMS GINTI KATALIKŲ KOMITETAS

    1980 m. lapkričio 13 d.
    Nr. 42

LTSR prokurorui
LTSR Aukščiausiojo Teismo pirmininkui

    Pranešame, kad patenkintas doc. Vytauto Skuodžio prašymas priimti jį į TTG Katalikų Komitetą ir po visais dokumentais įrašyti jo pavardę.

TTG KATALIKŲ KOMITETO nariai:
Sigitas Tamkevičius,
Algimantas Keina,   
Vaclovas Stakėnas,  
Alfonsas Svarinskas  


Žinias pateikti nuo 1980m. gruodžio 28 d. iki 1981 m. sausio 3 d.

ŽINIOS

Apie.............................vyskupijos parapijų 1980 m. finansinę veiklą,
religinius patarnavimus ir aptarnaujantį personalą

Lėšų likutis 1980 m. sausio 1 d.......
I. Pajamos:
    Išviso pajamų......
    1. Savanoriškos aukos......
    2. Parduota religinės literatūros ir kulto reikmenų......
    3. Kitos pajamos......
    4. Parapijų skaičius, kurios pinigus laiko:
    a) valstybiniame banke......
    b) taupomosiose kasose......
    c) parapijų kasose......

II. Išlaidos:
    1. Chorams, vargonininkams, orkestrų vadovams išlaikyti......
    2. Aptarnaujančiam personalui......
    3. Bažnyčių remontui ir išlaikymui (žemės rentos mokestis, mokestis už pastatus, privalomas draudimas, smulkaus inventoriaus įsigijimas, baldai, mokestis už elektros energiją, kurą ir kitus komunalinius patarnavimus) ......
    4. Religinei literatūrai ir kulto reikmenims įsigyti......
    5. Įmokos vyskupijos kurijai......
    6. Skirta Taikos fondui (iš religinių bendruomenių)......
    7. Skirta architektūros ir istorijos paminklų apsaugos fondui (iš religinių bendruomenių)......
    8. Kunigų seminarijai išlaikyti (įmokėta ne per kurijos kasą)......
    9. Kitos išlaidos (pašto perlaidos, žurnalai, laikraščiai, kanceliariniai reikmenys, automobiliai, benzinas)......
    Likutis 1981 m. sausio 1 d.......
    a) valstybiniame banke......
    b) bendruomenių kasose......

III. Religiniai patarnavimai:
    1. Pakrikštyta:......
    a) miestuose......
    b) miesto tipo gyvenvietėse......
    c) kaimuose......
    d) kūdikių......
    e) mokyklinio amžiaus vaikų......
    f) pilnamečių......
    2. Jungtuvės:......
    a) miestuose......
    b) miesto tipo gyvenvietėse......
    c) kaimuose......
    3. Laidotuvės:....................
    a) miestuose......
    b) miesto tipo gyvenvietėse......
    c) kaimuose......
    4. Leista prie pirmosios komunijos......
    5. Sutvirtinta......
    6. Velykinės išpažintys......

IV. Dvasininkija
    Iš viso kunigų......
    a) naujai atvykusių į vyskupiją......
    b) mirusių......

V. Bažnyčiose dirba nuolatinio aptarnaujančio personalo:
    1. Vargonininkų......
    2. Zakristijonų......
    3. Varpininkų......
    4. Vairuotojų......
    5. Valytojų......
    6. Sargų......
    7. Kiemsargių......
    8. Kūrikų......
    9. Chorų......
    10. Choristų......
    vyrų......
    moterų......

VI. Įsilaužimai į bažnyčias ir vagystės jose......


    TIKINČIŲJŲ TEISĖMS GINTI KATALIKŲ KOMITETAS

    1981 m. sausio 27 d.
    Nr. 43

Lietuvos KP Centro Komitetui

    Truskavos (Kėdainių raj.) tikintieji ir parapijos komitetas savo bažnyčios reikalu 1979-1980 m. daug kartų kreipėsi į Kėdainių raj. vykdomąjį komitetą, į Religijų reikalų tarybos įgaliotinį P.Anilionį ir net į Lietuvos KP CK Pirmąjį Sekretorių P.Griškevičių. Į pareiškimus, kuriuose pasirašydavo šimtai tikinčiųjų, valdžios pareigūnai atsakydavo neigiamai, o tikinčiųjų atstovus užgauliodavo ir baugindavo, kad bažnyčią uždarysią.

    1948 m. Truskavos bažnyčia buvo užregistruota. Pagal sutartį tuometinis Ramygalos raj. vykdomasis komitetas atidavė Truskavos parapijos komitetui nemokamai ir neterminuotai naudotis špitolės pastatu, paverstu laikina bažnyčia. Kiek vėliau špitolė-bažnyčia neaiškiu pagrindu buvo paversta komunaliniu pastatu, kuriame šeimininkauja Truskavos ateistai. Į šį pastatą nuolatiniam gyvenimui buvo įkelti bedieviai, kurie pamaldų metu beldžiasi, leidžia radiją, televizorių ir trukdo tikintiesiems melstis. Bažnyčios šventoriuje taip pat šeimininkauja bedieviai, todėl iškilmių metu tikintieji, netilpdami į bažnyčią, eina į kapus ir meldžiasi prie senosios bažnyčios pamatų, tačiau valdžios pareigūnai šitai daryti draudžia. Tokiu būdu tikintieji kiršinami, nors LTSR Konstitucijoje aiškiai parašyta: „kurstyti nesantaiką ryšium su religiniais kultais draudžiama" (50 str.).

    Mes, Tikinčiųjų teisėms ginti Katalikų Komiteto nariai, nuvykome į Truskavą susipažinti su esama padėtimi ir liudijame, kad tikintieji ten tikrai negali normaliai atlikinėti savo religinių pareigų ir todėl pagrįstai reikalauja, kad visas bažnyčios pastatas būtų sugrąžintas Truskavos parapijos komitetui, o visi bažnyčioje apgyvendinti bedieviai būtų iškelti. Primename, kad valstybinį draudimą už bažnyčią moka Truskavos parapijos komitetas.

    Ateitis parodys, ar Truskavos bedieviai ir toliau bus tarybinės valdžios globojami, o tikintieji skriaudžiami, ar partija ir vyriausybė imsis žygių Truskavos tikinčiųjų skriaudoms atitaisyti.

    Skriaudoms atitaisyti būtina:
    1) iš Truskavos bažnyčios pastato nedelsiant iškelti visus bedievius;
    2) duoti leidimą kapitaliniam laikinos Truskavos bažnyčios remontui ir reikalui esant leisti ją praplėsti;
    3) nurodyti, kad vietiniai valdžios organai bažnyčios remontui išskirtų reikiamų medžiagų ir padėtų, kad ateistų sudarkyta bažnyčia būtų suremontuota, o tikintieji netrukdomi ir nekiršinami galėtų joje garbinti Dievą.

TTG KATALIKŲ KOMITETO nariai kunigai:
Leonas Kalinauskas,
Jonas Kauneckas,    
Algimantas Keina,   
Vaclovas Stakėnas,  
Alfonsas Svarinskas,
Sigitas Tamkevičius,
Vincas Vėlavičius,    
doc. Vytautas Skuodis




    TIKINČIŲJŲ TEISĖMS GINTI KATALIKŲ KOMITETAS

    1981 m. vasario 21 d.
    Nr.44

Lietuvos KP CK Pirmajam Sekretoriui P.Griškevičiui

    1980 m. liepos mėnesį Jadvyga Stanelytė sėdo Vilniuje į troleibusą ir dingo be žinios. Jos artimieji manė, kad dingusioji yra chuliganų pagrobta, tikriausiai išniekinta ir nužudyta. Po savaitės ieškojimo Jadvyga Stanelytė buvo surasta Lukiškių kalėjime. Kodėl šitaip pasielgė tarybiniai pareigūnai? Juk panašiais metodais elgiasi tik teroristai.

    Penkis mėnesius Jadvyga Stanelytė buvo išlaikyta Lukiškių kalėjime, kol buvo užbaigta jos byla. Pagaliau 1980 m. gruodžio 16 d. LTSR Aukščiausiojo Teismo išvažiuojamoji sesija Kelmėje nagrinėjo jos bylą už religinės eisenos iš Tytuvėnų į Šiluvą organizavimą. Jadvygai Stanelytei paskirta pagal Lietuvos TSR BK 199 3 str. aukščiausia bausmė - treji metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant bendrojo režimo lageryje. Po teismo Jadvygai Stanelytei nebuvo leista pasimatyti net su artimais giminėmis, nors šitai leidžiama net ypatingai sunkiems nusikaltėliams.

    Šiaulių kalėjime ji taip pat negavo pasimatymo neva dėl karantino, o paskui atlikti bausmę buvo išvežta kažkur į Uralą. Jadvygos Stanelytės suėmimo būdas, teismas, į kurį negalėjo patekti jos pažįstami ir draugai, nelauktai griežta bausmė, pagaliau tolimas ir nežmoniškai sunkus etapavimas į bausmės atlikimo vietą (tarsi Lietuvoje nebūtų moterų lagerio!) verčia padaryti kai kurias išvadas:

    - administraciniai valdžios pareigūnai gerai žinojo, kad J.Stanelytė yra labai silpnos sveikatos, tad kuo paaiškinti, kad jai buvo sudarytos ypatingai sunkios tardomojo suėmimo ir etapavimo sąlygos?
    - ar ne todėl, kad ji iš lagerio visiškai negrįžtų?

    Jadvyga Stanelytė nėra nusikaltėlė. Lietuva yra tikinti tauta ir, remiantis prigimtine teise, Tarybų Sąjungos pasirašytais tarptautiniais dokumentais ir net LTSR Konstitucija, tikintieji turi teisę viešai išreikšti savo įsitikinimus maldomis, procesijomis, religinėmis eisenomis ir panašiai. Bausti reikėjo ne J.Stanelytę už religinės eisenos organizavimą, o tuos, kurie, piktnaudžiaudami savo tarnybine padėtimi, panašioms religinėms eisenoms niekada neduoda leidimo.

    Jadvyga Stanelytė Lietuvoje yra žinoma kaip labai tauri, aukštos moralinės kultūros ir visų labai gerbiama asmenybė. Kokias tikinčiųjų nuo -taikąs gali iššaukti susidorojimas su tokiu tauriu ir visų mylimu žmogumi, tikriausiai aiškinti nereikia. Po šio fakto vargu ar tarybinė spauda ir radijas pajėgs įtikinti pasaulį, kad Lietuvoje esanti visiška religijos laisvė. O J.Stanelytei sunkus lageris tikinčių žmonių akyse pelnys kankinės aureolę.

TTG KATALIKŲ KOMITETO nariai kunigai:
Leonas Kalinauskas,
Jonas Kauneckas,    
Algimantas Keina,   
Vaclovas Stakėnas,  
Alfonsas Svarinskas,
Sigitas Tamkevičius,
Vincas Vėlavičius    




    TIKINČIŲJŲ TEISĖMS GINTI KATALIKŲ KOMITETAS

    1981 m. vasario 21 d.
    Nr.45

Lietuvos KP Centro Komitetui

    Mes, Tikinčiųjų teisėms ginti Katalikų Komiteto nariai, kreipiamės į Centro Komitetą dėl Petro Cidziko (gyv. Vilniuje, Dailidžių g. 7a) likimo.

    Prieš aštuonerius metus Petras Cidzikas prievarta buvo patalpintas į psichiatrinę ligoninę ir ketverius metus, būdamas visai sveikas, buvo luošinamas medikamentais.

    1980 m. gruodžio 18 d. už tai, kad atvyko į viešą doc. V.Skuodžio teismo procesą, jam buvo sufabrikuotas kaltinimas - esą įkandęs milicininkui į pirštą. Už tai nubaustas 15 parų arešto. Tarybinis teismas jį baudė kaip sveiką žmogų! Reikia pastebėti, kad toks banalus kaltinimas nieko negali įtikinti. Mes gerai žinome, už kokias „kaltes" žmonės kartais yra baudžiami skiriant parų. Tame pačiame doc. Skuodžio teisme buvo suimta teisiamojo Povilo Pečeliūno sužadėtinė Danutė Kušiūtė ir nubaus -ta 7 paras arešto tik už tai, kad savo sužadėtiniui įteikė gėlių.

    Šių metų vasario 9 d. Petras Cidzikas vėl buvo patalpintas į Vilniaus psichiatrinę ligoninę (Vasaros g. 5) ir vėl nežinia kiek laiko bus luošinamas medikamentais. Visi pažįstantys P.Cidziką sutartinai tvirtina, kad jis visiškai sveikas žmogus. Jo patalpinimą į psichiatrinę ligoninę visi tikintieji išsiaiškins kaip eilinį išpuolį prieš tikinčiuosius, nes P.Cidzikas yra tikintis žmogus.

    Kam tai naudinga?

    TTG KATALIKŲ KOMITETO nariai kunigai:

Leonas Kalinauskas,
Jonas Kauneckas,    
Algimantas Keina,   
Vaclovas Stakėnas,  
Alfonsas Svarinskas,
Sigitas Tamkevičius,
Vincas Vėlavičius,   
 doc Vytas Skuodis  
(lageryje)    

P.S. Dokumentas Nr.46 neišliko.



    TIKINČIŲJŲ TEISĖMS GINTI KATALIKŲ KOMITETAS

    1981 m. balandžio 23 d.
    Nr.47

Lietuvos KP Antrajam sekretoriui N.Dybenkai

    1981 m. vasario mėn. į Tikinčiųjų teisėms ginti Katalikų Komitetą kreipėsi Palomenės KK parapijos tikintieji papasakodami neįtikėtiną tarybinės valdžios pareigūnų savivalės faktą.

    1981 m. vasario 26 d. Palomenės kolūkio pirmininkė Gudaitienė ir Kaišiadorių rajono vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas Kaubrys kolūkio ataskaitinio susirinkimo proga Palomenės kultūros namuose „išrinko" Palomenės KK parapijos bažnyčios komitetą, t.y. perskaitė dvidešimt pavardžių ir pareiškė, kad šie asmenys sudarys naują Palomenės KK parapijos bažnyčios komitetą, kurio pirmininke būsianti Aldona Jasonienė. Tarybinius pareigūnus šitaip savavaliauti paskatino Palomenės parapijos klebono kun. A.Pauliko nusikalstamas elgesys tikinčiųjų atžvilgiu.

    Prieš keletą metų tarybinės valdžios pareigūnai panašiai „išrinko" bažnyčios komitetą Kirdeikių vidurinės mokyklos patalpose.

    Šitokį tarybinės valdžios pareigūnų elgesį visi Lietuvos tikintieji laiko grubiausiu kišimusi į Bažnyčios vidaus reikalus. Ko vertas šių faktų akivaizdoje TSRS Konstitucijos 52 straipsnis, skelbiantis, kad „Bažnyčia TSR Sąjungoje atskirta nuo valstybės"?

    Nuolat rašomuose tarybinių pareigūnų pareiškimuose primygtinai tvirtinama, kad valstybė tikrai nesikiša į Bažnyčios kanonų sritį. Tačiau tarybiniai pareigūnai nežino ar nenori žinoti Katalikų Bažnyčios įstatymų-kanonų ir jos hierarchinės struktūros. Popiežius drauge su vyskupais valdo visą Bažnyčią: vyskupas yra visiškas savo vyskupijos šeimininkas, o klebonas yra vyskupo pagalbininkas valdyti parapiją. Pasauliečiai tikintieji privalo padėti klebonui ir gali parapijoje veikti tik klebono vadovaujami, bet ne šalia klebono ar prieš kleboną, kuris savo veikloje vadovaujasi Bažnyčios kanonais. Priešingu atveju pasauliečiams tikintiesiems, uzurpuojantiems kunigo teises, gresia Bažnyčios kanonų sankcijos. Juo labiau Bažnyčios įstatymai nenumato rajono ar kolūkio administracijos vaidmens Bažnyčios gyvenime.

    Grubūs tarybinės administracijos veiksmai praeityje tikinčiųjų širdyse sukėlė tik nepasitikėjimą ir priešiškumą. Mes nemanome, kad Lietuvos KP Centro Komitetas nūnai yra suinteresuotas palaikyti tikinčiųjų panašias nuotaikas.

    Katalikų Bažnyčia Lietuvoje niekuomet nesutiks su tokia ateistų politika, kad Bažnyčiai vadovautų ne vyskupai ir jų pagalbininkai kunigai, o pasauliečiai (juo labiau valdiški bedieviai). Mes esame įsitikinę, kad tarybinė valdžia nenorės Bažnyčios Lietuvoje nuvaryti į pogrindį.

TTG KATALIKŲ KOMITETO nariai kunigai:
Leonas Kalinauskas,
Jonas Kauneckas,
Algimantas Keina,
Vaclovas Stakėnas,
Alfonsas Svarinskas,
Sigitas Tamkevičius,
Vincas Vėlavičius,
doc. Vytautas Skuodis




    TIKINČIŲJŲ TEISĖMS GINTI KATALIKŲ KOMITETAS

    1981 m. balandžio 23 d.
    Nr. 48

Lietuvos KP Centro Komitetui

    1981 m. kovo 25 d. Lietuvoje vėl suimti du lietuviai katalikai: inž. Vytautas Vaičiūnas Kaune ir Mečislovas Jurevičius Šiauliuose. Tūkstančiai tikinčiųjų klausia: kada visa tai baigsis? Jeigu visi tarybiniai piliečiai, tarp jų ir tikintieji, turi teisę gegužės 1-ąją, 9-ąją arba lapkričio 7-ąją žygiuoti gatvėmis, tai kodėl tarybinių piliečių tikinčiųjų religinė eisena į šventas vietas: Kryžių kalną, Šiluvą arba per Vėlines į kapines kvalifikuojama kaip nusikaltimas? Argi tokiomis eisenomis griaunami tarybinės valstybės pagrindai? Argi už tokias eisenas reikia įkalinti niekuo nekaltus ir visų lietuvių gerbiamus žmones? Ar ne daugiau nusikalsta tie tarybiniai valdžios atstovai, kurie trukdo tikinčiųjų religines eisenas: iššaukia gaisrines mašinas, filmuoja, o vėliau terorizuoja eisenos dalyvius,ypač jaunimą?

    Vytauto Vaičiūno ir Mečislovo Jurevičiaus suėmimai visoje Lietuvoje sukėlė tik pasipiktinimą ir gilina prarają tarp tikinčiųjų ir tarybinės valdžios, kuriai užkliūva bent kiek laisvesnis tikinčiųjų žingsnis.

    Kriminalinio straipsnio taikymas už dalyvavimą grynai religinėje eisenoje ir suimtojo patalpinimas į Lukiškių kalėjimą tarp kriminalinių nusikaltėlių bausmę dar daugiau sunkina.

    Nepaisant represijų tikintieji gausiai dalyvauja religinėse eisenose į Kryžių kalną ir į Šiluvą ir tikriausiai ateityje dar gausiau dalyvaus. Šitai patvirtina ir faktas, kad liūdnai pagarsėjęs Jadvygos Stanelytės suėmimas už 1979 m. eiseną į Šiluvą iššaukė nelauktą efektą - praėjusių metų eisenoje iš Tytuvėnų į Šiluvą dalyvavo dar daugiau tikinčiųjų.

    Drauge su visais tikinčiaisiais ir mes išreiškiame savo protestą dėl Vytauto Vaičiūno ir Mečislovo Jurevičiaus suėmimo.

TTG KATALIKŲ KOMITETO nariai kunigai:
Leonas Kalinauskas,
Jonas Kauneckas,
Algimantas Keina,
Vaclovas Stakėnas,
Alfonsas Svarinskas,
Sigitas Tamkevičius,
Vincas Vėlavičius,
doc. Vytautas Skuodis
(lageryje)



POPIEŽIAUS JONO PAULIAUS II KALBA,

pasakyta šv.Kazimiero šventės proga Romoje, Šv.Petro bazilikoje,
lietuvių Aušros Vartų koplyčioje, 1981.111.5


    Brangieji, su dideliu džiaugsmu sutikau koncelebruoti Jums šv. Mišias 35 metų sukakties proga nuo įsteigimo Popiežiaus kolegijos. Sveiki -nu šio garbingo instituto rektorių bei vadovybę, kunigus, aliumnus ir buvusius aliumnus. Šią iškilmę padidina dar ir tai, kad ji vyksta čia, Aušros Vartų Motinos koplyčioje, minint šv.Kazimierą, dangiškąjį Kolegijos, visos Lietuvos, ypač lietuvių jaunimo, Globėją. Tiesa, 35 metai nėra ilgas Kolegijos nueitas kelias, bet ne tai svarbu. Malonu pripažinti, kad tokiu trumpu laiku daug nuveikė Jūsų Kolegija, išleido daug kunigų į visą pasaulį. Raginu tuo keliu eiti pirmyn. Renkite Dievo tarnus! Formuokite šventus, gilaus tikėjimo, tvirtos vilties ir plačios meilės žmones. Dievo žmones, kurie liudytų Kristų ir Jo Evangeliją. Bažnyčios statytojus savo žodžiu ir gyvenimu, džiaugsmu ir kančia. Gavėnia moko, kaip per auką pasiekiama pergalė. Visus, ypač buvusius Kolegijos aliumnus, karštai ra -ginu nuolatos rūpintis pašaukimu į kunigus bei vienuolius. Bažnyčiai reikia naujų, ypač jaunų kunigų, visiškai pasišventusių darbininkų. Derliaus laukai jau prinokę. Šiuos savo troškimus pavedu šv.Kazimierui. Visi žinome, kad jis per trumpą laiką pasiekė didelės tobulybės. Šiandien lyg deimantas jis puošia Bažnyčios, ypač Lietuvos Bažnyčios, vadinasi, pačios Tėvynės, veidą. Tebūna jis mums visiems pavyzdys ir galingas Užtarėjas.

    Maldauju Mergelę Mariją, Gailestingumo Motiną, kurią taip karštai mylėjo šv.Kazimieras, globoti jus visus. Dievo Motina teužtaria Jūsų Kolegiją ir visą Lietuvą, kurią kasdien su meile prisimenu savo maldose.

    Iš širdies Jus visus laiminu!

    Dominus vobiscum. Et cum spiritu tuo. Sit Nomen Domini bene-dictum. Ex hocnuncet usque insaecula. Adjutorium nostrum in no-mine Domini Qui fecit coelium et terram. Benedicatvos Omnipotens Deus: Pater et Filius et Spiritus Sanctus. Amen.



Msgr Audrys Bačkis
00120 Citta del Vaticano
ITALIA

        Šventasis Tėve,

    Dažnai mus pasiekia vis naujos žinios apie Jūsų Šventenybės meilę ir rūpestį mūsų Tėvyne.

    Ir paskutinis apsilankymas Šv.Kazimiero kolegijoje, ir kasdien asmeninėse maldose Lietuvos vardo prisiminimas visus mus, be amžiaus skirtumo, sujaudino iki ašarų. Ir kuo mes nusipelnėm tokios Šventojo Tėvo meilės? Drįstame manyti, kad Dievas įvertino mūsų maldas ir aukas.

    Ir Lietuvoje kasdien daugelis meldžiasi už mūsų Popiežių. Šventojo Tėvo nuotraukos, pačių pagamintos, nepaprastai greitai plinta tarp tikinčiųjų. Visuotinės meilės pagrindas: „Popiežius kalba mūsų lūpomis ir širdimi".

    Į Jūsų Šventenybės meilę atsakysime dar gilesniu prisirišimu prie Kristaus Bažnyčios.

Lietuva
1981 m. gegužės 23 d.

Kunigai:
Jonas Kauneckas,    
Alfonsas Svarinskas,
Sigitas Tamkevičius,
Vincas Vėlavičius,   
Juozas Zdebskis.    



Msgr Audrys Bačkis
00120 Citta del Vaticano
ITALIA

        Mylimas Prelate,

    Visada su dėmesiu ir viltimi sekame Jūsų darbą Kristaus Bažnyčioje. Ir nepaprastai nudžiugome sužinoję apie paskutinį paaukštinimą Valstybės Sekretoriate.

    Dėkojame Dievui už Jūsų darbo įvertinimą, dėkingi Popiežiui Jonui Pauliui II už nuoširdžią meilę Lietuvai, dėkingi ir Jums, Prelate, kad garbingai atstovaujate mūsų Tėvynei krikščionybės centre - Romoje.

    Meldžiame Aukščiausiąjį Jums visokeriopos palaimos. Duok, Dieve, kad kardinolo skrybėlė, kuria Popiežius pradžiugino Lietuvą, papuoštų Jūsų galvą.

Lietuva

Kunigai:
Jonas Kauneckas, Alfonsas Svarinskas, Sigitas Tamkevičius, Vincas Vėlavičius, Juozas Zdebskis.




    TIKINČIŲJŲ TEISĖMS GINTI KATALIKŲ KOMITETAS

    1981 m. liepos 8 d.
    Nr.49

Lietuvos KP Centro Komitetui LTSR Ministrų Tarybai

    Š.m. birželio 25-26 d. įvyko du teismo procesai už 1979-1980 m. religines eisenas iš Tytuvėnų į Šiluvą. LTSR Aukščiausiasis Teismas Vilniuje nuteisė darbininką Mečislovą Jurevičių 3 metus laisvės atėmimo, atliekant bausmę griežto režimo pataisos darbų kolonijose, ir Širvintose -inžinierių Vytautą Vaičiūną 2,5 metų laisvės atėmimo, atliekant bausmę paprasto režimo pataisos darbų kolonijose. Nesuprantama, kokiu pagrindu Vytautas Vaičiūnas buvo teisiamas Širvintose. Abu teisiamieji -geri katalikai ir aukštos moralės žmonės - buvo kaltinami, kad organizavo ir aktyviai, be Vykdomojo komiteto leidimo, dalyvavo religinėse eisenose iš Tytuvėnų į Šiluvą. Teisiamieji negalėjo suorganizuoti tokio masto eisenos, ir šito kaltinimo neparėmė nė vienas liudininkas. Kadangi M.Jurevičius ir V.Vaičiūnas religinių eisenų iš Tytuvėnų į Šiluvą neorganizavo, tai nė leidimo neprašė. Religinės eisenos iš Tytuvėnų į Šiluvą yra tradicinės, ir tikintieji niekieno neorganizuojami į jas renkasi.

    Mes norime pastebėti, kad LDT vykdomieji komitetai religinėms eisenoms leidimų niekada neduoda. Pvz., Viduklės, Kybartų ir Skaudvilės klebonai ne kartą kreipėsi į vykdomuosius komitetus prašydami leidimo religinėms eisenoms. Ne tik leidimų, bet ir atsakymų į prašymus negavo. Buvęs Raseinių vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas Z.Butkus Viduklės klebonui pareiškė: „Mes jokio leidimo religinėms eisenoms niekada neduosime!" Gyvenimo patirtis rodo, kad vietiniai tarybinės valdžios organai veikia tik kaip ateistų atstovai vadovaudamiesi kažkokiomis slaptomis instrukcijomis ir nurodymais. Todėl nereikėtų stebėtis, jei, praradę viltį gauti eisenoms leidimą, žmonės jo ir neprašo.

    Tikintieji ne kartą kreipėsi į Tikinčiųjų teisėms ginti Katalikų Komi -tetą prašydami apginti jų teises, garantuotas LTSR Konstitucijos 48 ir 50 straipsnių. Todėl mes ir kreipiamės į LTSR Ministrų Tarybą ir prašome leisti tikintiesiems tradicinę, grynai religinę eiseną iš Tytuvėnų į Šiluvą, įvyksiančią 1981 m. rugpjūčio 23 dieną.

TTG KATALIKŲ KOMITETO nariai kunigai:
Leonas Kalinauskas,
Jonas Kauneckas,    
Algimantas Keina,   
Vaclovas Stakėnas,  
Alfonsas Svarinskas,
Sigitas Tamkevičius,
Vincas Vėlavičius,    
doc. Vytautas Skuodis


    TIKINČIŲJŲ TEISĖMS GINTI KATALIKŲ KOMITETAS

    1981 m. gruodžio 25 d.
    Nr. 50

TSKP Generaliniam Sekretoriui L.Brežnevui

    1981 m. tarybinės valdžios pareigūnai pradėjo grubią akciją prieš tikintį Lietuvos jaunimą. Į Tikinčiųjų teisėms ginti Katalikų Komitetą daug kartų kreipėsi persekiojamas jaunimas prašydamas kokios nors pagalbos. Kadangi mes neturime priemonių apsaugoti tikintįjį jaunimą nuo pareigūnų savivalės, todėl kreipiamės į Jus nurodydami keletą ryškesnių persekiojimo faktų.

    Rugpjūčio 19 d. grupė Vilniaus miesto jaunimo nuvyko pailsėti prie Molėtų ežerų. Tikintis jaunimas, trokšdamas pagilinti tikėjimą, pasikvietė ir kun. Ričardą Černiauską. Rugpjūčio 20 d. jie buvo užpulti milicininkų ir saugumiečių. Šie gaudė jaunimą ir grūdo į mašinas. Milicininkų elgesys peržengė visas žmoniškumo ribas: jie spjaudė mergaitėms į veidus ir šlykščiai iš jų tyčiojosi. Molėtų milicijos skyriuje per tardymą milicininkai žadėjo mergaites išprievartauti, kitus gąsdino nušausią ir panašiai. Siekdami dar labiau pasityčioti iš mergaičių, pareigūnai jas nu -vežė pas gydytoją ginekologą kaip ištvirkėles. Kunigą Ričardą Černiaus -ką milicijos daboklėje išlaikė net šešias paras. Studentai Alfonsas Vinclavas ir Audronė Ginkutė buvo pašalinti iš Vilniaus valstybinio universiteto.

    Rugpjūčio 20 d. nedidelė grupelė tikinčio Kybartų jaunimo, išsiruošusi kelioms dienoms į turistinį žygį, Šlavantuose buvo sulaikyta Lazdijų milicininkų ir saugumiečių. Sugrūdę į mašiną pareigūnai jaunimą nusivežė į Lazdijų milicijos skyrių ir pradėjo tardyti: ar jie tiki Dievą, ar eina į bažnyčią ir panašiai. Su jaunimu dalyvavusias turistiniame žygyje Oną Šarakauskaitę ir Bernadetą Mališkaitę milicijos daboklėje išlaikė tris paras, o vėliau nubaudė po 50 rub. administracine bauda, apkaltinę jas mokius jaunimą tikėjimo tiesų.

    Lapkričio 14 d. Vilkaviškyje susirinko tikintis jaunimas į savo šventę - minėjo vienos moters gimtadienį. Vakarop jaunimą užpuolė milicininkai ir saugumiečiai ir nusivežė į Vilkaviškio milicijos skyrių, kur visi buvo tardomi. Pareigūnai su jaunimu elgėsi grubiai. Tarybinių pareigūnų pradėtą terorą tęsė pedagogai. Pavyzdžiui, Kybartų vidurinės mokyklos direktorius Dirvonskis gąsdino Vidą Merkevičiūtę, kad už šį nusikaltimą (be svaigalų šventė gimtadienį) ji gali būti išvežta „pas baltas meškas", dorą mergaitę išvadino valkata.

    Gruodžio 5 d. Kapsuke milicininkai ir saugumiečiai įsibrovė į Magdalenos Kuncevičiūtės namą ir nusivežė į miliciją visus, kurie buvo susirinkę melstis už mirusius. Tardymo metu apklausiamieji buvo kaltinami vilioją jaunimą į religinius susirinkimus.

    Nors praėjo nuo šių įvykių jau nemaža laiko, bet tikintis jaunimas vis terorizuojamas: jie yra tardomi, gąsdinami, kaltinami, kad tokie susirinkimai esanti veikla prieš tarybų valdžią.

    Tamsta Generalini Sekretoriau, Jums gerai žinoma, kad Lietuvos TSR prieš tikėjimą kovojama jau 40 metų. Argi priėmus naują TSRS Konstituciją ir paskelbus, kad įžengėme į brandaus socializmo laikotarpį, dar reikia tokių nežmoniškų ir negarbingų priemonių kovojant prieš tikintį jaunimą? Spręskite patys, kokius tikinčiųjų jausmus gali sukelti, kai pareigūnai nusikaltėliais laiko blaivų, dorą ir tikintį jaunimą, susirenkantį pasilinksminti, pagilinti religinių žinių ar paekskursuoti po gimtąjį kraštą?

    Mes atkreipiame dėmesį, kad tikinčio jaunimo persekiojimas peržengia ne tik Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, paskutinėje Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje priimtos Religijos laisvės deklaracijos rėmus, pažeidžia TSRS Konstituciją, bet ir neatitinka elementaraus žmoniškumo.

TTG KATALIKŲ KOMITETO nariai kunigai:
Jonas Kauneckas,    
Leonas Kalinauskas,
Algimantas Keina,   
Alfonsas Svarinskas,
Vaclovas Stakėnas,  
Sigitas Tamkevičius,
Vincas Vėlavičius,    
doc. Vytautas Skuodis

KONVENCIJA

dėl kovos su diskriminacija švietimo srityje

    Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos Generalinė konferencija, susirinkusi Paryžiuje į vienuoliktąją sesiją ir posėdžiavusi nuo 1960 m. lapkričio 14 dienos ligi gruodžio 15 dienos,

    primindama, kad Visuotinė žmogaus teisių deklaracija teigia diskriminacijos švietimo srityje neleistinumo principą ir skelbia kiekvieno žmogaus teisę į mokslą;

    atsižvelgdama į tai, kad diskriminacija švietimo srityje pažeidžia toje Deklaracijoje išdėstytas teises;

    atsižvelgdama į tai, kad, remdamasi savo įstatais, Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija siekia tautų bendradarbiavimo tuo tikslu, kad visur būtų paisomos žmogaus teisės ir kad švietimas būtų visiems vienodai prieinamas,

    pripažindama, kad Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija, atsižvelgdama į įvairias švietimo sistemas, priimtas atskirose šalyse, turi ne tik šalinti bet kokią diskriminaciją švietimo srityje, bet ir skatinti lygias galimybes bei vienodą požiūrį į žmogų;

    gavusi pasiūlymų, liečiančių įvairius diskriminacijos aspektus švietimo srityje, t.y. liečiančių tą klausimą, kuris yra įtrauktas į šios sesijos dienotvarkės 17,14 punktą;

    atsižvelgdama i priimtą dešimtojoje sesijoje nutarimą, kad šis klausimas bus tarptautinės konvencijos objektas, taip pat valstybėms-narėms teikiamų rekomendacijų objektas;
    1960 m. gruodžio 14 dieną sudarė šią Konvenciją.

    1 straipsnis
    1. Šioje Konvencijoje terminas „diskriminacija" apima bet kokį skirtumą, išimtį, apribojimą ar pirmenybės teikimą pagal rasę, odos spalvą, lytį, kalbą, religiją, politinius ar kitokius įsitikinimus, tautinę ar socialinę kilmę, ekonominę ar gimimo padėtį, kuriuo siekiama arba dėl kurio gali būti panaikintos arba pažeistos lygios galimybės švietimo srityje šiais atvejais:

    a) kai užkertamas kelias tam tikram asmeniui ar asmenų grupei naudotis bet kuria mokslo pakopa arba tipu;

    b) kai mokslas tam tikram asmeniui ar asmenų grupei apribojamas žemesne pakopa;

    c) kai kuriamos arba paliekamos veikti jau esančios skirtingos švietimo sistemos ar skirtingos mokymo įstaigos tam tikriems asmenims ar as -menų grupei, išskyrus atvejus, numatytus šios Konvencijos 2 straipsnyje;

    d) kai sudaroma tam tikram asmeniui ar asmenų grupei situacija, ne -suderinama su žmogaus orumu.

    2. Šioje Konvencijoje žodis „švietimas" taikomas kalbant apie visus švietimo tipus ir pakopas ir apima švietimo prieinamumą, mokymo lygį ir kokybę, taip pat mokymosi sąlygas.

    2 straipsnis

    Šios Konvencijos 1 straipsnio požiūriu diskriminacija nelaikomi šie atvejai, jeigu atskirose valstybėse leidžiama:

    a) kurti arba palikti jau esančias skirtingas švietimo sistemas ar mokymo įstaigas skirtingos lyties besimokantiems tais atvejais, kai šios sistemos ar įstaigos užtikrina vienodas mokymosi galimybes, kai jų dėstytojų kolektyvai yra tokios pat kvalifikacijos, kai jos turi kokybės požiūriu vienodas patalpas bei įrengimus ir naudojasi galimybe mokytis pagal tas pačias programas;

    b) dėl religinių ar kalbos motyvų kurti arba palikti jau veikiančias skirtingas švietimo sistemas ar mokymo įstaigas, kur besimokantieji eina mokslą pagal tėvų ar teisėtų jų globėjų pasirinkimą tais atvejais, kai įsijungiama į tas sistemas arba stojama į šias mokymo įstaigas savanoriškai ir jeigu jų teikiamas mokslas atitinka normas, nurodytas ir patvirtintas kompetentingų švietimo organų, tai yra kai tai liečia tą pačią mokslo pakopą;

    c) kurti ar palikti jau veikiančias privačias mokymo įstaigas tais atvejais, kai jų tikslas yra ne išskirti kurią nors grupę, o tik praplėsti valstybės teikiamas mokymosi galimybes su sąlyga, kad jų veikla iš tikrųjų tarnauja aukščiau nurodytam tikslui ir jų teikiamas mokslas atitinka normas, nurodytas ir patvirtintas kompetentingų švietimo organų, tai yra, kai tai liečia tos pačios mokslo pakopos normas.

    3 straipsnis
    Tam, kad būtų pašalinta šioje Konvencijoje apibūdinta diskriminacija arba kad būtų užkirstas jai kelias, valstybės-Konvencijos narės įsipareigoja:

    a) atšaukti visus diskriminacinio pobūdžio įstatyminius nutarimus bei administracinius potvarkius ir nutraukti diskriminacinio pobūdžio administracinę veiklą švietimo srityje;

    b) imtis, reikalui esant, įstatymų leidybos būdu tokių priemonių, kurios yra būtinos bet kokiai diskriminacijai pašalinti priimant stojančiuosius į mokymo įstaigas;

    c) neleisti, kad, išskyrus skirtumą, priklausantį nuo besimokančio pa -žangumo ir jo reikmių, valstybės organai bet kurio nors krašto piliečiams darytų kokį skirtumą imdami mokestį už mokslą, skirdami stipendijas ar kurią kitą paramą besimokantiems, taip pat siųsdami tęsti studijų į užsienį ir teikdami jiems reikalingas šiam tikslui lengvatas;

    d) neleisti, kad tais atvejais, kai valstybės organai mokymo įstaigoms teikia paramą, besimokantiems būtų taikoma kokia nors pirmenybė arba jie būtų varžomi bet kokių apribojimų vien dėl to, jog priklauso tam tikrai grupei;

    e) užsienio piliečiams, gyvenantiems jų teritorijoje, sudaryti tas pačias švietimo galimybes kaip ir saviems piliečiams.

    4 straipsnis
    Valstybės-Konvencijos narės įsipareigoja nagrinėti, plėtoti ir įgyvendinti bendravalstybinę politiką, siekiančią, kad tautines sąlygas ir galiojančią tvarką atitinkančių metodų pagalba būtų realizuotos lygios visų galimybės bei vienodi santykiai švietimo srityje:

    a) padaryti pradinį mokslą privalomą ir nemokamą; padaryti vidurinį įvairių formų mokslą visuotinį ir visiems prieinamą; padaryti aukštąjį mokslą visiems prieinamą visiškos lygybės pagrindu ir atsižvelgiant į kiekvieno gabumus; užtikrinti, kad būtų vykdomas įstatymų numatytas privalomas mokymas;

    b) užtikrinti visose valstybinėse tos pačios pakopos mokymo įstaigose vienodą mokslo lygį ir lygias sąlygas mokymo kokybei išlaikyti;

    c) skatinti ir atitinkamų metodų pagalba plėtoti visų nesimokiusių ar nebaigusių pradinio mokslo išsimokslinimą ir padėti jiems tęsti mokslą pagal kiekvieno gabumus;

    d) užtikrinti, kad atitinkamai be jokios diskriminacijos būtų ruošiami dėstytojai.

    5 straipsnis

    1. Valstybės-Konvencijos narės laikosi pažiūros, kad:

    a) švietimas turi ugdyti visapusišką žmogaus asmenybę ir didesnę pagarbą žmogaus teisėms bei pagrindinėms laisvėms, turi prisidėti prie visų tautų ir visų rasinių ar religinių grupių didesnio tarpusavio supratimo, tolerancijos ir draugystės, taip pat ir prie Jungtinių Tautų veiklos taikai išsaugoti plėtojimo;

    b) tėvai ir tam tikrais atvejais teisėti globėjai, visų pirma neperžengdami kiekvienos valstybės įstatymo nustatytų ribų, turi turėti galimybę leisti savo vaikus ne į valstybines, bet į kitas mokymo įstaigas, atitinkančias minimalius kompetentingų švietimo organų nurodytus ar patvirtintus reikalavimus, ir antra, užtikrinti religinį ir dorinį vaikų auklėjimą, atitinkantį pačių tėvų įsitikinimus; jokiam atskiram asmeniui ir jokiai asmenų grupei nedera primesti religinio auklėjimo, nesutaikomo su jų įsitikinimais;

    c) asmenims, priklausantiems tautinėms mažumoms, reikia pripažinti teisę dirbti švietimo darbą įskaitant vadovavimą mokykloms ir, sutinkamai su kiekvienos valstybės švietimo politika, naudotis savąja kalba arba ją dėstyti, bet su sąlyga, kad:
    (I) šitos teisės įgyvendinimas netrukdytų asmenims, priklausantiems mažumoms, suprasti viso kolektyvo kultūros ir kalbos bei dalyvauti jo veikloje ir kad jis nekenktų tos šalies suverenitetui;

    (II) mokslo lygis šiose mokyklose būtų ne žemesnis už bendrąjį lygį, nurodytą arba patvirtintą kompetentingų organų;
    (III) šių mokyklų lankymas būtų neprivalomas.

    2. Valstybės-Konvencijos narės įsipareigoja imtis visų būtinų priemonių, kad būtų užtikrintas šio straipsnio 1 dalyje išdėstytų principų taikymas.

    6 straipsnis
    Įgyvendindamos šią Konvenciją valstybės-Konvencijos narės įsipareigoja kuo rūpestingiau laikytis rekomendacijų, kurias Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos Generalinė konferencija priims, siekdama nustatyti kovos priemones su įvairiais diskriminacijos aspektais švietimo srityje ir priemones lygioms galimybėms bei vienodiems santykiams šioje srityje užtikrinti.

    7 straipsnis
    Valstybės-Konvencijos narės savo periodiniuose pranešimuose, pateikiamuose Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos Generalinei konferencijai, pagal konferencijos nustatytą formą ir jos nurodytais terminais privalo pranešinėti apie įstatymines, administracines ir kitas priemones, kurių imtasi šiai Konvencijai įgyvendinti, būtent: apie sudarymą ir plėtojimą bendravalstybinės politikos, kuri minima 4 straipsnyje, apie pasiektus rezultatus ir apie kliūtis, su kuriomis susidurta šią politiką įgyvendinant.

    8 straipsnis
    Jeigu tarp dviejų ar kelių valstybių-Konvencijos narių kils nesutarimų aiškinant Konvencijos taikymo klausimus ir jeigu šitie nesutarimai nebus pašalinti derybų būdu, tai, šalims prašant, jie bus perduoti Tarptautiniam teismui, kad jis, nesant kitų priemonių nesutarimams pašalinti, priimtų nutarimą tuo klausimu.

    9 straipsnis
    Jokios išlygos šioje Konvencijoje neleidžiamos.

    10 straipsnis
    Ši Konvencija nevaržo teisių, kuriomis gali naudotis atskiri asmenys ar grupės pagal susitarimus, sudarytus tarp dviejų ar kelių valstybių, su sąlyga, kad tos teisės neprieštarauja nei šios Konvencijos raidei, nei dvasiai.

    11 straipsnis
    Ši Konvencija surašyta anglų, ispanų, rusų ir prancūzų kalbomis, ir visi keturi tekstai turi vienodą galią.

    12 straipsnis
    1. Ši Konvencija turi būti ratifikuota ar priimta valstybių - Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos narių-jų konstitucijų nustatyta tvarka.

    2. Ratifikavimo raštai ar priėmimo aktai atiduodami saugoti Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos Generaliniam direktoriui.

    13 straipsnis
    1. Prie šios Konvencijos gali prisijungti kiekviena valstybė ne Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos narė, kuri gaus iš Vykdomosios tarybos kvietimą prisijungti.

    2. Prisijungdama perduoda saugoti prisijungimo aktą Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos Generaliniam direktoriui.

    14 straipsnis
    Ši Konvencija įsigalioja praėjus trims mėnesiams nuo atidavimo saugoti trečiojo ratifikavimo rašto arba priėmimo ar prisijungimo akto dienos, bet tik toms valstybėms, kurios atidavė saugoti savo ratifikavimo, priėmimo ar prisijungimo aktus nurodytą dieną ar anksčiau. Bet kuriai kitai valstybei Konvencija įsigalioja praėjus trims mėnesiams nuo tos dienos, kai ji atidavė saugoti savo ratifikavimo, priėmimo ar prisijungimo aktus.

    15 straipsnis
    Valstybės-Konvencijos narės pripažįsta, kad Konvencija veikia ne tik jų metropolijų teritorijose, bet ir visose nesavivaldėse, globojamose, kolonijinėse bei kitose teritorijose, už kurių užsienio santykius jos yra atsakingos; jos įsipareigoja, jeigu reikės, ratifikavimo, priėmimo ar prisijungimo metu ar dar prieš tai tartis su vyriausybėmis ar su nurodytų teritorijų kompetentingais valdžios organais, kad ši Konvencija būtų įgyvendinta šiose teritorijose, taip pat įsipareigoja notifikuoti Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos Generalinį direktorių apie teritorijas, kuriose Konvencija bus įgyvendinta. Ši notifikacija įsigalioja praėjus trims mėnesiams nuo jos gavimo.

    16 straipsnis
    1. Kiekviena valstybė-Konvencijos narė gali Konvenciją denonsuoti savo vardu arba bet kurios teritorijos, už kurios užsienio santykius ji yra atsakinga, vardu.

    2. Konvencijos denonsavimas yra notifikuojamas aktu, kuris perduodamas Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos Generaliniam direktoriui.
    3. Denonsavimas įsigalioja praėjus dvylikai mėnesių nuo denonsavimo akto gavimo.

    17 straipsnis
    Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos Generalinis direktorius praneša valstybėms-Organizacijos narėms, valstybėms, nepriklausančioms Organizacijai, paminėtoms 13 straipsnyje, taip pat Jungtinių Tautų Organizacijai apie atidavimą saugoti visų ratifikavimo, priėmimo ar prisijungimo aktų, paminėtų 12 ir 13 straipsniuose, taip pat apie notifikacijas ir denonsavimus, nurodytus 15 ir 16 straipsniuose.

    18 straipsnis
    1. Ši Konvencija gali būti Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultu -ros organizacijos Generalinės konferencijos reviduota. Tačiau reviduotas tekstas saistys tik tas valstybes, kurios taps reviduotos Konvencijos narėmis.

    2. Tuo atveju, jei Generalinė konferencija, visiškai ar iš dalies revidavusi šią Konvenciją, priimtų naują konvenciją ir jeigu naujoje konvencijoje nebūtų kitų nurodymų, tai esamoji Konvencija nebebūtų daugiau ratifikuojama, priimama ir nebebūtų prie jos prisijungiama nuo tos dienos, kai įsigaliotų naujoji konvencija, veikianti raviduotąjį tekstą.

    19 straipsnis
    Pagal Jungtinių Tautų Organizacijos įstatų 102 straipsnį ši Konvencija bus užregistruota Jungtinių Tautų Organizacijos sekretoriate, Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos Generaliniam direktoriui paprašius.

    Surašyta Paryžiuje 1960 m. gruodžio 15 dieną dviem egzemplioriais, kuriuos pasirašė Generalinės konferencijos, susirinkusios į vienuoliktąją sesiją, Pirmininkas ir Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos Generalinis direktorius; šitie egzemplioriai bus atiduoti saugoti į Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos archyvą, o atitinkamai patvirtintos jų kopijos bus pasiųstos visoms valstybėms, nurodytoms 12 ir 13 straipsniuose, taip pat Jungtinių Tautų Organizacijai.

    Čia pateiktas tekstas yra autentiškas tekstas Konvencijos, priimtos Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos Generalinės konferencijos vienuoliktojoje sesijoje, posėdžiavusioje Paryžiuje ir pasibaigusioje 1960 m. gruodžio 15 dieną.

    Tai paliudydami aukščiau nurodytą 1960 m. gruodžio 15 dieną šią Konvenciją pasirašė:
        Generalinės konferencijos pirmininkas
        Generalinis direktorius

TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiume ratifikuota
1962 m. liepos 2 dieną.


   
Konvencija dėl kovos su diskriminacija švietimo srityje pagal šios Konvencijos 14 straipsnį Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungai įsigaliojo 1962 m. lapkričio 1 dieną.


„Vedomosti Verchovnovo Soveta"
1962 m. Nr.44




    TIKINČIŲJŲ TEISĖMS GINTI KATALIKŲ KOMITETAS

    1981 m. gruodžio 25 d.
    Nr.51

Lietuvos KP CK Sekretoriui P.Griškevičiui
Nuorašai:
Lietuvos vyskupams ir vyskupijų valdytojams

    1981 m. gruodžio mėn. pradžioje į Tikinčiųjų teisėms ginti Katalikų Komitetą kreipėsi Stulgių klebonas kun. Jonas Bučinskas ir Žalpių klebonas kun. Juozapas Razmantas. Jų protesto pareiškime rašoma, kad jie buvo nubausti po 50 rub. už tai, jog „nesuderinę su rajono vykdomuoju komitetu organizavo š.m. lapkričio 1 d. demonstraciją į kapines ir tuo būdu pažeidė LTSR ATP 1976.VII.28 patvirtintų Religinių susivienijimų nuostatų 50 str."

    Iš tikrųjų minėti kunigai organizavo ne demonstraciją, o drauge su tikinčiaisiais kapinėse pasimeldė už mirusius, - net eisenos į kapines nebuvo. Šitokia malda buvo palaikyta demonstracija.

    Š.m. spalio 14 d. Viduklės klebonas kun. Alfonsas Svarinskas kreipėsi į Raseinių rajono vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoją Oną Stonienę prašydamas eisenai į kapines leidimo. Pareiškime rašė: „Tarybinės Konstitucijos, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos ir Helsinkio Baigiamojo Akto padrąsinti tikimės gauti raštišką leidimą pereiti 900 metrų miestelio gatve į savo kapines pagerbti brangių mirusiųjų pagal savo tikėjimo reikalavimus". Kaip ir ankstesniais metais, rajono vadovai į pareiškimą neatsakė. Po Vėlinių Viduklės klebonas buvo kviečiamas į Raseinių rajono administracinės komisijos posėdį, tačiau nenuvyko. Tada lapkričio 17 d. ši komisija už dalyvavimą religinėje eisenoje su kamžomis įspėjo Viduklės parapijietį Klimą, o keturis tikinčiuosius - Antaną Čėsną, Petrą Urbutį, Juozą Norbutą ir Antaną Staškevičių - nubaudė po 30 rub. bauda. Ankstesniais metais už Vėlinių eiseną keturis kartus buvo nubaustas Viduklės klebonas kun. Alfonsas Svarinskas.

    Mes stebimės, kokia praraja žiojėja tarp Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, Religinės laisvės deklaracijos, tarybinių įstatymų ir mūsų gyvenimo. Tarybiniai pareigūnai ignoruoja visus įstatymus ir vadovaujasi prievarta tikintiesiems primestais Religinių susivienijimų nuostatais, kurie visiškai priešingi tarptautiniams dokumentams, Bažnyčios kanonams ir net tarybinei Konstitucijai.

TTG KATALIKŲ KOMITETO nariai kunigai:
Leonas Kalinauskas,
Jonas Kauneckas,    
Algimantas Keina,   
Vaclovas Stakėnas,  
Alfonsas Svarinskas,
Sigitas Tamkevičius,
Vincas Vėlavičius,   
doc. Vytautas Skuodis
(lageryje)



    TIKINČIŲJŲ TEISĖMS GINTI KATALIKŲ KOMITETAS

    1982 m. rugsėjo 30 d.
    Nr. 52

Lietuvos TSR prokurorui

    Į Tikinčiųjų teisėms ginti Katalikų Komitetą 1982 m. rugpjūčio 20 d. kreipėsi grupė Vilkaviškio rajono tikinčiųjų, o 1982 m. rugsėjo 13 d. -N.Vilnios parapijos vikaras kun. St.Puidokas. Pareiškimuose aprašoma, kaip valdžios pareigūnai iš tikinčiųjų atėmė oficialiai pasisamdytus autobusus, siekdami sutrukdyti jų ekskursijas. Su tikinčiaisiais buvo grubiai elgiamasi, iš jų tyčiojamasi.

    Siunčiame Jums, Prokurore, tikinčiųjų pareiškimų kopijas ir prašome patvarkyti, kad Lietuvos tikintieji nebūtų diskriminuojami.

TTG KATALIKŲ KOMITETO nariai kunigai:
Leonas Kalinauskas,
Jonas Kauneckas,    
Algimantas Keina,   
Vaclovas Stakėnas,  
Alfonsas Svarinskas,
Sigitas Tamkevičius,
Vincas Vėlavičius,    
doc. Vytautas Skuodis (lageryje)
 
 
  Sukurta padedant Arkivyskupui S.Tamkevičiui SJ & windows vista forum