gototopgototop
    
 
     
 
 
 
   
 
     
 
 
1972 m. kovo 19-oji: “Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos” gimimas Spausdinti El. paštas
Arvydas Kšanavičius
2009-03-19 09:53

Sovietų okupuotoje Lietuvoje, brežnevinės stagnacijos atmosferoje, 1972 m. kovo 19 d. pradėtas leisti pogrindinis žurnalas „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ (toliau – „Kronika“). Šio, drąsiai galima sakyti, unikalaus savilaidos leidinio, kuris be pertraukos ėjo iki 1989 m. (išleistas 81 numeris), ilgametis redaktorius – anuometinis Simno kunigas Sigitas Tamkevičius (dabar - Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas, Kauno arkivyskupas metropolitas).

„Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ paskutiniame 10-ajame tome („Lietuvos Kronikos Sąjunga“, Chicago, 1992.) S. Tamkevičius rašo: „Lietuvoje septintame dešimtmetyje buvo gyvai diskutuojama, kaip su teisinga informacija prasiveržti pro geležinę uždangą? Kokiu būdu informacija apie Lietuvą paskleisti plačiai pasaulyje?“ Pasak „Kronikos“ redaktoriaus, nuo pat pogrindinio žurnalo gimimo 1972 m. kovo 19-ąją pradžios jis „tapo dokumentu, fiksuojančiu skaudžią Lietuvos dabartį. Vakarus pasiekusi Kronika leido pasauliui pažinti tikrąjį sovietijos veidą, nes nuplėšė melo uždangą, kuria buvo norima pridengti Tautos ir Bažnyčios dvasinį genocidą“.

Iš pradžių „Kronikoje“ buvo fiksuojami tik religinės laisvės suvaržymo faktai, o vėliau nagrinėjamos ir skaudžios lietuvių tautinės problemos. Kai tik sovietinių okupantų saugumas (KGB) sužinojo apie pogrindinio leidinio egzistavimą, kilo kratų, suiminėjimų ir tardymų banga. „Kronikos“ leidėjai, platintojai bei rėmėjai neišvengė kalėjimų ir tremties.

Dėl šio žurnalo dauginimo ir platinimo 1975 m. birželio 17 d. šešerių metų bausmė - 3 metai kalėjimo ir 3 metai tremties - paskirta disidentei Nijolei Sadūnaitei (dabar ši drąsi moteris – vienuolė, slauganti ligonius bei dirbanti labdaringus darbus; apdovanota Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro Didžiuoju Kryžiumi, Sausio 13-osios medaliu ir Lietuvos nepriklausomybės medaliu).

Iš N. Sadūnaitės knygos „KGB akiratyje“ sužinome, ką, be kita ko, uždaro teismo proceso metu disidentė kalbėjo: „Kovoti už žmogaus teises – kiekvieno šventa pareiga! Džiaugiuosi, kad man teko garbė pakentėti už „LKB Kroniką“, kurios teisingumu ir reikalingumu aš įsitikinusi ir tam liksiu ištikima ligi paskutinio atodūsio. (....) Ši diena yra laimingiausia mano gyvenime.

Aš esu teisiama už „LKB Kroniką“, kuri kovoja prieš fizinę ir dvasinę žmonių tironiją. Reiškia, aš esu teisiama už tiesą ir meilę žmonėms! (...) Mano bausmė bus mano triumfas!”

Už dalyvavimą pogrindinio žurnalo leidyboje taip pat buvo represuoti Jonas Gražys, Anastazas Janulis, Petras Plumpa, rusų disidentas Sergejus Kovaliovas (1975 m. Vilniuje vykusiame S. Kovaliovo teisme dalyvavo ir Andrejus Sacharovas) ir kiti. Beje, dabar Sergejus Kovaliovas – žymus žmogaus teisių aktyvistas bei politikas „valdomos demokratijos“ Rusijoje.

Suėmimo ilgainiui, žinoma, neišvengė ir pats kunigas S. Tamkevičius. Jį KGB suėmė 1983 m., tačiau dėl to „Kronikos“ leidyba nesustojo, o vadovavimą jai perėmė kunigas Jonas Boruta (iki 1989 m.). Jam patardavo vyskupas Julijonas Steponavičius, kunigai Jonas Kauneckas, Jonas Lauriūnas, Pranas Račiūnas, Alfonsas Svarinskas, Juozas Zdebskis.

Pažymėtina, kad disidentai visomis išgalėmis stengėsi, kad „Kronika“ patektų už „geležinės uždangos“ į Vakarus. Išeivijos dėka ji buvo verčiama į daugelį kalbų, todėl su šiuo unikaliu pogrindiniu savilaidos žurnalu susipažino ir laisvasis pasaulis. Į užsienį patekę „Kronikos“ tekstai buvo skaitomi per Amerikos balso, „Laisvės“, Vatikano radijo stotis.

Japonų antropologė, Chubu universiteto tarptautinių studijų kolegijos profesorė Sachiko Hatanaka, analizuodama Lietuvos kovą dėl valstybės nepriklausomybės, knygoje “Lietuva: kaip išliko maža šalis” („Tvermė“, 1999.) apie “Kroniką” rašo: „(...) „Kroniką“ kunigas Sigitas Tamkevičius redagavo pats vienas. (...) Leidimo vieta buvo Pietų Lietuvoje, Dzūkijoje, Simno miestelyje. (...) Jis pats gamindavo ir mikrofilmus. (...) Konteinerį su mikrofilmu įmontuodavo į suvenyrą ir padedant turistams persiųsdavo į užsienį. Kartais būdavo kreipiamasi į Maskvoje akredituotus užsienio žurnalistus ir į užsienį „Kroniką“ išveždavo per juos“.

Dėka „Kronikos“ paplitimo, KGB pakeitė tikinčiųjų persekiojimo taktiką, saugumiečiai dirbo labiau užsimaskavę. Bet vis viena pagausėjo stojančiųjų į Kauno kunigų seminariją, šv. Mišioms bažnyčiose pradėjo patarnauti moksleiviai, o kunigai masiškai katekizavo vaikus.

S.Tamkevičius jau minėtame „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ 10-ajame tome pažymi: „Jeigu mes turime šiandieninę Lietuvą, jei turime žmones, kurie gali sukabintomis rankomis apjuosti ne tik Parlamentą, bet ir visą Lietuvą, tai turime būti dėkingi tūkstančiams kuklių lietuvių, katalikų, kurie sunkiausiose sąlygose nenustojo vilties, meldėsi ir dirbo, kad ne tik Bažnyčia, bet ir Lietuva liktų gyva.

Jei ne šitie be galo geri ir pasiaukoję žmonės, jei ne jų triūso vaisiai, ilgametis genocidas būtų visiškai palaužęs lietuvio dvasią. Šitie žmonės atvedė Lietuvą į Kovo 11-ąją. Šitie žmonės teikia viltį, kad Lietuva bus laisva ir nepriklausoma“.

Šaltinis:
 
 
  Sukurta padedant Arkivyskupui S.Tamkevičiui SJ & windows vista forum