gototopgototop
    
 
     
 
 
 
   
 
     
 
 
LIETUVOS KATALIKŲ BAŽNYČIOS KRONIKA ŠIANDIEN Spausdinti El. paštas
Parašė Dr. Mindaugas BLOZNELIS   
    1997 metais sukanka ketvirtis amžiaus nuo vienos ženkliausių neginkluoto pasipriešinimo sovietų okupacijai datų - Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos pasirodymo.

    Šiandieninis socialinių, politinių ir kitų įvykių srautas vis labiau dildo tuos reikšmingus kelio į Laisvę ženklus, kurie atvedė į Nepriklausomybės atkūrimą. Mūsų geopolitinė būklė verčia nuolat rūpintis trapia ir dar gležna Laisve ir Nepriklausomybe. Pateikiama Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos 20 metų sukakties minėjimo medžiaga akivaizdžiai parodo žmogaus ir tautos dvasinės jėgos svarbą kovojant už Laisvę ir Tiesą. Tą dvasinę jėgą, kuri keičia ne tik atskiro žmogaus ir tautos likimą, bet taip pat daro poveikį žmonijos raidai. Tai nėra vien patetiški žodžiai, o realios patirties išvada.

    Medžiaginiame pasaulyje mes susiduriame su reiškiniais, kai mažas kiekis iš esmės keičia didelius tūrius. Pvz., vykstant cheminei reakcijai menkutis katalizatoriaus kiekis lemia didžiulių medžiagos kiekių pokyčius.
Biologiniuose procesuose mikroskopiniai fermentų kiekiai lemia viso organizmo veiklą.

    Tad jeigu materialiuose objektuose didžiulį poveikį atlieka kiekybiniai labai nedideli veiksniai, tai juo labiau svarbų vaidmenį žmonių ir tautų raidoje gali atlikti dvasinės potencijos paskatos.

    Rezistencija lietuvių tautoje reiškiasi nebe pirmą šimtmetį, tačiau kulminaciją ji pasiekė 1941-1945 metais. Tada buvo sunku numatyti ateitį, bet vyko žūtbūtinė kova. Daugelis rezistencijos dalyvių atsidūrė lageriuose drauge su dešimtimis milijonų kitų sovietinio režimo aukų, nepasižymėjusių jokia rezistencine veikla. Nors aktyvūs rezistencijos dalyviai - lietuviai, latviai, estai, ukrainiečiai - sudarė nedidelę lageriuose kalintų politinių kalinių dalį, jų sąmoninga pasipriešinimo sovietiškai sistemai nuostata turėjo didelę įtaką režimo aukų ideologinei orientacijai, ugdė jų antisovietinę nuostatą ir iš esmės skatino jų apsisprendimą.

    Kai po Stalino mirties daugelis pagal politinius straipsnius nuteistų kalinių iš lagerių buvo paleisti, sovietų gyvenime atsirado visai naujas reiškinys - daugiau ar mažiau išreikšta opozicija valdančiosioms struktūroms ir komunistinei ideologijai. Jaunimas ėmė domėtis religija, atsirado dvasinio gyvenimo poreikis. Centruose -Maskvoje, Leningrade - maištaujanti dvasia ėmė reikštis vis sunkiau kontroliuojamais bendraamžių židiniais. Kai, atrodė, Lietuvoje buvo užgniaužta aktyvi rezistencija, kovojančių tautų pasėta sėkla jau dygo - paveikė rusų ir bendrai sovietinę inteligentiją.

    Be abejo, sovietų valdžią tuojau pajuto, kad vietoj įbaugintų žmonių nuolankumo ne tik okupuotose kraštuose, bet ir metropolijoje atsirado sąmoningo pasipriešinimo apraiška. Kai laisvesnės dvasios daigai buvo gniaužiami legaliuose leidiniuose, atsirado pogrindinė savilaida - „Kronika tekuščych sobytij" ir kitų, kurie savo ruožtu darė įtaką ir sovietiniam Lietuvos jaunimui, inteligentams. Tai buvo nauja paskata atgaivinti rezistencinę nuostatą, juolab kad po Stalino mirties sumažėjo atviras MGB ir partinių struktūrų teroras ir Lietuvoje užaugo nauja karta, mažai siejusi save su rezistencijos kovomis.

      Stiprėjant kitaminčių persekiojimui centre - Maskvoje ir Leningrade, tie persekiojimai dar intensyviau buvo vykdomi „provincijoje", ypač atkakliomis kovomis pasižymėjusioje Lietuvoje, kur nepaisydama panaudoto teroro liko tvirta katalikų Bažnyčia - vienintelė organizuota sovietų valdžiai nepavaldi institucija. Pasibaigus ginkluotam pasipriešinimui, visos sovietų valdžios aparato pastangos Lietuvoje buvo nukreiptos Lietuvos Bažnyčiai palaužti, ypač iš vidaus. Tad šiuo laikotarpiu pagrindiniu tautinio išsilaikymo uždaviniu tapo Lietuvos katalikų Bažnyčios išsaugojimas. Akcija prieš Lietuvos Bažnyčią tapo ypač intensyvi, vis labiau gniaužiant laisvą mintį Sovietų valstybėje.

    Tiesa, Brežnevo laikotarpiu toks masinis teroras, kaip Stalino laikais, nebuvo taikomas. Represijos tapo kur kas selektyvesnės, nukreiptos prieš drąsesnius intelektualus ir demokratinių nuostatų skleidėjus. Buvo naudojami rafinuotesni teroro metodai: psichologiniai -buitinės represijos be jokių teismo procedūrų, psichiatrinės ligoninės, recidyvistų smurtas, žmonių dingimas ar žūtis imituojant nelaimingą atsitikimą ir pan. Tam įgyvendinti vis labiau buvo plečiamas KGB aparatas, informatorių tinklas.

    Tuo remiantis buvo smarkiai slopinamos bet kokios laisvesnės minties apraiškos, sunaikinti pogrindžio leidiniai Rusijoje, nustojo ėjusi „Kronika tekuščych sobytij"- geso disidentinis judėjimas.

    Lietuvos katalikų Bažnyčia irgi privalėjo gintis nuo vis intensyvesnio valdžios spaudimo, pati gintis ir ginti tikinčiuosius, atskleisdama Lietuvos ir pasaulio visuomenei neleistinus valdžios persekiojimus ir bendruomenę griaunančius faktus. Taip 1972 m. atsirado „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika", kuri pratęsė lietuvių rezistencijos pastangas kovoje dėl laisvos minties ir sąžinės laisvės.

    Sunkiu Rusijos disidentams laikotarpiu Maskvoje pradėta ieškoti sąveikos su rezistencijos tradicijas išlaikiusia Lietuva. Lietuviškos Kronikos leidėjams buvo labai svarbūs rusų disidentų ryšiai su pasauliu, kurių dėka buvo galima „Katalikų Bažnyčios Kroniką" perduoti į užsienį. Taip šis leidinys tapo ne tik Lietuvos rezistencijos istorijos dalimi, bet ir labai reikšminga rusų demokratinio judėjimo apraiška. Atsigavo ir jų leidiniai, kur kas intensyvesnis pasidarė judėjimas už žmogaus teises.

    Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika tapo veiksmingu stimulu tarptautiniame pasipriešinimo sovietų agresijai judėjime, kai į šios Kronikos leidimą įsitraukė JAV gyvenantys lietuviai, o jų rūpesčių - ir daugybė įvairių tautų talkininkų. Taip nedidelio krašto kovų dėl sąžinės laisvės kronika darėsi reikšmingu veiksniu pasaulio kovoje prieš totalitarizmą, žadindama ir vienydama įvairių tautų ir kraštų žmones bendrai kovai, drąsindama pasiryžėlius ir atskleisdama prisitaikėlius.

    Būtų sunku įsivaizduoti mūsų atgimimą, o drauge ir buvusios Sovietų Sąjungos tautų išsilaisvinimą be Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos ir jos dėka sutelktų kovotojų dėl demokratijos.
Dr. Mindaugas BLOZNELIS
Kaunas, 1996 gegužės mėn.

 
 
  Sukurta padedant Arkivyskupui S.Tamkevičiui SJ & windows vista forum