gototopgototop
    
 
     
 
 
 
   
 
     
 
 
„LKB Kronika" ir „Einamųjų įvykių kronika" Spausdinti El. paštas
Autoriai: Aleksandras Danielis, Aleksandras Lavutas, Tatjana Velikanova

    Ką žinojo aštuntojo dešimtmečio pabaigoje laisvos galvosenos inteligentas Maskvoje arba kitame Rusijos mieste apie padėtį Lietuvoje? Tai buvo neaiškios, oficialiosios propagandos iškreiptos žinios apie nelygią didvyrišką kovą, nuskandintą kraujyje. Ta kova kėlė pagarbą, bet atrodė seniai pasibaigusi. Bet kai per konfliktą tarp laisvamaniškumo ir represyvios valdžios Rusijoje kilo judėjimas dėl žmogaus teisių, mes tiesiogiai susidūrėme su žiauria Gulago realybe. Ir tada daugelis mūsų pasijuto esą lietuvių kovotojų dėl laisvės jaunesnieji draugai ir tam tikra prasme tos kovos tęsėjai, kada nemaža dalis jūsų kovotojų tebesėdėjo lageriuose, nuteisti po 20-25 metus kalėti. Žinoma, tai buvo kita kova, kuri vyko visai kitomis priemonėmis, bet su tuo pačiu blogiu.

    „Einamųjų įvykių kronika", Maskvos žmogaus teisių gynėjų informacinis biuletenis, leidžiamas nuo 1968 m. balandžio mėn., taip pat pirmą kartą susidūrė su lietuvių pasipriešinimo tema, skelbdama žinias iš Mordovijos lagerių ir Vladimiro kalėjimo. Kaip tik iš jų mes pirmą kartą sužinojome Viktoro Petkaus, Paulaičio, Balio Gajausko, Kęstučio Jakubyno, Vlado Šakalio ir daugelio kitų vardus. Taip pat tada mes išgirdome ir apie naujosios kartos lietuvių politinius kalinius: Sevruką, Statkevičių, Simonaitį, Kudirką.

    Galima pasakyti, kad tikroji Rusija ir tikroji Lietuva pirmą kartą susitiko kaip tik politiniuose lageriuose. Galbūt, turint galvoje visas aplinkybes, tai buvo ne visai blogas pažinties būdas. Ta pažintis tęsėsi ir laisvėje. Jau 1970 m. „Einamųjų įvykių kronikoje" pasirodo pirmosios informacijos tiesiai iš Lietuvos. Pradedant „Kronikos" 17 nr. (1970 m. gruodis) žinios iš Lietuvos skelbiamos reguliariai. „Kronikos" 18 nr. trumpųjų pranešimų skyriuje atsiranda lietuviškos tematikos rubrikėlė.

    Pamažu darėsi aišku: Lietuvoje kyla nauja išsivaduojamojo judėjimo banga. Išryškėjo ir šio judėjimo pobūdis: jis būrėsi neprievartos, teisių gynimo pagrindu: pabrėždamas tautinį ir religinį charakterį. Nuo 1972 m. sausio mėn. „Einamųjų įvykių kronikoje" atsiranda nuolatinė lietuviškos tematikos rubrika. 23-25 numeriuose ji vadinama -„Tikinčiųjų persekiojimas Lietuvoje". Reikia prisiminti, koks tai buvo laikas, kas dėjosi Lietuvoje. įvykiai Kaune 1972 m. gegužės mėn. nuskambėjo po visą pasaulį ir Rusiją ir visiems parodė, kad Lietuva yra nepavergiama imperijos provincija. Dešimtys tūkstančių parašų po Lietuvos katalikų memorandumu parodė, kad judėjimas turi visas galimybes tapti masinis. Šitai tematikai ir buvo skirti 1972 m. „Kronikos" 23,24,25,26,27 numeriai. Šios informacijos šaltinis 1972 m. pavasarį ir vasarą dar nebuvo skelbiamas, iki atsirado byla Nr. 345 ir tapo aišku ir Lietuvoje, ir Maskvoje, jog nurodyti mūsų informacijos šaltinį yra būtina ir naudinga. 27 numeryje (1972 m. spalis) „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika" pirmą kartą buvo pavadinta tikruoju vardu. Gavę du pirmuosius šio Lietuvos katalikų, kovojančių dėl savo teisių, informacinio biuletenio numerius, mes, maskviečiai, maloniai apsidžiaugėme, kad jo leidėjai pavadino jį „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika". Tokio biuletenio pasirodymas Lietuvoje maskviškei „Kronikai" turėjo praktinės reikšmės, jame mes įžvelgėme ir brolybės, ir solidarumo pasireiškimą. Su „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos" pasirodymu atsirado Rusijai svarbus informacijos šaltinis Lietuvoje. Daugelį metų tai buvo pagrindinis ir labiausiai patikimas informacijos šaltinis.

    Maskviškei „Kronikai" tada buvo sunkūs laikai. Areštais, persekiojimais, šantažu Valstybės saugumo komitetui pavyko vieneriems su puse metų sustabdyti jos leidimą. Per tą laiką nutrūko reikalingi ryšiai, dingo daugelis informatorių. Bet ryšys su „LKB Kronika" - tada jų buvo palaikomas daugiausia per Sergejų Kovaliovą, - nenutrūko ir nesusilpnėjo. Galima laikyti atsitiktinumu tai, kad biologas S.Kovaliovas Lietuvoje rado mokinį ir kolegą Arimantą Raškinį.

    Atsitiktinumas toks, kad kitas „Kronikos" bendradarbis - literatas ir publicistas Anatolijus Jakobsonas - žinias iš Lietuvos gaudavo per jauną poetą ir vertėją Georgijų Jefremovą, turėjusį glaudžius ryšius su jūsų šalimi. Tačiau, kaip mums atrodo, visa tai nebuvo grynas atsitiktinumas. Artimos dvasios judėjimai - Rusijos žmogaus teisių gynimo ir Lietuvos tautinis religinis - negalėjo nesueiti į glaudų bendradarbiavimą.

    Atnaujinus maskviškės „Kronikos" leidimą 1974 m., jos 29 ir 30 numeriuose (išleistuose atgaline data) vėl atsiranda skyrius „Įvykiai Lietuvoje". Pradedant 30 nr. ir baigiant bemaž 39 nr., t.y. iki 1976 m., šitas skyrius beveik visiškai užpildomas medžiaga iš „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos".

    S.Kovaliovo areštas 1974 m. gruodžio mėn. ne tik nesusilpnino, o netgi, tegu atleidžia mums Sergejus Adamovičius, sustiprino ryšius tarp dviejų leidinių ir, ko gero, tarp judėjimų apskritai!

    Toliau buvo einama ir kita kryptimi. Turima galvoje ne tik „Einamųjų įvykius" kronika", kuri reguliariai pasiekdavo Lietuvą nuo pat pirmojo numerio 1968 metais.

    Čia reikia pažymėti ypatingą poeto Tomo Venclovos vaidmenį, taip pat jau minėtą Georgijų Jefremovą, kuris reguliariai gabeno į Lietuvą „Einamųjų įvykių kroniką".

    Kiti savilaidos leidiniai, įskaitant publicistiką, grožinę literatūrą, politikos ir istorijos traktatus, keliavo į Lietuvą tais pačiais kanalais, kuriais iš Lietuvos į Maskvą ėjo „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika". Čia jau buvo kalbama, kaip į Maskvą atvažiuodavo kunigai S.Tamkevičius, J.Zdebskis, kaip jie susitikdavo su maskviškiais žmogaus teisių gynėjais A.Lavutu, M.Velikanova. Taip buvo keičiamasi medžiaga.

    Iš „Einamųjų įvykių kronikos" informacijų akivaizdžiai galima pamatyti, kaip Lietuvos katalikų kova dėl savo teisių traukė paskui save vis platesnius ir platesnius gyventojų sluoksnius. Ir ne tik lietuvius, bet ir rusus, žydus, lenkus. Ir ne tik katalikus, ne tik tikinčiuosius, bet ir ateistus. Lietuva įsitraukia į Helsinkio judėjimą, o savo religinio judėjimo pagrindu susikuria Katalikų komitetas. Lietuvoje atsiranda politinio spektro užuomazgų. Šituo metu suklesti lietuviškos savilaidos spauda. Dabar „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika" ne vieniša, o maskviškės „Kronikos" puslapiuose pasirodo daugybė naujų pavadinimų. Ji rašo apie „Aušrą", kuri informatyvumo požiūriu mums buvo, ko gero, artimiausia. Leidinių įvairovė rodė visuomeninio judėjimo Lietuvoje pakilimą ir suklestėjimą.

    Judėjimas „Už Lietuvos laisvę" aiškiai tampa visos tautos judėjimu. Tačiau mes prisimename, kas pradėjo šitą judėjimą, ir iki pat galo, iki „Einamųjų įvykių kronikos" 1983 m. leidimo nutraukimo, „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką" laikėme broliška, ir ne tik dėl jos pavadinimo.

    Mūsų bendradarbiavimo pagrindinis uždavinys buvo supažindinti rusakalbius skaitytojus su nauja išsivaduojamojo judėjimo banga Lietuvoje. Mes neturėjome tikslo agituoti už ar prieš šitą judėjimą. „Einamųjų įvykių kronika" ir „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika" buvo neįkainojamos vertės informaciniai biuleteniai. Tačiau, kaip rodo mūsų bendras patyrimas, visapusiška ir teisinga informacija yra geriausia agitacija siekti teisaus reikalo. 1988-1991 metais, kai Lietuva kovojo dėl savo nepriklausomybės, sunku buvo rasti tarp Rusijos inteligentų, pritariančių žmogaus teisių gynimo idėjoms, tokių, kurie nebūtų palaikę šios kovos visa siela. Ar ne todėl 1991 m. sausio mėn. į Maskvos gatves ir aikštes išėjo šimtai tūkstančių žmonių, kurių dauguma nebuvo nė girdėję nei maskviškės „Kronikos", nei lietuviškos „Kronikos". Išėjo ginti pagal seną gerą formulę „Jūsų ir mūsų laisvės". Mes visi žinome, kad laimėti kovą dėl laisvės neįmanoma, nes laisvė - tai kelias, o ne rezultatas. Bet jeigu tarsime, kad šiandien mums pasisekė gerokai pasistūmėti į priekį šiuo begaliniu keliu, tai dėl to daug nusipelnė „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika", kurios informaciją maskviškė „Einamųjų įvykių kronika" pagal savo išgales stengėsi padaryti prieinamą Rusijai ir pasauliui.
 
 
  Sukurta padedant Arkivyskupui S.Tamkevičiui SJ & windows vista forum