gototopgototop
    
 
     
 
 
 
   
 
     
 
 
LAIKO MALDOS Spausdinti El. paštas

DIENINĖS MALDOS

IENĄ galima pradėti ir be pradžios, be minties, be valios. Tada iš viso nebus diena, o tik laiko atbraila. Betgi diena yra kelias; ji nori turėti kryptį. Diena yra kūrinys; ji reikalauja aiškios valios. Diena yra giesmė; ji šaukiasi tyros intencijas. Diena yra visas tavo gyvenimas. Tavo gyvenimas yra toks, kaip tavo diena. O jis nori turėti veidą. Kiekviena dienos valanda turi savo atspalvį. Tačiau trys iš jų žvelgia į mus ypatingai skaidriu vyzdžiu: rytmetys, vakaras ir tarp jųdviejų vidurdienis. Jie visi trys yra pašvęsti.93

 

Nuo ankstyvo ryto ligi vėlyvos nakties aš ilgiuosi tavęs. Kai aušra puošiasi savo trykštančia šviesa, vis mąstau apie tave, mano Dieve, mano gyvenimo Saule ! O ateik ir išsklaidyk mano tamsybes, kurios slepia tavo meilės didybę. Ateik ir apšviesk savo malonės spinduliu mano sąmonę.

Ir vidurdienį, kai mane pasiekia karšti saulės spinduliai, aš šaukiuosi tavęs, mano širdies Gyvybe! Ateik, o spindinčioji mano sielos Saule, įžiebk manyje tavo meilės ugnį ir sunaikink manyje nuodėmės pėdsakus.

Kai audros siaučia sieloje, aš ilgiuosi tavęs, audrų Tramdytojau ! O ateik, atnešk ramybės varganam savo kūdikiui, kuris daug jau metų kovoja dėl tavęs.

Ir nuostabią prieblandos valandą, kai gamta, rodos, nusiima savo gyvybės drabužį, aš vis ilgiuosi tavęs, mano Viešpatie! Aš mąstau, kad mano gyvenimas kaip ta temstanti diena baigiasi galbūt iš lėto, bet tikrai. Ir man rodos, tik tu vienas esi nykstančių metų švyturys, mano paskutinės valandos žiburėlis. O ateik ir paženklink vilties spalva nepastebimai mirštantį mano gyvenimą.

Nakties glūdumoje aš ilgiuosi tavęs, kurio šviesa niekad netemsta. Ateik ir atnešk mano sielai nemirtingumo pažadą. Ateik, kai šaltas žmonių abejingumas bus užmiršęs mane. Kurstyk manyje tą kibirkštėlę, kuri vis žėri — iki mirties, kad skelbčiau tavo garbę su visais šventaisiais.14

    Viešpatie Dieve, per švenčiausiąją tavo Sūnaus Širdį ir jo skaisčiausios Motinos rankas aukoju tau save ir visa, ką tik šiandien mąstysiu, kalbėsiu, darysiu ar kentėsiu didesnei tavo garbei, artimo sielų išganymui, tėvynės ir jos vaikų labui. Amen.

RYTINĖS MALDOS

    RYTMEČIO veidas spindi ypatingu skaidrumu. Jis — pradžia. Pakirdę iš miego, kuris atnaujina mūsų gyvybę, mes jaučiam aiškiai ir stipriai: “Aš gyvenu, aš esu!” Ir šitas buvimo išgyvenimas tampa malda. Ji krypsta j tą, iš kurio buvimas ateina: “Dieve, tu mane sutvėrei. Aš dėkoju tau, kad gyvenu. Dėkoju už visa, ką turiu ir kas esu”. Ir naujasis gyvenimas pajunta jėgą, veržiasi veikti, žengia į beateinančią dieną su jos uždaviniais.

Tai šventoji rytmečio valanda, kada gyvybe iš giliausių savo būties gelmių siunčia Dievui tyrą tvarinių padėką. Ji pakyla naujai kūrybai ir žengia prie dienos darbo, atėjusi iš Dievo ir stiprinama jo jėgos.

    Iš tavo rankų, Dieve, gaunu savo rytą.
    Iš tavo rankos ir šviesi darbų diena.
    Iš tavo rankos man ir laimė mano krito
    Ir praeitis, ir dabartis, ir rytdiena.

    Ant tavo delno mūsų tėviškės sodybos,
    Ir mūsų sodai, ir šilojai, ir laukai,
    Ir mūs maža širdis tik tol, tik tol rami bus,
    Kol savo rankoj kaip balandį ją laikai.8

 

PIRMIEJI ATODŪSIAI

Viešpatie, nebaigiamos didenybės Dieve! Tu esi čia ir kiekvienoj vietoj — regi mane, žinai mano mintis ir jausmus, pažįsti visas mano negalias. Tavo akyse nieko nėra paslėpta, ir nieko tau nėra nežinoma. Garbinu tave, myliu visa širdimi, noriu visomis jėgomis tau tarnauti.

    Dėkoju tau už tiek daug geradarybių, o ypač už tai, kad man į pasaulį ateiti leidai, kad per šv. krikštą mane atgimdei, nuo daugelio nelaimių gelbėjai ir begalinėje savo globoje mane laikai. Dėkoju, kad tavo malonės dalyviu man leidai būti ir savo džiaugsmo dalį man žadi tarp išrinktųjų.

    Aukoju tau visa, ką turiu — kūną ir sielą, jėgas ir darbą, pastangas ir pasiryžimus. Palaimink juos, kad nieko neliktų, kas būtų neįkvėpta tavo meilės ir netarnautų tavo garbei.

Stiprink mano jėgas, kad išvengčiau pikto, gyvenčiau kilnioje dvasioje, nieko nepapiktinčiau ir visa daryčiau ta mintimi, kuria gyveno žemėje tavo Sūnus Jėzus Kristus.

    Kristau, dieviškasis tobulybės pavyzdy, noriu tave sekti ir būti į tave panašus : romus, nusižeminęs, skaistus, uolus, kantrus, gailestingas. Noriu mylėti dangaus Tėvą ir vykdyti jo valią, kaip tu vykdei. Per tave, mūsų Viešpatį. Amen.2

    Geroji Motina Marija, lydėk mane savo globa ir šviesk man šiandie, savo tyrų akių šviesa. Per Kristų, tavo Sūnų. Amen.

Angele Sarge, šv. globėjau, šv. Antanai, ir visos palaimintosios dvasios, saugokite, lydėkite ir išlaikykite mane šiandieną laisvą nuo viso pikto. Amen.10

Tėve mūsų, Sveika Marija, Garbė Dievui, Tikiu...

PAGARBINIMAS

Saulės giesmė

    Augščiausias visagali, gerasis Viešpatie! Tau šlovė ir gyrius, garbė ir palaima. Tau vienam tai priklauso, ir niekas iš žmonių nėra vertas tave minėti.

Būk pagarbintas, mano Viešpatie, visų kūrinių, o ypač šviesios valdovės, mūsų sesers saulės, kuri neša dieną ir teikia šviesą. Kokia graži ji ir spindinti savo žėrėsiu, kaip nuostabiai ji liudija tave, o Augščiausiasis !

Būk pašlovintas, mano Viešpatie, brolio mėnesio ir žvaigždžių, kurias tu sukūrei danguje stebėtinai žiburiuojančiuose toliuose.

Būk pagarbintas, mano Viešpatie, brolio vėjo, oro, debesynų, giedros ir audros, kuriais tu gaivini kūrinius ir leidi jiems tarpti.

Būk pašlovintas, mano Viešpatie, brolio vandens, kuris toks naudingas, paprastas, puikus ir tyras!

Būk pagarbintas, mano Viešpatie, sesers ugnies, kuria tu naktį nušvieti, kuri tokia žavi, maloni, stipri ir nuostabiai galinga !

Būk pašlovintas, mano Viešpatie, mūsų sesers bei motinos žemės, kuri palaiko, valdo ir išduoda visokį vaisių, žolę ir margaspalves gėles.

Būk išaugštintas, mano Viešpatie, tų, kurie pakelia silpnybę ir nuliūdimą ir yra atlaidūs iš meilės tau. Palaiminti, kurie ištveria taikoje, nes tu, o Augščiausiasis, juos apvainikuosi.

Būk pašlovintas, mano Viešpatie, mūsų sesers mirties, kurios joks gyvasis negali išvengti. O vargas tiems, kurie sulaukia jos sunkioje nuodėmėje !

Palaiminti, kurie nusilenkia tavo švenčiausiajai valiai, nes jiems antroji mirtis nieko pikto nepadarys.

Garbinkit ir girkit mano Viešpatį, dėkokite ir tarnaukite jam savo nusižeminimu.4

Garbė tau, Viešpatie, už amžinąjį taką
Nuo žemės dulkių lig dangaus žvaigždžių,
Garbė už saulę, kur kas rytas teka,
Ir už didybę mūs mažų širdžių.

Garbė tau, Viešpatie, tegieda chorų chorai
Arkangelų, šventųjų, angelų!
Garbė ant auksu papuošto altoriaus,
Garbė prastoj pastogėj vabalų!8

PASIAUKOJIMAS

Viešpatie, kuriam priklauso visa, kas danguje ir žemėje! Noriu tau laisvai aukotis, tau amžinai priklausyti. Priimk šią auką kartu su švenčiausio Kūno auka, kurią tau šiandien aukoju akivaizdoje visų angelų, nematomai čia dalyvaujančių.

Aukoju tau visa, kas manyje gera, nors būtų labai silpna ir netobula. Pašventink tai ir patobulink, kad būčiau tavęs vertesnis.

Tegu visi pajunta tavo malonės pagalbą, tavo suraminimų galią. Saugok juos pavojuose, išgelbėk iš vargų, kad laisvi ir pilni džiaugsmo galėtų tau dėkoti.

Mano Dieve, išlaisvink mūsų širdis iš įtarimo, kartumo, pykčio, — viso to, kas skiria, kas gali sumažinti mūsų meilę tau ir vienas kitam.5

MALDAVIMAS

    Tikiu tave, Viešpatie, sutvirtink mano tikėjimą. Viliuos tavimi, — sustiprink mano viltį. Myliu tave, — padaryk, kad karščiau tave mylėčiau. Gailiuos, leisk, kad giliau gailėčiaus.

Tu esi mano Kūrėjas, — aš tave garbinu. Tu esi mano tikslas, — aš siekiu tavęs. Tu esi mano geradaris, — aš dėkoju tau. Tu esi mano galingasis Globėjas, — aš tavęs šaukiuos.

Tvarkyk mane savo išmintim. Tvardyk mane savo teisingumu. Guosk mane savo švelniu gerumu. Saugok mane savo galybe.

Tau paskiriu savo mintis, kad tik apie tave galvočiau; savo žodžius, kad tik apie tave kalbėčiau; savo veiksmus, kad tik į tave juos kreipčiau; savo skausmus, kad dėl tavo meilės juos iškentėčiau. Aš noriu, ko tu nori, kiek tu nori.

Meldžiu tave — apšviesk mano protą, uždek mano valią, nuvalyk mano kūną ir pašvęsk mano sielą. Leisk man, gerasis Dieve, kad tave mylėčiau, kad būčiau griežtas sau, rūpestingas artimui, abejingas pasauliui.

Leisk, kad stengčiaus paklusti savo vyresniesiems, globočiau savo valdinius, gerai patarčiau savo draugams ir atleisčiau priešams.

Leisk, kad kietumu nugalėčiau juslingumą, dosnumu šykštumą, švelnumu pyktį, pamaldumu vėsumą.

Padaryk mane protingą patarti, narsų pavojuose, kantrų nesėkmėj, nusižeminusį laimėje. Leisk, kad būčiau susitelkęs maldoj, blaivas prie stalo, uolus pareigose, stiprus pasiryžimuose.

Viešpatie, padaryk, kad būčiau skaistus viduj, padorus išore, pavyzdingas santykiuose, tvarkingas visame gyvenime. Kad be atvangos tvardyčiau savo prigimtį, klausyčiau tavo įsakymų, duočiaus tavo malonės vedamas ir pelnyčiau išganymą.

Išmokyk mane, kaip niekinga tai, kas žemiška, koks didingas dangus; koks trumpas laikas ir kokia ilga amžinybė.

Leisk, kad visad prieš akis turėčiau mirtį, rimtai galvočiau apie tavo teismą, kad išvengčiau prapulties ir pasiekčiau dangų. Amen. (Pop. Klemensas XI).

VIDURDIENINĖS MALDOS

    Tarp saulės pakilimo ir laidos, pačiame dienos želmenyje, yra nuostabus trumpas akimirksnis — vidurdienis. Vidurdienį gyvenimas nežvelgia į ateitį ir nesidairo į praeitį. Jis stovi, ir tas stovėjimas kupinas pajėgumo lėkti. Vidurdienis — tai gryna dabartis. Jo vyzdis nekrypsta nei į laiką, nei į erdvę: jis ilsisi amžinybėj.

Kartą atėjo žmonijos vidurdienis, laiko pilnatvė. Ir buvo žmogus, kuriame pilnatvė glūdėjo ir laukė: tai buvo Marija. Ji neskubėjo, nesidairė pirmyn nei atgal. Joje glūdėjo gryniausia dabartis, atsivėrusi amžinybei. Ir amžinybė pasilenkė, atėjo apreiškimas, ir amžinasis Žodis jos tyroje įsčioje tapo Kūnu.

Tą paslaptį varpas byloja mūsų dienai. Vidurdienio tylą jis išsprendžia žodžiu — “Pradžioje buvo Žodis, ir Žodis buvo pas Dievą, ir Dievas buvo Žodis”. . . Užtat vidurdienio valandą, per “Viešpaties Angelą”, turim stabtelti, tyliai susitelkti ir klausytis paslapties.”

Viešpaties angelas

Viešpaties angelas apreiškė Marijai, ir ji pradėjo iš Šventosios Dvasios. Šv. Marija...

Štai aš Viešpaties tarnaitė: tesie man, kaip tu pasakei. Sveika Marija...

Ir Žodis tapo kūnu, ir gyveno tarp mūsų. Sveika Marija...

K. Melskis už mus, šventoji Dievo Gimdytoja.

Ž. Kad taptume verti Kristaus pažadų.

Melskimės: Meldžiame tave, Viešpatie, įliek į mūsų širdis savo malonės, kad, angelo apreiškiami, pažinę tavo Sūnaus įsikūnijimą, būtume per jo kančią ir kryžių nuvesti į prisikėlimo garbę. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

K. Amžinąjį atilsį duok mirusiems, Viešpatie !

Ž. Ir amžinoji šviesa jiems tešviečia.

K. Teilsisi ramybėje.

Ž. Amen.

Prieš darbą

    Ateik, Šventoji Dvasia, pripildyk savo tikinčiųjų širdis ir uždek juose savo meilės ugnį!

K. Siųsk savo Dvasią, ir visa bus naujai sukurta.

Ž. Ir tu atnaujinsi žemės veidą.

Melskimės: Dieve, kuris mokei savo tikinčiųjų širdis, apšviesdamas jas Šventąja Dvasia, leisk, kad, tos pačios Dvasios apšviesti, mes mėgtume visa, kas yra tikra ir tiesu, ir jos suraminimu visuomet džiaugtumėmės. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

Po darbo

    Dėkojame tau, visagalis Dieve, už visas geradarybes. Kuris gyveni ir viešpatauji per amžius. Amen.

Marija, malonės Motina, gailestingumo Motina ! Tu mus nuo priešo gink ir mirties valandoje priimk !

Prieš ir po valgio

    Palaimink, Viešpatie, mus ir šias dovanas, kurias valgysime iš tavo malonės. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

Ačiū tau, visagalis Dieve, už tas dovanas, kurias valgėme iš tavo malonės. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

Atlygink, Viešpatie, savo gerumu tiem, kurie tavo vardu daro mums gera, ir suteik jiem amžinąjį gyvenimą.

Šlakstantis šv. vandeniu

Viešpatie, apvalyk mane nuo kalčių, silpnybių ir apsileidimų, kad galėčiau tikriau tave garbinti ir geriau tau tarnauti. Amen.

Kiekviena proga

    Tėvo visagalybe, gelbėk mano silpnumą ir ištrauk mane iš vargų gelmės. Sūnaus išmintie, valdyk visas mano mintis, žodžius ir darbus. Šventosios Dvasios meile, būk visų mano sielos veiksmų pradžia ir pabaiga.

Mūsų veiksmus, Viešpatie, savo įkvėpimu pradėk ir savo pagalba lydėk, kad kiekviena mūsų malda ir kiekvienas darbas visados nuo tavęs prasidėtų ir tavimi baigtųsi. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

VAKARINĖS MALDOS

    Kiekvienas vakaras turi gyvenimui tikrąjį atbaigimą. Mes stovim prieš Dievą, jausdami, kad sykį at-sistosim prieš jo veidą galutinai atsiskaityti. Stojam nūnai prieš tą, “kuriam viskas gyvena” — ir tai, kas praėjo, ir kas tebėra ateity; prieš tą, kuris besigailinčiam gali grąžinti, kas prarasta. Jo akivaizdoj suteikiam praėjusiai dienai galutinį veidą. Kas joj negera, — perkeičia gailestis; kas gera — įprasmina nuoširdi padėka. Pasitikėjimas visagale Dievo meile paskandina netikrumą, netesėjimus — visa, kas skurdu ir rūškana.93

PAGARBINIMAS IR PADĖKA

    Garbinu tave, Viešpatie, su tokiu nuolankumu, kokį sukelia manyje tavo viską apimanti didybė. Tikiu tave, nes esi tiesa. Pasitikiu, nes tavo meilė begalinė. Myliu

visa širdimi, nes tu be ribų mylėtinas. Dėl to myliu savo artimą, kaip pats save.

Dėkoju tau, dieviškoji Apvaizda, kad budėjai ir saugojai mane nuo nelaimių, nuo priešo klastos, nuo staigios mirties. Dėkoju už gautąsias malones — ką suteikei, ką užlaikei, ką sutvirtinai. Teįvyksta švenčiausioji ir palaimintoji tavo valia dabar ir visados. Amen.2

MELDIMAS PASIGAILĖTI

    Amžinosios šviesos šaltini, Šventoji Dvasia, apšviesk mano protą, pažadink mano atmintį: leisk man pažinti netobulybes, klaidas ir nuodėmes, kuriomis įžeidžiau šiandien savo Viešpatį

Dievą: būdamas paviršutiniškas maldoje, piktžodžiaudamas, murmėdamas, permažai pasitikėdamas Dievu; nesirūpindamas spręsti iškylančių abejonių; tikėdamas sapnais, domėdamasis aklais būrimais; daugiau pasitikėdamas kuriuo nors žmogumi, negu tavimi, Viešpatie! Negindamas tavo tiesos, nesirūpindamas tavo vardo garbe.

Artimą : įtardamas, niekindamas, nekęsdamas, pavydėdamas, kerštaudamas, apkalbėdamas, skriausdamas, rodydamas blogą pavyzdį, pritardamas blogoms kalboms, pridengdamas blogą elgesį; nedėkingas tėvams ir auklėtojams; nerūpestingas kitiems padėti, patarnauti.

Save: didžiuodamasis, bijodamas žmonių nuomonės, išsisukinėdamas ; būdamas neteisus žodžiuose; neskaistūs mintyse, žvilgsniuose, kalbose, veiksmuose ; nesantūrus valgydamas ir gerdamas; be tikslo laiką leisdamas, apleisdamas savo pareigas; perdaug išlaidus, žingeidus nereikalingiems dalykams; neatlaidus draugams, ypač tiems, kurie pasijuokė, neįvertino, nepatarnavo.

    Tepasigaili manęs visagalis Dievas ir, atleidęs mano nuodėmes, tenuveda mane į amžinąjį gyvenimą. Tesuteikia man visagalis ir gailestingas Viešpats mano nuodėmių dovanojimą, išrišimą ir atleidimą. Amen.12

    Gailiuosi, mano Viešpatie, kad tavo valią pažeidžiau ir tavo meilei nusikaltau. Gailiuosi įskaudinęs tave, gerąjį savo Tėvą. Padėk man mokytis iš savo klaidų. Stiprink mano galias, kad rytoj būčiau geresnis. Tvirtybės Dieve, atleisk man ir sutvirtink mane. Per Jėzų Kristų, savo Sūnų, mano Viešpatį. Amen.9

Tėve mūsų, Sveika Marija, Garbė Dievui, Tikiu...

KADA tik, Viešpatie, susigalvoju,
    Aš vis, kaip saulės žiedas, į tave smelkiuos.
    Prisimena man tavo nuogos rankos, kojos,
    Dyglių vainikas ant galvos.

Nueina debesys, ir rūkas išsisklaido,
    Ir vakare subėga žvaigždės ant dangaus,
    Virš jų matau aš tavo veidą,
    Veidą, kaip Dievo ir Žmogaus.


    Matau, iš spyglio skleidžias žiedas.
    Jau greit, jau greit vainikas visas sužydės.
    Ir eina tautos išrinktos ir atmestos ir gieda
    Gražiausią posmą tą šventos giesmės.64

ATSIDAVIMAS DIEVUI

    Viešpatie, dėkoju už visas šios dienos malones: už sveikatą, jėgas, už sielos ir kūno maistą, už kiekvieną gerą širdį, už kiekvieną malonumą, už viltį, už savo gimtąją kalbą, kurią svečioj šaly girdžiu. Dėkoju ir už skausmą, neapykantą, už visus trūkumus, kuriais mane bandei. Viešpatie, maldauju ramaus poilsio sau ir saviškiams. Amen.10

    Tik tada sugebėsime padėkoti Dievui už visas dovanas, dideles ir mažas, kada būsime įsitikinę, kad nei pasaulis, nei pati žemė, nei žmonės nėra mums skolingi. Priešingai, mes visiems esame skolingi už daugelį dalykų, už kuriuos iki šiol nesame atsilyginę. (BM, sj).

    Parodyk nuostabų savo gailestingumą, tu, kuris gelbsti nuo priešų bėgančius prie tavo dešinės. Saugok mane kaip akies lėliukę, savo sparnų šešėlyje paslėpk mane... ir būsiu pasotintas pabudęs tavo regėjimu (iš Ps. 16).

MELDIMAS PALAIMINTI

    Palaimink mus, Viešpatie! Suteik mums ramią naktį ir laimingą pabaigą. Amen.

Aplankyk, maloningasis Viešpatie, šią pastogę, pašalink iš jos priešo žabangas. Tegyvena joje tavo angelai, saugodami mūsų ramybę. Ir tavo palaiminimas tesie su mumis visados. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.3

*

    Laimink. Viešpatie, prieblanda besigaubiančią žemę; laimink miestą ir jo priemiesčius; ana, tenai, turtinguosius, kad būtų jie gailestingi, ir vargšus, čia, kad jie tarpusavy mylėtųsi.

Ir ypač vargšus laimink, mano Dieve, ir pasiųski grįžtančio tėvo pasitikti paauglius vaikučius, kurie jo lūpose pažadintų šypseną.

Pašalink lygiųjų tarpe ginčus, suteik broliams taiką, padaryk juos visus, didelius ir mažus, laimingus tą valandėlę, kai jie susirinks draugėn, kad nei vienas jų nepiktžodžiautų tau, kad jie labiau pamiltų tave, Viešpatie!

Aš meldžiuos už visus tuos, kurie šį vakarą nesimels tau; aš myliu tave už visus tuos, kurie dar tavęs nepamilo ; aš atiduodu savo gyvenimą, kad jų gyvenimas būtų geresnis ir ne toks varganas.

Priimki tai, jei tau patinka. Amen.91

Labą naktį, Kristau, mūs rūpintojėli !
Labą naktį tariam saulei gęstant vėlei.
Dieviška ranka laiminki visus,
Palydėk sapnan didžius ir mažus,
O Kristau, Broli mūsų !

Labą naktį, Kristau, mūs karionių Dieve !
Labą naktį maldžiam mūsų jaunai sielai.

Tu esi viltis mūsų tamsoje,
Tu lyg žiburys mūsų kovoje —
O Kristau, Vade mūsų!

Labą naktį, Kristau, Viešpatie budrusis !
Tieski savo ranką, ir laimingi būsim.
Ar sapnų vaizdai liūliuotų ramiai,
Ar kančių dygliai varstytų skaudžiai, —
O Kristau, būk prie mūsų !

    Dieve, tu esi viso gero pradžia ir pabaiga, gyvenimo pilnybė, neišsemiamas šviesos šaltinis. Tavim pasitikiu ir tai išgyvenu kaip didžiausią savo džiaugsmą. Tavyje turiu visą viltį ir visą atramą; mano akys nukreiptos tik į tave, mano Dieve, gailestingumo Tėve.5
 
Viešpatie, kas yra mano viltis ir mano paguoda šiame gyvenime? Argi ne tu, kurio gailestingumas beribis ?

Kur man buvo gera be tavęs? Kur man buvo bloga su tavim?

Geriau būti vargšu su tavim nei turtuoliu be tavęs !

Geriau būti su tavim žemės keleiviu, negu turėti dangų be tavęs.

Kur tu esi, ten yra dangus; kur tavęs nėr, ten pragaras ir mirtis.

Tu mano ilgesys, dėl to vaitoju ir meldžiuos būdamas toli nuo tavęs.

Pasitikiu tik tavimi, o Dieve, ir laukiu tik tavo pagalbos.5

Nemari žmogaus dvasia
ilgisi Dievo,
veda su juo pokalbį
atodūsiais, himnais,
maldavimais.

Šis dialogas ryškėja
laiko atmainose
ir gilėja diena dienon,
savaitė savaitėn,
mėnesis mėnesin.

 

SAVAITINĖS MALDOS

AVAITĖ yra pašvęstas laikas. Ji mena pasaulio sutvėrimą ir kaikuriuos atpirkimo įvykius. Svarbiausia savaitės diena sekmadienis. Tą dieną Kūrėjas leido šviesą, Kristus prisikėlė iš mirties, nužengė iš dangaus Šv. Dvasia. Sekmadienis nuo viduramžių pašvęstas Trejybės garbei.

Sekmadienis, tartum Velykos, primena mūsų prisikėlimą iš gimtosios nuodėmės, įvykusį per krikštą. Krikštui išreikšti ir priminti nuo 9-10 a. pamaldų pradžioje šlakstoma švęstu vandeniu (Asperges).

Iš kitų savaitės dienų jau pirmieji krikščionys išskyrė trečiadienį ir penktadienį. Jie gyviau jautė Kristaus kančią, todėl trečiadienį minėjo Kristaus išdavimą ir penktadienį — mirtį.

Švnč. Trejybės garbinimas, sutelktas sekmadienyje, pratęsiamas dar tris dienas. Pirmadienį garbinamas Dievas Tėvas ir jo angelai (ir Angelas Sargas), antradienį — Dievas Sūnus (jo vardas ir šv. vardo globėjas), trečiadienį — Šventoji Dvasia (ir Bažnyčios globėjas šv. Juozapas). Ketvirtadienį, Švenčiausiojo Sakramento įsteigimo dieną, garbinamas Eucharistinis Kristus, penktadienį — Švenčiausioji Jėzaus Širdis (jo veidas, žaizdos ir šv. kryžius) ir šeštadienį — Švenčiausioji Mergelė Marija bei Nekalčiausioji jos Širdis.

Viešpatie, leisk man bent vieną savaitę praleisti tyru dvasios alsavimu, pakilia širdim, susikaupus ir pasišventus, kad galėčiau pajausti, koks brangus yra laikas, kokios vertingos progos ir koks prasmingas gyvenimas. Padėk man vairuoti savo jėgas, kurių tiek daug davei, ir lydėk jas savo nuostabia malone. Per Kristų, Viešpatį. Amen.9

SEKMADIENIS

Švč. Trejybė

    Garbė tau, lygi Trejybe, viena Dievybe, ir prieš visus amžius, ir dabar, ir visados.

Šlovė ir amžina garbė Dievui Tėvui ir Sūnui ir drauge Šventajai Ramintojai per amžių amžius.

Tave, Dievą Tėvą negimusį, tave, Sūnau viengimi, tave, Šventąją Dvasią Ramintoją, švenčiausią ir nedalijamą Trejybę visa širdimi ir lūpomis išpažįstame, garbiname ir šloviname. Garbė tau per amžius!12

    Amžinasis Dieve, per begalinius amžius tverianti savyje Išmintie, gimdantis praamžinąjį žodį ir Ugnimi šventa vis degantis! Tavyje tiek nežinomų man paslapčių, kurias praskleisti ir norėdams negaliu. Tu tiek turi tvermės, kad man svaigu galvoti apie tai savam trapiam lukšte. Tavyje tiek šviesos, jog žvelgt baugu, kad neapakčiau ir neįpulčiau naktin.

Žinau tik viena — tu esi tenai, kur aš nesu. Ir tu esi čionai, kur aš verkiu. Tu mano dvasios gilumoj kalbi lyg prošvaistės ženklais, ir išgąsčiu numaudžia nerami širdis. Juk aš, tiek kartų išpažinęs tavo begalybę, esu ištaręs žodį piktą tavo žodžiui, ir tavo Dvasiai nesulenkęs kelių sa-vo dvasioj, ir tavo Išmintį savomis mintimis apraizgęs.

Kodėl tačiau plakuosi į tave, tarsi plaštakė vakarais į šviesą? Kodėl tas ilgesys ramybės ir tylos, kurios čia nerandu, vis veda kažikur gilyn, kur tu? Nerandu žodžių tau supint maldos, kuri išreikštų tai, ką nūn jaučiu. Myliu tave, bijau prarast, jaučiu, kaip nerimas išauga be tavęs! Klausau, ką kalba tie, kurie sutirpo tavyje, palikdami svaigios širdies atodūsius. Aš tik rytmečio rasos lašelis, krintąs į begalinio pločio tavo vandenyną... Amen.9

Pavojingi žemės vingiai
Mano sielą kai vilioja,

O Galingas, o Didingas,
Tavęs šauktis nenustoju.

Tu atvėrei širdį gėriui,
    Tu nurimti man neleidi.
    Mano Dieve, mano Tėve,
    Leisk išvysti tavo veidą !

Rūpestingai, ilgesingai
Aš meldžiu tave dejonėj,
O Galingas, o Didingas,
Duok ramybę ir malonę!9

PIRMADIENIS

Dievas Tėvas

Aš garbinu tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie, kad tai paslėpei nuo išmintingųjų ir gudriųjų ir apreiškei mažutėliams. Taip, Tėve, nes taip tau patiko. Ir nė vienas nepažįsta Sūnaus, kaip tik Tėvas: taip pat ir Tėvo niekas nepažįsta, kaip tik Sūnus, ir kam Sūnus panorės apreikšti (Mat. 11, 25-27).

Aš klaupiuosi ant kelių prieš mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvą, nuo kurio kiekviena tėvystė danguje ir žemėje gauna vardą, kad jis duotų jums pagal savo garbės turtus sustiprėti per jo Dvasią į vidujinį žmogų ; kad Kristus gyventų jūsų širdyse tikėjimu, ir kad jūs būtumėte įsišakniję ir sutvirtėję meilėje; kad galėtumėte suprasti su visais šventaisiais, koks yra plotis, ilgis, augštis ir gylis, taip pat pažinti visokį žinojimą pranešančią Kristaus meilę; kad būtumėte pripildyti viso Dievo pilnumo (Efez. 3, 14-19).

Garbinu tave, mano Išganytojo Jėzaus Kristaus Tėve, kad teikeis prisiminti mane, vargšą žmogų. Gailestingumo Tėve ir visokios paguodos Dieve, dėkoju tau, kad mane nevertą teikies kartais paguosti. Garbinu tave ir šlovinu kartu su tavo vieninteliu Sūnumi ir tavo Dvasia Ramintoja per amžių amžius.5

Angelas Sargas

    Dievo Angele, mano Sarge, teikis mane, tau Dievo pavestąjį, apšviesti, sergėti, valdyti ir vesti. Amen. (300 d. atl.).

O Sarge mano, Angele, kuris globoji, lydi, saugai ir vedi mane! Palaimintas ir perprašytas būki už dienas, kai tau nei vieno padėkos žodžio netariau, ir už tas valandas, kai mano Viešpatį ir tavo Dievą įžeidžiau, o tu kaip liudininkas verkt turėjai. Sergėk ir globok mane, Bičiuli! Amen.

O Angele man skirtas,
Šaukiuos nūnai tavęs:
Matai, esu netvirtas,
Tu būk arti manęs!

Globok mane šiandieną,
Globok kilnia galia;
Padėk mylėti Dievą,
O šventas angele!

Kai silpnas mano žingsnis
Svyruos plačiam kely,
Pakreipk į Dievą žvilgsnį,
Nes man padėt gali.

Globok mane ...

Kai triukšmas blaško mintį,
Kai viską užmirštu, —
Padėk man prisiminti,
Jog Dievas taip arti.

Globok mane ...

Kai audros dvasioj kyla,
Vienam kai taip baugu,
Prabilk į širdį tyliai,
Ir bus man vėl saugu !

Globok mane ..

ANTRADIENIS

Dievo Sūnus

    Kas tiki Dievo Sūnų, turi savyje Dievo liudijimą. Kas netiki Sūnaus, daro iš jo melagį, nes netiki liudijimu, kuriuo Dievas yra liudijęs apie savo Sūnų. Tai yra liudijimas, kad Dievas davė mums amžinąjį gyvenimą, ir tas gyvenimas yra jo Sūnuje. Kas turi Sūnų, turi gyvenimą; kas neturi Sūnaus, neturi gyvenimo (1 Jon. 5,10-12).

Amžinasis Žodi, o Kristau! Kas mokės tave pažinti, kas galės tave suprasti! Tu, kuris esi Šviesa, siųsk spindulį mano sielai, kad tave surasčiau ir suprasčiau, pažinčiau ir pamilčiau. Atverk mano ausis dangiškam savo balsui. Atverk mano protą, ir tavo žodis, amžino gėrio ir grožio kupinas, tepripildo mano širdį. Įkvėpk meilės ir duok pasitikėti tavuoju žodžiu, kuris man yra šviesa, vedanti teisingumo ir tiesos keliu į tavo amžinybę.

Kristau, o Dieve! Tu esi mano Viešpats ir vienintelis Mokytojas. Noriu tavęs klausyti, girdėti tavo žodį, jį mąstyti ir pasilaikyti. Jame yra mano džiaugsmas, ramybė, gyvenimas ir laimė.

Kalbėk, Viešpatie, aš pasirengęs tavęs klausyti.63

Amžinas Žodi,
ilgimės tolių,
žavimės grožiu —
žvelgiam į žmogų,
tapusį broliu.

Žemiškuos vingiuos
tegu nestinga
duonos kvietinės,
vyno sultingo,
Žmogau ir Dieve!“

    Jėzau, Dieve ir Žmogau, pasilik pas mane per visas dienas, gyvenk manyje, mokyk mane, kad ir skaudžiausiai. Visa savo būtybe glaudžiuos prie tavęs, garbinu tave, dėkoju tau už atėjimą, už suteikimą paguodos, už visas malones man ir mano namams. Amen.10

Stok šalia mūsų, Viešpatie, mūsų Dieve, ir gink nuolatos savo dešine tuos, kuriuos savo šventomis paslaptimis atgaivinai. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.12

Vardo Globėjas

    O didis šventasis, kurio vardu esu pakrikštytas, užtark mane ir melskis, kad galėčiau taip tarnauti Dievui, kaip tu čia žemėje, ir paskui garbinti jį su tavimi danguje. Amen.

    Brangusis vardo globėjau, kurs esi dangaus Tėvo prieglobstyje ir šventųjų draugėje! Meldžiu, užtark mane, kurs esu toks menkas ir toks vienišas savam kelyje. Išplėšti negaliu niūrių minčių, apsvaigstu liūdesy, klajoju žemės kloniais ir dažnai nepakeliu akių augščiau. Padėki man išaugti į erdves, kaip tu, kuris į Viešpatį vis kildavai sava širdim. O neapleisk manęs pas Dievą, garbingasis mano Globėjau!9

TREČIADIENIS

Šv. Dvasia

    Dievas atsiuntė savo Sūnaus Dvasią į mūsų širdis. Su dideliu gausumu ji yra išlieta ant mūsų. Ir pati Dvasia liudija, kad mes esame pakrikštyti vienoje Dvasioje, kad būtume vienas kūnas. Ji padeda mūsų silpnybei, nes mes nežinome, ko turime melsti, kaip pridera; bet pati Dvasia prašo už mus neapsakomais dūsavimais. Per ją Dievo meilė yra įlieta į mūsų širdis. Taip esame mes Dievo bažnyčia, ir Dievo Dvasia gyvena mumyse.28

Ateik, Šventoji Dvasia, savo visagale jėga į mano varganą, silpną širdį. Pradžiugink apleistos tavo šventovės tamsius kampelius savo šviesos žėrėsiu. Atgaivink savo dieviškos rasos gausumu manyje visa, kas nuodėmės buvo išdžiovinta.

Savo meile atnaujink mano vidų, savo ugnim uždek mane šventu uolumu ir ištrink manyje visa, kas netyra sieloje ir kūne.

Nusileisk šiandien virš mano galvos, o švelnioji sielų Ramintoja! Ateik, silpnųjų Stiprybe, svyruojančiųjų -Tvirtybe, nuolankiųjų Mokytoja, našlaičių Globėja, vargšų Viltie, pavargusiųjų Atilsi, gyvųjų Gaivintoja, mirštančiųjų Išganyme!

Ateik ir perkeisk manyje visa.

Šventoji Dvasia, pašvęsk mane!
Šviesos Dvasia, apšviesk mane!
Tiesos Dvasia, vesk mane!
Meilės Dvasia, uždek mano širdį
    Dievo meile!

Į Bažnyčios Globėją — šv. Juozapą

    Šventasis Juozapai, visuotinės Bažnyčios Globėjau, pažvelk maloniai į tikinčiųjų bendruomenę, kuri tavęs šaukiasi savo reikaluose ir priespaudose. Suramink savo užtarimu garbingąjį Kristaus vietininką, mūsų Popiežių, stiprink jį didžiuose jo rūpesčiuose, laimink visus jo žygius sielų gerovei ir Dievo garbei. Tarpininkaujant ramybės ir meilės Davėjai, tavo skaisčiausiajai sužadėtinei Marijai, išmelsk pasauliui taikos, sušvelnink visas priešybes, išvesk iš klaidų, kad tavo globojamoji Bažnyčia galėtų laisvai tarnauti Augščiausiajam Viešpačiui. Amen.

KETVIRTADIENIS

Eucharistinis Kristus

Viešpatie Jėzau, tu išrinkai mane nuo pat jaunystės ir neniekini mano silpnumo. Tu kvieti mane į savo meilę, žadi man laimę ir ramybę, o aš praradau viską, nes buvau neištikimas tau. Leidau suklysti savo dvasiai, atšalti savo širdžiai ; aš paklausiau pats savęs ir užmiršau tave.

Tu norėjai būti mano vadovas, mano patarimas, mano gyvenimas... O aš, pasiduodamas aistroms, praradau regėjimą ir užmiršau tave. Užuot ėjęs prie tavęs, jieškojau kūrinių ir užmiršau tave.

Aš užmiršau tave apleistuose tabernakuluose, kur tu ilgiesi meilės, miestų bažnyčiose, kur tave niekina, abejutiškose ir šventvagiškose širdyse, o ir mano kaltoje širdyje, net eidamas tavęs priimti ir tave priėmęs.

Eucharistinis Išganytojau, mano pirmosios komunijos ir mano ištikimybės dienų malone, aš tau atiduodu save. Vadovauk mano dvasiai iš naujo ir, atleidęs, padėk man visa atitaisyti. Amen.

Kristaus siela, pašvęsk mane!
Kristaus kūne, gelbėk mane !

Kristaus krauje, pagirdyk mane,
Kristaus šono vanduo, nuplauk mane,
Kristaus kančia, stiprink mane,
Gerasis Jėzau, išklausyk mane,
Savo žaizdose paslėpk mane,
Nuo pikto priešo gink mane,
Mano mirties valandą pašauk mane
Ir liepk man ateiti pas tave,
Kad su šventaisiais garbinčiau tave
Per amžių amžius. Amen.”

    Jėzau švenčiausiame Sakramente, aš vienijuosi su tavim, aukojuosi tau, lenkiuos prieš tave. Noriu užmiršti save, kad galvočiau apie tave.

Padaryk, kad palengvinčiau tavo troškimą mane išganyti, tavo karštą norą mane pašventinti. Imk mane — aš tau visas priklausau. Aukoju tau savo dvasią, kad ją apšviestum, savo širdį, kad ją valdytum, savo valią, kad ją stiprintum.

Eucharistinis Viešpatie Kristau! Tavo Kraujas yra mano sielos gyvybė!

Kristus mums duoda savo draugystę Eucharistijoje ir savo prasmę evangelijoje. Evangelija be Eucharistijos būtų nesančiojo kalba, o Eucharistija be evangelijos — nekalbančio buvimas.1

Mes turim gręžtis į Kristų ir grįžti prie jo. Nes kur yra Kristus, ten nieko netrūksta. Jis yra viskas laike ir amžinybėje.

DVASINĖ KOMUNIJA

Viešpatie Jėzau, myliu tave už visa labiau. Trokštu tavo artumos. Šią valandą, kai negaliu tavęs priimti sakramentaliai, ateik į mano širdį bent dvasiniu būdu... Ateik ir suvienyk mane su savimi.

Maloningasis Viešpatie, iš kurio malonės mumyse yra visa, kas tik gera, tolink nuo manęs, prašau, bet kokią tuštybę, proto pasididžiavimą, kūno įgeidžius, liežuvio nevaldymą, vargšų niekinimą, godumo troškulį ir visa, kas tik tavo dieviškajai didenybei nepatinka. Leisk tau, mano Dieve, tarnauti tiesoje ir tobula širdim šlovinti tave per amžius. Amen.18

PENKTADIENIS

Švč. Jėzaus Širdis

    Švenčiausioji Jėzaus Širdie, viso gero šaltini! Garbinu tave, myliu tave, pavedu tau savo vargšę širdį. Padaryk ją nužemintą, kantrią ir skaisčią. Leisk, o geroji Širdie, gyventi tavyje ir per tave. Globok mane pavojuose, guosk mane kančiose, suteik man kūno sveikatą, pagalbą laikiniuose reikaluose, palaimą visiems mano darbams ir malonę mano mirties valandoje.

Ateikite pas mane visi,
kurie vargstate ir apsunkinti esate,
ir aš jus atgaivinsiu.

Imkite mano jungą
ir mokykitės iš manęs, nes aš esu
romus ir nuolankios širdies.

Mat. 11, 28-29.

    Švenčiausioji Jėzaus širdie! Vienybėje su Nekalčiausia Marijos širdimi, su visais angelais ir šventaisiais ir su tavo šventąja Bažnyčia, aukoju tau visas šios dienos maldas, darbus, kentėjimus, mintis ir troškimus. Amen.

O dieviška Širdie,
Šviesi mana viltie !
Karionėj ar varge
Regiu, jaučiu tave.

Gyventi trokštu tau,
Kentėt kaskart drąsiau, —
Ir meilėj ir aukoj
Palikt širdy tavoj !9

    Švenčiausioji Jėzaus Širdie, išliek savo palaimos gausybę ant šv. Bažnyčios, šv. Tėvo, ant visos kunigijos. Duok teisingiesiems ištvermę, palenk nusidėjėlių širdis, duok šviesos netikintiesiems. Laimink mūsų tėvus, bičiulius, geradarius ir mūsų tėvynę. Būk gailestinga mirštantiems, gelbėk sielas skaistykloje, suteik visiems malonų savo meilės viešpatavimą.

Švč. Jėzaus Veidas

    Jėzau, kuris žiaurioje kančioje tapai žmonių panieka, aš garbinu švenčiausiąjį tavo Veidą. Parodęs kartą jį dieviškoje savo grožybėje ir malonume, dabar dėl mano kalčių tapai lyg raupsuotasis. Bet ir tame sužeistame Veide matau begalinę tavo meilę. Tai verčia mane dar labiau tave mylėti ir stengtis, kad visi žmonės tave mylėtų.

Ašaros, kurios taip gausiai liejosi iš tavo akių, man pasidaro lyg brangiausi perlai. Trokštu surinkti jas, kad begaline jų verte galėčiau gydyti vargšę nusidėjėlę sielą.

Jėzau, tavo Veidas žavi mano širdį. Suteik man, meldžiu, savo dieviškąjį panašumą, uždek mane tokia savo meile, kad galėčiau matyti garbingąjį tavo Veidą danguje. Amen.48

Jėzaus Žaizdos

po komunijos

    Štai aš, o geriausias ir maloniausias Jėzau, puolu ant kelių prieš tavo veidą su didžiausiu dvasios karštumu ir meldžiu tave : pažadink mano širdyje gyvus tikėjimo, vilties ir meilės jausmus, o kartu tikrą gailestį už mano nuodėmes ir tvirčiausį norą pasitaisyti. Nes didžiausiame sielos skausme aš prisižiūriu ir dvasioje mąstau penkias tavąsias žaizdas, atsimindamas, ką pranašas Dovydas į tavo lūpas, o geras Jėzau, yra įdėjęs: pervėrė mano rankas ir kojas, suskaitė visus mano kaulus (Ps.21).

(Pilni atl. įprastomis sąlygomis).

Dieviškoji Jėzaus Širdie, būk mano meilė!    (300 d. ad.)

Jėzaus Širdie, visa tau aukoju! (300 d. atl.)

Švenčiausioji Jėzaus Širdie, tavimi pasitikiu!    (300 d. atl.)

Švenčiausioji Jėzaus Širdie, teateina tavo karalystė!    (300 d. atl.)

Šventasis Kryžius

KARTAIS tave Dievas apleis, kartais artimas kankins, o blogiausia — pats savęs neapkęsi. Nerasi savo skausmui palengvinti priemonių — turėsi kentėti, kiek Dievas norės. Dievas nori tave išmokyti kentėti be suraminimo, kad visiškai jam paklustum ir taptum nuolankesnis.

Jei kryžių neši džiaugsmingai, jis pats tave neš ir nuneš į tikslą — kur kančių daugiau nėra; bet tai nebus šiame pasaulyje. Jei kryžių neši susiraukęs, jis darysis sunkesnis, o nešti vistiek reikės. Jei vieną kryžių numesi, tikriausiai rasi kitą ir galbūt daug sunkesnį.

Nėra kito kelio į gyvybę ir širdies ramybę, kaip kryžius.5

    Mano Išganytojau, kad mus atpirktum, buvai tautos atmestas, Judo pabučiavimu išduotas, virvėmis surištas ir plaktas, Anui, Kaifui, Pilotui ir Erodui pasityčioti pastatytas, netikrų liudininkų įskųstas, rykštėms ir išniekinimais kankintas, erškėčiais vainikuotas, į veidą muštas, nendrėmis daužytas, iš drabužių išvilktas, prie kryžiaus vinimis prikaltas, tarp galvažudžių pakabintas, tulžimi ir actu girdytas, jietimi sužeistas.

Viešpatie, per šias savo kančias, kurias aš nevertas mąstau, ir per šventąjį savo kryžių bei mirtį gelbėk mane nuo amžinos pražūties ir teikis mane nuvesti, kur nuvedei prikaltąjį vargšą nusidėjėlį. Kuris su Tėvu ir Šventąja Dvasia gyveni ir viešpatauji, Dieve per visus amžius. Amen.19

ŠEŠTADIENIS

Švenč. Mergele Marija

    Būk pasveikinta, šventoji Mergele, švenčiausioji Karaliene, Dievo Motina Marija, kuri esi amžinai nekalta ! Išrinko tave dangaus Tėvas, pašventino mylimiausias Sūnus, paguodė Šventoji Dvasia. Tavyje buvo ir yra pilnybė malonės ir visokio gėrio.

Būk pasveikinta, dangaus Karaliaus pilie! Būk pašlovinta, jo įstatymo padangte! Būk pagirta, jo žemiškos buities skraiste! Būk išaugštinta, jo tarnaite ir jo Motina!

Tebūna pašlovintos visos tavo dorybės, kurios Šventosios Dvasios malone ir apšvietimu įsilies į tikinčiųjų širdis, kad Dievo akivaizdoje padarytų šventa, kas buvo nešventa. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.4

Nekaltoji Motina, nusižeminusi ir iškilni daugiau kaip bet kuris kūrinys! Tu esi meilės žibintas danguje, o mirtingiesiems amžinai gyvas vilties šaltinis.

Moterie, tu esi taip didi ir taip galinga, kad kas jieško malonės ir jieško ne pas tave, prilygsta paukštį, kuris nori skristi neplasnodamas. Savo gerumu tu skubi padėti besišaukiantiems, bet ateini ne kartą nešaukta mūsų maldose. Tavyje pasigailėjimas, tavyje užuojauta, tavyje didi širdis, tavyje visa, kas tik gera yra kūriniuose.

Aš, kurs mažiausiame visatos žaisme jieškojau tavęs ir dvasios gelmėse žvelgiau į tave, nūnai maldauju—duok jėgų, kad savo širdim veržčiausi dar augščiau, į galutinį išganymą. Aš, kuris nieko taip degamai netrokštu, kaip tą paskutinį išganymą pasiekti, kreipiu savo maldą į tave ir prašau — tenebūna man tai veltui ! Kiekvieną mirtingumo debesėlį tu savo malda manyje išblaškyk ir didį džiaugsmą man atskleisk !

Karaliene, kuri viską gali, ko nori, prašau tave — išlaikyk manyje gyvą amžinybės ilgesį ir savo globa pergalėk manyje žemiškumo paskatas.21

Sveika, šventoji Gimdytoja,
pagimdžiusi Karalių,
kuris valdo dangų ir žemę amžių amžiais

(Sedulius)

SALVE REGINA

Motin jautrioji, širdim gailestinga,
mūsų gyvybe, viltie ir paguoda,
supa mus vargas, ir saulė mums dingo
ryto nebmatom pro neviltį juodą —
teikis pažvelgti iš rojaus žvaigždyno,
Salve, Regina!

Šaukiam tavęspi, Jievos pagimdyti,
verkiam, dejuojam šiam ašarų klony, —
teikis vilties mums žemčiūgų išlyti,
teikis kaip saulė mum šyptelt maloniai,
džiaugsmo suteiki, kaip dieviško vyno.
Salve, Regina!

O kada baigsis trėmimas šioj žemėj,
žemėj, kur žydi, ir noksta, ir pūna,
imk mano sielą, klajūnę neramią,
ir ją nuveski pas didįjį Sūnų —
meile bedegančia ašarą gryną,
Salve, Regina!“

MEMORARE

    Atsimink, o švenčiausioji Mergele Marija, jog per amžius nėra girdėta, kad kas jieškodamas tavo globos, melsdamas tavo pagalbos, ir šaukdamasis tavo užtarimo būtų buvęs užmirštas. Aš, tokio pasitikėjimo padrąsintas, į tave, mergelių Mergele, Motina, puolu, prie tavęs einu, prieš tave vaitodamas nusidėjėlis stoju, žodžio Motina, neniekinki mano žodžių, bet maloningai juos išgirsk ir išklausyk. Amen.

BAŽNYČIOS MOTINA

    O maloningoji, tu esi motina to, kuris atpirko mus ir vadovauja mums kaip dvasinė Galva. Esi tikroji motina visų mistinio Kristaus kūno narių, nes savo meilės dėka padėjai mus laimėti Bažnyčiai.

Esi vienintelė tarp moterų — motina ir kartu mergelė. Esi žemės grožis ir žavesys — per amžius švitintis paveikslas šventosios mūsų Bažnyčios.

Per moterį atėjo mirtis, per tave, o Marija, ateina gyvenimas! (Šv. Augustinas).

*

Dievo Gimdytoja, Mergele,
tavo motinystė paskelbė džiaugsmą
visam pasauliui,
nes iš tavęs yra kilusi teisingumo saulė

Kristus, mūsų Dievas!

(Antifona)

 

MĖNESINĖS MALDOS

AIKURIE metų mėnesiai turi ypatingą savo paskirtį. Pirmasis metų menuo sausis yra paženklintas Jėzaus vardu, prieš kurį “klaupia visoks kelis danguje, žemėje ir po žeme”. Pirmasis vasaros mėnuo birželis yra skirtas dieviškajai Jėzaus Širdžiai, kuri yra “visų širdžių karalienė ir širdis, visų dorybių gelmė”. Gražiausias pavasario mėnuo gegužė ir spalvingiausias rudens mėnuo spalis “yra skirti tajai, kuri apie save sako: Mano žiedai yra grožio ir garbės vaisiai” (pop. Leonas XIII).

Kiti mėnesiai pašvenčiami taip: vasaris — Jėzaus paslėptajam gyvenimui, kovas — Bažnyčios globėjui šv. Juozapui, balandis — Kristui Atpirkėjui, liepa — brangiausiajam Viešpaties Jėzaus Kraujui, rugpiūtis — Švenčiausiosios Mergelės dangun ėmimui, rugsėjis — Marijai kankinių karalienei, spalis — Marijai rožinio karalienei, lapkritis — sieloms kenčiančioms skaistykloje ir gruodis — Viešpaties Jėzaus atėjimui į pasaulį ir Marijos nekaltam prasidėjimui.

Tikinčiam lietuviui kaikurie mėnesiai primena brangius jo širdžiai įvykius. Vasaris jam yra išmelstos ir iškovotos laisvės mėnuo; kovas — tautos globėjo šv. Kazimiero mėnuo; balandis — antrojo tautos globėjo ir mūsų ūkininkų patrono šv. Jurgio mėnuo; rugsėjis — Marijos Gimimo ir numatytos Lietuvos karalijos atgimimo (Vytauto vainikavimo) mėnuo; lapkritis — mūsų karių ir kankinių atminimo bei maldų mėnuo. Kaikurie mėnesiai dar turi mūsų Marijos šventovių didžiąsias šventes, švenčiamas plačiose Lietuvos apylinkėse.

SAUSIS

JĖZAUS VARDAS

Švente 2 d.

Viešpatie, mūsų Viešpatie, koks nuostabus yra tavo vardas visoje žemėje! (Ps. 8, 2). Tavo vardu priklaupia visoks kelis danguje, žemėje ir po žeme, ir kiekvienas liežuvis išpažįsta, jog Viešpats Jėzus Kristus yra Dievo Tėvo garbei (Pilyp. 2, 10-11). Visos tautos, kurias tu padarei, ateis ir garbins tave, Viešpatie, ir skelbs tavo vardą, nes tu esi didis ir darai stebuklus. Ir aš šlovinsiu tave, Viešpatie, mano Dieve, visa savo širdimi ir skelbsiu tavo vardą per amžius, nes tavo gailestingumas buvo man didelis (Ps. 85, 9-13).

Jesu dulcis

JESU, dulcis memoria,

*    Dans vera cordis gaudia;
* Sed super mel et omnia
* Ejus dulcis praesentia.

Nil canitur suavius,
* Nil auditur jucundius,
*    Nil cogitatur dul-cius,
* Quam Jesus, Dei Filius.

Tave, o Jėzau, kai menu,

* Širdyje džiaugsmą gaivinu:
Už medų, ak, už viską tu
* Saldesnis savo buvimu.

Argi meiliau kas giedamas,
* Argi noriau kas klausomas,
* Ar kas saldžiau galvojamas,
* Kaip Jėzus, dieviškas Sūnus !

Jesu spes poenitentibus,
* Quam pius es petentibus,
* Quam bonus te quaerenti-bus!
* Sed quid invenientibus !

Nec lingua valet di-cere, *
 Nec litter a exprimera,
* Expertus potest credere,
* Quid sit Jesum diligere.

Sis, Jesu, nostrum gaudium,
* Qui es futurum praemium ;
* Sit nostra in te gloria

* Per cuncta semper saecula.

Jėzau, viltie atgailintiems,
* Šviesi malonė prašantiems,
* Gerasis Tėvas ieškantiems,
*    Ir kas, o kas, atrandantiems !

Argi liežuvis išbylos,
*    Ar raštas viską nūn išklos !
* Tau, patirtie širdies tylios,
* Nieks Jėzaus meilės neatstos!

Jėzau, džiugi man būk dalia,
* Atlygink dieviška valia;
* Tavy garbė, viltis mana
* Per amžius tveriančiam džiaugsme.9

K. Gelbėk mus, Viešpatie, mūsų Dieve, ir surink mus iš tautų.

Ž. Kad mes šlovintumėm tavo šventąjį vardą.

Melskimės: Suteik mums, Viešpatie, su tavo šventojo vardo baime visados turėti ir tavo vardo meilės, nes niekuomet nenustoji vesti tų, kuriuos savo meilėje sutvirtini. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.12

Dieve, kuris savo viengimį Sūnų paskyrei žmonijos Vaduotoju ir liepei jį vadinti Jėzumi, suteik mums malonę, kad kaip jo Vardą garbiname čia žemėje, taip

jo veidą regėdami džiaugtumėmės danguje. Per tą patį Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.12

VASARIS

MARIJOS ĮVEDYBOS

Šventė 2 d.

    Mes prisimename, Dieve, tavo gailestingumą tavo šventnamio viduje. Kaip tavo vardas, Dieve, taip ir tavo šlovė sklysta iki žemės pakraščių. Tavo dešinė pilna teisybės (Ps. 47, 10-11).

Šiandien palaimintoji Mergelė Marija atnešė į bažnyčią vaikelį Jėzų, ir Simeonas, pilnas Šventosios Dvasios, paėmė jį į savo rankas ir pagarbino Dievą amžiams.3

Jeruzalėje buvo žmogus, vardu Simeonas; tas žmogus buvo teisus ir dievobaimingas, laukiąs Izraelio paguodos, ir Šventoji Dvasia buvo jame. Jam buvo Šventosios Dvasios apreikšta, kad jis nemirsiąs, kol pirma nebūsiąs matęs Viešpaties Pateptojo. Dvasios paragintas, jis atėjo į šventyklą. Įnešant gimdytojams vaikelį Jėzų, kad pasielgtų su juo, kaip reikalavo įstatymo paprotys, jis paėmė jį į savo rankas, pagarbino Viešpatį Dievą ir tarė:

Dabar, Viešpatie, atleidi savo tarną, kaip esi kalbėjęs, ramybėje,

Nes mano akys matė tavo išganymą, kurį prirengei visų tautų akivaizdoje: Šviesą pagonims apšviesti ir tavo tautos Izraelio garbę (Luk. 2, 25-32).

K. Tavo lūpos apteko malone,

Ž. Nes Dievas laimino tave per amžius.

Melskimės: Visagalis amžinasis Dieve, nuolankiai meldžiame tavo didybę, kad kaip tavo viengimis Sūnus mūsų kūno būtyje tau šiandien paaukotas šventykloje, taip leisk mums tau pasiaukoti apvalytomis savo širdimis. Per tą patį Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.12

Bažnyčioje šią dieną šventinamos žvakės. Jos išreiškia Kristų — “Šviesą pagonims apšviesti”. Pašventintos žvakės laikomos uždegtos per mišių evangeliją ir nuo pakylėjimo ligi komunijos.

    Kristau, mano Šviesa, džiaugiuos regėdamas tave Švenčiausiojo Sakramento pavidaluos ir priimdamas tave į savo širdį. Šviesk man šios žemės kelionėje ir mano dienų pabaigoje aplankyk mane šventoje komunijoje, kad, paėmęs į rankas pašventintąją žvakę, galėčiau su šv. Simeonu ištarti: “Dabar, Viešpatie, atleisk savo tarną ramybėje, nes mano akys matė tavo išganymą.” Amen.

Į GIRKALNIO GAILESTINGUMO MOTINĄ

Vasario 8 d.

    GIRKALNYJE, Raseinių ap., 1943 vasario 8 pasirodė Marija su Kūdikiu ant rankų, šviesos fone, elipsės formoj, apsupta žvaigždžių. Iš bokšto, po 15 minučių, šis vaizdas nusileido į bažnyčią ir apie 5-10 min. buvo matomas didžiajame altoriuje. Tą vaizdą matė iš arti 17 žmonių, kiti iš tolo. Apie įvykį buvo rašyta Lietuvos ir Amerikos lietuvių spaudoj. Argentinoj buvo išleista brošiūra rankraščio teisėmis, vėliau pakartota JAV. Kauno kurijos tyrinėjimai buvo vedami ir liko nebaigti dėl užklupusios naujos bolševikų okupacijos. Pagal užrašytus pasakojimus sesuo M. Mercedes, kazimierietė, nupiešė šio apsireiškimo Marijos paveikslą. — Kultas gyvai reiškiasi Lietuvoj ir tarp-Sibiro liet. tremtinių. Tai liudija pridedama Sibire sukurtoji malda.

    Paklydom, suvargom, sušalom. Gailestingumo Motina, ir vėl nepalikai mūsų vienų vargo ir suspaudimo dienose, ir vėl nusileidai iš dangaus didžios šviesos spindėjime ant mūsų krauju apšlakstytos žemės. Motina, prie ko gi, o prie ko gi pulsime, prie ko šauksimės tame didžiame suspaudime, apleidime ir skurde?

Pažvelk, o Motina, į mūsų vargo ir ilgesio sutrintas širdis, į mūsų šalčio ir alkio pamėlusias lūpas. Grąžink mus į šalj, kurią mums pats dangus dovanojo, į kryžių ir bažnyčių žemę, į kraštą, kurį tu nuo amžių pamėgai. Leiski mums vėl išvysti

gausius malonėmis paveikslus, šventoves, leiski vėl mums visiems giedoti padėkos ir meilės himnus Gailestingumo Jėzui ir tau, Gailestingumo Motina, kuri pažadėjai išmelsti visų kalčių atleidimą. Amen.10

Į TAUTŲ LAISVĖS VIEŠPATĮ

Vasario 1 6 -t a i

Viešpatie, mūsų tėvų Dieve, priimk didžios šlovės balsą, kuris sklinda iš kartos į kartą. Juk tu mažos tautos tikėjimui davei tvirtybės. Tu suteikei jėgos mūsų rankoms, kurios teisybės kardo griebėsi ir krauju laistė savo žemės išpirkimą. Ar ne stebuklas buvo mūsų pergalė, kurią laimėjom tarsi Dovydas prieš tvirtą Galijotą.

Padėkos kupina dvasia mes lenkiame galvas prieš tave, tautų likimo Viešpatie! Palaimintas, kuris išaukštini mažus ir nutremi nuo sosto išdidžiuosius!9

K. Visi žemės kraštai matė mūsų Dievo išganymą.

Ž. Visos tautos ateis tardamos: Garbė tau, Viešpatie!

Melskimės: Meldžiame tave, Viešpatie, mūsų Dieve, kad švenčiausios paslaptys, kurias davei mums apginti ir atnaujinti, užtariant palaimintai visuomet Mergelei Marijai, būtų mums vaistas dabarčiai ir ateičiai. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen (iš Vas. 2 d. mišių).

Apsaugok, Aukščiausias, tą mylimą šalį,
Kur mūsų sodybos, kur bočių kapai !
Juk tėviška tavo malonė daug gali, —
Mes tavo per amžius vargingi vaikai.

Neapleisk, Aukščiausias mūsų
ir brangios tėvynės,
Maloningas ir galingas
per visas gadynes.24

KOVAS

Į TAUTOS GLOBĖJĄ

Šventė 4 d.

    Palaimintas vyras, kuris rastas be dėmės, kuris nenuėjo paskui auksą ir nesivylė pinigais ir turtais. Kas jis, ir mes jį girsime, nes jis padarė stebuklingų dalykų savo gyvenime. Kas buvo išmėgintas ir rastas tobulas, tokiam bus amžino gyriaus. Kas galėjo peržengti ir neperžengė, daryti pikta ir nedarė. Todėl ir jo gėrybės patvirtintos Viešpaties, ir visas šventųjų susirinkimas skelbs jo išmaldas. — Ekli. 31.

Tėvynės mūsų Lietuvos Globėjau,
Kazimiere, šventasis karalaiti,
Tavin dejonės mūsų, maldos aidi.
Užtark ją, tiek sykių jai padėjęs.

Čia žemėj lelija skaisčia žydėjęs,
    Duok mūs jaunimui tavo pėdom eiti,
    Kad jis, pamildamas dorybių kraitį,
    Vėl taptų tėviškės naujos grindėju.

Ak, kad sugrįžtume tavęs pagarbint
Į seną Vilnių katedroj brangiojoj,
Kur aukso karste tavo palaikai šventieji.

Ir kad, įveikę kūno audrą žvarbią
Ir stoję Viešpaties akivaizdoj šventojoj,
Žengt galėtume, kur tu esi įėjęs.27

K. šventųjų išmintį pasakoja tautos.

Ž. Ir jų vardai būna gyvi kartų kartose.

Melskimės: Šventasis Kazimierai, globok mūsų Lietuvą, pažadink jai šventų vadų, kurie, kaip tu kitados, vadovautų jai išmintimi, tiesumu ir meile. Surink visus savo tėvynainius, brolius ir seseris, išblaškytus po platų pasaulį, kad jie, tau užtariant, grįžtų kaip tu grįžai iš svetimosios į savąją žemę. Išmelsk malonės, kad mūsų maža tauta būtų tarsi žiburys ant kalno, spindinti skaidriu tikėjimu, karšta meile ir nepalaužiama viltimi. Tegu bręsta, tau užtariant, naujos tautos jėgos, grūdinamos audrų, ir tegu mūsų gentis atlieka savo misiją, kurią Dievas jai skyrė. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.9

Į ŠV. JUOZAPĄ
Šventė 19 d.

    Jis buvo Dievo ir žmonių mylimas ; jo atsiminimas palaimintas. Dievas prilygino jį garbe šventiesiems, padarė jį garbingą karalių akivaizdoje, davė jam įsakymų apie jo tautą ir jam. parodė savo garbę. Už ištikimybę ir romumą pašventino jį ir išrinko iš visų žmonių tarpo (Ekli. 45).

K. Teisusis žydės lyg palmė, pasodinta Viešpaties namuose.

Ž. Mūsų Dievo prieangiuose.

Melskimės: Dieve, kuris savo neišreiškiama apvaizda teikeis išrinkti palaimintąjį Juozapą savo švenčiausiajai Gimdytojai sužadėtiniu, suteik, meldžiame, kad mes, šlovindami jį globėju žemėje, būtume verti turėti jį užtarėju danguje. Kuris gyveni ir viešpatauji per amžius. Amen.12

Tave, o Juozapai, dvasios tešlovina
Ir chorai krikščionių tau garbę tegieda,

Nes nuopelnams vertą malonę laimėjai —
Globoti skaisčiausią Mergelę.

Gimusį Kūdikį glaudei prie krūtinės,
Egipto tremtin jį sekei ir lydėjai,
Jeruzalės gatvėj jieškot nesiliovei,
Verkei ir, atradęs, džiaugeisi.

 

Kam skyrė Aukščiausias garbingąją palmę,
Tas miręs tikrai dangumi tesidžiaugia,
O tu jau čia žemėj prilygai šventuosius,
Matydamas dievišką Veidą.3

    Šv. Juozapai, kuris pats išgyvenai tremtinio dalią, išmelsk mums suvargusiems ištvermės, išminties, kad nepalūžtume vargo dienose, kad visi sunkumai, kaip ugnis plieną, užgrūdintų mus.

Šv. Juozapai, esi visų dvasiškų turtų valdytojas, suteik mums skaistybės, meilės, tvirtumo ir vienybės dvasios. Amen.10

MARIJOS APREIŠKIMAS

Šventė 25 d.

    Šventoji Dvasia nužengs ant tavęs, ir Augščiausiojo galybė apdengs tave savo šešėliu : todėl ir šventasis, kuris gims iš tavęs, vadinsis Dievo Sūnumi (Luk. 1, 35).

K. Leisk mums tave šlovinti, švenčiausioji Mergele!

Ž. Duok mums tvirtybės prieš tavo priešus !

Melskimės: Suteik, gailestingasis Dieve, pagalbos mūsų silpnumui, kad mes, kurie minime švenčiausiąją Dievo Gimdytoją, jos užtarimo padedami, iš savo blogybių pakiltume. Per tą patį Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

Sveika Marija, dangaus lelija,
Paguodos jieškom tavo širdyje —
Pilna malonės, gelbėki žmones
Varguose skęstančius.

Skaidri kaip saulė, svieski pasauliui,
Nes mūsų žemę dengia apgaulė.
Prašom užtarki, šviesą pažerki,
Nušluostyk ašaras!

Mes puolę klystam, prisipažjstam,
Mūs Atpirkėjo melsti nedrįstam,
Tu, Motin, viena lieki kasdieną
Šviesi visų viltis.

Sveika, dangaus Karaliene! Sveika, angelų Valdove! Sveika, Jėsės Atžala! Sveika, dangaus Vartai, iš kurių šviesa patekėjo pasauliui! Džiaukis, garbingoji Mergele, už visus gražiausioji. Sveika, skaisčiausioji! Melsk už mus Kristų brangiausiąjį!

BALANDIS

Į ŠV. JURGĮ

Šventė 23 d.

    Broliai, atsiminkite pirmąsias dienas, kada jūs ir kalinius užjautėte ir priėmėte su džiaugsmu jūsų turtų išplėšimą, žinodami, kad jūs turite geresnį ir pasiliekantį lobį. Taigi, nenustokite pasitikėjimo, kurs turi didelį užmokestį. Nes jums reikia kantrybės, kad, vykdydami Dievo valią, gautumėte, kas pažadėta (Žyd. 10, 32-36).

K. Teisusis stovės su didžia ištverme prieš tuos, kurie yra juos spaudę,

Ž. Ir kurie yra atėmę jų darbų vaisius. Melskimės: Dieve, kuris džiugini mus palaiminto Jurgio, savo kankinio, nuopelnais ir užtarimu, suteik maloningai, kad mes, per jį prašydami tavo gėrybių, gautume tavo malonės dovaną. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.12

kary palaimintas,
Kančių užgrūdintas, —
Užtark kančioje mus,
Sutelk kovon visus :

Už Dievą niekiamą,
Už mūsų Lietuvą,
Už Kristaus vėliavą,
Kurią iškėlėme.

Šventasis Jurgi, žvelk,
Teisybės kardą kelk,
Padėk kovot, kaip tu,
Jei mirt — kariu šventu.9

    Šventųjų kankinių krašte vainiką pergalės laimėjęs, o šv. Jurgi, tu ir mūsų žemei suteikei šventos tvirtybės. Tiek šimtmečių buvai globėjas mūsų kovoje už Dievo tiesą!

O šventas Karžygi, pašventink mūsų Vyčio kraštą. Išpuošk jį ištvermės ir nenumaldomos kovos dorybėmis. Ryžtumo jietimi ginkluoki mus, budėjimui atverk akis, padėk išgirsti verkiančių ir skriaudžiamųjų šauksmą. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.9

GEGUŽĖ

Į MERGELĘ MARIJĄ

BAŽNYČIA taip labai vertina maldingumą į Mergelę Mariją, kad besimeldžiantiems į ją šį mėnesį teikia ypatingų atlaidų. Kas lanko pamaldas, gauna 7 m. atlaidus kasdien; kas bent 10 kartų dalyvauja pamaldose, gauna pilnus atlaidus. Kas meldžiasi per visą mėnesį privačiai, namuose, gauna 5 m. atlaidus kasdien ir pilnuosius — mėnesio pabaigoje. Tik reikia atlikti išpažintį, priimti šv. komuniją ir pasimelsti šv. Tėvo intencija.

    Švenčiausioji Marija, nekalčiausioji Motina! Į ką gi, o į kągi šauksimės šioje ašarų pakalnėje, šiame ištrėmime? Kas pasigailės mūsų, kas sušelps vargstančius, kas nušluostys kenčiančių ašaras?

O Motina! visados mūsų lūpose ir širdyje tavo vardas. Melskis už mus, ir neapleisk savo vaikų! Nes kas gi bus su mumis, jei tu, gailestingumo Motina, neišklausysi?

Štai dabar palaimintas tavo mėnuo! Dabar, kai gegužės saulė šviečia danguje, kai tavo vardą Bažnyčia išpuošė, mes su didesne viltim, tikresniu tikėjimu, su karštesne meile puolame po tavo kojų. Argi atmesi mūsų maldą, kai šaukiamės tavo pasigailėjimo?

O Marija ! Karaliene dangaus ir žemės, viso pasaulio Motina! Mes pavedam tau šį pasaulį, bet ypač meldžiame tave maloningai globoti savo Sūnaus Bažnyčią. Apgink ją, pridenk ją savo globa, išgelbėk ją nuo prispaudimų. Gink šv. Tėvą ir Kristaus tarnus kunigus. Melsk savo Sūnų, kad tarp visų pasaulio giminių įsiviešpatautų taika ir vienybė, o mūsų mylimoje tėviškėje, Lietuvoje ir Žemaičiuose, pražystų broliška meilė. Mes esame tavo žmonės, o tu mūsų Karalienė, — gink mus nuo pikta ir padėk mums nesiliaujančiu savo užtarimu.

O Motin, nesiliausime tavęs meldę, kol išklausysi ir pasigailėsi mūsų. Išklausyk dėl savo Sūnaus meilės, kad tave čia žemėje ir per amžius galėtume garbinti, šlovinti ir mylėti. Amen2

Sveika Marija, o Motin Dievo,
Dangaus mums duota naujoji Jieva !
Teikis laikyt mus savo širdyje,
Už mus melsk Dievą, Sveika Marija!

Šventa Mergele, pilna malonės!
Suklupę meldžiam: sutaikink žmones!
Rūstybę šalink mūsų kelyje,
Suteik vienybės, Sveika Marija !

O Motin šventa ir nekalčiausia,
Palaimink kovą širdžių tyriausią :
Neleisk pražūti blogio vergijoj,
Pas Dievą gelbėk, Sveika Marija !

O Karaliene visų šventųjų,
Išgirsk meldimą žmonių kaltųjų:
Per savo kančią ir kalvariją
Nuvesk į dangų, Sveika Marija!

    Marija, išrinktoji dangaus dukra ir žemės palaimintoji motina! Mes girdim iš amžių glūdumos tavo balsą, tariantį Fiat, mes matom tavo auką beglobojant dangaus Kūdikį, mes regim tavo kančią, pražydusią po kryžiumi Golgotoje. Tu aukos ir kančios Motina. Tu nekaltųjų kūdikių šypsnių, skaidrios jaunystės meilės, lūžių ir nelaimių paliestųjų Motina. Tu Motina visų žemės vaikų ir tų, kurie, sukniubę ant kelių, kreipia į tave savo maldaujamus žvilgsnius, ir tų, kurie nedrįsta į tave ištiesti savo rankų. Tu Motina ir tų, kurie suklupę šiandien Aušros Vartuos ir paprastose namų šventovėse kreipiasi į tave, ilgėdamiesi paguodos, laisvės ir ramybės. Tu Motina visų mūsų, kurių širdys pagraužtos Tėvynės ilgesio ir kančios.

Suklaupę nūnai prie tavo kojų, o Marija, mes siunčiame tau savo maldas, supintas iš gegužės žiedų, iš bundančio pavasario vėjelio, iš gilaus laisvės ilgesio.

Globok tave mylinčiuosius, guosk kenčiančius, grąžink į savo Tėvynę išsklaidytus po pasaulį tremtinius, išmelsk laisvę tautoms ir taiką žmonijai.66

ŠV. KRYŽIAUS ATRADIMAS

Šventė 3 d.

Mums reikia didžiuotis mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus kryžiumi, kuriame yra mūsų išganymas, gyvenimas ir prisikėlimas, per kurį mes esame išganyti ir išvaduoti.12

O Medi išrinktasis, kurio pačion šerdin įsisunkė šventasis Kristaus kraujas! Kokion garbėn iškelti būtų galėjęs tave mirtingasis žmogus, kad ir kažkoks didis jis būtų buvęs.

Didžiuosis vinys ir jietis, palytėjusi jo Širdį, ir Veronikos marškonė, jo veidą nušluosčiusi — visi ženklai, kuriem bent lašas prakaito ar kraujo teko. O tu ilgiausiai keliavai su juo ir išnešiojai jį tris valandas lig paskutinio kvėptelėjimo.

Ir mes, kurie iš tolo regime tave Golgotos kalvoje, kurie tik tavo atvaizdą savo tautos sodybose pastatom, kurie bažnyčiose mažytį tavo trupinėlį turim, tu nejauti, kaip branginame tave! Laimingos valandos, kada priglaudžiam savo lūpas prie relikvijų tavų, suklupę kaip prieš ženklą, išsapnuotą iš paties dangaus.

Pagarbintas būk, Dievo Medi, pašventintas krauju, išsruvusiū iš Meilės. Amen.9

K. Kryžiaus ženklu išgelbėk mus, Dieve,

Ž. Nuo mūsų priešų, aleliuja!

Melskimės: Dieve, kuris nuostabiu išganingo kryžiaus atradimu sužadinai savo kančios stebuklus, suteik mums gyvybės medžio kaina pasiekti amžinojo gyvenimo malonę. Kuris gyveni ir viešpatauji per amžius. Amen.12

ŠV. MONIKA

Šventė 4 d.

    Šv. Monika, kuri išgyvenai savo vyro ir sūnaus Augustino nuodėmingus klaidžiojimus, kuri per daugelį metų nesvyruojančia malda, aukomis, didžios atgailos dvasia sugrąžinai juos į tikrąjį kelią, padėki mūsų šeimoms nugalėti savo piktžoles, ypač girtavimą, priesaikų laužymą, tikėjimo niekinimą, nusikaltimus skaistybei. Iš-melski mums ištvermės, pasitikėjimo Dievu ir tikrosios atgailos dvasios.

Šv. Augustinai, pats ilgai klaidžiojęs, išmelski klystantiems tiesos pažinimo malonę, apsaugok nuo klaidų bei nusikaltimų mūsų jaunimą, kuris savo mokytojų klaidinamas ir jų blogo elgesio silpninamas.

Švč. Motina Marija, skausmo išgelto-mis širdimis šaukte šaukiamės tavo pagalbos. Išmelski mums šv. Monikos dvasios jėgų ir patvarumo. Amen.10

MALONIŲ TARPININKĖ

Šventė 2 4 d.

Apmirė mūsų jausmai, sustingo širdys, nebesusigaudom savo mintyse, o Marija, malonės pilnoji, visų malonių tarpininke! Sugraudinta širdim keliame į tave savo maldavimo rankas, — atgaivinki mus, sakyki mums, ko trokšta iš mūsų tavo numylėtas Sūnus. Mes trokštame visiškai paklusti jo valiai.

Maloningoji, parodyk mums naujame spindėjime gyvo tikėjimo, nemirštamos vilties ir nežinančios ribų meilės žvaigždes.

Padėki man ir mano tautai nugalėti visas kliūtis, kurios užstoja kelią į tavo Sūnaus glėbį, į švč. Širdies gausybę. Amen.10

0 meilinga, maloninga Karaliene,
žvelk į vargą mūs kasdienį.
    Karaliene Marija!
    Marija, melsk už mus.
(2x)

Savo širdį tu atverki gailestingą,
    Tegu meilės mums nestinga.
        Karaliene Marija!
        Marija, melsk už mus.
(2x)

O kad Dievas dovanotų mūsų kaltę,
Teikis, Motin, vis užtarti!
    Karaliene Marija!
    Marija, melsk už mus.
(2x)59

VISATOS KARALIENĖ

Šventė 31 d.

Štai karalių karalius ir viešpataujančiųjų Viešpats ! Štai jo dešinėje karalienė, papuošta auksu iš Ofiro.

Sveika, gailestingumo Karaliene, tu mus nuo priešo gink ir mirties valandą priimk!12

K. Palaiminta esi, Mergele Marija, kuri stovėjai po Viešpaties kryžiumi,

Ž. O dabar su juo karaliauji per amžius.

Melskimės: Padėk mums Viešpatie, kad, švęsdami švenčiausios Marijos Mergelės — Karalienės šventę, būtume saugūs jos globoje ir verti ramybės nūnai bei garbės ateityje. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.12

Mėnuo tau papėdė
Saulė tau apsiaustas,

Ir žaibais betvyskąs,
Ir aušrom beraustąs, —

Tyros ryto žvaigždės
Tau vainikan pinas,
Ir švitruoja, žvilga
Nuostabus sietynas.

O didžioji Motin,
Motin mylimoji!
Aš menkutis vargšas
Ilgesy svajoju:

Nors garbės nevertas,
Trokštu būti rojuj
Ir nors be vainiko,
Glaustis tau prie kojų.20

BIRŽELIS

Į ŠVČ. JĖZAUS ŠIRDĮ

    Širdies simbolyje mes regim ir garbinam begalinį ir dosnų mūsų dieviškojo Atpirkėjo gerumą (Pijus VI). Gausus Kristaus atpirkimas pilnai atleido mums visas kaltes. Tačiau nuostabiu dieviškosios išminties sutvarkymu mūsų kūne turi būti papildoma tai, ko stinga Kristaus kančioms jo mistiniame kūne, t y. Bažnyčioje. Todėl prie pagarbos ir atlyginimų, kuriuos Kristus yra atidavęs Dievui nusidėjėlių vardu, ir mes ne tiktai galime, bet ir turime prijungti savąją pagarbą ir atlyginimus (Pijus XI).

Savęs  paaukojimas

Viešpatie, aš vis maniau ir tikėjau — būdamas nedėkingas, — kad tu perdaug iš manęs reikalauji. Dabar, stebėdamas, kiek tu dėl manęs kentėjai, aukojaisi, raustu iš gėdos ir gailiuos tavo meilės nesupratęs.

Tavo padedamas, nūnai noriu tau pasišvęsti. Skiriu tau visą laiką ir aukoju tau visas savo mintis, viską darydamas tavo akivaizdoje. Nieko kita nenorėsiu, kaip tavo įsakymus laikyti savo širdyje ir tau patikti. Aukoju tau savo džiaugsmus ir liūdesį, ramybę ir sielos kovas, išorinį ir išvidinį apsimarinimą. Amen.

    Švenčiausioji Širdie, aš pasirenku tave savo gyvenimo saugotoja, savo išganymo laiduotoja, savo stiprintoja silpnybėje ir nepastovume, savo gyvenimo nuodėmių iš-pirkėja.

Tavosios meilės vardu, mano Išganytojau, maldauju: tepasilieka mano vardas tavo Širdyje, nes mano laimė ir garbė bus gyventi ir mirti tavo tarnyboje.29

K. Jėzaus Širdie, mūsų gyvenime ir prisikėlime !

Ž. Pasigailėk mūsų!

Melskimės: Viešpatie, Jėzau Kristau, kuris apreiškei mums neištariamas savo Širdies gerybes, suteik prašome, kad mes tave už viską labiau mylėtume ir tavo Širdyje pasiliktume. Amen.

TAUTOS IŠSKLAIDYMO DIENA

Švenčiama 15 d.

    Viešpatie, išklausyk mūsų dejonę, išgirsk mūsų skundą. Bedieviška tauta išplėšė mūsų darbo vaisius, privertė klaidžioti be vietos. Ji atvėrė bedievišką ir klastingą savo burną, kalbėjo prieš mus melagingu liežuviu, apsupo mus neapykantos šnekomis ir be priežasties kovojo prieš mus (pagal Ps. 108). Jie išsklaidė mūsų ainiją tarp tautų ir išblaškė mus po visas šalis (Ps. 105).

Visa tai atėjo ant mūsų, nors mes nesame užmiršę tavęs ir nesulaužėme tavo sandoros. Jei mes būtumėm užmiršę tavo vardą ir būtumėm ištiesę rankas į svetimą dievą, argi tu, Dieve, nebūtum tų dalykų ištyręs. Juk tu žinai širdžių paslaptis. Dabargi mes esame žudomi dėl tavęs kiekvienu metu... (Ps. 43).

    Mes apmąstome, Viešpatie, visus tavo veiksmus. Dieve, tavo kelias šventas! Tu esi Dievas, kurs darai stebuklus... Tu atvadavai savo petimi savo tautą (Ps. 76). Mes tikime, kad tu vėl išvaduosi beturčius, kurie tavęs šaukiasi, ir nelaiminguosius, kuriems nėra padėjėjo. Tu išvaduosi mus nuo skriaudos ir prispaudimo, ir mūsų kraujas bus brangus tavo akyse. Tada tu valdysi tautą su teisybe ir tavo pažemintuosius su lygybe. Ir gyvensi ilgai kaip saulė ir kaip mėnulis per visas kartas. Tavo malonė nužengia kaip lietaus šlakai, kurie laisto žemę. Tavo vardas bus šlovinamas per amžius (Ps. 71).

K. Pažadink, Viešpatie, savo galybę

Ž. Ir ateik išgelbėti mūsų!

K. Viešpatie, parodyk nuostabų savo gailestingumą

Ž. Ir gelbėk nuo priešų mus, bėgančius prie tavo dešinės.

Melskimės: Dieve, kuris mums išbandyti siuntei daug skaudžių sielvartų ir mums paguosti gaivini mūsų viltį, nuolankiai prašome, — padaugink mūsų vertę, surink mus iš žemės pakraščių ir, grąžinęs, paguosk mus atlaidžia savo malone. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.9

ŠV. ALOYZAS

Šventė 23 d.

    Šv. Aloyzai, kuris visą gyvenimą baltu žiedu žydėjai, kuris tyru oru alsavai, kuris didžiu vidiniu džiaugsmu spindėjai, kuris saulės šviesoje augai, žydėjai ir vaisių nešei, padėki mums iš augštybių, padėki mūsų tautos jieškotojams surasti vidinį gyvenimą, lydėki mus visus skaisčiais idealų keliais. Amen.10

ŠV. JONAS KRIKŠTYTOJAS

Šventė 24 d.

    Tu nebuvai nendrė ir nevirpėjai pridėjęs kirvį prie išdžiūvusių tautos šaknų. Buvai lyg tyruose šaukiančiojo balsas, — atnaujinti, greičiau atnaujinti širdžių kelius! Plovei pūvančius kūnus, valei sužalotus veidus, gydei sukruvintas širdis. Užžėrei pajordanio slėnius, kalnelius išlyginai, kad jo žygis į žmogų ir tautą būtų lengvesnis.

Buvai pranašas, didesnis už buvusius. Leidai jam įstoti į šiltas savo pėdas ir pats pasitraukei iš kelio. Neregėjai jo agonijos, nematei jo garbės, — mirei kaip eilinis pranašas, suniekintas ir apleistas. O Dievo akyse nekilo “didesnio už tave tarp gimusiųjų iš moterų” (Mat. 11, 11).

O šventasis dieviškųjų kelių Pirmatake, išvesk mane ir mano tautą į tikrą Dievo kelią.9

K. Tu vadinies Augščiausiojo pranašu

Ž. Ir eini ties Viešpaties veidu taisyti jo kelių.

Melskimės: Dieve, kuris palaimintojo Jono gimimu padarei mums šią dieną garbingą, suteik savo tautoms dieviškojo džiaugsmo malonę ir visų tikinčiųjų sielas pakreipk į amžinojo gyvenimo kelią. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.12

O prabilk, šventasis Jonai,
Kad krikščionių milijonai
Viešpačiui uoliau tarnautų
Ir doros keliais keliautų.

Užtarytojau galingas,
Jonai šventas ir garbingas,
Mūsų krašto būk globėjas,
Gelbėk sielas pagailėjęs.16

    Šv. Jonai Krikštytojau, kuris šaukei taisyti Išganytojui kelią, padėk man ir mano mylimiesiem taisyti jam savo širdies takelius, pamokyk, kaip išpuošti savo širdis kvapiais dorybių žiedais ir savo gyvenimu šlovinti jį, išpažinti ir mylėti. Pašauk mano tautą gerai suprasti jo mokslą, jį skelbti ir juo gyventi. Amen.10

ŠV. PETRAS IR PAULIUS

Šventė 29 d.

Šiandien Simonas Petras užžengė ant skersnio ; šiandien karalystės raktininkas džiaugdamasis nukeliavo pas Kristų.

Šiandien apaštalas Paulius, žemės rutulio šviesa, palenkęs galvą, dėl Kristaus vardo apvainikuotas kankinio mirtimi (Antifona) .

K. Jų garsas sklinda po visą žemę,

Ž. Ir jų žodžiai iki žemės ribų.

Melskimės: Dieve, kuris savo apaštalų Petro ir Pauliaus kankinių mirtimi pašventinai šią dieną, suteik savo Bažnyčiai, kad ji visur sektų įsakymais tų, per kuriuos ji gavo pradžią. Per Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.12

LIEPA

KRISTAUS KRAUJAS

Šventė 1 d.

    Tu atpirkai mus, Viešpatie, savo krauju iš visų giminių, kalbų, žmonių ir tautų, ir padarei iš mūsų Dievui karalystę (Apr. 5, 9-10).

Argi taurė, kurią laiminame, nėra dalyvavimas Kristaus kraujuje, ir ar duona, kurią laužome, nėra dalyvavimas Viešpaties kūne? (I Kor. 10, 16).

Kas savo drabužį jo krauju nuplauna,
    Lyg angelas tampa skaistus ir teisingas,
    Išdildo dėmes, puošias purpuru nauju
    Ir džiugina Dievą
Karalių didingą.3

K. Atpirkai mus, Viešpatie, savo krauju.

Ž. Ir padarei iš mūsų karalystę mūsų Dievui.

Melskimės: Visagalis amžinasis Dieve, kuris savo viengimį Sūnų paskyrei pasaulio Išganytoju ir jo Krauju norėjai būti permaldautas, suteik, meldžiam tave, kad mes savo išganymo kainą iškilmingomis pamaldomis taip garbintume ir jos galybe čia žemėje nuo dabartinio gyvenimo nelaimių būtume apsaugoti, kad jos amžinaisiais vaisiais džiaugtumės danguje. Per tą patį Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.12.

MARIJOS APLANKYMAS

Šventė 2 d.

Kelkis,1 skubinkis, mano bičiule, mano balandėle, mano dailioji, ir ateik. Nes žiema jau praėjo; lietus paliovė ir nuėjo; mūsų žemėje pasirodė gėlių; atėjo metas karpyti vynmedžius; girdėti mūsų žemėje purplelio balsas; fygos medis gavo savo spurgus; žydį vynuogynai duoda savo kvapą. Kelkis, mano bičiule, mano gražioji, ir ateik. (Giesmių Giesmė 2).

K. Palaiminta tu, Marija, kuri įtikėjai

Ž. Nes tai įvyks, kas Viešpaties tau pasakyta.

Melskimės: Meldžiame tave, Viešpatie, suteik savo tarnams dangiškosios malonės dovaną, kad tiems, kuriems Švenčiausios Mergelės gimdymas pasidarė išganymo pradžia, jos aplankymo maldinga iškilmė virstų taikos laidu. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

1 Marijai taikomi Šv. Rašto, Senojo Testamento žodžiai.

 

ŽEMAIČIŲ KALVARIJOS MARIJA

Šventė 2 d.

Žemaičių Kalvarijos stebuklingasis paveikslas atvežtas iš Romos domininkonų brolio Rapolo, studijavusio ten 17 a. pabaigoj. Pradžioj paveikslas kabojo vienuolyne, paskui perkeltas į bažnyčią. Vietos senuose archyvuose buvo gausu medžiagos apie įvairius stebuklus ir patirtas malones prie šio Dievo Motinos paveikslo. Tą medžiagą yra matęs ir skaitęs vysk. Valančius. Vėliau ji žuvo gaisro metu.

Dievo Motina Marija,
Tu tiek amžių sergsti mus,
Tu švieti iš Kalvarijos,
Guodi vargstančius vaikus.

Mum padėk pakelti naštą,
Su mumis būk nuolatos, —
Vis globok žemaičių kraštą,
Laimink laisvę Lietuvos.31

K. Stebuklingoji Dievo Motina Žemaičių Kalvarijoje,

Ž. Padėk mums varguose!

Melskimės: O Stebuklingoji, kuri tiek amžių sergsti ir globoji mūsų kraštą, pažvelk į ištremtuosius tavo vaikus, nes ar yra kitas skausmas, didesnis už skausmą mūsų, negalinčių būti prie tavo liūdnų akių?

Priglausk kaip savo kūdikį tremties vaikus, kad vargas palengvėtų, kad nuodėmės taip nenaikintų mūsų, kad, parvesti į savo žemę, vėl ateitume kaip tėvų tėvai, pasipuošę liepų žiedais ir džiaugsmo ašaromis, pasveikinti tavęs.

O Motina, tavo globos ir stebuklo ilgisi visa mūsų žemė, visos mūsų širdys! Būk su mumis dabar ir pasilik per amžius. Amen.31

Dangaus karaliaus Motina švenčiausia,
    Iš kūrinijos tu pati skaisčiausia!
    Imk garbę, šlovę iš žmonių kaltųjų,
    Tau paklusniųjų.

Tu mūsų kraštą didžiai pamylėjai
Ir savo garbei jį pašvęst norėjai :
Garsingą vietą padarei šventove
Jau iš senovės.

Esi laiminga, žeme Kalvarijos :
Tenai apreikšti sopuliai Marijos
Ir Jėzaus kančios prie kelių ir vietų,
Krauju aplietų.

    Tegu žemaičių žemėj džiaugsmas skamba,
    Nes čia kiekvienas sau malonių randa
    Garsiam stebuklais atvaizde Marijos,
    Dangaus lelijos.16

KARALIENE maloninga,
Kalvarijoj stebuklinga!
Tavęs šaukias vargšai žmonės,
Trokšta, ilgisi malonės.

Kas tik šaukės vardo tavo,
Kas kentėjo ir dejavo, —
Rodei jiems galybę meilią,
Užjautei visus tu gailiai.

Tau mes puolame prie kojų,
Melst nuoširdžiai nenustojam:
Gink nuo piktojo žabangų,
Veski mus pas Sūnų brangų.

Iš paveikslo stebuklingo,
Lietuvoj visoj garbingo,
Tu užjauski, pagailėki,
Savo žvilgsniu mus lydėki.16

MARIJOS APSIREIŠKIMAS SKIEMONYSE

Šventė 13-14 d.

    Janonių kaimo laukuose, Skiemonių parapijoj, 1962 liepos 13 Marija pasirodė aštuoniolikmetei mergaitei Romai Macvytei. Antrą kartą jai pasirodė liepos 14 d. Marija buvo baltuos rūbuos su mėlynos spalvos juosta, palaidais ilgais plaukais, verkianti. Antru kartu ant jos galvos buvusi lyg karūna, lyg erškėčių vainikas. Šį kartą Marija kalbėjo mergaitei, primindama, kad žmonės neapleistų kasdienių savo poterių ir penktadienio pasninkų. Mergaitė prašė, kad Marija gelbėtų pasaulį nuo pražūties. Marija pažadėjo gelbėti, kai žmonės pasidarys maldingi.

Įvykis tebėra tyrinėjimų padėty, bet baž. vyresnybė nedraudžia žmonėms melstis. Maldininkų būriai vyksta čia iš visur. Dvasiniai atsivertimai ir fiziniai pagijimai esą gausūs. Sukurta speciali giesmė atpasakoja įvykį ir kartu atskleidžia persekiojamų tikinčiųjų viltis Marijoje.

Švieša iš dangaus nusileidžia:
    Tarp žvakių Marija šviesių!
    Ant pievos žalių dobilų
    Jaunutė mergaitė ją regi.

Ir gaila jai mūsų tautos —
Švenčiausiasis veidas nuliūdęs;
Ji mato, kaip žmonės pablūdę,
Jieškodami blogy šviesos.

Tiesos nei šviesos nesurasi
Šioj žemėj ; nebėra jau jos.
Kad duotų mums savo taikos,
Maldauki Mariją Švenčiausią.

RUGPJŪTIS

KRISTAUS PERSIMAINYMAS

Šventė 6 d.

Kristus Jėzus, būdamas Tėvo atšvaistas ir jo esmės paveikslas ir nešdamas visa savo jėgos žodžiu, apvalęs mus nuo nuodėmių, šiandien teikėsi garbingai pasirodyti augš-tame kalne (Žyd. 1, 3).

Ne gudriai pramanytomis pasakomis sekdami mes paskelbėme jums mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus galybę ir atėjimą, bet po to, kai buvome jo didybės regėtojai. Mes girdėjome tą iš dangaus atneštą balsą, kada buvome su juo šventajame kalne. Juo tikresnis yra dabar mums pranašų žodis, ir jūs gerai darote, žiūrėdami į jį kaip į žiburį, tamsioje vietoje šviečiantį, iki išaus diena ir aušros žvaigždė užtekės jūsų širdyse (Petr. 1, 16-19).

K. Garbingas pasirodei Viešpaties akivaizdoje,

Ž. Todėl apvilko jis tave nuostabiu grožiu.

Melskimės: Dieve, kuris savo viengimio Sūnaus garbingame persimainyme, liudijant tėvams, sustiprinai tikėjimo paslaptis ir šviesiame debesyje ištartu žodžiu nuostabiu būdu pranešei tobulą įsūnystę, suteik maloningasis, kad mes pasidarytume to paties Karaliaus garbės paveldėtojais ir dalyviais. Per tą patį Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.12

MARIJOS DANGUN ĖMIMAS

Šventė 15 d.

Aš įsišaknyjau garbingoje tautoje, ir jos tėvonystė mano Dievo dalyje; mano buveinė šventųjų daugybėje.

Aš išaugau, kaip palmė Kadese ir kaip rožių krūmas Jerike, kaip dailus alyvų medis laukuose, ir išaugau, kaip klevas prie vandens pakelėje.

Kaip kinamonas ir balzamas kvapsnus aš kvepėjau, kaip rinktinė myra aš skleidžiau nuostabų kvepėjimą. (Ekli. 24, 11-13; 15-20).

Marija užmigo mirtimi kvapsninga,
Kaip gėlelė tyliai rudenį užminga,
Ir vėl siela šviesiai jungiasi su kūnu,
Kad danguj priimtų dievišką karūną.

Ją į dangų lydi angelai švytruoją,
Kaip sapnai sklendena saldūs himnai rojuj,
Ir Sūnus pas Tėvą ilgesingai laukia
Ir rankas jon tiesia žavesingai jaukiai.20

K. švenčiausioji Mergelė Marija šiandieną įžengė į dangų:

Ž. Džiaukimės, nes karaliauja su Kristumi per amžius.

Melskimės: Viešpatie, tavo tautai teateina pagalbon Dievo Gimdytojos malda: kadangi žinome ją su kūnu buvus paimtą į dangų, tegu pajuntame jos užtarimą jai esant dangaus garbėje. Per tą patį Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.12

DIEVO MOTINA PAŽAISLYJE

Šventė 15 d.

Stebuklingasis Dievo Motinos paveikslas buvo padovanotas pop. Aleksandro VII 1661 Lietuvos kancleriui ir Pažaislio šventovės statytojui Kristupui Pacui. Prie šventovės buvo įkurtas kameldulių — tylin-čiųjų atgailotojų vienuolynas. Jis buvo vadinamas Mons Paeis — Taikos Kalnu, o stebuklingoji Dievo Motina — “Kameldulių Dievo Motina.” Nuo senų laikų ji buvo vienuolyno šventenybė, ypatingai gerbiama viso krašto tikinčiųjų. Rusų vienuoliams užėmus vienuolyną (1832), stebuklingasis paveikslas buvo ir toliau žmonių gerbiamas ir dažnai lankomas. Nuo 1893 gegužės mėnesiais paveikslas iškilmingoj procesijoj buvo nešamas į Kauną ir laikomas cerkvėse iki liepos 2 dienos -— Marijos aplankymo šventės. Šiai dienai grąžinamas į Pažaislį, jis buvo nešiojamas procesijoj aplink bažnyčią ir vienuolyną. Traukdamiesi iš Lietuvos 1915, rusai pagrobė ir stebuklingąjį paveikslą. 1928 jis buvo grąžintas atgal į Lietuvą ir didžiausiomis iškilmėmis perkeltas į Pažaislio šventovę.

Marija, Motina šventa,
Gėlių vainiko apsupta,
Taikos Kalne mum paskirta.

Ištiesk, maldaujame, rankas —
Išgirsk savų vaikų raudas,
Globoki Nemuno lankas.

Per kančią, tremtį ir vargus
Grąžink tėvynei jos vaikus,
Globok meilingai mus visus.9

K. Stebuklingoji Dievo Motina Pažaislyje,

Ž. Gelbėk mus nuo pikto.

    Stebuklingoji Motina, kuri iš seno globoji Nemuno ir Kauno apylinkes! Meldžiame, pažvelk iš Taikos Kalno šventovės į varguose skęstančiųjų ašaras. Užtark juos pas galingąjį savo Sūnų, išmelsk jiems paguodos ir suraminimo. Tegu grįžta taikos dvasia į jų širdis ir į visą mūsų kraštą.

O Dievo Motina, stiprink savo vaikų tikėjimą, skaidrink papročius, kad būtume verti maloningos tavo globos ir tavo Sūnaus malonių. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.9

DIEVO MOTINA KREKENAVOJE

Šventė 15 d.

Krekenavos bažnyčia, statyta 1484, perstatyta 1750 ir naujai iš mūro pastatyta 1901, yra pašvęsta Švenčiausios Mergelės Marijos Dangun Ėmimo garbei. Iš seno čia žinomas stebuklingasis Dievo Motinos paveikslas. Plačioji šiaurės Aukštaitijos apylinkė suplaukia procesijomis pagarbinti Stebuklingosios ypač rugpjūčio 15 d.

Mylimoji Karaliene, Viešpati Dangaus,
Neapleiski čia ant žemės vargstančio žmogaus !

Tu stebuklais įgarsėjus,
Viltį tavyje padėjus,
Neapleisk manęs!

Oi neduoki, Motinėle, man pražūt gyvai !
Sugrąžink prie tikro Dievo klaidžiojant kreivai,

Kad nerūstinčiau jo veido,
Kurs tiek kartų man atleido
Nuodėmių kaltes.

Taip esmi vargais suspaustas iš jaunų dienų !
Tie vargai — tai kietas jungas įpročių senų.

Gelbėk žmogų nelaimingą
Savo globa stebuklinga,
Motina Dangaus!24

K. Stebuklingoji Dievo Motina Krekenavoje,

Ž. Melskis už mus, kurie tavęs šaukiamės.

Melskimės: O stebuklingoji Motina, kuri gydai žmonių kūno ir dvasios ligas, kuri trumpini skaistyklos kančias, — neleisk mums žūti kovoje ir priešo žabangose. Užtark mus pas savo Sūnų, kuris kantriai laukia visų pas jį grįžtančiųjų. Padėk mums jį permaldauti, jo malonę įgyti ir pasiekti amžinąją dangaus karalystę. Per tą patį Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

ŠV. KAZIMIERO RELIKVIJŲ PERKĖLIMAS

Šventė 2 7 d.

    Tautos Globėjo relikvijų perkėlimas katedron pirmą kartą buvo švenčiamas 1604 rugpjūčio 27 Vilniuje, Vadovaujant Vilniaus vyskupui, dalyvaujant Lietuvos visuomenės atstovams, Vilniaus Akademijos studentams ir gausingoms lietuvių minioms. Ši šventė kasmet buvo švenčiama, nukeliant ją, popiežiui Inocentui X leidus, į sekmadienį po Žolinės oktavos.

Sovietinės okupacijos metu (1953) šv. Kazimiero relikvijos buvo perkeltos į šv. Petro ir Povilo bažnyčią Antakalnyje. Šis perkėlimas buvo prievartinis, nes Vilniaus katedra ir šventojo koplyčia Lietuvos pavergėjų buvo paversta muziejumi.

Pijus XII šv. Kazimierą paskelbė ypatinguoju Lietuvos jaunimo globėju ir pavyzdžiu, o Kaimo arkivyskupas ir kiti tremtyje esą vyskupai šią šventę paskyrė Lietuvos jaunimo šv. Globėjo diena.

Nuo tų metų (1949) šv. Kazimiero kultas mūsų tautoje išsiplečia į dvi dienas. Pirmoji, kovo 4, yra seniai švenčiama, o ši dar turi prigyti mūsų maldingume. Maldos į mūsų jaunimo Globėją darosi ypač reikšmingos šiais laikais.

O šventas mūsų Broli, Kazimierai, kuris tyru savo pavyzdžiu vedi visus arčiau Dievo ir nekaltosios Motinos, vesk ypač mūsų jaunimą. Buvai ir esi mūsų tautoj šventoji nerimo viršūnė, į kurią veržiasi ypač jaunas ilgesys tavo brolio ir sesers, keliaujančių per pasaulį, blaškomų savo tėvynėj. Su tavim nepavargs jaunasis žingsnis visuose keliuos. Tik šviesk stipriau, tik užtark daugiau! Per Kristų, Viešpatį. Amen.9

Šventas, garbingas Lietuvos Vyre,
Jaunystės kovą Dievui paskyręs!

Išmelsk malonės kovot didvyriais
Už Dievo tiesą, už širdį tyrą.

Šventas, šlovingas Tautos Globėjau,
Žiedu pražydęs baltos lelijos !
Marijos žemei giesmę sudėjai —
Žadink jos garbę mūsų širdyje.

Šventas, o šventas Vytauto aini,
    Vilniaus altoriuj sostą atradęs!
    Šviesiausios viltys tavy sueina,
    Kovoj už Dievą būk mūsų vadas !9

K. Pamilo jį Viešpats ir išpuošė.

Ž. Ir garbės drabužiu jį apvilko.

Melskimės: Dieve, kuris šv. Kazimierą, nugalėjusį pasaulį ir kūną, iš žemiškosios karalystės perkėlei į dangiškąją, duok, meldžiame, kad mes, kurie šiandien jo kūno perkėlimo šventę švenčiame, visuomet pavojuose patirtume jo užtarimo. Per Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.12

Šv. Kazimierai, globok ir užtark pas Viešpatį mūsų jaunimą tėvynėje ir svetur!

RUGSĖJIS

MARIJOS GIMIMAS

Šventė 8 d.

DAR nebuvo gelmių, o aš jau buvau pradėta; dar nebuvo ištryškę vandenų šaltiniai, dar kalnai nebuvo iškilę su savo baisia sunkybe: aš buvau pagimdyta pirma kauburių (Patrl. 8 — apie amžiną išminties gimimą).

Tavo gimimas, Dievo Gimdytoja, Mergele, paskelbė džiaugsmą visam pasauliui, nes iš tavęs gimė teisybės saulė, Kristus, mūsų Dievas, kuris, ištrynęs prakeikimą, davė palaiminimą ir, numarinęs mirtį, suteikė mums amžinąjį gyvenimą.12

Sveika, Jūrų žvaigžde,
    Sveika, Motin Kristaus,
    Dangaus vartų grožy
    Leisk tave išvysti.

Priimk mūsų Ave
Gabrielio lūpom,
Duok ramybės širdžiai
Ties tavim beklūpant.

Vardan to, kurs gimė,
Vesk dangaus tėvynėn:
Glauski prie krūtinės
Džiaugsmui begaliniam.

Duodam garbę Tėvui,
Didžią šlovę Kristui,
Dvasiai Šventai Dievui
Meilę išpažįstam.

K. šiandien yra gimusi Švenčiausia Mergelė Marija,

Ž. Kurios kilnus gyvenimas apšviečia visas bažnyčias.

Melskimės: Suteik, Viešpatie, savo besimeldžiantiems tarnams dangiškos malonės dovaną, kad Švenčiausios Mergelės gimimui skirtoji iškilmė padaugintų taiką tiems, kuriems jos gimdymas buvo išganymo pradžia. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.12

MARIJA, APSIREIŠKUSI ŠILUVOJ

Šventė 8 d.

    Marijos apsireiškimas, pirmas žinomas Europoj, jvyko 1608 Šiluvoj. Marija pasirodė piemenėliams ganykloj, ant didelio akmens —- jauna, gražiai pasipuošusi, palaidais plaukais, su kūdikiu ant rankos, verkianti ir tyli. Vaikų pašaukti atvyko čia Šiluvos kalvinų seminarijos rektorius Saliamonas Grocijus ir katechetas (greičiausiai apie tą laiką buvęs Mikalojus Fiera). Pastarasis klausė pasirodžiusiąją, ko ji verkianti, o ji atsakė: “Čia kitados buvo garbinamas mano sūnus, o dabar ariama ir sėjama.”

Įvykiui tirti vysk. Merk. Giedraitis atsiuntė kan. Joną Kazoką - Kazakevičių, kuriam prieš tai buvo pavedęs atgauti Šiluvą iš kalvinų. Šiluvos turtas, po ilgo bylinėjimosi, buvo bent dalinai atgautas 1624. Nuo to laiko prasidėjo viešesnis Marijos apsireiškimo kultas, kurį Žemaičių vyskupai vienas po kito rėmė. Prie apsireiškimo akmens pastatyta ir vėliau perstatytos trys viena po kitos koplyčios. 18 a. vidury Londone buvo nukaldinta Apsireiškusiosios marmuro statula ir pastatyta ant akmens. Ši statula 1886 buvo iškilmingai vainikuota vysk. M. Paliulionio. Dar anksčiau statula pasipuošė “Ligonių Sveikatos” titulu. Tūkstantinės minios kasmet plaukė iš visos Lietuvos, taip pat vyko ir maldininkai iš Prūsų, Lenkijos, Gudijos, Latvijos. Rusai visom priemonėm varžė kultą, kaip nūnai tai daro sovietai.

Sveika, Marija, sveika, Šiluve,
Veidas nuliūdęs ašarom srūva...
Verki, kad žemę, kurią mylėjai,
Svetimos rankos aria ir sėja.

Šilas nerimo, blaškomas vėjo, —
Kryžiai palūžo, širdys virpėjo, —
Motin, lyg žvaigždė tu pasirodei,
Brolių paguodai ištarei žodį.

Kur stiro uolos, įrengei sostą,
Motinos rankom kūdikį glostei.
Prie savo kojų glaudei ligonį,
Minioms keleivių žėrei malonių.

Sveika, Marija, sveika, Šiluve, —
Nūn mūsų skruostais ašaros srūva.
Slegia mus vargas — skaudus, beribis,
Motin, maldaujam, duoki tvirtybės !9

    Meilingoji Motina, norėdama mus užtarti, tu verkdama pasirodei piemenėliams Šiluvoje, kad pasitaisytų nusidėjėliai žmonės ir sugrįžtų prie Dievo. O brangiausioji Motina, visa širdim prašau tave, užtark ir stiprink mane, kad niekuomet nepersiskirčiau su mieliausiuoju tavo sūnumi Jėzumi Kristumi ir su tavimi. Amen.56

K. Marija, apsireiškusi Šiluvoje,

Ž. Melskis už mus.

Melskimės: Švenčiausioji Mergele Marija! Tu Šiluvos laukuose pasirodei piemenėliams, skausmo ašaromis laistei akmenį ir skundo balsu kalbėjai: “Čia kitados buvo garbinamas mano Sūnus, o dabar ariama ir sėjama!” Duok, kad, tavo ašarų sugraudinti, mes, kaip kitados mūsų protėviai, keltume tavo Sūnaus garbę apleistoje mūsų širdžių dirvoje, atstatytume griūvančias mūsų šeimų šventoves, permaldautume Viešpatį už visos mūsų tautos apsileidimus ir nuodėmes.

O Dievo Motina, mes trokštam iškelti iš užmaršties griuvėsių tavo apsireiškimo garbę, dar labiau garbinti tave, mūsų žemės Globėja, ir, tavo padedami, išmelsti mūsų kraštui gyvą tikėjimo dvasią. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.9

Sveika Marija, Šiluvos Mergele,
Varge aplankius Lietuvos šalelę!
    Tada mums Dievą grąžinai,
    Garbė, garbė tau amžinai !

Ašaros tavo aplaistė mūs žemę.
Nušvito širdys, neviltim aptemę,
    Suskambo bokštuose varpai —
    Garbė, garbė tau amžinai !

Paguodos skraistę vėl ištiesk artojams,
Giesmė nutilus tegul vėl kartojas.
    Pamiltą Dievą sugrąžink,
    Nuo pikto priešo šalį gink !

STEBUKLINGAS MARIJOS PAVEIKSLAS ŠILUVOJ

Šiluvinis paveikslas yra šv. Luko Marijos paveikslo, buvusio Konstantinopolyje, kopija, greičiausiai daryta iš kopijų, esančių Romoj Maria Maggiore ar Maria Antica bažnyčiose. Paveikslas buvo garbinamas dar prieš reformaciją. Reformacijos metu buvo dingęs ir nėra tikslesnių žinių, kaip vėl atsirado. Jo stebuklingumas ypatingai ėmė garsėti nuo 17 a. pradžios. Iš gausybės votų 1677 buvo nuliedintas metalinis apdaras ir nuo tada užleidžiamas kitu paveikslu. 1774 buvo pasiųstas Romai prašymas paveikslą vainikuoti karalienės vainiku. Pritarimas gautas sekančiais metais. Bet laukta, kol bus pastatyta nauja mūro šventovė. Į tą laiką spec, komisija tyrinėjo stebuklinguosius įvykius. Vainikavimą atliko vysk. Step. Giedraitis 1786 per šilinių atlaidus. 1886 buvo atšvęstas vainikavimo šimtmetis. Pop. Pijus VI speciale bule 1775 suteikė pilnus atlaidus besimeldžiantiem maldininkam.

DIEVO Motina meilinga,
Užtarėja stebuklinga,
Apsireiškus Šiluvoj,

Gydai negalias silpnųjų,
Valai sąžines kaltųjų,
Malšini nuliūdusius.

Pas tave dažnai keliaujam,
Nuolankia širdim maldaujam,
Glauski vargšus prie savęs.

Kviesk į dievišką dorybę,
Tarsi varpas iš aukštybių
Šauk į tolimus kraštus,

Kad visi tave pažintų,
Tavo Sūnų išpažintų,
O Marija Šiluvos!

(Gaida, kaip “Stovi Motina”)

K. O žydinti Rožė,

Ž. Dievo Motina nuostabaus grožio.

    Mano Viešpati, o mano Motina, dangaus ir žemės Karaliene, apdovanota didžiomis Dievo malonėmis ir labiausiai iš-augštinta ant visų jo rankų kūrinių! Tu viską, ko tik nori, gali iš Dievo išprašyti. Ir šioj vietoj, kur aš nusidėjėlis dabar klupau prieš tavo stebuklingąjį paveikslą, tu daug kartų esi parodžiusi tą savo galią, padarydama visiems džiaugsmą ir duodama mums viltį būti tavo užtartiems. Tu išgelbėjai mus iš Kalvino mokslo, kuris paniekino tikrąjį tikėjimą ir šventąją Bažnyčią, padarei daugel stebuklų, suteikdama akimirksniu ligoniams sveikatą, ir vedi Lietuvą Apvaizdos keliais.

O gailestingiausioji ir galingiausioji Motina, ir dabar pažvelk į mus nusidėjėlius, pažadink karštą savo Sūnaus meilę Lietuvos vaikų širdyse, kad jie, gyvendami taikoje ir broliškoje vienybėje, amžinai garbintų tavo Sūnų Jėzų Kristų ir pasirinktų tave ypatinga savo krašto globėja. O Marija, globok ir gink mūsų Lietuvą. Amen.56

O Maloningoji Dievo Motina, persekiotojų nugalėtoja, savo užtarimu pas Viešpatį Dievą išmelsk man jėgų ir kantrybės persekiojimams kentėti. Kaip tu kitados žiauraus Erodo persekiojama sunkiu ir vargingu keliu bėgai į Egipto žemę, gelbėdama Kūdikėlį Jėzų, taip aš šiandien bėgu prie tavęs. O, Marija mano vienintele priebėga, užtark mane, kad liautųsi mane persekioję pikti žmonės. Kitados tu apgynei Šiluvos bažnyčią nuo kalvinų persekiojimų, išvaduok dabar mane iš mano priešų rankų, švenčiausioji Mergele, būk mano apgynėja. Amen.56

DIEVO MOTINA TRAKUOSE

Šventė 8 d.

    Trakuose Vytautas D. 1409 pastatė Marijos Aplankymo baž. ir padovanojo jai paveikslą. Marijos paveikslą aukso vainikais papuošė pats Vytautas, Lietuvos kancleris Leonas Sapiega ir vicekancleris Aleksandras Naruševičius. Paveikslas išgarsėjo stebuklais ir nuo 1603 buvo lankomas procesijomis iš Vilniaus, Kauno, Merkinės ir kitų vietų. Jis yra pirmasis iš stebuklingųjų Marijos paveikslų Lietuvoje, pripažintas stebuklingu ir papuoštas Romos vainiku. Vainikavimo iškilmės buvo atliktos 1718 rugsėjo 4-12 dienomis. Maldininkų labiausiai lankoma rugsėjo 8 d.

K. Melskis už mus, stebuklingoji Dievo Motina,

Ž. Kad būtume verti tavo užtarimo.

Melskimės: O Motin, kuri protėvių sostinėje pasirinkai sau sostą, ugdyk mūsų žemėje ir mūsų širdyse savo Sūnaus karalystę. Valdyk mus taikoje, stiprink mus priespaudoje, guosk nelaimėse. Būk mūsų kraštui maloningoji Valdovė, kaip esi buvusi šimtmečiais. Tegu tavo garbės vainiką nūnai praturtina nekaltumo ir meilės perlai, išaugę iš mūsų jaunimo širdžių ir mūsų tautos tikėjimo. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.9

Vainiką Vytautas tau skyrė
Ir Roma puošė vainiku, —
O Motin, tiek globos patyrėm
Karų ir priespaudos laiku.

Antai, padangė vėl aptemus,
O Motin, kas tave atstos ?
Buvai Valdovė mūsų žemės,
Esi dabar širdy tautos!

Užtarki kenčiančią tėvynę,
Palengvink nerimą žmonių,
Maldų vainiką tau supynę,
Mes siunčiam iš visų kraštų.9

MARIJOS VARDAS

Šventė 12 d.

Karalių dukterys eina tavęs pasitikti. Liaudies kilmingieji jieško tavo palankumo. Ir Tiro žmonės ateina su dovanomis. Tu esi graži, apvilkta marginiais, ir tavo apdarai išmegzti auksu. Tu atvedama pas karalių. Mergaitės atvedamos paskui tave; atvedamos su linksmybe ir džiūgavimu... Aš atsiminsiu tavo vardą per visas kartų kartas. Tautos šlovins tave per amžių amžius (pagal Ps. 44).

Vardas Marijos, lyg dangaus malonė,
Skamba augštybėj, aidi žemės klonyj.
Vardui brangiausiam angelų Valdovės
Širdys tyriausios reiškia gilią šlovę.

Vardas Marijos — vardas mūsų žemės,
Šviečia lyg saulė, nors dangus aptemęs.
Amžiais pamilęs šaukias jo lietuvis,
Lyg piemenėliai verkiančios Šiluvės.

O šventas Varde, palaimos šaltini,
Būk jūrų žvaigždė, vedanti tėvynėn :
Parenki laimę danguje žadėtą
Ir su šventaisiais leisk Dievu žavėtis.

K. Nekalčiausioji Mergele Marija, vilties Motina,

Ž. Mes šloviname tavo garbingąjį vardą.

Melskimės: Visagalis Dieve, duok, prašome, kad tavo tikintieji, kurie džiaugiasi tavo švenčiausios Mergelės Marijos vardu ir globa, jos maloniu užtarimu būtų apsaugoti nuo viso blogo žemėje ir nuvesti amžinajam džiaugsmui į dangų. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.12

MERGELES MARIJOS 7 SKAUSMŲ

Šventė 15 d.

    Tu Duktė Viešpaties, augščiausiojo Dievo, esi palaiminta labiau negu visos moterys žemėje. Pašlovintas tesie, kurs sutvėrė dangų ir žemę, nes šiandien jis padarė tavo vardą taip didį! Žmonės per amžius atsimins Viešpaties galybę ir niekuomet nesiliaus tave gyrę. Dėl jų tu nesigailėjai savo gyvybės, kai matei savo giminės suspaudimą ir sielvartą; tu pašalinai prapultį mūsų Dievo akivaizdoje (Judit. 13).

Tu sopulinga ir ašarota, Švenčiausioji Mergele Marija, stovinti šalia Viešpaties Jėzaus, savo Sūnaus, Išganytojo kryžiaus! O Švenčiausioji Mergele Dievo Motina: tas, kurio visas pasaulis neapima, gyvybės Leidėjas, tapęs žmogumi, pasiėmė šią kryžiaus kančią.12

K. Kentėtojų Karaliene, melskis už mus.

Ž. Kuri šalia Jėzaus kryžiaus stovėjai.

Melskimės: Dieve, kurio kančioje, pagal Simeono pranašystę, skausmų kalavijas pervėrė saldžiausią garbingos Mergelės ir Motinos Marijos sielą, suteik pasigailėjęs, kad, su pagarba minėdami jos skausmus, pasiektume tavo kančios laimingus vaisius. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.12

SKAUSMINGOJI DIEVO MOTINA KAUNO BAZILIKOJE

Šventė 15 d.

Kauno bazilikoje, statytoje 15 a., yra stebuklingas Skausmingosios Dievo Motinos paveikslas. Prie šio paveikslo nuolat dega žvakės. Žmonės savo nelaimėse daro įžadus ir atvyksta čia jų atlikti, eidami keliais aplink altorių, kuriame yra šis paveikslas. Ne tik iš Kauno, bet ir plačių apylinkių suplaukia gausios minios maldininkų, ypač per atlaidus rugsėjo 15 d.

O motin Dievo, Stebuklinga,
Skausmų sugelta širdimi, —

Tavęs maldaujam verkdami, —
Paguoski žmogų nelaimingą.

Nebylūs buvo mūsų žodžiai,
O tu pagydei tiek žaizdų !
Ir kelią lig šviesių dausų,
O Motin, mums tada parodei.

Išmelsk dabar šviesesnį rytą,
Parodyk kelią mums tremty,
Paguoski brolius nevilty,
Kad skausmas širdis apvalytų.9

K. Atmink, švenčiausioji Mergele, Dievo Motina, kai stovi Viešpaties akivaizdoje.

Ž. Kad kalbėtumei už mus gera.

Melskimės: O stebuklingoji Dievo Motina, kuri mūsų bažnyčių motinos — bazilikos skliautuose slepi savo liūdną veidą, kuri gydai žmonių žaizdas ir sutrintas širdis, išklausai jų dejonių ir maldavimų, meldžiame tave, sumažink skausmus visų kenčiančiųjų, guosk visus liūdinčius, neapleisk našlaičių ir ištremtųjų; pažadink jų viltį, suteik tvirtybės per Kristų, tavo Sūnų, mūsų Viešpatį. Amen.9

ŠV. MYKOLAS ARKANGELAS

Šventė 29 d.

    Šventasis Mykolai Arkangele, garbingasis dangiškųjų kariuomenių kunigaikšti, gink mus kovoje prieš tamsybių pasaulio valdovus ir prieš pikto dvasias padangėse (Efez. 6, 12). Ateik į pagalbą žmonėms, kuriuos Dievas sukūrė pagal savo paveikslą ir panašumą ir kuriuos iš pikto vergijos didele kaina atpirko (Išm. 2, 23; 1 Kor. 6, 20). Tave, kaip savo patroną, garbina šventoji Bažnyčia; tau Viešpats patikėjo atpirktąsias sielas, kad jas vestumei į palaimintą gyvenimą. Melsk Taikos Viešpatį, kad sutramdytų piktąją dvasią ir atimtų jai galią laikyti žmones savo vergijoj ir kenkti Bažnyčiai. Nešk mūsų maldas pas Augščiausiąjį, kad ilgai netrukus nužengtų ant mūsų pasigailėjimas. Tu pats kovok su slibinu, senuoju žalčiu, ir nutremk jį į bedugnę, kad jis nebesuvedžiotų daugiau žmonių (Apr. 20, 2-3).

K. šventas Mykolai Arkangele,

Ž. Gink mus kovoje, kad nepražūtume baisiame teisme.

K. Garbingasis kunigaikšti, Mykolai Arkangele,

Ž. Atsimink mus čia ir visur, ir nuolat melsk už mus Dievo Sūnų.

Melskimės: Pasitikėdami palaiminto tavo Arkangelo Mykolo užtarimu, mes nuolankiai meldžiame tave, Viešpatie, kad mūsų siela įgytų tai, ko mūsų lūpos prašo. Per Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį, kuris gyvena ir viešpatauja per amžių amžius. Amen.12

SPALIS

MARIJA, ROŽINIO KARALIENĖ

Šventė 7 d.

    Palaimintoji Motina ir nekaltoji mergele, garbingoji pasaulio Karaliene, tepatiria visi tavo pagalbos, kurie švenčia tavo švenčiausiojo Rožinio šventę. (An-tif.).

K. Melskis už mus, švenčiausioji Rožinio Karaliene,

Ž. Kad taptume verti Kristaus pažadų.

Melskimės: Dieve, kurio viengimis Sūnus savo gyvenimu, mirtimi ir prisikėlimu mums parengė amžinąjį išganymą, suteik, meldžiame tave, kad šias paslaptis palaimintosios Marijos Mergelės Rožiniu minėdami, sektume, kas jose skelbiama, ir pasiektume, ką jos žada. Per tą patį Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

Sveika, Šventoji Rožių Karalienė!
Vainiką tyrą iš maldų kasdienių

    Meiliai priimk iš mūs,
    Užtark vaikus savus,
    Motin, Motin meilinga.

Pilna malonės lyg rasa tyriausią,
Žemės kelionėj veski pas Augščiausią :

    Neleisk kely suklupt,
    Globa sava apsupk,
    Motin, Motin meilinga.

Sveika, šventoji Rožinio Valdove,
Kraitį pas Dievą nuostabų sukrovei :

    Dangaus ilgėtis leisk,
    Dorybių žiedą skleisk,
    Motin, Motin meilinga.9

DIEVO MOTINA KAZOKIŠKĖSE

Šventė 7 d.

Mažas miestelis prie Neries, apie 30 km. į šiaurę nuo Trakų, žinomas stebukl. Marijos Nugalėtojos paveikslu, parvežtu 1660 T. Liudviko Scickio OP iš Italijos. Paveikslas, pieštas Neapolyje, yra kopija stebuklingo Maria de Victoria paveikslo. Pristačius Romai stebuklų tyrinėjimų aktus, buvo gauta iš pop. Pijaus VI bula, suteikianti pilnus atlaidus maldininkams, atvykstantiems Sekminių, šv. Jono Krikštytojo, šv. Kazimiero ir ypač Rožinio šventėse. Maldininkai atvykdavo iš Trakų, Maišiogalos, Vilniaus ir kitur, nepriklausomybės laikais — iš Vievio, Žiežmarių, Kaišiadorių, Žąslių, Kernavės, net iš Kauno. Ligi 1867 ši vieta priklausė Paparčių domininkonų parapijai, po to Žąslių parapijai, o neprikl. laikais nuo 1926 savaranki parapija. Stebuklingas paveikslas iš senų laikų apdengtas brangaus metalo “rūbu” ir Marijos galva papuošta vainiku. Visa tai padaryta iš susirinkusių gausių votų.

Dievo Motina galinga,
Nugalėtoja klaidų!
Žvelk į žmogų nelaimingą,
Į kovas savų vaikų.

Kraujo rožėmis kasdieną
Puošias kryžkelės, takai,
O, Rožinio Karaliene,
Siųsk pagalbos iš augštai.

O, ateiki, Stebuklinga,
Kaip tvirtybė iš dangaus, —
Tavo pergalei didingai
Šauks trimitai, kanklės gaus.9

K. Stebuklingoji Dievo Motina Nugalėtoja,

Ž. Melskis už mus, kurie tavęs šaukiamės!

Melskimės: Rožinio Karaliene, kuri, krikščionių meldžiama, padėjai laimėti pergalę prieš turkų pagonybę ; kuri ir mūsų tautoje esi gerbiama ir maldaujama, — padėk, prašome, pasiekti pergalės prieš naująją pagonybę, įžeidžiančią tavo Sūnų ir naikinančią mūsų brolių dvasią. Per tavo Sūnų Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.9

MARIJOS MOTINYSTĖ

Šventė 11 d.

Aš motina gražiosios meilės ir baimės, pažinimo ir šventos vilties... Ateikite pas mane visi, kurie manęs trokštate, ir pasisotinkite mano vaisiais. Nes mano dvasia saldesnė už medų. Mano atminimas pasilieka visose amžių kartose... Kurie skleidžia apie mane šviesą, turės amžinąjį gyvenimą (Ekli. 24).

K. Tavo motinystė, Dievo Gimdytoja, Mergele, teskelbia džiaugsmą visam pasauliui,

Ž. Nes iš tavęs kilo teisingumo saulė, Kristus, mūsų Dievas.

Melskimės: Viešpatie, tavo atlaidumu ir palaimintosios Marijos, nekaltosios Mergelės, Tavo Viengimio Motinos, užtarimu tebūna mums sėkmė ir ramybė dabar ir amžinybėje. Per tą patį Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.12

LAPKRITIS

VISI ŠVENTIEJI

Šventė 1 d.

Aš mačiau didelę minią, kurios niekas negalėjo suskaityti, iš visų tautų, giminių, žmonių kuopų ir kalbų. Jie stovėjo ties sostu ir Avinėlio akivaizdoje, apvilkti baltais drabužiais, ir palmės buvo jų rankose. Jie šaukė dideliu balsu tardami : Išganymas mūsų Dievui, sėdinčiam soste, ir Avinėliui... Garbė, išmintis ir padėka, pagarba, galybė ir stiprybė mūsų Dievui per amžius. Amen. (Apr. 7, 9-12).

Teisiųjų sielos Dievo rankoje, ir jų nepaliečia mirties kankinimas. Neišmintingųjų akimis jie rodosi miršta, tuo tarpu jie yra ramybėje (Išm. 3).

K. Palaiminti nesuteptos širdies,

Ž. Nes jie matys Dievą.

K. Palaiminti taikieji,

Ž. Nes juos vadins Dievo vaikais.

K. Palaiminti, kurie persekiojami dėl teisybės.

Ž. Nes jų dangaus karalystė.

K. Džiaukitės, teisieji, Viešpatyje.

Ž. Ir šlovinkite jį visi, kurių širdis neklastinga.

Melskimės: Visagalis amžinasis Dieve, kuris visų savo šventųjų nuopelnus liepei minėti viena iškilme, meldžiame tave, kad daugelio užtarimu suteiktumei mums tavo gailestingumo trokštamą gausybę. Per Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.12

Vįsi šventieji danguje,
Užtarkit Viešpaties valia:
Iš Dievo sosto artumos
Pažerkit meilės ir šviesos.

Nušvieskit kelią mūs dienų
Viltim vainikų amžinų, —
Tegu malonės spinduliai
Paliečia širdį mūs giliai.

Dėl Dievo meilės nemarios
Palaimos prašome tvarios, —
Tegu tikėjimas šviesus
Nuves ir mus dangun visus.9

    Angeliškieji kūdikiai, skaisčios mergelės, kovotojai jaunuoliai, išpažinėjai, tiesos jieškotojai, tiesos mylėtojai ir skelbėjai, kentėtojai ir kankiniai, — padėkite išmelsti mums įvairiausio spalvingumo doros žiedų, sužadinkite mumyse nemirštamų gėrio troškimų.

Šventieji Lietuvos globėjai ir tautos kankiniai, maldaujame pagalbos savo kovose bei siekimuose. Amen.10

VĖLINÊS

Švenčiamos 2 d.

    Broliai, mes nenorime palikti jūsų be žinių apie užmigusiuosius, kad jūs neliūdėtumėte, kaip kiti, kurie neturi vilties... Nes jei mes tikime, kad Jėzus mirė ir prisikėlė, tai taip Dievas užmigusiuosius per Jėzų atves drauge su juo (1 Tesai. 4, 13-14).

Aš prisikėlimas ir gyvybė. Kas tiki mane, nors būtų miręs, bus gyvas. Ir kiekvienas, kuris gyvas ir mane tiki, nemirs per amžius (Jon. 11, 25-26).

Viešpatie, gailestingumo Dieve, pasigailėk sielų, kurios apleido šią ašarų žemę. Nežvelk į jų silpnybę, atleisk jiems jų kaltę —

Jie nespėjo nukreipti savo atodūsio į tave, nei sudėti kryžiaus ženklą ant savo kaktos, — Viešpatie, pasigailėk jų!

Jie alko, šalo, — jieškojo duonos, ir krito savo bejėgiškume, — Viešpatie pasotink jų dvasią!

Jie virpėjo dėl savo vaikų, nepakėlė grėsmės, — išėjo iš proto, — Viešpatie, pasigailėk jų!

Jie nesilenkė melui ir nuodėmei, buvo niekinami, mušami ir nužudyti, — Viešpatie, suteik jiems ramybę!

Jie gynė silpnuosius, priešinosi prievartai, kovojo ir nelauktai krito, — Viešpatie, atleisk jiems!

Viešpatie, o Viešpatie, kas suskaitys mirties pėdsakus, kas sužymės kančių kelius! Pasigailėk visų, atleisk, suteik amžiną ramybę. Amen.9

K. Viešpatie, pasigailėk!

Z. Kristau, pasigailėk, Viešpatie, pasigailėk!

Tėve mūsų...

K. Ir nevesk mus į pagundą.

Ž. Bet gelbėk mus nuo pikto.

K. Iš pragaro vartų

Ž. Ištrauk, Viešpatie, jų sielas.

K. Teilsisi ramybėje.

Ž. Amen.

K. Viešpatie, išklausyk mano maldos.

Ž. Ir mano šauksmas tave tepasiekia.

Melskimės: Dieve, kurs įsakei tėvą ir motiną gerbti, pasigailėk maloningai mūsų gimdytojų vėlių ir atleisk jiems nuodėmes, ir leisk man juos išvysti amžinos šviesos džiaugsme. Per Kristų, mūsų Viešpatį.

Dieve, išrišimo davėjau ir žmonių išganymo mylėtojau, mes meldžiame tavo maloningumą, kad mūsų broliams, giminėms ir geradariams, kurie atsiskyrė su šiuo pasauliu, leistumei, užtariant švenčiausiai Marijai, nekalčiausiai Mergelei, su visais tavo šventaisiais, pasiekti amžinos laimės vietą. Per Kristų, mūsų Viešpatį.

Dieve, kurio pasigailėjimu tikinčiųjų vėlės randa ramybę, suteik iš savo malonės visiems savo tarnams ir tarnaitėms, čia ir visur Kristuje beilsintiems, visų jų nuodėmių atleidimą, kad, išrišti iš visų kaltybių, jie džiaugtųsi su tavimi visus amžius. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.12

Libera me, Domine!

Gelbėk mane, Viešpatie, nuo amžinos
mirties aną baisią dieną, kai bus pajudinti
dangus ir žemė, kai ateisi teisti pasaulio ugnim.

Drebu visas, ir baimė ima,
kad ateis tardymas ir busimoji rūstybė,
kai bus pajudinta dangus ir žemė.

Anoji diena rūstybės, nelaimės ir vargo,
diena didi ir labai karti,
kada ateisi teisti pasaulio ugnim.

Amžinąjį atilsį duok jiem, Viešpatie,
ir amžinoji šviesa jiem tešviečia.
Gelbėk mane, Viešpatie, nuo amžinos mirties...12

Melskimės: Dieve, visų tikinčiųjų Leidėjau ir Atpirkėjau, atleisk savo tarnams ir tarnaitėms visas jų nuodėmes, kad jie karštom maldom galėtų įgyti tuos atlaidus, kurių visados taip troško. Kuris gyveni ir viešpatauji per amžius. Amen.

K. Amžinąjį atilsį duok jiem, Viešpatie.

Ž. Ir amžinoji šviesa jiem tešviečia.

K. Teilsisi ramybėje.

Ž. Amen.

DIEVO MOTINA AUŠROS VARTUOSE

Šventė 17 d.

Vilniaus Aušros Vartų Marijos paveikslas yra žinomas jau nuo 16 a. Pirmieji stebuklingi įvykiai skelbiami nuo 1671. Pop. Klemensas XI specialia bula 1773. 4. 5 suteikė daug atlaidų besimeldžiantiems į Aušros Vartų Dievo Motiną. Paveikslas 1927 buvo vainikuotas Romos vainiku. Speciali šventė lapkričio 17 d. — Švenč. Mergelės Globos diena. Paveikslas vadinamas Gailestingumo Motinos titulu.

NEAPLEISKI mūsų, Motinėle,
Kuri neapleidi Aušros Vartų.
Mums širdis sopančias sugėlė:
Užtark, užtarus mus tiek kartų !
Taip daug gali pas Visagalį,
Užtark vargingą mūsų šalį!
Ir Vilniaus brangioje šventovėj
Taip trokštam pulti tau po kojų,
Bet svetimi ten įsibrovę,
Lankyt tave kelius pastojo.
Užtarki mus pas Visagalį,
Kad mums grąžintų mūsų šalį !
Per amžius, Motin, stebuklingai
Globojai mūs tėvus ir gynei.
Būk ir vaikams jų maloninga,
Laisvės dienas grąžink tėvynei.
Užtark, užtark pas Visagalį,
Kad jis palengvintų mūs dalią.24

K. Marija, malonės Motina, Gailestingumo Motina,

Ž. Tu mus nuo priešo gink ir mirties valandoje priimk!

Melskimės: O Skaisčiausioji Mergele Marija, kuri iš Aušros Vartų ištisus amžius švietei mūsų kraštui ir savo malonius spindulius bėrei! Pažvelk į skausmo surakintas tavo vaikelių širdis.

Ne vien dėl priešo nedorybių, bet ir dėl savo kalčių netekome valstybės. Tačiau žinome, kad per tavo užtarimą galėsime ją vėl atgauti. Tad bėgame prie tavęs, mūsų širdžių Valdove, su nužemintu prašymu: išprašyk iš savo mieliausiojo Sūnaus kalčių atleidimą, sužadink mūsų viltį, pra-skink mums kelią į Tėvynę, sukelk lietuvių tarpe vienybės ir galingo pasiryžimo dvasią nugalėti visoms kliūtims, kad vėl galėtume linksmybės ašaromis sveikinti tavo stebuklingąjį paveikslą ir giedoti tavo Sūnui ir tau meilės ir garbės himnus.

O Marija, dangaus ir žemės karaliene, sergėk, globok mūsų Tėvynę ir jos vaikus.24

GRUODIS

NEKALTAI PRADĖTOJI

Šventė 8 d.

Visa tu graži, Marija, ir gimtosios nuodėmės nėra tavyje.

Tavo drabužis baltas kaip sniegas, ir tavo veidas kaip saulė.

Tu Jeruzalės garbė, tu Izraelio džiaugsmas, tu tautos šlovė.

Tu, švenčiausioji Mergele Marija, esi Viešpaties, Augščiausiojo Dievo, palaiminta labiau kaip visos moterys žemėje.

Vesk mus, nekalčiausioji Mergele: mes seksime paskui tave i tavo pateptųjų garbę.12

K. Savo prasidėjime, o Marija, buvai nesutepta.

Ž. Melsk už mus Tėvą, kurio Sūnų iš Šventosios Dvasios pagimdei.

Melskimės: Dieve, kuris nekaltu Mergelės Marijos prasidėjimu parengei savo Sūnui vertą buveinę, meldžiame tave, kuris dėl būsimos to paties savo Sūnaus mirties apsaugojai ją nuo bet kurios nuodėmės, leistumei ir mums jos užtarimu tyriems pas tave nueiti. Per tą patį Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.12

O skaisčiausia, o gražiausia Rojaus lelija,
Dievo duota mums vaduoti Šventa Marija!
Tėvui dukra amžina, Dievo Sūnui motina,
Dvasiai Šventai pasirengus būti pašvęsta.

Vargšai žmonės be malonės gimėme kalti.
Dėl daugybės nedorybių žūvam prislėgti.
Kaltės tu nepažinai, Dievo meilėj palikai —
Prasidėjai, užtekėjai palaimos pilna.

Skaisti, šviesi, daili, tiesi, šventa, nekalta;
Į augštybes ir galybes viena iškelta.
Saulės skraiste apsupta, dvylikos žvaigždžių puošta,
Tau po kojų mėnuo klojas pagarba didžia.

Tu mums duota, vainikuota Motina dangaus ;
Užtarėja ir globėja vargano žmogaus.
Karalienė angelų ir valdovė išrinktų...
O meilinga, stebuklinga Motina visų!22

    O Nekaltoji, tu tokia žavinga ir šviesi, kad savo nuostabai išreikšti mes nerandam žodžių. Vos pakeliam augštyn akis, tu kaip vaivorykštė mus gaivini. Vos suneriam savoje vienumoj rankas, tu kaip aušra nuskaidrini jausmus. Vos ištariame tavo vardą, ir mūsų dvasioj darosi giedriau.

Slapčiausiame širdies lauke mes išauginam tau gėlių marias. Kai jų nėra, sniegulės iš dangaus mums neša tyrą tavo džiaugsmą. Kai nėr šviesos, mum žvaigždės mena tavo skaistų žvilgsnį.

Sakyk, kodėl mes regim tavyje savo vaikystės veidą ir akis? Kodėl per žemės mylimųjų širdis mes jieškom į tave takų?

Tiek grožio spindulių sukūrėm tau ap-supt, o vis dar jieškom gražesnių, lyg jausdami, kad niekad neatspėsim tavo žavesio !

Upeliai, krisdami skardžiu žemyn, per amžius nepaliaus kalbėt baltų kalnų kalba. Taip mes per amžius jieškosim tavęs visur ir garbinsim tave visad. Amen.9

 

LITURGINIAI METAI

RISTUS gyvena ne tik altoriuose, ne tik gyvuose Bažnyčios nareliuose kaip dvasinė jų galva. Jis gyvena ir veikia Bažnyčios laike, tose savo paslaptyse, kurios vis atnaujinamos liturginių metų šventėse ir įvykiuose. Jis gimsta, kenčia, miršta, prisikelia, žengia pas savo Tėvą, siunčia Šv. Dvasią. Tai kartojasi kasmet per švenčiamas šių paslapčių šventes. Taip dvasiniu, bet tikru būdu Kristaus gyvenimas atkuriamas bažnytiniuose metuose. Su Kristumi atkuriamas ir mumyse dieviškasis gyvenimas. Per jį ir jame mes gimstame (malonei), kenčiame, mirštame (nuodėmei), prisikeliame (iš nuodėmės).

Kristaus gyvenimo paslaptys išsiskleidžia dviejuose bažnytinių metų cikluose: kalėdiniame ir velykiniame.

TĖVE, aš apreiškiau tavo vardą žmonėms, kuriuos man davei iš pasaulio. Aš sergėjau juos, ir nei vienas nepražuvo, tik prapulties sūnus, kad Raštas įvyktų. Dabar aš einu pas tave ir kalbu pasaulyje, kad jie turėtų mano džiaugsmą pilną. Išlaikyk juos, kad būtų viena, kaip ir mes. Pašventink juos tiesoje, nes tavo žodis tiesa.

Kaip tu mane siuntei į pasaulį, taip ir aš juos siunčiu. Už juos pasišvenčiu, kad ir jie būtų pašventinti tiesoje. Prašau ne tik už juos, bet ir už tuos, kurie per jų žodį tikės mane, kad visi būtų viena. Aš juose ir tu manyje, kad jie būtų tobuloje vienybėje.

Tėve, aš noriu, kad ten, kur aš esu, būtų su manim ir tie, kuriuos tu man davei, kad jie matytų mano garbę, kurią tu man suteikei, nes tu mane mylėjai pirm pasaulio įkūrimo.

Teisusis Tėve, pasaulis tavęs nepažino, o aš tave pažinau; taip pat šitie pažino, kad tu esi mane siuntęs. Aš padariau jiems tavo vardą žinomą ir duosiu jj pažinti, kad meilė, kuria tu mane mylėjai, būtų juose ir aš juose (Jon. 17, 6-26).

KALĖDINIS TARPSNIS

Kalėdinis tarpsnis prasideda advento sekmadieniu ir baigiasi Graudulinių šventėmis (vasario 2 d.). Šio ciklo viršūnė yra Kalėdos (Gimimas) ir Trys Karaliai (Apsireiškimas tautoms). Šioms paslaptims pasiruošti yra adventas (4 savaitės) ir atbaigti — sekmadieniai po Trijų Karalių (2-6 savaitės).

Visagalis amžinasis Dieve, pažvelk pasigailėjęs į mūsų silpnybę ir ištiesk mūsų globai savo didybės dešinę. Kreipk į gera svyruojančias mūsų širdis, kad visa, ką tik darysime, darytume vardu Jėzaus Kristaus, mūsų Viešpaties, Amen.

ADVENTAS

ADVENTAS — tai istorinis ateisiančio Išganytojo lūkesys. Jis truko ilgus amžius. Jis gaivino geriausias žmonijos viltis. Į tą istorinį adventą susibėgo neišsakomai daug aukų, pasišventimo, nerimo ir maldavimų.

Dabarties adventas kalba apie išganymą, kurs jau atėjęs, bet dar mūsų nepaveldėtas. Reikia pakelti akis, sutelkti didį dėmesį į patekėjusią Šviesą, tyliai susimąstyti, nuskaidrinti sielas, melstis, pasninkauti. Mūsų pašaukimas — paveldėti savo išganymą per atgailą. Adventas nurodo kelią: nukasti nuodėmės gauburius, užpilti abejingumo ir šaltumo slėnius, ištiesinti blogų papročių kreives.

Dabarties adventui statomos prieš akis dvi didelės istorinio advento asmenybės: Jonas Krikštytojas ir Mergelė Marija. Pirmasis yra pavyzdys santūrumo, vidinės jėgos, neriboto tikėjimo ir apaštalinės drąsos; antroji — nekaltumo, tylaus susikaupimo, tarnaujančios artimo meilės ir gyvenimo Dievuje.

Visos žmonijos išganymas bus atbaigtas laikų pabaigoje, kai ateis Išganytojas su visa jėga ir didenybe teisti gyvųjų ir mirusiųjų. Šis ateities adventas antspauduos visa, kas mūsų išganymui bus pasiekta dabartyje.

PAŽADĖJIMAS

    Guoskis, guoskis, mano tauta, nes tavo išganymas greit ateis. Kodėl tu graužies ir liūdi? Kadangi atgaila ir kančia tave atnaujino, aš noriu būti tavo Išgelbėtojas. Nesibijok, aš esu tavo Viešpats, Dievas, Izraelio Palaimintasis, tavo Išganytojas, — kalba Viešpats.

Guoskitės ! Jis pats ateis mus išganyti, ir kiekvienas kūnas matys mūsų Dievo palaimą. Pažvelk, — kalba Viešpats, — atžala išaugs iš Jėsės šaknies, ir daigas iš jos išdygs, ir Viešpaties dvasia bus virš jo. Antai, Mergelė pradės ir pagimdys Sūnų, ir jo vardas bus Emanuelis — Dievas su mumis ! Taip džiaukitės, nes Dievas yra arti! (Pagal Isaiją).

Augštybių balsas atskamba —
Ramina ilgesį žmogaus.
Nakties tamsa jau blaivosi :
Nužengia Dievas iš dangaus.

Beribė meilė gimstanti,
Gaivinki širdis alkstančias,
žvaigžde nušvisk plačioj erdvėj
Viltim nuskaidrinki kančias.

Ateik greičiau, Sūnau dangaus,
Nes vėl naktis giliai sutems ;
Malonės aušrą žemėn leisk
Ir taiką žiebk naujiems laikams.

Teskamba amžina garbė
Tau, Tėve, Sūnų siunčiančiam,
Ir Sūnui, nūn ateisiančiam,
Ir Dvasiai, širdis guodžiančiai.9

ATODŪSIAI

    O užtekanti šviesa, amžinosios šviesos atspindy ir teisybės saule, ateik ir apšviesk sėdinčius tamsybėje ir mirties ūksmėje (Ps. 106).

O Išmintie, iš Augščiausiojo burnos išėjusi, pasiekianti nuo galo iki galo, viską stipriai ir meiliai tvarkanti, ateik mus mokyti išminties kelio (Ekli. 24, Išm. 8).

O Tautų Karaliau ir jų laukiamasis, ir kertinis akmuo, kuris iš abiejų darai viena, ateik ir išgelbėk žmogų, kurį tu leidai iš žemės (Agg. 2, Efez. 2).

O Emanueli, mūsų Karaliau ir įstatymų leidėjau, tautų laukime ir jų Išganytojau, ateik ir gelbėk mus, Viešpatie, mūsų Dieve! (Iz. 7, 33,1 Moz. 49).

Viešpatie, pažadink savo galybę ir ateik gelbėti mūsų! Dieve, vėl pastatyk mus ir parodyk savo veidą skaistų, kad būtumėm išgelbėti.

Tu valgydinai savo tautą ašarų duona ir girdei ją gausingai ašaromis.

Ir globok tą, kurį įsodino tavo dešinė, ir atžalą, kurią sau sustiprinai.

Tebūna tavo ranka ant tavo išrinkto vyro, ant žmogaus sūnaus, kurį sau sustiprinai.

Mes jau nebeatsitrauksime daugiau nuo tavęs; tu laikysi mus gyvus, ir mes skelbsime tavo vardą (Iš Ps. 79).

Rasokit dangūs iš savų augštybių,
Debesys, lykit lietumi teisybės!
Išdžiūvus žemė teatsigaivina
Ir Atpirkėją mums teišdaigina.

Kaip tamsią naktį klysdamas keleivis
Į dangų žvelgia, ar neprasiblaivęs,
Taip amžiais žmonės, klydę ir klajoję,
Dangaus pagalbos šauktis nenustoja.

Kaip ryto saulės laukia vieversėliai,
Laukiam, o Dieve, mes, akis pakėlę,
Laukiam ir prašom širdimi tyriausia :
Siųsk savo Sūnų, viengimį brangiausią.

O Dieve Tėve, geras, gailestingas,
Išgirsk maloniai maldą lūkestingą :
Siųsk savo Sūnų — mums tekaraliauja
Ir tavo žemei duoda veidą naują.

    Pažadink, Viešpatie, mūsų širdis tavo viengimio Sūnaus keliams parengti, kad per jo atėjimą būtume verti tau tarnauti apvalytomis širdimis. Amen.

 

GAUBIA žemę šaltis,
Slegia širdį kaltės, —
Laukiam, Tėve mūsų, (2x)
    Meilės nemarios.

Siųski savo Sūnų,
Brolis mums tebūna, —-
Laukiam, Tėve mūsų, (2x)
    Ženklo iš dangaus.

Tau garbės, didybės,
Sau širdžių ramybės, —
Meldžiam, Tėve mūsų, (2x)
    Ilgesiu giliu.9

Pažadink, meldžiame, Viešpatie, savo galybę ir ateik su didžia jėga mums padėti, kad, tavo malonei padedant, tavo gailestingasis atlaidumas paskubintų tai, ką mūsų nuodėmės sulaiko, kuris gyveni ir viešpatauji su Dievu Tėvu šventosios Dvasios vienybėje Dievas per visus amžius. Amen12.

PRAILGO dienos, laukimo naktys...
Dieve, mes šaukiam : ateik greičiau !
Neliauja vargas pečius mūs plakti,
Nerimo varžtai spaudžia kiečiau.

Ateik lyg saulė darganą rytą,
Iškrisk kaip lašas gaivios rasos.
Regi, mūs širdys kančioj suvytę —
Suteik jom džiaugsmo, tvarios taikos.

Teisybės Dieve, tautų Karaliau,
Tavo gyvybės nieks neatstos.
Palenk valdovus gerajai valiai,
Atneški žemei dangaus šviesos.9

ANTRASIS KRISTAUS ATĖJIMAS

    Taip, Viešpatie, tu ateisi. Ateisi kaip žaibas, kuris žybtelia Rytuose ir perskrodžia dangų ligi Vakarų. Tu ateisi neišvengiamai visiems, kurie tave matė ir visdėlto tavęs neregėjo; kurie tave girdėjo ir visdėlto tavęs nesuprato. Tu ateisi tiems, kurie iš tavęs juokėsi ir tavęs nekentė, kurie buvo girti ir sapnavo, kurie skendėjo abejojime ir nevilty. Ateisi tu, paniekintasis ir parduotasis, muštasis, nukryžiuotasis ir nutylėtasis. Kaip žaibas tu blykstelsi į jų sielų naktį. Kaip žaibas tu sunaikinsi juos kartu su jų stabais. Kaip ugnies upė tu sudeginsi jų supuvusią buitį. Kaip trenksmingasis griausmas bylos jiems tavo teismo ištarmė.

Mes žinojom, kad tu ateisi. Mūsų vidinis vyzdis dairėsi pilkuose akiračiuose, jieškodamas pirmųjų tavo šviesos pragiedrulių. Mes ėjome tavęs pasitikti sudėję viltis į tavo žodį, mes palikom sotųjį pasaulį ir tyruose statėm tavo miestą su augštais vartais, plačiais kaip mūsų ilgesys.

Paslaptingasis Karaliau, kai tavo vėliava plevėsuos viršum žemės, mes, tremtiniai, grįšim namo. Dėl tavęs mes negarbinom žvėries ir jam neparsidavėm. Ir tu buvai miręs, paniekintas ir kankintas, o visdėlto tu gyvas. Tu ateini paimti iš mūsų mirties ir liūdesio, skausmo ir skundo. Tu ateini nuvesti mus į amžinąsias vestuves, kur mes gersim iš gyvojo vandens šaltinio, kur mūsų tikėjimas virs regėjimu. Mes regėsim tavo veidą ir galėsim savo kaktoj nešioti tavo vardą. O tu, Viešpatie, būsi mūsų šviesa ir mūsų Dievas !

Viešpatie, tu jau esi tarp mūsų. Kad ir pasislėpęs, bet mes matom tavo didybės drabužio spinduliavimą. Maran Atha — Ateik, Viešpatie Jėzau!13

kūčios

ūsų Kūčios mena puotą, vykusią kitados Mo kytojo mirties išvakarėse. Toje puotoje kviečių  duona virto eucharistine Aukos Duona. Per tris šimtmečius po to sėdę už stalo krikščionys lauže pašvęstą duoną savo agapėse — dvasinės vienybes ženklan, vienybes tarpusavyje ir su jų Mokytoju.

Dabar šių puotų niekur neberasi pasaulyje, tik pas mus ir artimuosius katalikiškus kaimynus. Kažkas perkėlė jas iš amžių glūdumos, iš krikščionybės lopšio į mūsų kraštus ir išlaikė per šimtmečius iki mūsų dienų.

Mūsų Kūčios yra vienintelė iškilmė, sujungianti Paskutinės Vakarienės stalą su Betliejaus prakartu. Paplotėlis ir šienas yra tiedu simboliai, kurie mena vieną ir antrą. Paplotėlis kalba apie Kūnu tapusią duoną, šienas — apie Kūnu tapusį Žodį. Šios dvi paslaptys — kalėdinė ir velykinė — savo eisme yra tos pačios. Tai, kas įvyko Kristaus gimimu, turėjo būt atbaigta jo pasilikimu Eucharistijoje.

Mūsų Kūčių centras yra stalas (ne eglaitė) su paplotėliu, šienu, pasninkiškais valgiais. Kūčių nuotaikos — paprastumas, rimtis, pakili maldos ir giesmės dvasia, ne blizgesys, žaismingumas. Mūsų Kūčios — šeimos šventė; prie stalo dėkojama Dievui už šeimos narių sveikatą ir prisimenami visi šeimos mirusieji.

KŪČIŲ EVANGELIJA

Skaitoma prie stalo sustojus

Anomis dienomis išėjo ciesoriaus Augusto paliepimas surašyti visą pasaulį. Tas pirmas surašymas buvo atliktas Sirijos valdovo Kirino. Ir visi ėjo įsirašydinti, kiekvienas į savo miestą. Tai ir Juozapas, kadangi jis buvo iš Dovydo namų ir giminės, ėjo iš Galilėjos, iš Nazareto miesto, į Judėją, į Dovydo miestą, kurs vadinamas Betliejus, kad įsirašydintų drauge su pažadėta sau moterimi Marija, kuri buvo nėščia.

Atsitiko, kad, jiedviem tenai esant, atėjo jai metas gimdyti; ir ji pagimdė pirmgimį savo sūnų, suvystė jį vystyklais ir paguldė prakarte, nes jiems nebuvo vietos užeigoje.

Toje pačioje šalyje buvo piemenų, kurie budėjo ir sergėjo per naktis savo bandą. Štai Viešpaties angelas atsistojo prie jų, ir Dievo skaistumas apšvietė juos. Ir jie labai nusigando; bet angelas jiems tarė: Nesibijokite! Nes štai aš skelbiu jums didelį džiaugsmą, kuris bus visai tautai, kad šiandien gimė jums Dovydo mieste Išganytojas, kurs yra Kristus Viešpats. Ir tas bus jums ženklas: rasite kūdikį, suvystytą vystyklais ir paguldytą prakarte.

Staiga atsirado prie angelo daugybė dangiškos kariuomenės, kurie garbino Dievą ir sakė: Garbė Dievui augštybėje ir ramybė žemėje geros valios žmonėms (Luk. 2, 1-14).

PASVEIKINIMAS

Sveikas Jėzau gimusis,
Šventas Dievo Kūdiki!
Brangią dieną švęsdami,
Užgimimo Viešpaties —
Linksminkimės ir džiaukimės
Dievui garbę duodami giedokime.

Kanklėmis kankliuokime,
Sutartinę traukime;
Brangią dieną..

Dangus mums jau artinas,
Žemėj žmonės linksminas;
Brangią dieną..

MALDA

Viešpatie Kristau, užgimęs žemei džiaugsme, atėjęs visiems laikams išganyme ! Prašome tave, laimink mus visus: didžius ir mažus, sveikuosius ir ligonius, liūdinčius ir besidžiaugiančius, laimink čia susirinkusius ir ypač laimink tuos, kurie neranda vietos plačioje žemėje. Būk jų ir mūsų viltis, būk jų ir mūsų džiaugsmas, priebėga ir ramybė! Ypač susirinkusiųjų būk Vienybės Dievas, kad visur ir visad jaustu-mės ir pasiliktume viena per tave ir su tavim... Amen.9

Už mirusius šeimos narius — prosenelius, senelius, tėvus, brolius ir seseris: Tėve Mūsų, Sveika Marija, 3 Amžinąjį Atilsį.

Po to laužomas paplotėlis.

MALDA

pakylant nuo Kūčių stalo

    Palaimink, gimęs Jėzau, visus mūsų šeimos troškimus, norus ir sumanymus, kurie kyla iš tavo meilės. Palaimink seseris ir brolius, esančius tėvynėje, ir tuos, kurie šiandien randasi svetimuose kraštuose ; siųsk jiems džiaugsmo, suraminimo, paguodos ir vilties. Palaimink visus ligonius, nelaiminguosius, našlaičius, kalinius ir belaisvius, kurie šiandien negali būti kartu prie to paties švento Kūčių stalo su savo artimaisiais.

Palaimink, Dievo Motinėle, mūsų šeimą, kad taikoje gyventume, tavo Sūnų vis garbintume ir tave mylėti nesiliautume.9

KŪČIŲ GIESMĖS

giedamos protarpiais, bevalgant

Tyliąją naktį

    Tyliąją naktį balsas sugaudė, * Piemenys kelkit: Dievas užgimė! * Greitai renkitės ir bėkit, * Į Betliejų paskubėkit * Sveikint Viešpaties.

Nuėję rado Jėzų ėdžiose, * Kaip pranašauta Dievo knygose. * Jį Dievu jie pripažino, * Kaip juos angelas mokino * Ir pasveikino:

O Atpirkėjau seniai laukiamas, * Tūkstančius metų žmonių meldžiamas, * Laukė pranašai, karaliai. * O tu šią tiktai naktelę * Mums pasirodei.

Mes irgi laukiam, Viešpatie, tavęs, * O kai ateisi pas mus per mišias, * Pulsim prieš tave ant kelių, * Gyvą kiekvienoj dalelėj * Šventos ostijos.

Gimė Kristus

    Gimė Kristus Viešpats, ramybės Karalius, * Laimė užtekėjo žmonėms geros valios. * Minios angelų pragydo, * Naujos giesmės mums pasklido. * Gloria, gloria, gloria in excelsis Deo.

Girdi naują giesmę ir šviesybę mato, * Ką tai visa reiškia, nė viens nesuprato. * Laukia aiškaus patarimo, * Nes juos šventa baimė ima. * Gloria...

Liepė piemenėliams gyvulius palikti, * Bėgti į stainelę Viešpatį sutikti, * Nes jau gimė jų Globėjas, * Šio pasaulio Atpirkėjas.

* Gloria...    

Didis džiaugsmas

    Didis džiaugsmas patekėjo * Su žvaigžde viršum Betliejaus, * Širdys laime ėmė plakti — * Gimė Dievas šitą naktį. * Muškim būgnais, trimituokim, * Jėzui garbę atiduokim * Šiąnakt mums užgimusiam !

Angelai į žemę leidos * Ir giesmės skambėjo aidas. * Giesmę angelų pažinę, * Piemenėliai davė žinią. * Muškim būgnais, trimituokim...

Davė žinią piemenėliai, * Kad ramybė žemėj kėlės, * Nes kūtelėje Betliejaus * Šiąnakt gimė Atpirkėjas. * Muškim būgnais, trimituokim...

Gul šiandieną

    Gul šiandieną jau ant šieno * Atpirkėjas žmonijos, *Šiam karaliui visagaliui * Nėr vietelės tinkamos. * Piemenėliai paskubėkit, * Dovanas jam savo dėkit * Kaip pasaulio Viešpačiui.

Į menkutį jo tvartutį * Ir mes draug skubėsime. * Tam karaliui savo valią, * Visą širdį dėsime: * Visa mes jam paaukosim * Ir su angelais giedosim — * Garbė jam augš-tybėse!

Gul šiandieną jau ant šieno * Karalaitis iš dangaus, * Sutvėrėjas, Atpirkėjas * Nusikaltusio žmogaus — * Vargšų luomą jis pamėgo, * Piemenėliai todėl bėgo * Pirmi jo pasveikinti.

Jėzau gimęs, prie krūtinės * Glausk kiekvieną iš minios. * Mes vargdieniai meldžiam viena: * Duoki meilės mums šventos. * Teikis gimti nūn širdyse, * Vienas karaliauk mumyse — * Vesk į laimę amžiną.

Piemenėliams

PIEMENĖLIAMS vargdienėliams * tarė angelas šviesus : * Džiaugsmą, garbę dangus skelbia, Dievas aplankys visus. * Bėkit, bėkit, piemenėliai, * Duokit garbę kūdikėliui * Šiąnakt mums užgimusiam.

Koks mažutis, malonutis, * Spindi saulės skaistumu. * Motinėlės veidas žėri * Tarsi žvaigždžių vainiku. * O Globėjas pasikėlęs, * Pamaldžiai rankas sudėjęs, * Džiaugias, šypsosi ramus.

O Švenčiausias, o Augščiausias, * Nusileidęs iš dangaus, * Didį vargą žemėj randi * Ir nedaug širdies žmogaus. * Mes atbėgom, piemenėliai, * Šio pasaulio vargdienėliai, * Tavęs, Dievo garbinti.

Dėkui, Kristau, išpažjstam, *, Kad iš meilės atėjai, * Vargo naštą žemėj nešti * Tu dėl mūsų nebijai. * Tu kaltes atleisi mūsų, * Išganytoju mums būsi, * Tau per amžius bus garbė.96

Varpai giedokit!

Varpai giedokit giesmę vakarinę, * Trimitai skelbkit gimstančią gadynę: * Dangaus karalius žemę pabučiavo, * Dieviškas daigas bręsta grudu javo.

Ramybė bręsta žemės gerai valiai! * Pasaulis lenkias Kūdikėlio galiai! * Vargdienių vargas palaimą pažįsta, * Išminčių mintys tiesą garbint drįsta.

Neverkit našlės, nevaitokit bėdžiai! * Palaimos rankos tiesias jums iš ėdžių. * Raminkis verge, galvą kelk, tremtini, * Į laisvę kelią Dievas tau pramynė.

Varpai giedokit giesmę sutartinę, * Trimitai gauskit: Grįžtam į tėvynę! * žvaigždė vadovė viltimis nušvitus * Parves keleivį skelbti naują rytą.9

Šią naktį

    Šią naktį, šią ramią, * Dangus tiesia žemėn * Taikos ir palaimos rankas. * Tai amžinas Žodis * Žaibu žemėn skrodė, * Tai Meilė, Šviesa ir Auka...

Šią naktį šią brangią * Betliejaus padangėj * Nušvito žvaigždė įstabi. * Ją regi Karaliai, * Ir randa vaikelį * Mergelės Marijos glėby...

O Jėzau, Vaikeli, * Užgimęs tvartely, * Ištiesęs rankutę į mus, * Palaimink šiandieną * Benamį kiekvieną, * Parvesk į gimtuosius namus..

O Kūdiki, Kristau, * Maži mes, bet drįs-tam * Atnešti prie kojų tavų * Mūs širdis ir valią, * Tik laimink mūs kelią * Ir vesk prie sodybų savų.32

KALĖDOS

DIEVO Sūnus gimė iš Mergelės Marijos mus išganyti, iš nuodėmės atpirkti, amžiną laimę mums dovanoti. Tapęs žmogumi, jis įjungia mus į save, padaro mus mistinio savo kūno nariais — savo nuosavybe. Lyg naujasis Adomas, jis teikia savo dvasios vaikams — tikintiesiems savąjį kilmingumą: Dievo vaikų įsūnystę, dievišką savo gyvenimą, teisę paveldėti Dievą ir dangaus karalystę.

Kalėdos dėl to pasidaro džiaugsmo šven-t e. Senovės pagonys šią dieną švęsdavo “nenugalimo saulės dievo” šventę, o naujieji pagonys —- šių dienų pasaulio vaikai švenčia saulės pasigręžimo ir taikos dieną. Mūsų, tikinčiųjų, džiaugsmas įsilieja į Kristų, kurs yra teisybės saulė ir taikos kunigaikštis. Kalėdų liturgijoje kalbama: “Dieve, kuris šią švenčiausiąją naktį tikrosios šviesos užtekėjimu apšvietei, duok meldžiam... tokios šviesos”. Iškilmingoji Kalėdų prefacija mums kalba, kad “per įsikūnijusio žodžio paslaptį naujo spindėjimo šviesa mūsų akims sužibėjo”. Todėl per Kalėdas tiek daug žvakių ir šviesų bažnyčiose. Mišiose skaitomi iškilmingieji šv. Povilo laiškai apie įsikūnijimo paslaptį, mišiom vartojami spindintys šviesūs drabužiai —- viskas primena Kristų, negęstančią mūsų Šviesą ir neišbaigiamą mūsų Džiaugsmą.

    Šiandien Kristus gimė, šiandien Išganytojas pasirodė, šiandien žemėj gieda angelai, šiandien džiaugiasi šventieji, sakydami: Garbė Dievui augštybėse, aleliuja!12

Mums gimė Kūdikis ir mums duotas Sūnus; jo viešpatavimas padėtas ant jo peties ; jis bus vardu didžio patarimo Angelas (Iz. 19).

    Dievas taip mylėjo pasaulį, kad davė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kurs juo tiki, nežūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą. Nes Dievas nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį pasaulio teisti, bet kad pasaulis per jį būtų išgelbėtas. Kas tiki juo, tas neteisiamas, o kas netiki, tas jau pasmerktas, nes netiki viengimio Dievo Sūnaus vardu. O pasmerkimas yra toks: šviesa atėjo į pasaulį, bet žmonės labiau mėgo tamsybę kaip šviesą, nes jų darbai buvo pikti. Nes kiekvienas, kurs daro pikta, nekenčia šviesos ir neina į šviesą, kad jo darbai nebūtų peikiami. Kas daro tiesą, tas eina į šviesą, kad jo darbai pasirodytų, nes jie padaryti Dievuje (Jo. 3,16-21).

Kai danguje saulė patekės,
Jūs matysite valdovų Valdovą,
    išeinantį iš Tėvo...
   
(Antifona)

    Sužibės mums šiandien šviesa, nes užgimė Viešpats, ir vadinsis Nuostabusis, Dievas, taikos Kunigaikštis, busimojo amžiaus Tėvas, kurio viešpatavimui nebus galo (Iz. 9, 2).'

Iš padangių tolimųjų
Aidi balsas, širdį kelia,
O Dievuli, šią naktelę
    Tau garbė tebus!

Šią naktelę, šią tyliausią
Angelai giedos lopšinę, -—-
Kūdikėlis žemei gimė —
    Jam garbė tebus!

Kūdikėli, tavo vardui
Lenkias vargšai, lenkias žyniai, —
Mūsų žemėj, mūs tėvynėj
    Tau garbė tebus!9

    Šventasis Kūdikėli, priimki mūsų prašymus, maldas, priimki mūsų ilgesį, pasiryžimus, priimki karžygių aukas, priimki mūsų mylimųjų ašaras, maldas, skausmų persunktus rūpesčius, išlaikyki mus visus gražiai ateičiai. Amen.10

KALĖDU GIESMES

Skuba, renkasi

    SKUBA renkasi Betliejun piemenys, * Nešini skudučiais, būgnais, kanklėmis. * Sveikina Kūdikėlį, Jėzų mažutėlį, jie pirmi, jie pirmi. (2x).

Žvelgia akys prakartėlėn nuolankiai, * Širdyse atliepia giesmės iš augštai: * Dievui garbė augštybėj, žemėj gili ramybė tik geriems, tik geriems. (2x)

Žemės nuoširdūs atstovai piemenys, * Nešini skudučiais, būgnais, kanklėmis — * Grįžta nuo Kūdikėlio, Jėzaus mažutėlio, džiaugdamies, džiaugdamies. (2 x)

Angelų giesmės

ANGELŲ giesmės skamba padangėj, * Tvartelis mažas paslaptį dengia. * Tik sušvitusi žvaigždelė, * Piemenėliams rodys kelią * Į Betliejų.

Angelų giesmės atgarsį randa, * Piemenys skuba, palikę bandą, * Prakartėlę jie surado,

*    Atpažino savo Vadą * Ten, Betliejuj.

Angelų giesmę žemė kartoja, * Valią geriausią Dievui aukoja: * Garbė Viešpačiui augštybėj, * O žmonėms visiems ramybė * Per Betliejų.

Šiandie Betliejuj

Šiandie Betliejuj (2 x) * Nuostabi naujiena. * Džiaugsmas užlieja (2 x) * Širdį nūn kiekvieną. * Gimė jau Kristus— * Motina vysto. * Įvykio ženklui * žvaigždės ištrykšta. * Renkas piemenėliai, * Gieda Kūdikėliui — * Jam garbė didi tebūna!

Džiaugias Marija (2 x) * Juozapas globėjas: * Gimė žmonijai (2 x) Sūnus Atpirkėjas.

*    Dievo galybė * Skleidžia šviesybę. * Dangus atvėrė * Žemei ramybę. * Štai ir Trys Karaliai * Lenkias Dievo valiai — * Jam didi garbė tebūna!

Džiaugiasi žmonės (2 x) * Viltimi nušvitę. *    Laukia malonės (2 x) * Lyg išauštant ryto. * Dienos bus šviesios * Amžiams ilgiesiems. * Maldos ir giesmės * Lyg srovės liesis. * Skamba žemės kloniai, * Kūdikiui maloniai — * Jam didi garbė tebūna!

Skaisti naktis

    Skaisti naktis, šventės naktis, *Supa ramumu visus, * O Marija prie lopšelio * Šypsos meiliai į Sūnelio * Dangiškus sapnus. (2 x)

*    Gloria, gloria in excelsis Deo. Skaisti naktis, šventės naktis, * žvaigždės mirksi padangėj: * Mik, mažuti Kūdikėli, * Paguldytas ant šienelio * Šaltoj prakartėj. (2x) * Gloria, gloria in excelsis Deo.

Skaisti naktis, šventės naktis, * Daros atviras dangus. * Ir mažutį Kūdikėlį * Migdo angelų giesmelės * Atgarsis žavus. (2 x) * Gloria, gloria in excelsis Deo.

O naktie!

O naktie kilni, šventa, * Kokiu ilgesiu laukta: * Gimė Kristus, Kūdikėlis, * Gimė Dievas piemenėlių.

Šviečia žvaigždė — neužges, * Džiaugsmą laimę žmogui neš: * Gimė Kristus, Kūdikėlis, * Gimė Dievas piemenėlių.

Būk pagarbintas visų — * Ir valdovų ir tautų, * Gimęs Kristau Kūdikėli, * Gimęs Dieve piemenėlių!9

Adeste Fideles

Ateikite, tikintys, * Džiugūs, iškilmingi, * Ateikite Betliejun, ateikite! * Rasite gimusį

*    Angelų Karalių. * Ateikite pagarbint, * Ateikite pagarbint, * Ateikite pagarbint Viešpatį.

Dievą iš Dievo, * Šviesą iš šviesybės, * Mergelės Marijos viengimį. * Dievą tikrąjį,

*    Gimusį dėl mūsų. * Ateikite pagarbint...

Amžiną žėresį * Amžinojo Tėvo * Pridengtą kūnu matysime: * Dievą Kūdikį, * Įsuptą drabužin: * Ateikite pagarbint...

Vargšą dėl mūsų * Prakartėje gulintį * Globokim ir glauskim nuoširdžiai : * Taip mus mylintį * Kas gi nemylėtų? * Ateikite pagarbinti...

Suteik mums, meldžiantiems tave, visagalis Dieve, kad mes, naujos tavo įsikūnijusio žodžio šviesos apšviesti, savo darbuose tai apreikštume, kas per tikėjimą šviečia mūsų prote. Per tą patį Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

NAUJIEJI METAI

Viešpatie, Jėzau Kristau! Tavo yra praeitis ir ateitis, tu — laikų valia, ir tavo teisingumas tvers per amžius.

Šloviname tave ir garbiname visų laikų vardu — esamų, buvusių ir būsimų. Dėkojame tau už palaimą, kuria lydėjai mus, savų dienų keleivius.

Priimk, prašome, mūsų maldas ir aukas šiandien ir kiekvieną metų dieną. Dangiška galia pašvęsk mūsų rytus ir vakarus, dienas ir naktis; pašvęsk savaites ir mėnesius, žiemą ir vasarą, pavasarį ir rudenį.

Visi laikai tegarbina Viešpatį nuo dabar ir per nesibaigsimus amžius. Amen.9

Švenčiausios Trejybės
Dievo Tėvo, Sūnaus ir šventosios Dvasios

Ir mano Išganytojo, Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu
pradedu šiuos naujuosius metus.

Paženklinta pradžia tavim, o Varde mūsų Viešpaties! Ir pabaiga laikų atliepia į tave — vienintelį, didžiausią, nemirtingą.

Sujungi tu vienam Varde ir laiką ir beribę amžinybę. Dangus neliauja jį kartot, ir žemei jis gražiausias iš visų vardų.

Nusvyra galvos prieš tave, lyg muzikos garsams nuskambus. Sulinksta keliai prieš tave, tarsi prieš šviesą, iš tamsos sušvitusią.

Lyg žygin toliman mes leidžiamės, paženklinę save tavim, o Varde palaimos! Karionėse mums skydas pergalės esi, žaizdose — balzamas, mirty — viltis dangaus.

Lydėk ir laimink mus laiko skrydyje į tavo amžinybės uostą, Viešpatie!9

TRYS KARALIAI

    ANTRA didžiausia kalėdinio laiko šventė yra Trijų Karalių. Liturgija ją vadina Epifanija — Viešpaties apsireiškimu (tautoms). Senovėje ji buvo dar vadinama Kristaus Karaliaus apsireiškimu.

Mišių antifona kalba apie šios dienos šventę, trimis stebuklais papuoštą: “šiandien žvaigždė vedė išminčius į prakartę; šiandien vestuvėse vanduo paverstas vynu; šiandien Kristus panoro būti Jono pakrikštytas Jordane, kad mus išgelbėtų”.

    Kelkis, prašvisk, Jeruzale, nes tavo šviesa ateina ir Viešpaties garbė ant tavęs užteka. Nes štai tamsybė dengia žemę ir tamsumas tautas, o ant tavęs užteka Viešpats, ir jo garbė pasirodo tavyje. Tautos vaikščios tavo šviesoje ir karaliai tau patekėjusiame skaistume. Pakelk aplinkui savo akis ir žiūrėk : visi šitie renkasi, tau ateina, tavo sūnūs ateina iš tolo ir tavo dukterys keliasi iš visų pusių. Tuomet tu matysi ir turėsi apsčiai; tavo širdis stebėsis ir išplis, kai jūros pilnybė gręšis į tave ir tau ateis tautų stiprybė. Kuprių potvynis apdengs tave, Madiano ir Efos kuprininkai; visi ateis iš Sabos, nešdami auksą ir smilkalus ir skelbdami šlovę Viešpačiui (Iz. 60).

PALIKITE, išminčiai, mokslo rūmus,
Pakelkite akis nuo savo knygų, —
Štai, tylią naktį gimė žemei Sūnus,
Štai, jo žvaigždė dangaus skliaute pražydo.

Jieškojote šviesos žvaigždžių pasauly,
Mintis, kaip perlus rinkot žemėj, —
Tai jis — šviesa, šviesesnė užu saulę,
Tai jis — mintis, kuri pasaulį remia:

Jis knygoj jūsų neskaitytas Žodis —
Skubėkit ilgesį nūn jo atminę:
žvaigždė per tyrus kelią jum parodys
Ir angelas atgal parves tėvynėn.

Pažerkit auksą, žėrintį po kojų,
Ir smilkalą ir mirą kvepiančią, —
Jis turtą, garbę žemėj jums atstoja,
Jis mirtį apgali ir gydo kančią.9

Viešpatie, kuris šiandien, žvaigždei vedant išminčius, apreiškei savo viengimį Sūnų tautoms, suteik iš savo malonės, kad mes, pažinę tave tikėjimu, išvystume tavo veido skaistumą. Per tą patį Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

Pažvelk maloniai, meldžiame tave, Viešpatie, į savo Bažnyčios dovanas, kur jau nebe auksas, smilkalas ir mira atnašaujama, o tai, kas tomis dovanomis reiškiama, aukojama ir imama, būtent Jėzus Kristus, tavo Sūnus, mūsų Viešpats, kuris su tavimi gyvena ir viešpatauja per amžius. Amen.12

Tarso, Arabijos, Sabos karaliai
Vyksta lankyti Jeruzalės šalį;

Žydų karaliaus užgimusio klausia,
Betliejun veda juos žvaigždė šviesiausia.

Garbina kūdikį, Dievą galybės,
Klaupiasi, lenkiasi, kloja gėrybes;
Duoda jam miros, smilkalo, aukso, —
Liudiją Dievą, Karalių augščiausią.

Dievui, kurs leido pažinti tiesą,
Viltį ir meilę ir dangišką šviesą,
Garbę ir šlovę per amžius giedokim,
Kristui Karaliui save paaukokim!6

    Karaliai jieško Galingojo, išminčiai — šviesos, o mano širdis, Viešpatie, trokšta ramybės ir paprastumo. Kristau, duok man būti savęs paties karalium ir savo gyvenimo išminčium. Prakartėlės paprastumu kalbėk į mano protą, kuris nori būti nepaprastas. Tvartelio skurde leisk jieškoti žmogiškos didybės. Tyra širdis tebūna auksas, maraus kūno tramdymas tevirsta tau mira, paprastos mano maldos tekyla į  tave kaip kvapnus smilkalas.9

PO TRIJŲ KARALIŲ

    MYLĖKiTE viens kitą brolių meile. Pagerbimu viens kitą pralenkite. Uolumu nebūkite tinginiai; būkite karšti dvasia; tarnaukite Viešpačiui.

Džiaukitės viltyje; būkite kantrūs suspaudime, ištvermingi maldoje. Dalyvaukite šventųjų reikaluose, rūpinkitės svetingumu.

Laiminkite tuos, kurie jus persekioja, laiminkite ir nekeikite. Džiaukitės su linksmaisiais, verkite su verkiančiais. Turėkite kits kitam vienokių jausmų.

Nejieškokite augštų dalykų, bet nusileiskite prie to, kas žema. Nelaikykite patys savęs išmintingais (Rom. 12, 10-16).

VELYKINIS TARPSNIS

VELYKINIS tarpsnis prasideda senosiomis Užgavėnėmis (septuagesima) ir baigiasi netrukus po Visų Šventųjų. Šio ciklo viršūnė yra Velykos, šeštinės, Sekminės, atseit — Prisikėlimas, Dangun žengimas, Šv. Dvasios atsiuntimas (7 savaitės). Paruošiamasis laikas yra gavėnia (17 dienų įžangos ir 40 dienų pačios gavėnios). Atbaigiamasis šio ciklo laikas yra sekmadieniai po Sekminių (23-28 savaitės).

Viešpats siuntė savo žodį jų pagydyti
ir išgelbėti juos nuo pražūties.
Tegu jie dėkoja Viešpačiui už jo gailestingumą
ir už jo stebuklus žmonių vaikams.
Ps. 106.

GAVĖNIA

GAVENIOS metą liturgija vadina Quadragesimos — Keturiasdešimtės vardu. Mūsiškis gavėnios vardas reiškia tiesiog pasninką. Tačiau ne pasninkas yra pagrindinė gavėnios mintis, o mūsų pasirengimas Kristaus prisikėlimui, kad per jį ir mes prisikeltume.

Yra trys mūsų prisikėlimo sąlygos, kurias gavėnia stato prieš akis, tai — kova, kančia ir atgaila. Ar Kristus nekovojo (su piktąja ir pasaulio dvasia), ar nekentėjo ir nepermaldavo dangaus Tėvo už mus? Krikšto metu mes pažadėjome vesti gerąją kovą, ir kas kovoja, neišvengiamai kenčia. Kova išauga iki dramatiškos įtampos, kada mes pasiryžtame apgalėti senus polinkius, įpročius ir nuodėmes. Toj įtampoj dažnai žvelgiame į kenčiantį Kristų. Didžioji Viešpaties kančia mus jaudina, įkvepia, skatina. O ji buvo permaldos kančia.

Kristaus kančia ir auka vedė mus į vienybę su Dievu. Arčiau ir giliau jungia mus su juo malda. Giliausia yra aukos malda — šv. mišios. Kančios mąstymo malda yra kryžiaus keliai, kuriuos taip gyvai skatina sekti gavėnios liturgija. Iš tikro, visa mūsų būtis yra kalta dėl Kristaus kančios — ir ta fizine savo dalimi. Dėl to ir ji turi atgailoti, pasninkaudama, atsisakydama savo soties. Atsisakymo auka paliečia ir tą gerybę, kurią mes paveldime ar darbu pasiekiame. Dėl to duoti vargstančiam, sušelpti skurstantį, ligonį, papenėti alkstantį, pridengti nuogą, priglausti pakeleivį — tai vis išmaldos darbai ne tik artimui, bet ir pačiam Kristui.

Štai dabar malonės metas,
štai dabar išganymo diena!

Todėl šiomis dienomis parodykime save
kaip Dievo tarnus
didele kantrybe, pasninkais, budėjimais
ir neveidmainiška meile (2 Kor. 6, 2-6).

PELENŲ DIENA

    Sugrįžkite pas mane iš visos savo širdies, su gavėjimu, su verksmu ir raudojimu. Sugrįžkite prie Viešpaties savo Dievo, nes jis maloningas ir gailestingas, kantrus ir didžio pasigailėjimo.

Tarp prieangio ir altoriaus raudos kunigai, Viešpaties tarnai, ir sakys: pasigailėk, Viešpatie, pasigailėk savo žmonių ir neišduok savo paveldėjimo paniekai, kad valdytų jį (pagonių) tautos! (Joel. 2).

    Viešpatie, tu visų pasigaili ir nelaikai neapykantoje nieko iš to, ką esi padaręs, ir dedies nematąs žmonių nuodėmių atgailos dėlei ir pasigaili jų, nes tu Viešpats, mūsų Dievas (Išm. 11).

Berdamas pelenus ant galvos, kunigas taria: Atmink, žmogau, jog tu dulkė esi ir vėl dulke pavirsi (1 Moz. 3). Tada ar po to savo širdyje kalbėk:

Dieve, tu matai mano didžią menkystę ir dar didesnį nenorą pripažinti, jog esu dulkė. Sulaužyk mano išdidumą, kad nereikėtų tau jo laužyti bandoma ranka. Aš, dulkė, meldžiu tave, pašvęsk mane šiam kančios laikui. Pridenk mano silpnumą malonės ir meilės skraiste, kad mano kūnas nuskaidrėtų ir dvasia tarnautų tik tau, mano Viešpatie! Amen.9

Širdžių Tyrėjau nemarus,
Pažįsti klystančių takus,
Begrįžtančius palenk savęsp,
Malonės prieglobstin parvesk!

Suteik stiprybės ir tvermės,
Padėk išvengti vėl kaltės,
Kad širdys tyros be dėmių,
Jieškotų dieviškų gelmių.

    Leisk, Viešpatie, mums, tavo tikintiesiems, garbingą gavėnios iškilmę tinkamu pamaldumu pradėti ir ištvermingu maldingumu praleisti. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.12

4-iems GAVĖNIOS SEKMADIENIAM

    Broliai, mes prašome jus ir maldaujame Viešpatyje Jėzuje taip elgtis, kaip išmokote iš mūsų, kaip jums reikia elgtis ir patikti Dievui, kad darytumėte daugiau pažangos... Nes ta yra Dievo valia, kad jūs būtumėte šventi... Kad kiekvienas mokėtų laikyti savo indą šventume ir pagarboje, nepasiduodamas gašliam geiduliui, kaip pagonys, kurie nepažįsta Dievo, ir kad nei vienas neskriaustų ir neapgaudinėtų savo brolio... Nes Dievas nepašaukė mus į susitepimą, bet į šventumą Kristuje Jėzuje, mūsų Viešpatyje (1 Tesai, 4, 1-7).

MALDOS

    Dieve, kuris keturių dešimčių dienų pasninko laikymu valai savo Bažnyčią, suteik mums, savo žmonėms, kad ką santūriai gyvendami iš tavęs stengiamės gauti, tą gerais darbais pasiektume. Per Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

    Dieve. kuris matai, kaip mums trūksta jėgų, gobok mūsų sielą ir kūną, kad būtu me ir nuo visų išorinių nelaimių apsaugoti ir nuo piktų minčių nuvalyti. Per Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

    Mes meldžiame tave, visagalis Dieve, pažvelk į savo nusižeminusiųjų žmonių troškimus ir mums apginti ištiesk savo didybės dešinę. Per Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

    Suteik, meldžiame tave, visagalis Dieve, kad mes, kurie, teisingai dėl savo piktų darbų varginami, tavo malonės paguoda būtume sustiprinti. Per Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.12

GIESMES

Alyvų daržely krauju prakaitavo * Dievo Tėvo Sūnus už mus, žmones savo, * Skausmai širdį jam suspaudė, * Nuliūdimas sielą graužė: * Brangus Atpirkėjau, * Kiek Tu iškentėjai !

Jis kaip Dievas matė mūsų atpirkimą * Visą savo kančią, kraujo praliejimą — * Matė jis žmonių piktybę, * Savo budelių smarkybę: * Viešpatie mieliausias, * Kenti nekalčiausias!

Matė nešiąs kryžių ant pečių uždėtą, * Ir mirties regėjo savo guolį kietą; * Matė kalną Kalvarijos, * Graudžias ašaras Marijos, * Viešpatie meilingas, * Kančios sopulingos!

Jėzau Kristau maloniausias

Jėzau Kristau maloniausias, * Avinėli nekalčiausias, * Troškai kryžiuje numirti, * Kaltus mus visus atpirkti.

Raudoki, žmogau, tu graudžiai, * Dėl tavęs štai Viešpats skaudžiai, * Mirdams šaukia savo Tėvą, * Veda latrą jis pas Dievą.

Žodį taria paskutinį, * Galva svyra ant krūtinės; * Verkia Motina ir kenčia '* Sunkią šalia kryžiaus kančią.

Saulė temsta ir užgęsta, * Žemė tamsumoj paskęsta, * Uolos skeldėja ir plyšta, * Mirtį Jėzaus jos pažįsta.

Šonas perdurtas švenčiausias, * Bėga kraujas nekalčiausias, * Verkim, ašaras vis liekim,

*    Mirtį Jėzaus vis minėkim.

Jėzau, kuris taip kentėjai, * Jog už mus numirt norėjai, * Prašom, per šią kančią tavo

*    Dangų mums atverki savo.

Atpirkėjau, kaip tu alpsti

Atpirkėjau, kaip tu alpsti, * Kokios kančios-sopuliai! * Tavo šventą veidą dengia * Prakaito baisaus lašai. * Glauski mus, mieliausias Jėzau, * Kraujo išbertas rasos * Prie krūtinės mylimos.

Štai, patsai ateina Judas, * Jėzau, jau tavęs išduot, * Ir iš meilės tu jam leidi * Veidą savąjį bučiuot. * Ak, mokyk, brangiausias Jėzau, * Mus ir priešus taip mylėt — * Jiems geru atsimokėt.

Išganytojau mieliausias, * Tai karti kelionė tau — * Nešti sunkų kryžiaus medį. * Tau padėti leisk, prašau: * Leisk ir man, gerasis

Jėzau, * Tavo gerti kartybes, * Atsiteist už kaltybes.

Ak, pakelk akis į kryžių. * Žvelk, kaip baisiai kenčia jis, * Kaip rankas ir kojas plėšia * Perkalta aštri vinis. * Virpa jo švenčiausias kūnas * Visas permerktas krauju * ir vis trykštančiu nauju.

Ačiū tau, o mūsų Jėzau! * Per skausmus ir per kančias * Tu krauju brangiu savuoju * Jau išdildei mūs kaltes, * Jėzau, žvelk į mūsų širdis, * Ir išmokyk tau tarnaut, — * Leisk numirus dangų gaut.

Stovi Motina

Stovi Motina skausminga, * Mato kryžių šiurpulingą, * O ant kryžiaus jos Sūnus.

O, kaip širdį jai skaudėjo, * Savo Sūnų kai regėjo * Ten ant kryžiaus mirštantį.

Argi žmogus neraudotum, * Kai širdyje pagalvotum, * Kaip kentėjo Dievas mūs.

Mūsų kaltės sunkios, baisios... * Jėzaus kraujas neša vaisių * Atpirkimo nuostabaus.

Visa žemė išsigando, * O žmogus tiktai nebando * Savo kaltę apraudot.

Saulė niaukęs, šviest nustojo, * žemė plyšo ir kilnojos, * Kenčiant Jėzui nekaltam.

Krito žvaigždės ir kalnynai, * Sutvėrėją jie pažino * Ten ant kryžiaus mirštantį.

Dievo Motina Marija, * Mūsų širdys teat-gyja, * Lig iš nuodėmių pabus.

Jėzaus kančios neregėtos, * Už žmoniją iškentėtos, * Tegraudina širdis mums.

Dieną mūsų paskutinę, * Atverk širdį begalinę * Ir priimki pas save.

Nukryžiuotoji Meile

Kai sutinkam tavo žvilgsnį, * Tavo žvilgsnį kryžiaus soste, * Ak, kaip lengva būna širdžiai, * Nes atleista.

Kai ant kryžiaus stingsta žodis, * Tavo žodis “Išsipildė”, * Ak, kaip sunku būna širdžiai * Nepravirkus.

Štai nuo kryžiaus rankų mostas — * Meilės mostas begalybėn, * Tartum ramstis, tartum tiltas * Ties padange.9

KANČIŲ SEKMADIENIS

Tavo kančia, Viešpatie, prasidėjo anksčiau, negu tavo pečius prislėgė sunki kryžiaus našta. Tu skelbei tiesą, o jie netikėjo. Garbinai dangaus Tėvą, o jie piktžodžiavo. Smerkei nuodėmes, netikėjimo — pikto dvasią, o jie pasmerkė tave ir siekė akmenų savo rankomis... Ar galėjo būt didesnis skausmas nei tavo — atmesto, išjuokto ir iš anksto pasmerkto !

Tu pasitraukei jiem iš kelio, ir jie nebeišvydo tavo veido, iki atėjo paskutinės tavo dienos... Tu dar laukei, bandei širdžių kietumą, tikėjaisi jas atlyšiant. Bet jos neatlyžo...

Ir nūnai, Viešpatie, tavo kančios veidą uždengia mūsų akim gūdi drobulė. Argi ir mes kalti tave atmetę, tavo tiesa netikėję, tavo Tėvui piktžodžiavę, siekę akmenų tau užmušti? O, atleisk mums, Viešpatie!9

VEXILLA REGIS

Tai žengia vėliavos Karaliaus,
Štai spindi Kryžiaus paslaptis,
Jame gyvybė rado mirtį,
Jame gyvybė vėl atgis.

Šviesus esi, garbingas Medi!
Karaliaus purpuras vis švies,
Kai tavo išrinktas kamienas
Savęsp jo sąnarius prilies..

O sveikas, Dievo duotas Kryžiau,
Kančios dienom viltie šventa!
Geriems palenk malonės srovę,
Kaltiesiems būk lengva našta.

DIDŽIOJI SAVAITĖ

PASKUTINĖ gavėnios savaitė yra kupina gilios, dramatiškos rimties. Tai Kristaus — žmonijos Atpirkėjo nužudymo drama, kuri pakartojama didingais vaizdais šios savaitės apeigose ir maldose. Didžioji savaitė prasideda Verbų sekmadieniu ir baigiasi didžiuoju šeštadieniu. Šią savaitę skaitoma Kristaus kančios istorija iš visų keturių evangelistų. Trečiadienio, ketvirtadienio ir penktadienio vakarais kalbama arba giedama tamsioji aušrinė. Jos metu giedamos jaudinančios pranašo Jeremijo raudos.

Verbų sekmadienis turi dvejopas nuotaikas. Verbų šventinimas ir procesija išreiškia triumfišką džiaugsmą, o šv. mišios su Kristaus kančios istorija vėl grąžina į liūdesį ir susimąstymą.

Visagalis amžinasis Dieve, leisk mums taip Viešpaties kančios paslaptis švęsti, kad būtume verti gauti tavo atlaidą. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.12

VERBŲ SEKMADIENIS

Visagalis amžinasis Dieve, kuris, norėdamas palikti mums nusižeminimo pavyzdį, liepei Išganytojui priimti mūsų kūną ir kryžių iškentėti, suteik iš savo malonės, kad ir jo kantrybę dėtumės sau į širdį ir taptume jo prisikėlimo dalyviais. Per tą patį Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.12

Verbų šventinimas

    Palaimink, Viešpatie, šias palmių bei alyvų šakeles ir suteik, kad ką tavo žmonės tau pagarbinti šiandieną išviršiniu būdu daro, tai dvasiškai su didžiausiu pamaldumu — nugalėdami priešą ir ypač pamėgdami gailestingumo darbą — atliktų. Per Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį. Amen12.

    Būk pasveikintas, mūsų Karaliau, Dovydo sūnau, pasaulio Atpirkėjau! Tave pranašai skelbė ateisiantį išgelbėti Izraelio namų. Tave siuntė Tėvas į pasaulį kaip atpirkimo auką. Tavęs laukė visi šventieji nuo pasaulio pradžios: Osanna Dovydo sūnui! Palaimintas, kuris ateina Viešpaties vardu! Osanna augštybėse! (Antif. 7).

HIMNAS

Garbė, gyris ir šlovė tebūna tau, Karaliau Kristau, Vaduotojau, kuriam vaikų lūpos giedojo šventą Osanną.

Tu esi Izraelio karalius ir kilnus Dovydo sūnus, kuris Viešpaties vardu eini, palaimintas Karaliau!

Visa dangaus kariuomenė augštybėse tave garbina, ir mirtingas žmogus ir drauge visi padarai.

Žydų tauta su palmėmis tau priešais išėjo: štai mes pas tave su prašymais, žadais ir giesmėmis.

Tau kentėsiančiam jie nešė šlovės auką, o mes siunčiame tau savo giesmes dabar jau karaliaujančiam.

Jie patiko tau, tepatinka ir mūsų maldingumas, Karaliau gerasis, Karaliau maloningasis, kuriam visa, kas gera, patinka.34

Kristaus kančios istorija Mat. 26, 36-75; 27, 1-60.

Remk mus, Dieve, mūsų išganyme ir suteik, kad su džiaugsmu ateitume mąstyti tų geradarybių, kuriomis teikeis mus atnaujinti.11

DIDYSIS KETVIRTADIENIS

Didįjį Ketvirtadienį, paskutinės vakarienės metu, įsteigtos šv. mišios ir Švenčiausias Sakramentas. Dėl šio džiugaus įvykio per mišių Gloria suskamba visi varpai, varpeliai, suūžia vargonai, nuaidi giesmė ir staiga, liūdint dėl Kristaus kančios, nutyla ligi did. šeštadienio. Po mišių Švenčiausiasis nešamas į išstatymo altorių (kartais vadinamą Kristaus kalėjimu). Gedėjimo ženklan po pamaldų nuvalkstomi altoriai. Katedrose dar šventinami aliejai, vartojami teikiant sakramentus ir, prisimenant Kristaus duotą pavyzdį, vargšams plaunamos kojos.

Mes turime vyriausiąjį kunigą ne tokį, kurs negalėtų užjausti mūsų silpnybių... Kiekvienas vyriausias kunigas, paimtas iš žmonių, yra įstatomas žmonėms tuose dalykuose, kurie liečia Dievą, kad aukotų dovanas ir aukas už nuodėmes, kaip tas, kurs gali pasigailėti nežinančiųjų ir klystančiųjų...

Taip ir Kristus ne pats pasisavino vyriausiojo kunigo garbę, bet tasai, kurs jam pasakė: Tu mano Sūnus, aš šiandien pagimdžiau tave... Jis, atnašavęs savo kūno dienose su dideliu skausmu ir ašaromis prašymus ir maldavimus tam, kurs galėjo išgelbėti jį nuo mirties, buvo išklausytas dėl savo pagarbos. Ir nors buvo Dievo Sūnus, jis išmoko klusnumo iš to, ką kentėjo, ir, pakeltas į augščiausią tobulybės laipsnį, pasidarė visiems, kurie jo klauso, amžinojo išganymo priežastimi.

Taigi turėdami didį vyriausiąjį kunigą, kurs įėjo į dangų, Jėzų, Dievo Sūnų, laikykimės išpažinimo... Artinkimės su pasitikėjimu į malonės sostą, kad gautume pasigailėjimo ir rastume malonės tinkamai pagalbai (Žyd. 4, 14-16; 5, 1-9).

ŠVENČ. SAKRAMENTO ĮSTEIGIMAS

Viešpats Jėzus tą naktį, kurią buvo įduotas, ėmė duoną ir dėkodamas laužė ir tarė: Imkite ir valgykite; tai yra mano kūnas, kurs bus už jus išduotas; tai darykite man atminti ! Taip pat ir taurę po vakarienės, tardamas: ta taurė yra naujoji sandora mano kraujuje; tai darykite, kiek kartų gersite, man atminti! Nes kiek kartų jūs valgysite tą duoną ir gersite tą taurę, jūs skelbsite Viešpaties mirtį, iki jis ateis (1 Kor. 11, 23 — 26).

PANGE LINGUA

Pange lingua gloriosi
* Corporis mysterium,
* Sanguinisque pretiosi,
* Quem in mundi pretium
* Fructus ventris generosi
* Rex effudit gentium.

Nobis datus, nobis natas
*Ex intacta Virgine,
* Et in mundo conversatus,
* Sparso verbi semine,
* Sui moras incolatus
* Miro clausit ordine.

In supremae nocte coenae,
* Recumbens cum fratribus,
* Observata lege piene
* Cibis in legalibus,
* Cibum turbae duodenae
* Se dat suis ma-nibus.
Verbum, caro, panem verum
* Verbo carnem
efficit:
* Fitąue sanguis Christi merum:
* Et si sensus deficit,
* Ad firmandum cor sincerum *Sola fides sufficit.18

Paslaptį bylok, liežuvi,
*
Nuostabaus ir švento kūno
* Ir brangaus nekalto kraujo.
* Sūnus įsčių garbingiausių
* Ir tautų visų Karalius
* Jį išliejo už pasaulį.

Mums jis duotas, mums užgimęs
* Iš Mergelės nekalčiausios
* Ir šią žemę prakeliavęs
*Žodžio sėklą gausiai žėręs,
* Savo būvį keleivystės
* Baigė būdu nuostabiausiu.

Nakties puotoj paskutinėj *'Apsuptas aplinkui brolių,
* Kaip įstatymas numato
* Valgęs maistą neraugintą,
* Dvylikos saviškių būriui
*Savo rankom teikė duonos.
Dievo Žodis kūnu tapęs
* Duoną keičia savo kūnu,
*Vyną vėl krauju savuoju.
* Te jausmai nesuklaidina,
* Vien tikėjimas težino
* Širdį nuolankią įtikint. 9

KOJŲ PLOVIMAS

Tai mano įsakymas, kad mylėtumėte vienas kitą, kaip aš jus mylėjau (Jon. 15, 12). Palaiminti nesuteptieji kelyje, kurie vaikščioja Viešpaties įstatyme (Ps. 118).

Numazgojęs jų kojas ir pasiėmęs savo drabužius, vėl atsisėdęs su jais prie stalo, jis jiems kalbėjo: Ar suprantate, ką aš jums padariau? Jūs vadinate mane Mokytoju ir Viešpačiu, ir gerai sakote, nes aš esu. Taigi, jei aš, Viešpats ir Mokytojas, mazgojau jūsų kojas, tai ir jūs turite vienas kitam mazgoti kojas; nes aš daviau jums pavyzdį, kad, kaip aš jums dariau, taip ir jūs darytumėte (Jo. 13, 12-15).

O šventas, o pagarbintas tarp žemės ir žvaigždžių, Maitintojau — Gaivintojau širdžių!

Vandens paėmęs, plauni mūsų kojas, kurios po purvinus kelius vedžiojo. Ir duoną laimini ir vyno taurę duodi: ji tegaivina mus, keleivius tavo vynuogyno.

O šventa dangiška Puota, o Duona nekalta, o Viešpatie, tai tujen padarei iš mūs, mažų tarnų, dalyvius savo dieviškojo Stalo.

Tai tujen mus vedi išganymo švieson, maitindamas ir gindamas nuo sutemų.9

IŠSIGYNIMAS

    Jie nutvėrė Jėzų ir vedė į vyriausiojo kunigo namus. Atstu sekė ir Petras... Viena tarnaitė, pamačiusi Petrą sėdintį prie šviesos ir įsižiūrėjusi į jį, tarė: Ir šitas buvo drauge su juo. Bet jis išsigynė jo sakydamas: Moteriške, aš jo nepažįstu. Po valandėlės pamatęs jį kitas tarė: Ir tu esi iš jų tarpo. Bet Petras atsakė:

O, žmogau, nesu. Arti vienos valandos praslinkus, dar kitas tvirtino sakydamas: Tikrai ir šitas buvo su juo, nes ir jis galilėjietis. Bet Petras tarė: Žmogau, aš nežinau, ką tu sakai. Ir tuojau, dar jam tebekalbant, gaidys pragydo... Po to Petras, išėjęs laukan, karčiai verkė (Luk. 22, 54-62).

Aplinkui blėstanti naktis...
O Viešpatie, tavo širdis
Tarp mūro sienų uždarų
Neranda sau draugų.

Pragydo trečiąkart gaidys,
Ir baigia, baigia degt ugnis!
O Petras ginas jau tavęs,
Tegu tik jo kentėt neves.

O Viešpatie, ir mes nakty,
Didžiausių priešų apsupti.
Tik duoki, duok ir mums jėgos
Tavęs neapleisti niekados.

Kas bus šią naktį be tavęs,
Kas mus tėvynėn benuves.
O duoki, Viešpatie, jėgos —
Mum su tavim sulaukt aušros-31

DIDYSIS PENKTADIENIS

Didįjį Penktadienį šv. mišių nebūna, tik kunigas skaito Kristaus kančią ir meldžiasi už Bažnyčią, popiežių, vyskupus, kunigus, klystančius, atkritusius, žydus ir stabmeldžius. Po to garbinamas kryžius ir giedamas Kristaus skundas “Mano tauta, ką aš tau padariau?” Pamaldoms pasibaigus, Švenčiausiasis nešamas į vadinamąjį Kristaus karstą.

Mes skelbiame Kristų, prikaltą ant kryžiaus, kurs žydams, tiesa, yra papiktinimas, o pagonims paikybė; Kristų, Dievo galybę ir Dievo išmintį. Nes iš Dievo einanti paikybė yra išmintingesnė už žmones ir iš Dievo einanti silpnybė stipresnė už žmones (1 Kor.1, 23-25).

PRANAŠYSTĖ

Savo sielvarte jie pakils rytmetį prie manęs (ir tars) : Eikime ir grįžkime pas Viešpatį, nes jis pradėjo ir pagydys, nuplakė ir rūpinsis mumis. Jis atgaivins mus po dviejų dienų, pažadins mus trečią dieną, ir mes būsime gyvi jo akivaizdoje. Žinokime ir stenkimės pažinti Viešpatį; kaip aušra prirengtas jo išėjimas, ir ateis mums kaip ankstyvasis lietus žemei.

Kągi darysiu tau, Efraime? Ką darysiu tau, Judai? Jūsų pamaldumas kaip rytmečio debesis ir kaip nykstanti rasa anksti rytą. Todėl aš užgaunu per pranašus, užmušu juos savo burnos žodžiais, ir tavo teismai išeis kaip šviesa. Nes aš noriu pasigailėjimo, ne aukos ; Dievo pažinimo labiau kaip deginamųjų aukų (Ozėjas 6, 1-6).

Kristaus kančios istorija (Jon. 18, 1-40; 19, 1-42)

MALDAVIMAI ATPIRKIMO VAISIŲ

Bažnyčiai, kad Išganytojas suteiktų jai vienybę, taiką ir pergalę:

Visagalis amžinasis Dieve, kuris per Kristų apreiškei visoms tautoms savo garbę, sergėk savo gailestingumo kūrinį — Bažnyčią, kad ji pasklistų po visą pasaulį, ir išliktų tvirta savo tikėjimu tavo vardo garbei. Per tą patį Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

Šv. Tėvui, kad Viešpats jį Bažnyčios gerovei saugotų ir globotų:

Visagalis amžinasis Dieve, kuris viską laikai savo išmintimi, pažvelk maloniai į mūsų maldas ir savo maloningumu išlaikyk mums išrinktąjį Ganytoją, kad tavo valdoma krikščioniškoji liaudis, vyriausiojo Vyskupo padedama, augtų tikėjimo nuopelnais. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

Vyskupams ir kunigams, vienuoliams ir vienuolėms, visiems kovojantiems ir dirbantiems Dievo garbei ir Bažnyčios labui, o taip pat visų luomų krikščionims:

Visagalis amžinasis Dieve, kurio dvasia pašvenčia ir valdo visą Bažnyčios kūną, išklausyk mus meldžiančius už visus luomus, kad, tavo malonės padedami, visi laipsniai tau ištikimai tarnautų. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

Kenčiantiems, kad Dievas kalėjimus atidarytų, pančius atrištų, tremtiniams grįžimą, sergantiems sveikatą suteikti teiktųsi:

Visagalis amžinasis Dieve, liūdinčiųjų paguoda, dirbančiųjų tvirtybe, tegu pasiekia tave iš betkurio vargo šaukiančiųjų maldos, kad visi džiaugtųsi savo reikaluose sulaukę tavo gailestingumo. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

Klystantiems ir atpuolusiems, kad Dievas teiktųsi juos į šventąją savo Bažnyčią grąžinti:

Visagalis amžinasis Dieve, kuris visus vaduoji ir nenori, kad kas pražūtų, pažvelk į piktojo suvedžiotas sielas ir klys-tančiųjų širdis, kad jos, metusios savo klaidą, į tavo tiesos vienybę greičiau sugrįžtų. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

Žydams, kad jie Jėzų Kristų pažintų:

Visagalis amžinasis Dieve, kuris savo pasigailėjimu neatstumi net žydų, išklausyk mūsų maldų, kurias už tos tautos neregystę mes siunčiame, kad, pažinę tavo tiesos šviesą, kuri yra Kristus, iš savo tamsybių išsivaduotų. Per tą patį Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

Stabmeldžiams, kad jie atrastų kelią į gyvąjį tikrąjį Dievą ir jo Sūnų Jėzų Kristų:

Visagalis amžinasis Dieve, kuris jieškai ne nusidėjėlių mirties, bet gyvybės, priimk maloningai mūsų maldą ir išvaduok juos iš stabų garbinimo, kad jie tavo vardo šlovei bei garbei prisijungtų prie tavo šventos Bažnyčios. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen12.

KRYŽIAUS PAGARBINIMAS

Štai kryžiaus medis, ant kurio kybojo pasaulio išganymas! Eikim, pagarbinkim!

Kryžiau šventas, visų medžių * Tu tik vienas pažiba, * Neišželdins girios brandžios * Kito tokio niekada! * Saldus medis, vinys saldžios, * Keliama saldi našta.

Lenk viršūnę, medi augštas, * Lenki išskėstas šakas, * šerdis tavo teminkštėja, — * Lieki ašaras graudžias — * Kelki žemės Atpirkėją, * Tempk palengva jo rankas.

Šitą auką nešt pasauliui * Vienas išrinktas buvai. * Ir pravėrei uostą naują, * Kur negali skęst laivai, — * Avinėlis šventą kraują * Paaukojo jiems vertai.

Garbę duokime Trejybei, * Didžią šlovę jai vienai — * Lygią Tėvui, Sūnui lygią, * Dvasiai šventai mum siųstai, * Vardo Trejeto vienybei * Te visatos šauks balsai.

KRISTAUS SKUNDAS

Mano tauta, ką aš tau padariau? Ar kuo aš tave užgavau? Atsakyk man!

Aš pasodinau tave lyg gražiausią vynuogyną, o tu man pasidarei labai karti, nes mane trokštantį girdei actu ir jietimi pervėrei savo Išganytojui šoną.

Aš tau prieky ėjau debesio stulpu, o tu mane vedei į Piloto teismo rūmą.

Aš tave valgydinau mana tyruose, o tu mušei mane kumščiais ir rykštėmis.

Aš tave girdžiau išganingu vandeniu iš uolos, o tu mane girdei tulžimi ir actu.

Aš tau daviau karališką valdžios lazdą, o tu davei erškėčių vainiką mano galvai.

Aš tave išaugštinau, suteikdamas tau didelę galybę, o tu mane iškėlei ant kryžiaus kartuvių.

Mano tauta, ką aš tau padariau? Ar kuo aš tave užgavau? Atsakyk man!12.

DIDYSIS ŠEŠTADIENIS

PIRMAISIAIS amžiais tik vakarui atėjus tikintieji rinkos į šventnamius. Budėjo per naktį, meldėsi ir laukė Kristaus prisikėlimo. Katechumenai artinosi prie pašventinto vandens šaltinio ir priimdavo krikštą. Jų skaičius ilgainiui gausėjo, ir krikštas užimdavo laiką, skirtą pamaldoms. Vėliau (14 a.) jos buvo perkeltos į priešpietį, tačiau jų turinyje išliko anų nakties pamaldų charakteris. Nuo 1957 Bažnyčia vėl grąžino did. šeštadienio pamaldas į vėlyvą naktį.

Did. šeštadienį šventinama ugnis ir velykine žvakė, kuri mena prisikėlusį Kristų -—- Šviesą (Lumen Christi). Velykinė žvakė nešama į bažnyčią ir garbinama triskartiniu priklaupimu. Iš jos uždegamos visos bažnyčios žvakės. Prie altoriaus giedamas nuostabusis himnas E x u 1 t e t. Senovėje dar buvo krikštijami katedhumenai, todėl skaitoma pranašystės apie krikštą ir šventinamas krikšto vanduo. Šv. mišiose, kurios laikomos Velykų naktį, per Gloria vėl suskamba varpai ir vargonai.

UGNIES PAŠVENTINIMAS

Dieve, kuris per savo Sūnų, Kertinį Akmenį, suteikei tikintiesiems savo šviesybės ugnį, pašvęsk šią naują, iš titnago išskeltą, mūsų labui skirtą ugnį. Leisk mums per šias Velykas taip įsiliepsnoti dangiškais troškimais, kad galėtume tyromis širdimis pasiekti tavo dangiškos šviesybės šventę. Per tą patį Kristų, mūsų Viešpatį.

Viešpatie Dieve, visagalis Tėve, nenykstanti šviesa, visokios šviesos Kūrėjau! Palaimink šią ugnį, kuri tavo, viso pasaulio Apšvietėjo, yra pašvęsta ir palaiminta. Te-uždega ji mus ir tešviečia mums savo spindėjimu. O kaip Mozę, išeinantį iš Egipto, apšvietei, taip apšviesk mūsų širdis ir jausmus, kad būtume verti pasiekti amžiną gyvenimą ir tavo amžiną šviesą. Per tą patį Kristų, mūsų Viešpatį. Amen12.

EXULTET

Tedžiūgauja dangaus angelų chorai! Te-džiūgauja dieviškos paslaptys! Ir kilniausio Karaliaus pergalei teskamba išganymo trimitas !

Tedžiūgauja žemė, tokios šviesos nužerta! Ir visas pasaulis, amžinojo Karaliaus švitinčioj atšvaistoj netekęs savo tamsos !

Tedžiūgauja Motina Bažnyčia, papuošta šviesos spinduliais! Teaidi ir ši šventovė didžiais žmonių džiugesio balsais!

Brangieji Broliai, žvelgdami į šį nuostabų šventos ugnies žėrėjimą, prašau, melskite su manimi visagalį Dievą gailestingumo. Nors buvau nevertas, bet jis teikėsi mane pašaukti į levitų skaičių; tepripildo jis mane savo šviesa, kad jo žvakei duočiau vertą garbę. Per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, savo Sūnų, kuris gyvena ir viešpatauja Šventosios Dvasios vienybėje Dievas per amžių amžius. Amen.

Štai ta naktis, kurioje Kristus sunaikino mirties raiščius ir pakilo iš karsto kaip nugalėtojas. Ką gi būtų padėję mums gimti, jei nebūtumėm buvę atpirkti. O nuostabusis gerume, o neįvertinamoji meile, atidavusi Sūnų, kad tarną atpirktum! O tikrai reikalinga Adomo nuodėme, kuri Kristaus mirtimi buvai sunaikinta! O laimingoji kalte, kuri nupelnei tokį ir taip didį Atpirkėją !

O tikrai laiminga naktie, kuri viena buvai verta žinoti laiką ir valandą, kada Kristus iš mirties prisikėlė! Tai ši naktis, apie kurią parašyta: Ji švies kaip diena ir bus man švyturys mano džiugesyje!

Tai ši naktis savo pašventinamąja galia dildo nedorybes, plauna kaltes, grąžina puolusiems nekaltybę ir liūdintiems džiaugsmą: sklaido pyktį, sukuria taiką ir palenkia valdžias12.

Šventasis Tėve, šios nakties dėlei priimk šio smilkalo vakarinę auką, kurią šiame iškilmingame velykinės žvakės atnašavime tau teikia per savo tarnų rankas iš bičių korio Šventoji Bažnyčia.

Meldžiame tave, Viešpatie, kad ši velykinė žvakė, pašvęsta tavo vardo garbei, nenustotų patvariai naikinusi šios nakties tamsumas ir, lyg malonus kvapas priimta, susilietų su dangaus žiburiais. Jos liepsnas teranda ryto aušra, toji aušra, kuri nežino nusileidimo, kuri, grįžusi iš pragarų, šviesiai sužiba žmonių giminei... Per tą patį Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį. Amen12.

PRANAŠYSTĖ

Šia pranašyste kviečiami krikštijamieji prie šaltinio, raminančio troškulį ir teikiančio krikšto malonę.

Visi, kurie trokštate, ateikite prie vandens. Palenkite savo ausis ir ateikite pas mane. Klausykite, ir atgis jūsų siela, ir sudarysiu su jumis amžiną sutartį, prilygstančią Dovydui parodytą gailestingumą. Štai aš daviau tautoms jį (Mesiją) liudytoju, o pagonims vadu ir mokytoju. Štai tu (Mesijau) pašauksi tautą, kurios tu nepažįsti, ir pagonys, kurie tavęs nepažino, bėgs prie tavęs dėl tavo Viešpaties Dievo ir Izraelio šventojo, nes jis tave pagarbino.

Jieškokite Viešpaties, kol jį galima rasti, šaukite, kol jis dar arti. Tepameta bedievis savo kelią ir teatsisako apgavikas savo planų ir tegrįžta prie Viešpaties, kuris jo pasigailės, ir prie mūsų Dievo, kuris pasiruošęs užmiršti. Nes mano mintys nėra jūsų mintys ir nei jūsų keliai — mano keliai, sako Viešpats. Nes kaip išaugštinti yra dangūs nuo žemės, taip išaugštinti mano keliai nuo jūsų kelių ir mano mintys nuo jūsų minčių. Ir kaip nukrenta lietus ir sniegas iš dangaus ir atgal nebegrįžta, bet sudrėkina žemę, ją aplaisto, padaro vaisingą, paruošia sėklą pjovėjui ir duonos valgytojui, taip bus su mano žodžiu, išeinančiu iš mano burnos. Jis negrįš į mane tuščias, bet įvykdys visa, ko aš norėjau, turės sėkmės visuose, pas kuriuos aš jį siunčiau, — sako visagalis Viešpats (Iz. 54,17; 55,1-11).

VANDENS PAŠVENTINIMAS

    Dieve, kurio Dvasia sklandė virš vandenų pačioj pasaulio pradžioj, ir jau tada vandens prigimtis priėmė pašvenčiamąją galią! Dieve, kuris per vandenį nuplovei nuodėmingojo pasaulio kaltes ir mūsų atgimimą pačiame tvane paženklinai! Tegu to paties gaivalo paslaptimi savo galą atranda nuodėmė, o savo pradžią — dorybė. Pažvelk į savo Bažnyčią, Viešpatie, padaugink naujai atgimstančiųjų savo tarnų skaičių. Juk tu pradžiugini savo miestą galingąja malonės srove ir atveri krikšto šaltinį atnaujinti visoms tautoms, kad jos tavo didybės įsakymu priimtų iš Šventosios Dvasios tavo Viengimio malonę.

Todėl laiminu tave, vandenie, gyvuoju † Dievu, tikruoju † Dievu, šventuoju † Dievu, kurs tave pradžioje atskyrė nuo sausumos, kurio dvasia plasdeno virš tavęs... Laiminu tave Jėzumi Kristumi, jo vienatiniu Sūnumi, mūsų Viešpačiu, kurs tave Galilėjos Kanoje nuostabiu būdu savo galybe pavertė vynu. Kurs kojomis viršum tavęs vaikščiojo ir Jordane Jono tavyje buvo pakrikštytas. Kurs tave drauge su krauju iš savo šono išliejo ir savo mokiniams liepė tikinčius tavyje krikštyti, sakydamas: Eikite, mokykite visas tautas, krikštydami juos Tėvo ir Sūnaus ir šventosios Dvasios vardu12.

KRIKŠTO PAŽADŲ ATNAUJINIMAS

K. Ar atsižadate piktosios dvasios?

Ž. Atsižadame.

K. Ir visų jos darbų?

Ž. Atsižadame.

K. Ir visos jos puikybės ?

Ž. Atsižadame.

K. Ar tikite Dievą, Tėvą visagalį, dangaus ir žemės Sutvėrėją?

Ž. Tikime.

K. Ar tikite Jėzų Kristų, vienatinį jo Sūnų, mūsų Viešpatį, gimusį ir kentėjusį?

Ž. Tikime.

K. Ar tikite Šventąją Dvasią, šventąją visuotinę Bažnyčią, šventųjų bendravimą, nuodėmių atleidimą, kūno iš numirusių prisikėlimą ir amžinąjį gyvenimą?

Ž. Tikime.

K. O dabar melskime visi drauge Dievą, kaip Viešpats Jėzus Kristus išmokė:

Ž. Tėve mūsų, kurs esi danguje!..

K. Visagalis Dievas, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvas, kuris atgimdė mus vandeniu ir Šv. Dvasia, ir kuris atleido mums nuodėmes, tesaugo mus savo malone tame pačiame mūsų Viešpatyje Jėzuje Kristuje amžinam gyvenimui. Ž. Amen.

VELYKOS

ELYKOS — tai bažnytinių metų viršūnė. Tai  pasiektos pergalės, laimėto išganymo šventė. Laimėjo Kristus, o su juo — ir mes. Jis prisikėlė — prisikelsime ir mes!
Ši viltis, įdiegta per krikštą, nūnai suspindi nauju tikrumu.

Kitados ši viltis užliedavo tikinčiųjų širdis nesiliaujamu džiūgavimu. Visur skambėjo aleliuja — garbinkite Viešpatį! Tas džiugesys nuspalvino visas Velykų giesmes, maldas ir pamaldas. Garbinkite! Ir garbinta jis eucharistinėj aukoj per visą savaitę — kasdien. Naujai pakrikštytieji dėvėjo baltus džiaugsmo drabužius. Nieks nebepasninkavo, tačiau troško garbinti jį valgydami ir gerdami: valgiai nešta šventinti į Dievo namus ir valgyta santūriai.

Triumfiška nuotaika truko (ir trunka) septynias savaites — ligi Sekminių. Tos nuotaikos nesumažina net Kristaus dangun žengimas. (Tik nuo altorių pasitraukia velykinė žvakė ir prisikėlusio Kristaus statula). Per tą laiką, Kristaus pergalės ženklan, per pamaldas seniau net neklaupta ir nesilenkta (melstasi stačiomis). Bažnytiniai apdarai vartota (ir vartojama) šviesūs, balti.

Penkiasdešimtą dieną švenčiamos Sekminės — Šventosios Dvasios atsiuntimas. (Šventė vadinama lot. Quinquagesima, gr. Pentekostes, liet. — pagal savaičių skaičių — Sekminės). Tai paskutinė didžiausia malonės ir meilės šventė. Tai Bažnyčios įsteigimo ir pašventinimo diena. Tai diena, kuri tikinčiųjų širdis

išpuošia “meile, džiaugsmu, ramybe, kantrumu, maloningumu, gerumu, romumu, meilumu, ištikimybe, kuklumu, susilaikymu, skaistybe” (Gal. 5, 22).

KRISTAUS PRISIKĖLIMAS

    KAIP per žmogų atėjo mirtis, taip per žmogų ir mirusiųjų prisikėlimas. Ir kaip Adome visi miršta, taip Kristuje visi bus atgaivinti, bet kiekvienas savo eile: pirmuonis Kristus, paskui tie, kurie yra Kristaus, kurie tikėjo jo atėjimu (1 Kor. 15, 21-23).

Viešpatie Jėzau Kristau, garbės Karaliau, nuolankus kančioje, galingas prisikėlimu, mirties ir pragaro nugalėtojau! Ką tu seniai per pranašus raštuose prižadėjai, šiandieną, nugalėjęs mirtį, prisikeldamas įvykdei. Užtai visos dangiškos kariuomenės dvasios ir visa žemė, reikšdama širdies džiaugsmą ir linksmindamasi, garbina tave kėlusį ir šlovina, o pragaro galybės nusigandusios dreba.

O mes, tavo prakilnumo nuolankūs tarnai, tavo prisikėlimo garbės atminimą sutartine širdimi pamaldžiausiai švęsdami, štai gausingai susirinkome ir, atsiminę mums rodomą tavo meilės gausybę, neįstengiame sulaikyti dėkingumo ašarų. Pažvelk, meldžiame, į mūsų nuolankumo ženklus ir suteik, kad, nusiplovę nuodėmių purvus, šiose Velykų šventėse atsikeltume ir būtume tavo švenčiausios kančios ir prisikėlimo vaisių dalininkais. Kuris gyveni ir viešpatauji Dievas per amžių amžius. Amen67.

Per tavo šventą prisikėlimą, * Dievo Sūnau, atleisk mums mūsų nusidėjimą. * Tikime Jėzų Kristų kėlusį * ir Dangų mums atvėrusį, * Nuo mirties amžinos mus išgelbėjusį, * Aleliuja, Aleliuja!

Linksma diena mums nušvito,
Visi troškom džiaugsmo šito :
Kėlės Kristus, mirtis krito,
Aleliuja, Aleliuja, Aleliuja!

Geluonį mirties išrovė,
Nuodėmes mūsų nuplovė,
Pragaro vartus išgriovė,
Aleliuja, Aleliuja, Aleliuja!

Dangaus karalius augščiausias,
Išganytojas brangiausias,
Atpirko mus maloniausias,
Aleliuja, Aleliuja, Aleliuja!

Sveikas, Karaliau, šviesybės,
Viešpatie didžios galybės,
Gelbėk ir mus iš tamsybės,
Aleliuja, Aleliuja, Aleliuja!

Per šventą prisikėlimą,
Duok mums kalčių atleidimą.
Tegu ir mus džiaugsmas ima
Aleliuja, Aleliuja, Aleliuja!6

K. Kėlėsi Kristus iš kapo, aleliuja.

Ž. Kurs už mus kybojo ant medžio, aleliuja.

K. Dėl tavo prisikėlimo, Kristau, aleliuja.

Ž. Džiaugiasi dangus ir žemė, aleliuja.

Melskimės : Dieve, kuris mus kasmetine Viešpaties Prisikėlimo iškilme džiugini, suteik iš savo malonės, kad, švęsdami laikines šventes, būtume verti pasiekti amžinąjį džiaugsmą. Per tą patį Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

    Vargonai gauskit — aleliuja!
    Ir chorai skelbkit džiaugsmo šventę,
    Ir tu, širdie, tiek daug iškentus,
    Pasveikink pergalę mūs Dievo !

Štai, uolos virpa —- aleliuja!
    Mirtis be žado lenkias Kristui,
    Sargai pakelt akių nedrįsta —
    Jo pergalė, kaip saulė teka.

Suskamba giesmės — aleliuja!
    Ir būgnai muša — prisikėlė !
    Ir vėliavos plavena vėlei —
    Garbė ir gyrius Dievo Sūnui!9

    Broliai, apsivalykite nuo senojo raugo, kad būtumėte naujas įmaišymas, taip, kaip jūs ir esate nerauginti. Juk mūsų velykinis avinėlis, Kristus, jau paaukotas. Taigi, švęskime šventes ne senu raugu, nei piktenybės ir nedorybės raugu, bet nerauginta tikrybės ir tiesos duona (1 Kor. 5, 7-8).

Dieve, kuris šiandieną per savo viengimį Sūnų, nugalėjusį mirtį, mums atidarei amžinatvės rūmus, padėk įvykti mūsų įžadams, kuriuos pirma einančia malone sužadinai.

Įliek į mūsų širdis, Viešpatie, savo meilės Dvasios, kad tuos, kuriuos sotini Velykų sakramentais, iš savo malonės laikytume! santaikoj. Per Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį. Amen12.

Jau Kristus kėlės, Aleliuja !
Varpai siūbuoja auksabalsiai.
Ir daužo dangų džiaugsmo kūjai :
Jisai jau kėlės, Aleliuja!

Nakty tebglūdi, siela, tujei.
Kadagi Saulėn atsikelsi.
Jisai jau kėlės! Aleliuja! —
Trimitai griaudžia auksabalsiai.

Ak, mano siela tebedelsia...
Ištieski, Jėzau, ranką tujei,
Suteik aušros malonę skalsiai —
Tegieda tavo Aleliuja!20

Velykų Kristau, padėki prisikelti iš savo ydų man, mano mylimiesiems, mano Tautai, prikelki taip pat visus klystančius.

Visos dangaus dvasios, padėkite mums giedoti Kristaus Prisikėlimo garbę. Garbė, šlovė ir padėka Mirties Nugalėtojui, Meilės Davėjui. Amen10.

    Jau mūsų kaulai vargsta, mūsų akys džiūva, mūsų širdys vysta. O leisk su prisikėlusiu tavim sugrįžti į prisikėlusią tėvynę, apeiti tris kartus bažnyčią, įsupti varpą ir giedoti su miškais ir vandenim, su jūra ir kalnais, su miestais ir kaimais tau aleliuja31.

KRYŽIAUS DIENOS

    Tris dienas prieš šeštines ir Šv. Morkaus dieną (balandžio 25) yra daromos procesijos. Jos išsiskiria iš kitų procesijų. Jų tikslas melsti Dievą, kad būtų atitolintos nuo mūsų visokios nelaimės, o ypač visokia žala, grasanti laukams, pasėliui ir derliui. Lietuvoje šios dienos vadinamos kryžių dienomis, nes, giedant Visų Šventųjų litaniją, lankomi kryžiai sodybose ir laukuose. Šios apeigos yra labai senos: prasidėjusios 5 a. pietinėje Prancūzijoje ir 8 a. įsigalėjo visoje Bažnyčioje. Jos turi gilią praeitį ir lietuvių tautoje.

    Broliai, išpažinkite kits kitam savo nuodėmes ir melskitės vieni už kitus, kad būtumėte išgelbėti; nes daug gali teisiojo malda. Elijas buvo žmogus, paduotas kentėjimams, kaip ir mes: jis melste meldėsi, kad lietus nelytų ant žemės, ir nelijo trejus metus ir šešis mėnesius. Paskui vėl jis meldėsi, ir dangus davė lietaus, ir žemė davė savo vaisiaus. Mano broliai, jei kas jūsų nuklystų nuo tiesos, ir kas nors jį sugrąžintų, tas turi žinoti, kad kas sugrąžina nusidėjėlį nuo jo kelio klaidos, tas išgelbėjo jo sielą nuo mirties ir apdengs daugybę nuodėmių (Jok. 5, 16-20).

K. Prašykite ir bus jums duota.

Ž. Nes kiekvienas, kurs prašo, gauna, aleliuja.

Melskimės: Suteik, meldžiame tave, visagalis Dieve, kad mes, pasitikėdami savo varguose tavo gerumu, pajustume visose savo nelaimėse tavo rankos globą. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.12

ŠEŠTINES

Tam, kuris mylėjo mus ir nuplovė mūsų nuodėmes savo krauju, ir padarė iš mūsų karalystę ir kunigus Dievui, savo Tėvui, — jam garbė ir viešpatavimas amžių amžiais. Amen. (Apr. 1, 5-6).

    Viešpats Jėzus po to, kai jiems kalbėjo, buvo paimtas į dangų ir sėdi Dievo dešinėje. O jie išėję skelbė visur, Viešpačiui drauge veikiant ir tvirtinant jų žodžius lydinčiais stebuklais (Mork. 16, 19-20).

Garbės Karaliau, galybių Viešpatie!
Šiandien kaip laimėtojas įžengęs į dangų,
nepalik mūsų našlaičiais!

Siųsk mums Tėvo pažadėtą Taikos Dvasią.

(Antifona)

Valandėlė, mano Dieve, ir vėl valandėlė! Tu skubi kaip sėjėjas — ateini, pareini ir vėl grįžti, siunčiamas Tėvo ir siųsdamas Dvasią. Neleidi atsikvėpti žemei, kuriai atėjo laikas nešti vaisių. Tarei žodį, ir jis buvo kaip gaivi rasa. Darei stebuklus — supurtei kaip audra. Siunti Ugnį, ir ji išplikins stovinčias telkšnas... Nespėja mūsų akys kilt augštyn. Nespėja rankos tiestis ir priimt tavųjų paslapčių. O veik, Galingasis! Atkurk, atnaujink žemės veidą!9

Žmonių išganymo Sėjėjau,
Širdžių bičiuli malonus!
Pasaulio naujo Atkūrėjau,
O mylimas, skaistus, šviesus!

Būk tikslas kelyje į dangų,
Vadovas alkstančių širdžių.
Mūs ašaras lyg perlą brangų
Atlygink džiugesiu gausiu.3

    Jėzau, angelų, Serafinų, kerubinų lydimas, įžengei į dangų šventųjų džiaugsmui, o mums per visas dienas pasilikai meilės sakramente.

Jėzau, visokios laimės Kūrėjau, leiski mums gyvenimu džiaugtis, kaip Dievo dovana, bet apsaugok nuo perdidelio prisirišimo prie žemės gėrybių, mokyki mus ieškoti ir siekti dangaus vertybių. Amen.10

    Ant Alyvų kalno stebuklingas vaizdas:
    Tartum saulė Kristus sklenda į augštybes;
    Lyg rubinų žvaigždės tvaska penkios žaizdos ;
    Veidas Dievo grožio šypsena sužibęs.

    Ak, mielasis Jėzau, savo augščio laimėj
    Atsigręžk manęspi ir ištiesk man ranką!
    Aš žūnu pavojuos, aš nerimstu baimėj, —
    Imk ir vesk į dangų savo vaiką menką.20

SEKMINĖS

AI aš jums kalbėjau, pasilikdamas pas  jus. O Ramintoja, Šventoji Dvasia, kurią Tėvas atsiųs mano vardu, ji jus viso išmokys ir primins jums visa, ką tik aš jums kalbėjau. Aš jums palieku ramybę, duodu jums savo ramybę; ne kaip pasaulis duoda, aš jums duodu. Tegul jūsų širdis nenusigąsta ir tenebijo (Jo. 14, 23-27).

Viešpaties Dvasia pripildo žemės rutulį,
Ir ji, kuri visa draug laiko,
žino kiekvieną balsą, aleliuja!

(Išm. 1, 7)

Dieve, tu per pirmąsias Sekmines Šventąja Dvasia apaštalus sustiprinai, apšvietei ir šventu uolumu uždegei. Suteik ir mums gausių malonių, kad vien tave visa širdimi mylėtume ir vien tau visomis jėgomis tarnautume.

O Šventoji Dvasia, mano sielos Pašventintoja !
Aš tave garbinu, myliu tave ir maldauju :
Apšviesk mane, stiprink, suramink!

Leisk pažinti tavo valią ; įsakyk — darysiu,
liepk — klausysiu, vesk — eisiu.

Šv. Dvasia, Guodėja ir Stiprintoja, ateik, nusileisk ant mūsų, nes ir mes laukiame, ir mes prašome, ir mes meldžiamės. Ateik, atnaujink mus, atnaujink mūsų tautą. Suteik mums visų reikalingiausių malonių, kad mes vieningai ir su meile kurtume Dievo karalystę savo tėvynėje. Amen.10

Veni Sande Spiritus

Veni sancte Spiritus
*    Et emitte coelitus
* Lucis tuae radium.
Veni pater pauperum.
*    Veni dator mune-rum,
* Veni lumen cordium.

Ateik, Dvasia dieviška,
* Dangaus ugnį nešina,
* Spinduliais nužerk mane !

Ateik, Tėve vargstančių,
* Dovanų dalytojau,
* Širdžių atgaivintojau !

Consolator optime,
* Dulcis hospes animae,
* Dulce refrigerium.

In labore requies,
* In aestu temperies
* In fletu solatium.

O lux beatissima,
* Reple cordis intima
* Tuorum fidelium.

Sine tuo numine
* Nihil est in homine,
* Nihil est innoxium.

Lava quod est sordidum,
* Riga quod est aridum,
* Sana quod est saucium.

Flecte quod est rigi-dum,
* Fove quod ėst frigidum.
* Rege quod ėst devium.

Da tuis fidelibus
* In te confidentibus
* Sacrum septenarium.

Sielų būk maldyto-jas,
* Svetingas lankytojas,
* Mielas atgaivintojas !

Siųsk varguose poilsį,
* Tvankiam karšty atvėsį,
* Graudžiam verksme maldymą.

O Šviesybe amžina,
* Nušviesk širdžių gilumą
*Visiems, kurie tikime!

Be tavęs mes alkstame,
* Ilgesy kankinamės,
* nesėkmėje klumpame.

Valyki, kas sutepta,
* Gaivink, kas nudeginta,
* Gydyki, kas sužeista.

Šalink pėdsakus randų,
* Dvasios šalty duok jėgų,
* Tiesink vingius mūs takų.

Duok mums tave mylintiems, * Tavim pasitikintiems * Septynerias dovanas.

Da virtutis meritum,
*    Da salutis exitum,
*    Da perenne gau
dium.
* Amen.—Alleliuja.
Duok dorybėms atpildą,
* Siųsk laimingą pabaigą,
* Ruoški džiaugsmą amžiną.
Amen. Aleliuja.9

   

K. Siųsk savo Dvasią, ir bus sutverta.

Ž. Ir atnaujinsi žemės veidą.

Melskimės: Dieve, kuris tikinčiųjų širdis Šventosios Dvasios šviesa apšvietei, duok mums toje pačioje Dvasioje pažinti tai, kas tikra ir tiesu, ir jos paguoda visados džiaugtis.

Teikis, meldžiame tave, Viešpatie, priimti savo Bažnyčios maldas, kad ji, pašalinusi visas priešybes ir klaidas, ramioje laisvėje tau tarnautų.

Dieve, visų tikinčiųjų Ganytojau ir Valdytojau, žvelk į tavo tarną N., kurį savo Bažnyčios ganytoju parinkti teikeisi, kad tiems, kuriuos jis valdo, šviestų žodžiu ir pavyzdžiu ir drauge su jais gautų amžiną gyvenimą.

Visagalis, amžinasis Dieve, kuris visus išganai ir niekieno prapulties nenori, žvelk į sielas, piktosios dvasios suviliotas, kad jos susiprastų ir, pametusios klaidą, grįžtų į tavo tiesos vienybę.

Dieve, kuris taisai, kas klaidinga, surenki, kas išsklaidyta, užlaikai, kas surinkta, suteik, meldžiame tave, krikščionių žmonijai savo vienybės malonę, kad ji, metusi išsiskyrimą ir vienydamasi su tikru tavo Bažnyčios ganytoju, galėtų tau ištikimai tarnauti.

Dieve, mūsų priegloba ir tvirtybe, išklausyk tavo Bažnyčios maldų, suteik, kad mes, ko pasitikėdami meldžiame, tikrai gautume. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

7 Tėve mūsų, 7 Sveika Marija, 7 Garbė Dievui.

Atlaidai: 10 m. kalbant kasdien. Besimeldžiantiems 9 dienas prieš Sekmines — pilni atlaidai. Bet kuriuo laiku privačiai atliekantiems noveną — 7 m. atl. kasdien ir pilni atlaidai įprastomis sąlygomis.

PO SEKMINIŲ

Ilgame sekmadienių cikle (24-28 savaitės) atsiliepia Velykų ir Sekminių džiaugsmas. Dar vis ir vis kartojamos prisikėlimo, apšvietimo, atnaujinimo paslaptys krikšte, sutvirtinime, Eucharistijoje. Tačiau šio laiko liturgija nebevysto ištisinės išganymo minties. Atkurtajam gyvenimui paliekama toliau vystytis, bręsti ir save atbaigti Dievo karalystėje. Šis laikas yra skirtas Dievo karalystei plėsti ir tvirtėti žmonių širdyse.

Yra keletas svarbių šio meto švenčių: Švenčiausios Trejybės, Dievo Kūno, Jėzaus Širdies, Marijos Dangun Ėmimo, jos Gimimo, Kristaus Karaliaus. Yra ir įvairių šventųjų švenčių, kurios iškelia didžiuosius Dievo karalystės žiburius. Šis laikas sutampa su gamtos gyvybės klestėjimu, ir liturgija pasipuošia gamtos ir mūsų dvasinių vilčių žaliąja spalva.

ŠVENČ. TREJYBES ŠVENTĖ

Man duota visa valdžia danguje ir žemėje. Eikite tad ir mokykite visas tautas, krikštydami juos Tėvo ir Sūnaus ir šventosios Dvasios vardu ir mokydami juos laikyti visa, ką tik esu jums įsakęs. Ir štai, aš esu su jumis visas dienas iki pasaulio pabaigai (Mat. 28, 18-20).

Tebūna pagarbinta šventoji Trejybė
ir nedalijamoji Vienybė.

Dėkojame jai,
nes ji yra mums gailestinga.

(Tob. 12, 6)

Visagalis amžinasis Dieve, kuris leidai savo tarnams, išpažįstantiems tikrąjį tikėjimą, pažinti amžinosios Trejybės garbę ir didybės galybėje garbinti Vienybę, suteik meldžiantiems, kad to paties tikėjimo tvirtumu būtume apsaugoti nuo visų priešų. Per Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.12

O viešpatie didis, Valdove garbingas,
Tavo vardas šventas, nemarus, šlovingas.
Garbinam nuolankiai, Trejybe Švenčiausia,
Nes esi Kūrėjas ir Tėvas geriausias.

Garbę teikiam Sūnui, šlovę vienatiniam,
Kurs mirė iš meilės, aukos begalinės,
Ir Dvasiai Švenčiausiai, šaltiniui šviesybės,
Nešėjai paguodos, vilties ir ramybės.23

    Amžinasis Tėve, garbiname tave giliausiai nusižeminę ir aukojame visą savo būtį tavo Sūnaus, įsikūnijusio žodžio, garbei. Tu skyrei jį mums Karaliumi: palenk jam mūsų sielas, mūsų širdis ir mūsų kūnus — tegu nieko nedarome be jo valios ir įkvėpimo! Atverk savo prieglobstį mums, kurie esame su juo sujungti, ir atbaik mūsų vienybę savo meilėje.

Jėzau Kristau, suvienyk mus su tavimi švenčiausiame savo gyvenime, kurį paaukojai Tėvui ir sieloms. Tavo išmintis, teisingumas, tavo šventumas, atpirkimas ir visa, visa tebūna kartu ir mūsų dalis. Pašventink mus savo tiesoje!

Šventoji Dvasia, Tėvo ir Sūnaus Meile! Ateik, apdenk mus savo meilės skraiste ir pripildyk mūsų širdis. Kaip deganti liepsna, kaitink mūsų mintis, jausmus, žadink mūsų veiklumą, vesk į a u g š t į — iki Tėvo prieglobsčio. Amen.63

Ugninė saulė leidžiasi,
O tu, Vienybe, vis švieti.
Trejybe palaimi dangaus,
Įliek mums meilės širdyse.

Tave kas rytą giesmėmis
Ir vakarais vis garbinam.
Suteik mums laimės patvarios
Eilėj šventųjų tave skelbt.

Garbė tau, Tėve, ir Sūnau,
Ir tau, Švenčiausioji Dvasia,
Pradžioj, dabar ir visados
Ir amžiais nesibaigiamais.37

DEVINTINĖS

    Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas turi amžinąjį gyvenimą, ir aš prikelsiu jį paskutinę dieną. Nes mano kūnas tikrai yra valgis, ir mano kraujas tikrai yra gėrimas. Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas pasilieka manyje ir aš jame. Kaip mane siuntė gyvasis Tėvas, ir aš esu gyvas per Tėvą, taip ir tas, kurs mane valgo, bus gyvas per mane. Tai yra duona, kuri nužengė iš dangaus. Su ja bus ne kaip su mana, kurios jūsų tėvai valgė ir mirė. Kas šitą duoną valgo, bus gyvas per amžius (Jon. 6, 56-59).

Garbinkime Švenčiausiąjį Sakramentą,
Jėzaus Kristaus, mūsų Viešpaties,
tikrąjį Kūną ir Kraują. Dabar ir visados
Ir per amžius. Amen.

    Dieve. kuris mums nuostabiame Sakramente palikai savo kančios minėjimą, suteik prašomas, kad mes tavo Kūno ir Kraujo šventąsias paslaptis taip šlovintume, kad tavo atpirkimo vaisius savyje visuomet jaustume.

Suteik mums meldžiantiems, Viešpatie, kad mes džiaugtumės tavo dievybės amžinu ragavimu, kurį vaizduoja mums dabartinis tavo brangiausio Kūno ir Kraujo priėmimas. Kuris gyveni ir viešpatauji visus amžių amžius. Amen.12

Tegul būna garbinamas, visų mūsų šlovinamas Sakramentas Švenčiausias, dangaus valgis tikriausias. Dabar ir visados ir per amžius. Amen.

    Viešpatie Kristau, pasilikai pas mus meilės sakramente per visas dienas. Jėzau, šauki, kvieti, vadini pas save visus pavargusius, nuliūdusius, nužemintos širdies. Trokšte trokštu, geiste geidžiu susijungti su tavimi meilės sakramente.

Viešpatie Kristau, ateiki pas mane, paguoski mane, nuraminki. Aplankyk širdis, svetimuose kraštuose trokštančias tavęs, aplankyk mirštančius ir mirusius be tavęs. Viešpatie Jėzau, aplankyk taip pat ir persekiojančius tave.

Viešpatie Jėzau, tu mano šviesa tamsoje, tu mano šilima šalty, tu mano laimė varge. Dienos saulė šaukia mane į tave, žvaigždžių mirgėjimas vadina pas tave. Sniegas, balti žiedai kalba apie tavo skaistumą, Viešpatie. Amen.10

PROCESIJA

Viešpatie Kristau, žemę praėjęs, stebuklus daręs, guodęs ir gydęs, — praeik šiandieną pro mūsų sodybas. Atnaujink žemę, prikelki tautą — būk mūsų karalius! Pa-gydyk brolius, kurie dar serga, paguoski motinas, kurios vaitoja, sustiprink vyrus, kurie svyruoja. Suminkštink širdis, kurios be meilės, be tavo žodžio. O tame take, kurį sumynė piktosios kojos, pažerki rožių...

Tegu tau girios ir miškai ošia, laukai pražydę tegu tau šypsos ir paukščių chorai tegu tau čiulba. Tau, mūsų Kristau, garbė ir gyrius!9

Viešpatie Jėzau, mūsų valdove,
    Teikis priimti garbę ir šlovę.

    Gavę iš tavo meilės gėrybių,
    Giedam tau giesmę, Dieve galybių.

Dovanas tavo didžias atminę,
    Tau ačiū sakom susigraudinę.

    Gimęs dėl mūsų vargus kentėjai,
    Kryžiuj prikaltas mirti turėjai.

Davei prieš mirdams dovaną naują —
Mums savo tikrą Kūną ir Kraują.

Tai Sakramentas šventų švenčiausias,
Dvasiai gaivinti penas brangiausias.

Tikime žodžiais, Viešpatie, tavo,
    Jog tai darai tu galybe savo, —

Slepi ten tikrą savo dievystę,
    Ir iš Marijos imtą žmogystę.

O Dieve mūsų, garbės verčiausias,
    Rodai malonės ženklus brangiausius:

    Atleisk mums didžią mūsų kaltybę,
    Duok savo meilės šventos gausybę.

    Valdyk mūs širdis, protą ir valią,
    Laimink mūs darbus ir mūsų šalį.

    Duok mums čia žemėj tave mylėti
    Ir tavo šlovę danguj regėti. Amen.

ŠVENČ. ŠIRDIES ŠVENTĖ

Penktadienį po Dievo Kūno oktavos

    Broliai, man, visų šventųjų mažiausiam, yra duota malonė skelbti tarp pagonių neiš-tiriamus Kristaus turtus ir apšviesti visus, koks yra nuo amžių Dievuje, visų dalykų Su-tverėjuje, paslėptosios paslapties teikimas, kad per Bažnyčią pasidarytų žinoma kunigaikštystėms ir valdžioms danguje įvairiausia Dievo išmintis, pagal nuo amžių padarytą nutarimą, kurį jis įvykdė mūsų Viešpatyje Kristuje Jėzuje, kuriame mes turime drąsos ir priėjimo su pasitikėjimu, tikėdami į jį (Efez. 3, 8-12).

Viešpaties sumanymas pasilieka amžiais, jo Širdies mintys per kartų kartas.

(Ps. 32, 11)

    Štai mano Širdis, kuri taip mylėjo žmones, ir visai save išsėmė ir sunaikino, ir nieko nepaskundė. Aš palikau meilės Sakramente, ir padėkos vietoj susilaukiau nedėkingumo, paniekos, šaltumo ir šventvagysčių. Skaudu, kad taip su manim elgiasi net man pašvęstos širdys. Štai kodėl prašau, kad pirmasis penktadienis po švenč. Sakramento (Dievo Kūno) oktavos būtų skirtas ypatingai mano širdies garbei, kad būtų ji viešai permaldauta ir būtų priimama šv. komunija. Aš pažadu plačiai atverti savo Širdį ir išlieti dieviškosios meilės gausybių srovę tiems, kurie tą garbę jai suteiks patys ir pasirūpins, kad kiti ją teiktų.29

Iš šios žemelės, ašarų klonio
Kyla į dangų mūsų širdis.
Širdie Švenčiausia, versme malonių,
Į tave kreipiam savo akis.
Išgirsk meilingai mūsų šauksmus,
Savo malone gelbėki mus!
Širdie Švenčiausia, stiprinki viltį,
Leisk mūsų sielai į tave kilti!

Jėzau brangiausias, amžių gėrybe, —
Meilės ištroškus tavo Širdis!
Leisk nugalėti mūsų silpnybę:
Tepasibaigia klaiki naktis.
Stiprink mūs valią, protą apšviesk,
Savo malone mus visus kviesk!
Širdie Švenčiausia, stiprinki viltį...

Širdie Švenčiausia, išgirsk meldimą:
Priimk mūs auką skiriamą tau!
Visai žmonijai duok atgimimą,
Gentys ir tautos tau tetarnaus.
Vienon kaimenėn surink avis,
Jei jas apleisi, kas išganys ?
Širdie Švenčiausia, stiprinki...15

K. Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate apsunkinti.

Ž. Ir aš jus atgaivinsiu.

Melskimės: Tesuteikia mums, Viešpatie Jėzau, tavo šventoji auka dieviško uolumo, kad, patyrę tavo Širdies meilę, išmoktume saikiai vertinti žemiškuosius dalykus ir mėgti dangiškuosius, kuris gyveni ir viešpatauji su Dievu Tėvu šventosios Dvasios vienybėje Dievas per visus amžių amžius. Amen.12

KRISTAUS KARALIAUS ŠVENTĖ

Paskutinį spalio sekmadienį

avo apaštališkąja valdžia mes įvedame mūsų   Viešpaties Jėzaus Kristaus Karaliaus šventę ir įsakome kas metai ją švęsti visose pasaulio šalyse paskutinį spalio menesio sekmadienį prieš visų šventųjų šventę. . . Nėra reikalo daug aiškinti, kodėl įvedame šią atskirą šventę, nors Kristaus karališkąją vertę reiškia bei kelia ir kitos šventės. Šiai šventei parinktas paskutinis spalio sekmadienis, nes juo kaip ir užsibaigia liturginiai metai. Tuo būdu kitos Jėzaus gyvenimo paslaptys, minimos metų bėgyje, su šia Kristaus Karaliaus švente bus išbaigtos ir apvainikuotos. (Pijus XI, enc. apie Kr. Karaliaus šventės įvedimą, 1925. 12. 11).

    Jis yra neregimojo Dievo paveikslas, pirmagimis pirm viso sutvėrimo; nes per jį sutverta visa danguje ir žemėje, matomi ir nematomi dalykai, ar tai sostai, ar viešpatystės, ar kunigaikštystės, ar valdžios; visa sutverta per jį ir jam; jis yra pirm visų, ir visa juo laikosi. Jis yra Bažnyčios kūno galva, jis, kurs yra pradžia, pirmagimis numirusiųjų tarpe, kad visame jis turėtų pirmininkystę. Nes visai Dievo pilnybei patiko apsigyventi jame ir per jį suderinti visa su savimi, ar kas yra žemėje, ar danguje, darant jo kryžiaus krauju taiką (Kolos. 1, 15-20).

Karalius, Kristau, tu tautų,
Valdovas amžių ir laikų,

Teisėjas protų ir širdžių.

Telenkias tau tautų vadai,
Teisėjai, mokslo pranašai,
Įstatymai, menų menai.

Pašvęski sau žmonių valdžias,
Tėvynei laimint tiesk rankas,
Po savo skeptru glausk šeimas.3

Viešpatie Kristau, nuo kryžiaus sosto nužengei karalium į jautrias sielas. Nuo kryžiaus sosto parodei žmonijai kelią į laimės šalį. Kryžiaus soste atvėrei mums savo širdies turtų gausybę.

Sielų Karaliau, labai dėkoju, kad ir man leidi kryžiaus šešėly augti. Išganytojau, leiski man, mano mylimiesiems ir mano tautai pajusti tavo švč. Širdies šilimos, meilės ir jėgos. Amen.10

    Pripažįstu tave, Jėzau Kristau, visatos Valdovu. Visa, kas sukurta, tau sukurta. Valdyk mane pagal savo teisę. Atnaujinu pažadus, padarytus per krikštą: atsižadu piktojo, jo puikybės ir visų jo darbų. Žadu tau gyventi, kaip dera krikščioniui. Visa širdimi noriu ir visomis galiomis įsipareigoju ginti Dievą ir Bažnyčios teisę.

Dieviškoji Jėzaus Širdie, aukoju tau savo darbus. Tepripažįsta tavo šventąją valią visos širdys ir tavo taikos karalystė teapima pasaulį. Amen.

Karaliau dangiškos šviesybės,
Nužengęs žemės išganyti,
Už mūsų protėvių kaltybes,
Žmogaus priimti teikeis lytį.
Parodęs meilės mums tiek daug,
Žmonių širdyse karaliauk!

Ant kryžiaus mirtį nugalėjęs,
Gyvatą sieloms sugrąžinęs,
Tu, Kristau, mūsų Atpirkėjas!
Karalius amžinos tėvynės!
Bažnyčios tavo priešų daug,
Bet tu ir žemei karaliauk !

Taikos ir meilės, nuolankumo
Skelbėjau, pavyzdy, šaltini!
Tavęs maldaujam iš gilumo,
Valdyk pasaulį vidujinį!
Nors mūsų nuodėmių taip daug,
Bet tu širdyse karaliauk!24

MIŠIŲ AUKA

PENKIOS dalys, tarsi penki dramos veiksmai, atskleidžia mišių aukos turinį. Pradžioje persikeičia žmogus, apgailėdamas savo kaltes, pagarbindamas Dievą, išpažindamas savo tikėjimą. Aukojime paruošiama atnaša (duona ir vynas) perkeisti į Kristaus auką. Eucharistinėje perkaltoje duona tampa Kristaus kūnu, vynas — krauju. Komunijoje persikeitęs žmogus susijungia su perkeista atnaša — Kristumi. Įvyksta vienybė žmogaus, apsisprendusio už Dievą, ir Dievo, tapusio žmogumi — nūnai esančio eucharistiniuose pavidaluose. Pabaigoje persikeitęs, sakytume, sudievintas žmogus pasiunčiamas į pasaulį jo perkeisti — sudievinti.

Pagrindinės mišių dalys atskiriamos kunigo kreipiniu į tikinčiuosius Viešpats su jumis. Tuo jis atžymi perėjimą iš vienos mišių dalies į kitą. Tokių kreipinių I-je ir V-je dalyse yra po du — atžymėti smulkesnėm padalom, o prieš II-ją ir III-ją dalis — po vieną. Visai šio kreipinio nėra prieš IV-ją dalį — komuniją, nes tada kunigas kreipiasi į dangaus Tėvą žodžiais Tėve mūsų!

PRIEŠ MIŠIAS

Asperges me, Domine, hyssopo, et mundabor: lavabis me, et super nivem dealba-bor.


Miserere mei, Deus, secundum magnam misericordiam tuam. (Ps. 50). Gloria Patri et Filio, et Spiritui Sancto, sicut erat in prin-cipio, et nunc, et semper, et in saecula saeculorum. Amen.

Asperges me...

V. Ostende nobis, Domine, misericor-diam tuam.

R. Et salutare tuum da nobis.

O r e m u s: Praesta nobis, ąuaesumus, Domine, hac aqua asper-sis, sanitatem corpo-ris, integritatem men-tis, tutelam salutis, securitatem spei, cor-roborationem fidei, fructum earitatis. Per Christum Dominum nostrum.

R. Amen.

Apšlakstyk mane, Viešpatie, isopu, ir būsiu apvalytas. Nuplauk mane, ir pasidarysiu baltesnis už sniegą.

Pasigailėk manęs, Dieve, dėl savo didžio gailestingumo (P s.50). Garbė Dievui Tėvui, ir Sūnui, ir Šv. Dvasiai, kaip buvo pradžioje ir dabar, ir visados, ir per amžių amžius. Amen.

Apšlakstyk mane...

K. Parodyk mums, Viešpatie, savo pasigailėjimą.

Ž. Ir suteik mums savo išganymą.

Melskimės: Viešpatie, meldžiame tave, duok mums, šiuo vandeniu apšlakstytiems, kūno sveikatos, dvasios pilnatvės, išganymo tikrumo, vilties tvirtumo, tikėjimo stiprybės ir meilės vaisiaus. Per Kristų, mūsų Viešpatį.

Ž. Amen.

Velykų laiku

Vidi aquam egredientem de templo a latere dextro, alleluia: et omnes, ad quos per-venit aqua ista, salvi facti sunt et dicent: alleluia, alleluia.

   Confitemini Domino, quoniam bonus: ąuoniam in saeculum misericordia eius (P s. 117). Gloria Patri... Vidi aąuam...

V. Domine, apud te est fons vitae, alleluia.

R. Et in lumine tuo videbimus lumen, alleluia.

Oremus: Concede, quaesumus, omni-potens Deus, ut qui Paschalia festa pera-gimus, coelestibus de-sideriis accensi, fon-tem vitae sitiamus: Per Jesum Christum Dominum nostrum.

R. Amen.

Mačiau vandenį, trykštantį iš dešinės šventovės pusės, ir visi, kuriuos pasiekė šis vanduo, liko išgelbėti, ir jie tars: aleliuja, aleliuja.

Garbinkime Viešpatį, nes jis geras, nes jo pasigailėjimas per amžius. (Ps. 117). Garbė Dievui... Mačiau vandenį.

K. Viešpatie, pas tave gyvenimo šaltinis, aleliuja.

ž. Ir tavo šviesoje matome šviesą, aleliuja.

Melskimės: Suteik, meldžiame tave, visagalis Dieve, kad mes, kurie Velykų iškilmes švenčiame, dangaus ilgesio uždegti, trokštumėm gyvenimo šaltinio—Jėzaus Kristaus, mūsų Viešpaties. Ž. Amen.

 
 
  Sukurta padedant Arkivyskupui S.Tamkevičiui SJ & windows vista forum