gototopgototop
    
 
     
 
 
 
   
 
     
 
 
Kronika Nr. 43 Spausdinti El. paštas
Aleksandro Gofman pareiškimas TTG Katalikų komitetui
Kratos ir tardymai
Mūsų kaliniai
Justas Gimbutas — vėl Gulago salyne
Žinios iš vyskupijų
Tarybinėje mokykloje
Nauji pogrindžio leidiniai

1980 m. birželio 13 d.
LKB KRONIKA Nr. 43
Eina nuo 1972 melų.
Perskaitęs duok kitam!
TIKINČIŲJŲ TEISĖMS GINTI KATALIKŲ
KOMITETUI
Nuorašas:
Kauno Kunigų Seminarijos Rektoriui
Gofman Aleksandro,
gyv. Vilniuje, Pranskaus 37-2,
P a r e i š k i m a s


    1973 metų gruodžio 5 ir 13 dienomis Kultūrinių ryšių su užsienio lietuviais komiteto laikraštyje „Gimtasis kraštas" buvo atspausdintas J. Aničo straipsnis „Kovoje prieš klastingą melą". Čia autorius, pasiremdamas kai kurių Lietuvos dvasininkų pasisakymais, bando įrodyti, kad Lietuvoje yra pilna sąžinės ir religijos laisvė. Perskaitęs ne tik minėtą J. Aničo straipsnį, bet ir daugelį lietuvių kalba išleistų religijos ir sąžinės laisvės klausimu rašinių, įsitikinau, kad visa šiuos klausimus liečianti literatūra yra grynas melas, klasta ir šmeižtas. Lietuvos dvasininkai negalėjo ir negali sakyti, kad čia tikintieji turi sąžinės ir religijos laisvę. Tai akivaizdžiausias melas! Jeigu jie taip kalbėjo, greičiausiai buvo priversti, o gal tie pasisakymai yra kažkieno jiems primesti, nes ateistinių straipsnių autoriams tiesa ir sąžiningumas neegzistuoja. Komunistų partija jiems yra suteikusi šiais klausimais absoliučią laisvę.
    Pavyzdžiui, kaip galėjo sakyti Kauno Kunigų seminarijos rektorius kun. dr. V. Butkus, kad priimant naujus kandidatus į Seminariją, pati Seminarijos vadovybė sprendžianti, ar kandidatas tinkamas būti jos auklėtiniu, ar ne. Kad tai absoliutus melas, kad kandidato tinkamumą apsprendžia ne Seminarijos vadovybė, o valstybinio saugumo darbuotojai, patyriau pats.

    Mano didysis gyvenimo siekis buvo ir yra kunigystė. Todėl, baigęs vidurinę mokyklą ir atlikęs privalomą karinę tarnybą Tarybinėje armijoje, 1979 m. birželio 11 d. nuvežiau į Kauno Kunigų seminariją pareiškimą ir kitus reikalingus dokumentus, norėjau būti šios dvasinės mokyklos mokiniu. Po savaitės atvyko pas mane į darbavietę — dirbau Respublikinės Vilniaus Klinikinės ligoninės II poliklinikiniame skyriuje ūkvedžiu, — nepažįstamas vyras. Jis mane pavadino vardu, teiravosi, kaip sekasi darbas, ar patinka. Žodžiu, vaidino gerą mano draugą. Kadangi iš kitų buvau girdėjęs, kad, padavus į Seminariją dokumentus, tuoj pat prisistato valstybinio saugumo darbuotojai, paprašiau jį pateikti asmeninius dokumentus. Jis pasimetė, bandė išsisukinėti. Primygtinai reikalaujant, apsidairęs, ar niekas nemato, iš tolo parodė raudoną valstybės saugumo darbuotojo knygutę. Pavardės nesisakė. Prašė jį vadinti Antanu. Pareiškė, jog norįs su manimi rimtai pasišnekėti; pokalbio turinys esąs valstybinė paslaptis.

    Mačiau, kad jis labai vengia žmonių. Paprašė mane išeiti į gatvę ir su juo pasivaikščioti. Sutikau. Paprašiau jį minutę palaukti, kol apie tai pranešiu savo viršininkui. Jis lyg išsigando ir, pakartojęs, kad apie tai niekas, absoliučiai niekas neturįs žinoti, pasivaikščiojimą atidėjo sekančiai dienai. Kadangi aš dirbau po pietų, tai prašė ateiti į Lenino aikštę ryto 9 vai. ir palaukti ant suolelio prie Lenino paminklo.

    Sekantį rytą sutartu laiku susitikome. Mane jis nuvedė į kažkokį draugovininkų štabą, šio namo visi langai buvo uždaryti langinėmis. Įėjome į tamsų kambarį. Jis įjungė
radiją ir uždegė elektros šviesą, išsiėmė kelis lapus švaraus popierio ir pradėjo klausinėti. Kokie esą mano planai ateičiai. Prašė nesivaržyti, nebijoti, apie tai niekas nesužinos. Kai pasisakiau, kad nuvežiau pareiškimą į Kauno Kunigų seminariją, jis tvirtino, kad ten esą sunku patekti. Stojant į Seminariją esąs ne vienas konkursas. Seminarija atrenka tuos, kurie jai patinka, o jei jis mane užtartų — tikrai priimtų. Jo užtarimo atsisakiau. Labai keista, jis pradėjo mane girti ir kvietė susitikti birželio 27 d. Paprašė mano darbavietės telefono. Daviau. Birželio 27 d. jis paskambino ir kvietė susitikti. Jam atsakiau, kad į pasimatymą su juo ateisiu tik tada, kai gausiu oficialų pakvietimą raštu. Kai jis pradėjo mane atkalbinėti nuo oficialaus pakvietimo, padėjau telefono ragelį. Taip ir pasibaigė patikrinimas mano tinkamumo į Kunigų seminariją. Suprantama, manęs į Seminariją nepriėmė.

    Taigi pats patyriau, kad kandidatus į Kunigų seminariją atrenka ne Seminarijos vadovybė, o saugumiečiai. Maža to, kiek žinau iš savo vienminčių — jų pavardžių dėl visiems suprantamų priežasčių neminėsiu — vienus saugumiečiai bando padaryti savo šnipais, už tai žadėdami padėti įstoti į Seminariją, o vėliau paskirti į labai geras parapijas, kitus atkalba nuo pasirinktojo kelio, dar kitus nori papirkti, kad tik atsisakytų Seminarijos. Visus įpareigoja laikyti paslaptį, reikalauja net pasirašyti, kad apie tai, apie įvykusį pokalbį niekam nekalbėtų. Šio pokalbio atskleidimą jie traktuoja kaip valstybinės paslapties išdavimą.

    Pagarbiai prašau Tikinčiųjų teisėms ginti Katalikų komitetą drąsinti kunigus, kurie, manau, visi yra praėję šią valstybės saugumo darbuotojų atakos ugnį, kad jie neslėptų, o į viešumą keltų ne tik šį faktą, kad iš tikrųjų ne Seminarija, o saugumiečiai parenka kandidatus į Seminariją, bet taip pat išryškintų ir tuos kunigus, kurie, susigundę geromis parapijomis, tapo saugumo įrankiais kovoje prieš Kristaus įsteigtą šventąją Katalikų Bažnyčią. Vilnius, 1980.111.31...............A. Gofman (parašas)
KRATOS IR TARDYMAI


    1980 m. balandžio 17 d. 10 vai. KGB papik. Urbono vadovaujami 12 saugumiečių pradėjo kratą Viduklės klebonijoje pas kun. Alfonsą Svarinską. Po kratos orderiu pasirašė LTSR prokuroras Kairelis ir KGB pirmininkas generolas Petkevičius. Kviestinius — Joną Ivaškevičių ir Laimą Rudžionytę — saugumiečiai atsivežė iš Raseinių. Kratos tikslas — paimti vadinamą „antitarybinę" literatūrą. Krata baigėsi 16 vai.

    Kratos metu paimta: rašomoji mašinėlė, „Tiesos kelias" Nr. 1, 9,11,14 magnetofono kasečių, „Kontinento" fotokopijos ir kai kurie TTG Katalikų komiteto dokumentai.
*     *     *

    Tą pačią dieną KGB papik. Urbono vadovaujami saugumiečiai be prokuroro sankcijos padarė kratą Monikos Gavėnaitės bute, esančiame Viduklės klebonijoje. Kratos metu paimta: rašomoji mašinėlė, „Ateitis" Nr. 1, „Tiesos kelias" Nr. 9, 12.

*     *     *

    Asmeninė krata buvo padaryta pas kun. Gustavą Gudanavičių, kurį kratos metu saugumiečiai rado Viduklės klebonijoje.
    Paimta žurnalo „Kontinent" keletą fotokopijų.

*     *     *

    1980 m. balandžio 17 d. 9,30 vai. KGB tardytojo J. Matulevičiaus vadovaujamas būrys saugumiečių (apie 10 vyrų) atvyko pas TTG Katalikų komiteto narį kun. Sigitą Tamkevičių, gyvenantį Kybartuose, Darvino g. Nr. 12, ir, pateikę kratos orderį, pasirašytą VSK pirmininko generolo Petkevičiaus ir LTSR prokuroro Kairelio, pradėjo kratą, užtrukusią 9,5 vai. Čekistai iškrėtė klebono kambarius,
ūkinį pastatą, rūsį, šuns būdą, palėpes ir daržą. Kviestiniais kratoje dalyvavo Liuda Jakelaitienė, Juozas Mickevičius ir Liuda Garbačiova. Kviestiniais buvo ne atsitiktiniai žmonės, o KGB specialiai pasirinkti asmenys, kurie kratos metu padėjo saugumiečiams.

    Kratos metu paimta: „Tiesos kelio" 10 įvairių numerių, „Rūpintojėlis" Nr. 12, knyga „Arkivyskupas M. Reinys", K. Čibiro „Gyvenimo menininkė", knyga „Rusų carų bandymas surusinti Lietuvą", Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, Konvencija dėl diskriminacijos švietimo srityje, Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas, rašomoji mašinėlė, nenaudotas baltas popierius, kalkės, magnetofono juostos, išrašai iš Vatikano radijo laidų, TTG Katalikų Komiteto dokumentai ir kt. Ūkiniame pastate rasta „LKB Kronikos" 42 numerio 4 egz. Baigiant kratą buvo iškrėstas ir pats kun. S. Tamkevičius. Kratos protokolo kunigas nepasirašė ir užprotestavo, kad į jo kratos protokolą tardytojas Matulevičius surašė iš kitų asmenų, gyvenančių tame pačiame name, paimtus daiktus.

    Po kratos Kybartuose buvo skleidžiami gandai, kad pas kleboną rasta du pistoletai, maišas pinigų ir radijo siųstuvas.

*     *     *

    1980 m. balandžio 17 d. KGB tardytojas Matulevičius su būriu saugumiečių be kratos orderio iškrėtė kybartietės Onos Kavaliauskaitės butą (Darvino g. Nr. 12). Kratos metu paimta:

    rašomoji mašinėlė, „Aušra" Nr. 19, „Lietuvių archyvas" VI t. ir kt.

    Asmeninę kratą padarė Vilkaviškio raj. VRS inspektorė Ona Paunksnienė, uoliai talkininkavusi saugumiečiams. Po kratos vakare Ona Kavaliauskaitė buvo tardoma.

    Tą pačią dieną saugumiečiai be prokuroro sankcijos
iškrėtė Onos Dranginaitės, gyv. Kaune ir atvažinėjančios į Kybartų kleboniją padėti virtuvėje, daiktus. Kratos metu paimta:

    „LKB Kronikos" Nr. 38 ir 39, „Perspektyvos" Nr. 12, Vainovičiaus „Kareivio Čionkino nuotykiai" ir kt.

    Milicijos inspektorė Paunksnienė padarė ir asmeninę kratą. Po kratos Dranginaitė buvo tardoma.

*     *     *

    1980 m. balandžio 17 d. buvo padaryta asmeninė krata kun. Jonui Zubrui, kurį saugumiečiai rado pas kun. S. Tamkevičių. Iškrėstas taip pat jo lagaminas ir paimta užrašų knygutė su adresais.

*     *     *

    1980 m. balandžio 17 d. saugumiečiai be prokuroro sankcijos padarė kratą a.a. kun. Virgilijaus Jaugelio bute (Kybartai, Darvino g. Nr. 12). Kratos metu paimta:

    „LKB Kronikos" Nr. 40 ir 41, „Tiesos kelias" Nr. 1 ir 9, „Chronika tekuščich sobytij" 1 egz., daug įvairių laiškų, tarp jų ir tremtinės N. Sadūnaitės laiškai, knygos: „Kaip jie mus sušaudė", Bulgakovo „Tichije dūmy", Frank „Duša čeloveka", Dudko „O našem upovanij", „Lietuvių enciklopedija" XV t.; Kryžių kalno du albumai ir kt.

    Po kratos kun. Jaugelio motina kreipėsi į LTSR Prokuratūrą, reikalaudama sugrąžinti iš jos sūnaus kambario paimtas knygas ir įvairius leidinius bei rankraščius.

*    *    *

    1980 m. balandžio 17 d. rytą didelis būrys saugumiečių per daržus atbėgo prie kybartietės Teresės Petrikienės namo. Vienas nešėsi durims išlaužti geležį. Kambaryje saugumiečiai rado kaunietę Genovaitę Navickaitę ir dvi rašomąsias  mašinėles. Taip pat buvo rastas „LKB
Kronikos" 42 numeris ir daug perrašytų puslapių. Po kratos Genovaitė Navickaitė buvo areštuota ir išvežta į Vilniaus KGB. Per asmeninę kratą moterys buvo išrengtos. Namo šeimininkė T. Petrikienė buvo tardoma dvi dienas. Tardomoji paaiškino, kad ji buvo išnuomavusi kambarį Navickaitei ir visai nesidomėjusi, ką nuomininkė veikianti.

    Šiuo metu G. Navickaitė yra Vilniaus KGB kalėjime: Vilnius, ab/d 17. Ją tardo KGB vyr. tardytojas V. Balčiūnas.

    Genovaitė Navickaitė, Jono, gimusi 1947 m. vasario 18 d. Zarasų apskrityje, Ditkūnų kaime. 1965 m. baigė Zarasų vidurinę mokyklą, o 1967 m. — Kauno Ekonomikos technikumą. Po to mokėsi Kauno Medicinos mokykloje ir ją baigė 1970 m. Dirbo įvairiose Kauno ligoninėse medicinos seserimi.

*     *     *

    1980 m. balandžio 17 d. KGB mjr. Daugalas su penkiais čekistais ir milicijos inspektore Janulevičiene padarė kratą Veronikos šulčiuvienės name (Kybartai, Čepajevo sk. Nr. 14), kur gyvena Kybartų bažnyčios vargoninkė Genovaitė Mačenskaitė.

    Kratoje kviestiniais dalyvavo Aldona Kasparaitytė ir Leonas Jakimavičius. Ieškota antitarybinės literatūros bei techninių dauginimo priemonių. Kratos metu paimta:
    „Aušra" Nr. 17, „LKB Kronika" Nr. 42, „Patarimai, kaip laikytis tardymo metu", „Tiesos kelias" Nr. 10 ir 11, Medviedevo „Beprotystės klausimas", 16 fotografijų, eilėraščiai, užrašai, baltas rašomas popierius, kalkės, Elenos Lapienienės taupomoji knygelė Nr. 055093, visi pinigai, startinis pistoletas, rašomoji mašinėlė „Erika" Nr. 5900161.

    Krata pradėta 9 vai. rytą. Kratos metu Mačenskaitė buvo sulaikyta Kybartų klebonijoje, ir saugumiečiai neleido jai stebėti kratos savo bute. Po kratos Mačenskaitė tris valandas buvo tardoma, iš kur gavusi kratos metu
rastus leidinius. Tardomoji paaiškino, kad leidinius, knygas, rašomąją mašinėlę ir kt. yra gavusi iš a.a. kun. Virgilijaus Jaugelio, o „LKB Kroniką" Nr. 42 radusi ant stovinčio bažnyčios prieangy katafaliaus viršaus. Tardytojas Daugalas ypatingai daug klausinėjo apie Genovaitę Navickaitę, kuri, tardytojo nuomone, esanti labai didelė nusikaltėlė.

*     *     *

    1980 m. balandžio 18 d. 16,40 vai. būrys saugumiečių įsiveržtų į Bagotosios (Kapsuko raj.) kleboniją ir, pateikę kun. Vaclovui Degučiui kratos orderį, pradėjo kratą. Jai vadovavo KGB kpt. Jurkštas, o jam padėjo apie 10 saugumiečių ir Kapsuko VRS inspektorė Mikuckienė. Kviestiniais kratoje dalyvavo Janina Žilinskienė ir Elena Grabauskienė (abi kapsukietės).
    Kratos metu iš kun. V. Degučio paimta „LKB Kronikos" Nr. 38, „Aušra" Nr. 18, knyga „Dabarties kankiniai".

    Klebonijos antrame aukšte saugumiečiai rado Oną Vitkauskaitę, gyv. Kaune, Partizanų g. Nr. 226-4. Pas ją rasta: rašomoji mašinėlė „Erika", „LKB Kronika" Nr. 42 ir perrašyti „LKB Kronikos" 26 puslapiai po 10 egz.

    Krata baigta 22 vai. 30 min. Ona Vitkauskaitė areštuota, išvežta į Vilniaus KGB ir iki šio laiko nepaleista.

    Po kratos buvo tardomas klebonas kun. Vaclovas Degutis ir jo šeimininkė Janina Pileckytė, kurios bute taip pat buvo padaryta krata.

    Ona Vitkauskaitė, gimusi 1935 m. balandžio 23 d. Marijampolės apskrityje. Stuomenų kaime, mokėsi Marijampolėje, Rietave ir Prienuose. 1959 m. įstojo į Kauno m. Technikos mokyklą Nr. 2 ir baigė braižytojų-konstruk-torių specialybės kursą. 1970 m. įstojo į Kauno Politechnikumą; baigė metalų apdirbimo specialybės kursą. Ėjo techniko-technologo pareigas.

*     *     *
    1980 m. balandžio 18 d. apie 16 vai. į Pranciškos Tuomienės ir Genovaitės Mačenskaitės namą, esantį Kapsuke, Dvidešimtmečio g. Nr. 3, įsiveržė grupė saugumiečių. Patikrinę visus kambarius, pateikė tame name gyvenančiai nepilnametei Joanai šukevičiūtei kratos sankciją ir liepė pasirašyti, grasindami, jei nepasirašysianti, ją išvešią į Vilnių. Tačiau mergaitė nepasirašė. Kratos metu buvo sulaikyta į šį namą atėjusi Genovaitė Paliaukaitė ir šio namo gyventoja Birutė Briliūtė (muzikos mokytoja). Kratos metu iš Birutės Briliūtės paimta:

    Rašomoji mašinėlė „Erika", startinis pistoletas, 6 magnetofono kasetės, R. Medvedevo knyga „Beprotystės klausimas", kun. Dudko „Pokalbiai religiniais klausimas", VainoviČiaus „Kareivio Čionkino gyvenimas ir nepaprasti nuotykiai", „Abiturientai" (3 t.), „SOS iš anapus", „Fabiolė", „Danguolė".

    Saugumiečiai padarė kratą ne tik Tuomienės kambaryje, bet ir Genovaitei Mačenskaitei priklausančioje namo dalyje (be prokuroro sankcijos). Namo gyventojų prašomi nepasisakė net pavardžių, nepaliko kratos protokolo. Kviestiniai padėjo saugumiečiams daryti kratą, ypač buvo uolus J. Cibulskas, atnešęs, kaip „labai pavojingus antitarybinius reikmenis" — pačių saugumiečių atsivežtą lagaminą su įrankiais.

    Krata užtruko 7 vai. Asmeninė krata išrengiant buvo padaryta Birutei Briliūtei ir senutei Elenai Babianskajai (laikinai gyvenančiai šiame name). E. Babianskajos kambaryje be prokuroro sankcijos buvo padaryta krata, kurios metu paimta rašomoji mašinėlė „Ideal" ir kelios religinės knygos. E. Babianskaja po kratos buvo čia pat saugumiečio Valaičio tardoma. Senutė savo pareiškime prokurorui (1980.rV.23) rašė: „Atrodo būtų tikslingiau nukreipti saugumo bei milicijos akis kovai su girtaujančiais, ištvirkaujančiais, o ypač su nelegaliai gaminančiais alkoholinius gėrimus žmonėmis, o tikintiesiems duoti
ramiai gyventi, mokytis, darbuotis ir mums, seniams — ruoštis laimingai mirčiai".

    Kratos metu saugumiečiai užgauliojo ir šaipėsi iš šio namo gyventojų. „Kviestinis" Cibulskas, pamatęs nupieštą religinį paveikslą, šaipėsi: „Kas čia per parnografija?!" Radę ant stalo paruoštą restauravimui Nukryžiuotąjį saugumiečiai replikavo: „Tai kam tą savo sužieduotinį ant, stalo pasiguldę laikote?"

    Apie krėtėjų kultūrą ir elgesį galima spręsti iš to, kad nors name yra tualetas, jie priteršė šiluminiame mazge.

*     *     *

(Saugumiečiams artimiausias — gyvuliškasis elgesys):
    1980 m. balandžio 28 d. į Onos Vitkauskaitės (suimtos balandžio 18 d.) butą, esantį Kaune, Partizanų g. Nr. 226-4, 7 vai. rytą įsiveržė 3 saugumiečiai, vadovaujami tardytojo Rainio. Kviesitiniais buvo pakviesti du girtuokliai. Krata buvo padaryta be prokuroro sankcijos bute ir rūsyje. Jos metu paimti asmeniniai O. Vitkauskaitės dokumentai. Surašę protokolą, saugumiečiai vertė po juo pasirašyti ten gyvenančią Bernadetą Mališkaitę, bet ši atsisakė. Nieko nepešę ir net nepalikę kratos protokolo, po pusantros valandos kratos išsinešdino.

*     *     *

    1980 m. balandžio 28 d. anksti rytą saugumiečiai, vadovaujami mjr. Daugalo, padarė kratą Genovaitės Navickaitės (suimtos balandžio 17 d.) bute, esančiame Kaune, Vašuoklių g. Nr. 4. Iškrėtę kambarį ir garažą, nieko nerado. Tuomet, net nepalikę kratos protokolo, išėjo.

*     *     *

    1980 m. balandžio 8 d. Prienų raj. milicijos kpt.
Slibinksas padarė kratą pas Kazimierą Sabaliauską, gyv. Pabališkių km.

    Kratos metu paimta: religinės knygos — T. Toth „Jaunuolio religija", K. Nasecko „šviesos nešėjai", Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, gaidų sąsiuvinys ir kt.

    Kratą darė septyni asmenys. Ji užtruko pusantros valandos. KGB su milicijos pagalba medžioja religinę spaudą.

*     *     *

    1980 m. gegužės 7-8 d. Vilniaus KGB buvo tardomas Prienų vikaras kun. Antanas Gražulis. Tardytojas Daugalas klausinėjo, ar kunigas nepažįstąs suimtųjų — P. Buzo, A. Janulio, G. Navickaitės, O. Vitkauskaitės. Saugumietis taip pat kaltino kunigą Gražulį, kad esą padedąs redaguoti „LKB Kroniką", teikiąs jai medžiagą, be to, padėjęs Povilui Bužui pasidaryti elektrografinį kopijavimo aparatą „Erą". Saugumiečiai paėmė kunigo pirštų antspaudus ir jo rašysenos pavyzdį. Tardytojas Daugalas šitaip įvertino kun. A. Gražulį: „Jį nors ant žarijų pasodink, jis vis tiek savaip kalbės ir darys .. . Anksčiau ar vėliau įkliūsiąs, nes jame yra įlindęs velnias".

    Tardytojas labai piktai kalbėjo apie TTG Katalikų komitetą, kuris būsiąs sutvarkytas: „Jie kaip amerikonai — svetimomis rankomis žarijas žarsto".

*     *     *

(Saugumiečio Daugalo ateistinė filosofija: yra velnias, bet nėra Dievo):
    Balandžio pabaigoje tardymui į Vilniaus KGB buvo iškviesta Bagotosios parapijos klebono šeimininkė Janina Pileckytė. Ji buvo klausinėjama apie suimtąją Oną Vitkauskaitė): kada ji atėjusi, ar su savimi atsinešusi rašomąją mašinėlę ir kt.

*     *     *
    1980 m. gegužės 6 d. į Vilniaus KGB tardymui iš Medicinos mokyklos buvo atvežta studentė Giedrė Striokaitė. Tardytojas Balčiūnas klausinėjo apie suimtąją Genovaitę Navickaitę ir apie kažkokį asmenį, kuris, tardytojo teigimu, atnešęs ir palikęs Striokaitei „LKB Kronikos" 43 egz. Tardytojas Balčiūnas grasinimais ir menamais klausimais bandė išgauti iš Striokaitės jam rūpimus parodymus. KGB tardytojas grasinimais vertė jauną studentę sakyti ne tai, ką ji žinojo, o kas buvo naudinga čekistams. „Čia galima gauti ir mušti", „Dar ryt ir porty sėdėsi, jei nepasakysi teisybės", „Sugadinsi sau gyvenimą", — tokiais ir panašiais išsireiškimais tardytojas nuolat gąsdino mergaitę. Saugumietis G. Striokaitę laikė vienuole ir teigė, kad jos kongregacija įsivėlusi į politiką, bet kai pakirsianti Čiuvasijoje mišką, tai jos norai praeisią. Tardytojas Balčiūnas ypatingai piktai kalbėjo apie kunigus: A. Svarinską, S. Tamkevi&ų, juos vadindamas vanagais. „Kiek jie nekaltų žmonių kraujo išgėrė", — šaukė tardytojas, vaizduodamas save nekaltųjų „gynėju".

    Po visos dienos tardymo Giedrė Striokaitė buvo paleista namo, o sekančią dieną vėl turėjo prisistatyti į Vilniaus KGB. Vėl buvo klausinėjama apie G. Navickaitę, taip pat tardė dėl „LKB Kronikos" ir t.t.

   
Tą pačią dieną iš Vilkaviškio į Vilniaus KGB tarydmui buvo iškviestas G. Striokaitės tėvas Valentinas.

*     *     *

    š.m. gegužės 14 d. tardymui į Vilniaus KGB buvo iškviesta auklėtoja Ona Šarkauskaitė. Tardytojas Rainys ją klausinėjo apie suimtąją O Vitkausaitę. Teiravosi, ar ji neduodavo skaityti „Kronikos", ar į Vitkauskaitės butą užeidavo vadinamas „Antanas" — suimtasis A. Janulis, ar pažįstanti P. Buzą, ar lankydavosi suimtoji G. Navickaitė? Rainio nuomone, O Šarakauskaitės draugės Bernadetos
Mališkaitės vieta ten, kur yra G. Navickaitė ir O. Vitkauskaitė — kalėjime.

    Tardytojas Rainys prasitarė, kad suimtosios — O. Vitkauskaitė ir G. Navickaitė nepasirašinėja protokolų. Tardoma Šarakauskaitė tardymo metu taip pat niekur nepasirašinėjo.

*     *     *

    Gegužės 15 d. tardymui buvo iškviesta mokyt. Bernadeta Mališkaitė. Tardytojas Rainys klausinėjo apie suimtuosius — P. Buzą, A. Janulį, G. Navickaitę ir O. Vitkauskaitę, kaltino kun. S. Tamkevičių, kad jis esąs kaltas, kad šie nekaltieji kenčia kalėjime, be to, jis prikalbėjęs kun. Virgilijų Jaugelį nusinuodyti, o dabar jį skelbiąs kankiniu ir šventuoju. Tardytojas Rainys pyko, kuomet B. Mališkaitė atsisakė bet kur tardymo metu pasirašyti. Galutinė tardytojo išvada tokia: „Jeigu tokiu keliu eisi, baigsis blogai".

*     *     *

    1980 m. kovo 6 d. Šiaulių šv. Jurgio bažnyčioje vikaras kun. Feliksas Balionas buvo iškviestas pokalbiui į Šiaulių KGB. Keli saugumiečiai klausinėjo kun. F. Baliūną apie J. Petkevičienę, M. Jurevičių (Helsinkio grupės narį) ir kt. Čekistai kaltino kun. F. Baliūną, kad jis remias „veltėdį" Jurevičių, renkąs medžiagą Kronikai, kaltinąs tarybinę santvarką, kad ji nekovojanti su alkoholizmu ir vertė kunigą pasirašyti pasiaiškinimą. ,Nekiškite mums pagalio į ratus ir mes jums nekišime", — pastebėjo saugumietis.

*     *     *

    Ryšium su vilniečiams — Antanui Terleckui, Juliui Sasnauskui, Algirdui Statkevičiui ruošiama byla 1980 m. kovo 6-8 dienomis Šiauliuose buvo tardoma eilė asmenų. Atvykusi iš Vilniaus grupė saugumiečių su mjr. Pilelių
priešakyje tardė Oną Lukauskaitę-Poškienę, Jadvygą Petkevičienę, Mečislovą Jurevičių ir kun. Feliksą Baliūną. Tardytojas išsireiškė, kad trims vilniečiams keliama baudžiamoji byla už „antitarybinius išsišokimus ir propagandą" ir kad galimas daiktas, jog prie šitos bylos būsią prijungta ir daugiau asmenų. Saugumiečius labai domino 45 pabaltiečių pasirašytas memorandumas dėl . Molotovo-Ribentropo pakto, „LKB Kronika", „Aušra" ir protestai dėl areštų Lietuvoje.

*     *     *

    1980 m. balandžio 15 d. KGB mjr. Markevičius tardė A. Ragaišienę dėl jos bute įvykusios spaudos konferencijos užsienio žurnalistams, atvykusiems į Vilnių, ir dėl protesto prieš KGB susidorojimą su Romu Ragaišiu.

*     *     *

    Tauragės autobusų stotyje 1980 m. vasario 10 d. buvo sulaikyta Nijolė Galminaitė. Suimtą mergaitę nugabeno į miliciją ir patalpino blaivykloje. Net girtuokliai blaivykloje laikomi tik vieną naktį ir išsiblaivę paleidžiami, o tuo tarpu jaunuolė nepaprastai bjauriomis sąlygomis buvo laikoma tris paras. Apie sulaikymą jai buvo uždrausta papasakoti net tėvams. Be to, saugumiečiai ją smulkiai iškratė ir nusirašė adresus iš jos užrašų knygutės, nors kratos orderio nepateikė ir protokolo taip pat nesurašė. Visas tris dienas mergaitė buvo tardoma stambaus sudėjimo saugumiečio. Taigi ir krata, ir tardymas, ir sulaikymas buvo daroma pažeidžiant tarybinius įstatymus.

    Nijolė Galminaitė buvo tardoma dėl savo religinių įsitikinimų, kaltinama, kad aktyviai dalyvaujanti bažnytinėse apeigose, klausinėjo, kodėl lankėsi Viduklėje, Žemaičių Kalvarijoje ir Telšiuose? Be to, saugumietis įkalbinėjo ją pranešinėti saugumui įvairias bažnytinio
gyvenimo smulkmenas, teiravosi apie kiekvieną Mišių patarnautoją, adoruotojas ir choristus.

    Galiausiai saugumiečiai pagrasino, kad, jeigu apie šį tardymą ir sulaikymą kas nors sužinos, tuomet ji bus atvesta vėl į saugumą ir ten sumušta. Čekistas įsakė mergaitei pameluoti tėvams, jog užtrukusi kelionėje ir todėl tris dienas negrįžusi namo.

*     *     *
MŪSŲ KALINIAI

    Petras Plumpa jau daugiau kaip metai laikomas visiškoje izoliacijoje. Iš jo negaunami laiškai, jam negalima pasiųsti jokios banderolės, neduodami pasimatymai.

    P. Plumpos bičiuliai iš lagerio pranešė, kad jo sveikata yra labai nusilpusi, todėl jis nepajėgia įvykdyti didžiules darbo normas ir už tai yra nuolat kankinamas badu ir šalčiu karceryje.

*     *     *

    Po teismo (1979 m. lapkričio 19 d.) Romas Ragaišis 2,5 mėn. kalėjo Kapsuke, o dabar atlieka bausmę Tomske. Jis buvo nuteistas neva už spekuliaciją akiniais.

    Dabartinis jo adresas: 634020 Tomsk, p/ja 114/1 otriad 6. Bausmė baigiasi š.m. liepos 9 d.

    R. Ragaišis — eilinė KGB auka.

*     *     *

    1980 m. vasario 29 d. laiške Vladas Lapienis rašo: „Milicijos pareigūnai man pasakė, kad man leidžiama gyventi tik bendrabutyje. Jiems esą tokius nurodymus davę saugumiečiai". Paprastai tremtiniams nurodoma tik gyvenvietė. Dabartinis V. Lapienio adresas: 663293, Teja, Krasnojarsku kr., Severo-Jeniseiskij r.

*     *     *
JUSTAS GIMBUTAS - VĖL GULAGO SALYNE!

    1980 m. vasario 28 d. Klaipėdos „liaudies" teismas vėl nuteisė Justą Gimbutą, — šį kartą vieneriems metams laisvės atėmimo už „pasų nuostatų pažeidimą". Prie bendro nelaisvės stažo tai sudarys viso 33,5 metų. Tai pusė žmogaus gyvenimo, praleisto sunkiausiose, nežmoniškose kalinimo sąlygose. Tai kelias per dešimtis kalėjimų, konclagerių, kančių ir pasityčiojimų, Tėvynės ilgesio juodame labirinte. Ne kiekvienam užtektų dvasios jėgų, o kartu ir kūno jėgų nueiti šį erškėčiuotą kelią. Justas ištvėrė, nepalūžo ir liko tvirtas. Kietas žemaitis iš Skuodo krašto.

    1979 m. balandžio 4 d. po 32,5 metų kalinimo, išėjęs iš Vilniaus KGB požeminio kalėjimo, kur baigiantis bausmei buvo atvežtas iš konclagerio „smegenų praplovimui", atsisakė priimti sovietinį pasą ir pareikalavo teisės išvykti iš raudonosios imperijos. Valdžia atsakė represijomis. Laikinai apsigyvenus Klaipėdoje, Debreceno g. Nr. 84-17 pas invalidę seserį, jam buvo uždėta administracinė priežiūra. Justą pasistengta izoliuoti nustatytu miesto kvartalu, už kurio ribų jam be atskiro leidimo uždrausta išeiti. Daugelį kartų jis buvo kviečiamas į KGB tardymams, primygtinai grasinama ir šantažuojama, leidžiamos specialiai sukurtos paskalos ir šmeižtai. Tačiau senas kalinys nepasidavė. Į sovietinės valdžios puolimus atsakė pareiškimais, kuriuose atvirai išdėstė savo motyvus. TSRS ATP rašė: „... kovai su okupantais paskyriau visą savo gyvenimą. Per 32,5 metų manęs neperauklėjo. Daviau priesaiką ir ją pasirašiau savo krauju: kol plaks krūtinėje mano širdis — savo įsitikinimų nekeisiu. Nebuvau ir niekada nebūsiu TSRS piliečiu. Niekada nebūsiu Markso-Lenino ideologijos šalininku. Nepripažįstu tarybinę Lietuvą nepriklausoma, šalin iš Lietuvos okupantai! Reikalauju išduoti man pasą be pilietybės ir išleisti mane į užsienį..."

    JAV pasiuntiniui Maskvoje 1979.VI.29 rašė: „Aš,
Justas Gimbutas, s. Juozo, 1925 m. gimimo, Nepriklausomos Lietuvos sūnus, iškalėjęs tarybiniuose lageriuose 32,5 metus, kreipiuosi į Jus su prašymu: leiskite man atvykti į Jūsų garbingą šalį, kurioje gyvena mano sesuo — B. Vaičiulis, 822088 str. Woodkhaven — NY11421, USA. Supraskite mano iškankintą sielą ir duokite man laisvai atsikvėpti, nes tarybinėje „laisvėje" jaučiuosi kaip kalėjime. Manęs jie „neperauklėjo" ir neužverbavo, likau ištikimas Dievui, Tėvynei Lietuvai, okupuotai bolševikų, kurie mane vadina banditu ..."

    Šiuo metu Justas Gimbutas leidžia nelaisvės dienas Kapsuko lageryje.

    Visų geros valios, laisvę mylinčių žmonių Lietuvoje ir užsienyje pareiga padėti kuo tik įmanoma šiam tvirtam žemaičiui, kovotojui už Tiesą.
    Laisvę Justui Gimbutui!

*     *     *
ŽINIOS Iš VYSKUPIJŲ

    Telšiai. 1980 m. kovo 9 ir 19 d. per Vilniaus televiziją ateistinėje laidoje „Argumentai" tarp kita ko smarkiai buvo puolamas Telšių katedros vikaras kun. Jonas Kauneckas. Jis kaltinamas, kad savo pamoksluose kursto tikinčiuosius nesilaikyti tarybinių įstatymų, nuteikia juos prieš tarybinę valdžią, ir Telšiuose jis yra tapęs „tiesiog neapykantos apaštalu". Tačiau laidos rengėjai nesugebėjo pateikti nė vieno fakto, nenurodė net prieš kokius konkrečiai įstatymus yra kurstoma liaudis. Nors laidos rengėjas žurnalistas Stuina teigė, jog redakcija yra gavusi daug tikinčiųjų nusiskundimų, vis tik nerado nė vieno tikinčiojo, kad pasisakytų per televiziją ir net nepaminėjo nė vieno besiskundžiančiojo pavardės.

    Laidoje pasisakanti komjaunuolė Nijolė Gedvilaitė buvo filmuojama vaikų lopšelyje „Saulutė". Ji iš anksto buvo paruošta, ką turinti kalbėti. Ir filmavo ją bene kelis
kartus, nes vis ji nepataikė pasakyti pagal ateistinės laidos rengėjų skonį, štai kokiais „teisingais" metodais rengiamos tokios laidos. Be to, šitaip buvo kalbama apie pamaldas, įvykusias prieš tris metus. Rengėjai tikėjosi, kad per tiek laiko tikintieji bus visa pamišrę ir nebegalės protestuoti.

    Finansų inspektorius Vendzinskis, nuolat piktai užpuolęs tikinčiuosius (devocionalijų pardavėjas ir apmokestinamus bažnyčių tarnautojus), laidoje kalbėjo, kad kun. J. Kauneckas apšmeižęs tarybinius pareigūnus, bet nenurodė nė vieno nukentėjusio pavardės. Visa laida sudaryta šitokiu abstrakčiu fantazijos principu, nors pavadinta moksline.

    Inžinierių Puplauską, beveik kasdien priimantį šv. Komuniją, nufilmavo svarstant Telšių miesto perspektyvas, bet rodė jį ateistinėje laidoje. Žurnalistas Algimantas Stuina visai Lietuvai parodė, kad neturi nė kruopelės sąžinės. Inž. Puplauskas giliai įžeistas kreipėsi su protesto laišku į televizijos redakciją. Vien kovo mėn. redakcija gavo iš Telšių apie 20 kolektyvinių ir pavienių asmenų protesto laiškų. Laidos melagingumu pasipiktinę rašė net ir netikintieji, teigdami, kad niekas nėra girdėjęs kun. J. Kaunecko pamoksluose kurstymo prieš įstatymus. Tikintieji tvirtina, kad kunigas atvirkščiai — visada pabrėžia, kad ir ateistai privalo laikytis tarybinių įstatymų, nepažeidžiant jų ir nepersekioti tikinčiųjų.

    štai keletas laiškų ištraukų ateistinės laidos „Argumentai" organizatoriams:

    „Mes, Telšių tikintieji, pasinaudodami žodžio laisve, atsiliepiame į Jūsų pravestą ateistinę laidą per televiziją.

    Po šios laidos tariame tvirtą žodį: „Ateizmas — tai melas! Jūs niekinate šių dienų doros ir šviesos nešėjus — kunigus (. ..) Jūsų supurvintas kunigo Jono Kaunecko vardas, jo siekiai, kilnumas ir auka mūsų širdyse yra aukščiau visko. Mes jį gerbiame už tiesą, už gerą žodį, už meilę Lietuvai (...)".
Pasirašė 1453 Telšių tikintieji

    Kiti Telšių tikintieji rašo:

    „Mes, žemiau pasirašę tikintieji, esame pasipiktinę 1980.III.9 d. televizijos laida „Argumentai", kur buvo šmeižiamas Telšių katedros vikaras kun. Jonas Kauneckas. Ten pasakojama, kad kun. J. Kauneckas kursto žmones prieš tarybų valdžią, koneveikia numirėlius, kad yra neapykantos apaštalas. Prieš jį pasisakė tik trys žmonės ir tie patys netikintys. Mes nesame girdėję kurstant prieš valdžią, nors dažnai lankome bažnyčią, nesame girdėję koneveikiant numirėlius. Kunigas Kauneckas liepia būti dorais, sąžiningais, darbščiais, blaiviais ir gerai mokytis. Netikintiesiems liepia laikytis tarybinių įstatymų. Jei nurodo ateistų klaidas, ragina nepasiduoti bedievybei, tai čia jo šventa kaip kunigo pareiga.

    Prašome perspėti šmeižikus!"
    Trečiame protesto laiške skaitome:

    „Telšių rajono vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas mūsų vikarą pavadino neapykantos apaštalu. Mes, tikintieji, griežtai protestuojame prieš Jankaus išpuolius ir esame pasiryžę ginti savo vikarą. Kaip Jūs galite tikėti Vendzinsku, kuris už alkoholio stiklelį parduoda save ir kitus? Mes pasipiktinę Vendzinsko, Gedvilaitės ir Viešvienų aštuonmetės mokyklos direktorės išreikšta neapykanta. Jūs jį kaltinate kaip kurstytoją prieš tarybų valdžią. Tai ne tiesa! Mes, tūkstančiai tikinčiųjų, gerbiame ir mylime savo vikarą kun. Joną Kaunecką (...).

    Kaip gali keletas netikinčiųjų, artimai nepažįstančių kunigo, net per televiziją neteisingai jį apšmeižti?

    Nedrįskite daugiau šmeižti mūsų Telšių Katedros vikaro kun. Jono Kaunecko!

    Mes, tūkstančiai tikinčiųjų, viešai stosime ginti mūsų visų gerbiamą vikarą!"

    Telšietė Elena Raščiauskienė rašo: „Skaudu ir gaila kun. J. Kaunecko, kad karti neteisybių taurė teko jam išgerti. Ar išdrįstų liaudies akyse tie šmeižikai išsižioti?!
Visi, kas girdi jo pamokslus, tūkstančiai pasakytų šmeižikams — ne!"

    Medicinos sesuo Irena Želvienė pasipiktinusi savo laiške: „ši Jūsų laida tikinčiųjų širdyse padarė gilią žaizdą. Kun. J. Kauneckas (...) skaisti saulė Telšių ir visos Žemaitijos padangėje!"

*     *     *

    Ir tarsi atsakant į žmonių laiškus, 1980 m. balandžio pradžioje A. Stuinai už ateistines televizijos laidas buvo paskirta Mickevičiaus Kapsuko premija.

*     *     *

    Šaukotas (Radviliškio raj.). 1980 m. vasario 24 d. kun. Bronius Gimžauskas protesto ženklan atsisakė dalyvauti rinkimuose (du kartus jo neišleido į Lenkiją, Šiluvoje jam neleido sakyti pamokslų, be to, mokykloje diskriminuojami tikintys vaikai). Apylinkės pirmininkas Bronius Baltaragis gąsdino kunigą, kad jis esąs valdžios priešas ir žadėjo perduoti jį KGB.

*     *     *

    Gadūnavas (Telšių raj.). 1980 m. sausio 30 d. naktį piktadariai įsilaužė į Gadunavo bažnyčią ir ją apiplėšė. Paėmė komuninę su konsekruotais komunikantais, dvi tuščias komunines, dvi Mišių taures, brangų kryžių ir kt. Vasario 3 d. Gadunavo bažnyčioje įvyko permaldavimo pamaldos dėl bažnyčios išniekinimo.

*     *     *

    Pociūnėliai (Radviliškio raj.). Kun. Antanas Jokūbauskas, apšmeižtas rajoniniame laikraštyje „Komunizmo aušra", kreipėsi į Šiaulių rajono liaudies teismą, kad šmeižtas būtų atšauktas. Teismo posėdis įvyko 1980 m. kovo 4-5 d. Laikraščio redakcija neturėjo nė vieno
liudininko, patvirtinančio laikraštyje įdėtą žinią, esą kun. A. Jokobauskas raginęs tikinčiuosius melstis, kad mokyklos direktorių sutrauktų liga. Nepaisant to, visų dideliam pasipiktinimui, laikraščio redakcija buvo išteisinta, o kunigas — apkaltintas.

*     *     *

    Vilnius. 1980 m. kovo 19 d. Respublikinės Bibliotekos konferencijų salėje įvyko eilinis teorinio seminaro užsiėmimas, kurio metu Vilniaus Pedagoginio instituto Ateizmo katedros dėstytojas Vladas Balkevičius kalbėjo tema „Religija ir dabartis". Seminaro metu bibliotekos direktorius užklausė lektorių, kodėl dar ir dabar yra daug tikinčiųjų, nepaisant visų ateistų pastangų, ir prašė papasakoti apie kunigus ekstremistus, aprašytus spaudoje. Atsakydamas V. Balkevičius teigė, kad kaime dar 70 procentų žmonių save laiko tikinčiais, iš jų 35 proc. eina į bažnyčią. Pastaruoju metu ir inteligentijos tarpe padidėjęs domėjimasis religija ir tikinčiųjų skaičius iš inteligentų tarpo vis didėjąs.

    Lektorius smerkė ateistų išsišokimus, nekultūringus kovos būdus su religija. Pavyzdžiui, Baltarusijoje ateistai pastatė budėtojus prie bažnyčios durų, kurie, pamatę savo bejėgiškumą, nusigandę ir perpykę, klausia: „Ką mums daryti su tomis prakeiktomis bobomis? Jos eina į kapines ir meldžiasi!" Arba Vidurinėje Azijoje prie mečetės ateistai įveisė gyvatyną . ..

    Lektorius papasakojo klausytojams apie tai, kad įsisteigė Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetas, kuris raginąs neklausyti Religijų reikalų tarybos įgaliotinio ir t.t. Todėl kai kurie kunigai rajono darbuotojams nesuteikia žinių apie krikštus, vestuves ir pan., sakydami, kad rajono pareigūnai šias žinias perduos ateistams. Prie šio darbo daug prisidėjo ir vysk. J. Steponavičius. Lietuvoje vis atsiranda nenuoramų, nelojalių valdžiai kunigų, kurie kišasi ne į savo reikalus. Pvz., Varduvoje Kybartų
klebonas S. Tamkevičius pamokslo metu žmones ragino nusimesti rusų jungą (taip nebuvo kalbama — red. pastaba). Kitas kunigas kalba, kad svajoja numirti bolševikiniame lageryje. Jis trokšta kankinio vainiko, nori, kad apie jį Vatikanas ir visas pasaulis kalbėtų. Bet niekas jam neskuba suteikti kankinio vardo. Tačiau tokių kunigų mažuma. Dauguma kunigų yra lojalūs tarybų valdžiai., „Mes jais patenkinti. Pavyzdžiui, buvęs valdytojas kun. Č. Krivaitis arba Kunigų Seminarijos rektorius dr. V. Butkus. Duok, Dieve, daugiau tokių kunigų!"

    Anot Balkevičiaus, baptistų ir įvairių sektų bei aplamai tikinčiųjų pagausėjo dėl neteisingos ateistų veiklos. Administraciniu būdu uždarė cerkves ir dėl to baptistų bei kitų sektų atsirado visur. Tačiau valdžia jais patenkinta. Kalbėtojas juos taip išgyrė ir taip smulkiai nupasakojo jų papročius, jog atrodo, lyg norėtų, kad visi būtų geriau baptistais negu katalikais. Nurodė net jų maldos namų adresą.

    Kalbėdamas apie jaunimą, pranešėjas teigė, kad dabartinis jaunimas yra aukštesnės moralės negu anksčiau. Į tai salė reagavo šnaresiu, o kai kalbėdamas apie jaunus žmones, Balkevičius ėmė tvirtinti, kad dabartinis jaunimas esąs ne toks godus ir savanaudiškas, kaip anksčiau, salėje kilo triukšmas. Lektorius labai nustebo, kad klausytojai jam nepritaria.

    Po paskaitos, eidami iš salės, bibliotekos darbuotojai visai nesusigaudė, kur ateizmo dėstytojas pasakė tiesą ir kur pamelavo, ir iš vis ar buvo kur nors tiesos?!

*     *     *
TARYBINĖJE MOKYKLOJE


    Raseiniai. 1980 m. kovo mėnesį Raseinių I-je ir Il-je vidurinėse mokyklose buvo įsakyta sudaryti Mišiomis patarnaujančių vaikų sąrašus ir juos pristatyti į partijos komitetą.

*     *     *
    Šaukotas (Radviliškio raj.). 1980 m. kovo 12 d. pareiškime, adresuotame sovietinei valdžiai, kun. Bronius Gimžauskas rašo:

    „1980 m. kovo 11 d. iš mokyklos parėjo graudžiai verkdamas penktos klasės mokinys Ričardas Kriaučiūnas. Kada tėvai paklausė, ko jis verkia, Ričardas pasiskundė, kad mokyklos direktorė Filomena Taujenskaitė, pasikvietusi į kabinetą, jį išvadino davatka, atsilikėliu, kad jis darąs gėdą mokyklai už tai, kad einąs patarnauti šv. Mišioms., Direktorė liepė jam parašyti raštu pasiaiškinimą, kodėl jis lankąs bažnyčią.

    Kadangi direktorė Taujenskaitė priekaištavo, kad jis, būdamas pionierių, lanko bažnyčią, o iki 18 metų lankyti bažnyčios negalima, tada jo tėvai — Aldona ir Petras nunešė direktorei pionierių kaklaraišj ir TSRS Konstituciją ir paprašė direktorę pasiskaityti 52-rą straipsnį, kur rašoma, jog kiekvienas TSRS pilietis gali išpažinti bet kokią religiją ir jam garantuojama sąžinės laisvė . . .

    Tai jau antras kartas, kai Šaukoto mokyklos direktorė F. Taujenskaitė grubiai pažeidžia Konstituciją ir persekioja tikinčius mokinius.

    1979 m. spalio 2 d. Šaukote buvo laidojama mokytojos giminaitė A. Kapitanskienė su bažnytinėmis apeigomis. Mokiniams atnešus vainikus ir gėles į bažnyčią ir juos sudėjus prie karsto, direktorė tuoj įsakė mokiniams išeiti iš bažnyčios, kad jie negalėtų pasilikti pamaldoms (. . .)"

*     *     *

    Kvėdarna (Šilalės raj.). Vytautas Tamašauskas, norėdamas padėti šeimai (tėvas miręs), įsidarbino vargoninku Kvėdarnos bažnyčioje ir norėjo mokytis vakarinėje mokykloje. Šilalės raj. Vykdomojo komiteto pirmininko pav. ilgą laiką terorizavo Vytautą, norėdamas jį nušalinti nuo vargoninko pareigų ir priversti jį mokytis dieninėje mokykloje. Atkakli motina rašė skundą po skundo ir —
laimėjo. 1979 m. gruodžio 25 d. mokykla pranešė, kad jos sūnus pradėtų lankyti vakarinę mokyklą.

*     *     *

    Marijampolė (Kapsukas). 1980 m. kovo 29 d. tragiškai žuvo vienuoliktos klasės mok. Arvydas Vružinskas. Arvydas ir jo tėvai — katalikai, todėl ir laidotuvės buvo ruošiamos katalikiškai. II-os vid. mokyklos vadovybė, norėdama sutrukdyti religiškas laidotuves, siūlė savo paslaugas — leisti mokinius palydėti, duoti orkestrą ir t.t. Tėvai atsisakė tokiomis sąlygomis siūlomų paslaugų. Klasės auklėtoja Brazauskienė dar kartą bandė perkalbėti tėvus, bet nesėkmingai. Mokyklos vadovybė uždraudė Arvydo draugams palydėti velionį į bažnyčią. Tėvų komiteto narė komunistė Švirienė Vružinskų namuose gąsdino mokinius, kad jiems būsią sumažintas elgesio pažymys, jie negalėsią įstoti į aukštąją mokyklą, jei išdrįs lydėti Arvydą į bažnyčią. Ji tvirtino, kad pats Kapsuko partijos sekretorius Sinickas uždraudęs mokiniams lydėti Arvydą į bažnyčią. Įbauginti mokiniai, atlydėję velionį iki bažnyčios, bet joje pasilikti per pamaldas neturėję drąsos.

*     *     *

    Tauragė. II-ji vidurinė mokykla. 1980 metų pavasarį prasideda jau antri metai, kaip valstybinio saugumo darbuotojai ypatingai kamuoja IX b kl. mok. Sigitą Juciką. 1979 m. vasarą jaunuolis su dviračiu pateko į avariją ir susitrenkė galvą. Dabar saugumiečiai be paliovos šantažuoja jaunuolį, vildamiesi, jog ligos iškankintas vaikinas neatlaikys jų spaudimo ir sutiks su jų pasiūlymais. Saugumietis Antanas Laurinavičius kelis kartus per mėnesį susitinka su juo. Kai Sigitas Jucikas atsisakė atvykti į valstybinio saugumo skyrių, saugumietis A. Laurinavičius nusišaipė: „Niekur nuo mūsų nepabėgsi! Net ir nenorėdamas su mumis susitiksi!" Kuomet moksleivis iškviečiamas į karinį komisariatą — ten jį jau
pasitinka čekistas Laurinavičius: „Matai, nepabėgsi!" — ironizuoja saugumietis, štai mokyklos med. sesuo atneša pakvietimą pasitikrinti pas gydytoją sveikatą, o nuėjęs į poliklinikos gydytojo kabinetą vėl randa tą pati saugumietį.

    Iš jaunuolio reikalaujama smulkiai charakterizuoti savo draugus, pažįstamus, teiraujasi apie kiekvieną jo žingsnį. Be to, jam grasinama fizinėmis bausmėmis. Apie šiuos „pokalbius" saugumiečiai griežčiausiai uždraudžia pasipasakoti net motinai.

    Neleistinai pažeidžiamas susirašinėjimo slaptumas. Sigito laiškai nagrinėjami net tardymo metu. Dėl nuolatinio šantažo jaunuolio sveikata pradeda šlubuoti: jis vis daugiau užsidaro, vengia draugų, kadangi po susitikimų su jais saugumas reikalauja viską išdavinėti.

*     *     *

    Tauragė. 1979 m. lapkričio mėn. pabaigoje Tauragės VI-os vid. mokyklos IV kl. mokinei Jurgitai Šiniauskaitei mokyt. Montvilienė, norėdama išgąsdinti tikinčią mergaitę, prirašė prie jos gerų pažymių keletą trejetų iš matematikos, kad ji nebaigtų trimestro penketais ir negalėtų turėti pavyzdingo elgesio pažymio. Trejetų mokinė nebuvo gavusi nei atsakinėdama žodžiu, nei raštu. Taip ją nubaudė už dalyvavimą procesijose bažnyčioje.

*     *     *

    1980 m. sausio 15 d. IV vid. mokyklos XI kl. mok. Remigijus Žebelys buvo iškviestas į rajono karinį komisariatą. Remigijaus nustebimui, kariniame komisariate maloniai atidarė duris ... saugumietis Laurinavičius, prisistatęs Antano vardu. Jis klausinėjo mokinį, ar jis negalvojąs stoti į Kunigų seminariją, ir pasiūlė savo
pagalbą: „Mes tau — tu mums; mes tave įstatysim į seminariją, o tu mums kokias nors žineles ..."

*     *     *

    1980 m. sausio 26 d. I-os vid. mokyklos dešimtokas Gintaras Jonikas buvo iškviestas į Tauragės rajono karinį komisariatą. Čia jį taip pat pasitiko saugumietis Antanas Laurinavičius. Čekistas kvotė, ką Gintaras manąs studijuoti, klausinėjo apie draugus, einančius į bažnyčią ir t.t. „Būtinai nuvažiuok į Žemaičių Kalvariją! Ten apžiūrėk, kas perims rožančių, koks kunigas ar kas kitas vadovaus toms ceremonijoms". Gintaras į Kalvariją nevažiavo ir pažadėjo ateityje kviečiamas daugiau nebeatvykti į pasimatymus su saugumiečiais.

*     *     *

    Tauragės V-je vid. mokykloje rusų kalbos mokyt. Archarova 1980.11.16 d. pakvietė atsakinėti nepažangaus elgesio mokinius ir, norėdama pasityčioti iš tikinčiųjų mokinių, tarė: „Jūs turbūt lankote bažnyčią, nes tik ten susirenka tokie sukčiai ir melagiai?" Tuomet atsiliepė pavyzdinga mokinė Aurelija Saveikytė: „Aš irgi, matyt, priklausau sukčiams ir melagiams, nes aš lankau bažnyčią!" Mokinės drąsa nustebino mokytoją ir ji sumišo ir pasimetė.

*     *     *

    1980 m. vasario 29 d. V-os mokyklos lietuvių kalbos mokyt. Krikštaponienė parinko diktantą ateistine tema. VI a klasės mok. Aurelija Saveikytė žodį „Dievas" parašė iš didžiosios raidės. Už tokį „nusikaltimą" mergaitė buvo palikta po pamokų, kad išmoktų rašyti iš mažosios raidės žodį „Dievas".

*     *     *

NAUJI POGRINDŽIO LEIDINIAI


1. 1980 m. balandžio mėn. pasirodė „Tautos kelio" pirmasis numeris, apimantis 37 psl. Numeryje gvildenami tautiniai klausimai. Įžangoje redakcija rašo: „Vis plečiasi ir didėja gretos tų, kurie kovoja ir aukojasi, kad tautoje neužgestų ryžtas atgauti laisvę, šis besiplečiantis sąjūdis paskatino ir „Tautos kelią" pasirodyti... Jo noras — paremti tautiečius, kurie veda nelygią kovą ir stoti vieton tų, kurie buvo priversti iš kovos lauko pasitraukti. . . Okupacinė valdžia ne amžina, išsivadavimo valanda ateis, ir Lietuva bus laisva ir savarankiška. Tokio įsitikinimo skatinami ir pradedame pirmąjį žingsnį".
2. „Aušra" Nr. 21. Numeris išėjęs kovo mėnesį.

*     *     *

L i e t u v i ,     n e p a m i r š k !


Petras Plumpa (Permės sr.), Petras Paulaitis (Mordovija), Nijolė Sadūnaitė (tremtis Bogučanuose), Sergiejus Kovaliovas (Mordovija), Viktoras Petkus (Čistopolio kalėjimas), Balys Gajauskas (Mordovija), Vladas Lapienis (Tremtis Tejoje), Julius Sasnauskas (Laukia teismo KGB kalėjime), Antanas Terleckas (Laukia tesimo KGB kalėjime), Povilas Pečeliūnas (Laukia teismo KGB kalėjime), Vytautas Skuodis (Laukia teismo KGB kalėjime), Algirdas Statkevičius (Laukia teismo KGB kalėjime), Anastazas Janulis (Laukia teismo KGB kalėjime), Povilas Buzas (Laukia teismo KGB kalėjime), Ona Vitkauskaitė (Laukia teismo KGB kalėjime), Genovaitė Navickaitė (Laukia teismo KGB kalėjime) ir kiti neša nelaisvės pančius, kad tu galėtum laisvai gyventi ir tikėti!

*     *     *
Klaidų atitaisymas

    41-me „LKB Kronikos" numeryje 49 psl. parašyta — „Šiluvoje išdalinta šv. Komunijos 4800". Turi būti — „Šiluvoje išdalinta šv. Komunijos 48000".

    65-me psl. — Judrėnai yra ne Telšių, bet Klaipėdos rajone.

*     *     *

 
 
  Sukurta padedant Arkivyskupui S.Tamkevičiui SJ & windows vista forum