gototopgototop
    
 
     
 
 
 
   
 
     
 
 
10 tomas
Turinys Spausdinti El. paštas
J. E. Kardinolo Vincento Sladkevičiaus žodis ....................... ix
J. E. Kardinolo Vincento Sladkevičiaus biografija .................. xi
J. E. Vyskupas Sigitas Tamkevičius — Žingsniai į laisvą ........... xiu
Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos knygų leidimas ............... xvi
Leidėjų žodis .................................................. xxxiii

LKB Kronika 76
  Žvilgsnis į praėjusius 1987 metus ................................. 3
  Pareiškimai ir protestai .......................................... 6
  Iš a.a. kun. Juozapo Zdebskio laiškų ............................. 27
  Kratos ir tardymai ............................................... 32
  Mūsų kaliniai .................................................... 35
  Žinios iš vyskupijų .............................................. 37
  Sovietinėje mokykloje ............................................ 51
  Nauji pogrindžio leidiniai ....................................... 53

LKB Kronika 77
  Pagarba Bažnyčios ir Tautos didvyriams ........................... 57
  Iš teismo salės .................................................. 61
  Pareiškimai ir protestai ......................................... 67
  Kratos ir tardymai ............................................... 85
  Mūsų kaliniai .................................................... 87
  Žinios iš vyskupijų .............................................. 92
  Sovietinėje mokykloje ........................................... 107

LKB Kronika 78
  Dėkojame šv. Tėvui Jonui Pauliui II ............................. 113
  Sveikiname Kardinolą Vincentą Sladkevičių ....................... 114
  Kardinoliška Lietuva ............................................ 114
  Pareiškimai ir protestai ........................................ 123
  Kratos ir tardymai .............................................. 135
  Mūsų kaliniai ................................................... 138
  Žinios iš vyskupijų ............................................. 144
  Sovietinėse respublikose ........................................ 150

LKB Kronika 79
  Kardinolo V. Sladkevičiaus žodis kunigų simpoziume .............. 159
  Dėkojame už auką ................................................ 164
  Kun. Alfonso Svarinsko atsisveikinimas .......................... 167
  Laisvės nėra be sąžinės laisvės (Kreipimasis į Persitvarkymo
    Sąjūdį) ....................................................... 174

  Pareiškimai ir protestai ........................................ 178
  Mūsų kankiniai .................................................. 193
  Žinios iš vyskupijų ............................................. 202
  Sovietinėse respublikose ........................................ 215

LKB Kronika 80
  Sveikiname naująjį lietuvių arkivyskupą Audrį Bačkį ............. 219
  Dėkojame už auką ................................................ 220
  Kun. Sigito Tamkevičiaus pamokslas, pasakytas Kybartuose
    lapkričio 6 d
sutikimo metu.................................... 221
  Pareiškimai ir protestai ........................................ 226
  Žinios iš vyskupijų ............................................. 244
  Sovietinėje mokykloje ........................................... 257
  Sovietinėse respublikose ........................................ 258

LKB Kronika 81
  Persitvarkymas, Sąjūdis ir Bažnyčia ............................. 261
  Sveikiname ir dėkojame .......................................... 264
  Sugrįžimo į Vilniaus Katedrą iškilmės ........................... 264
  Reabilituotas a.a. vyskupas Mečislovas Reinys ................... 269
  Jaunimo organizacijos ........................................... 273
  Pareiškimai ir protestai ........................................ 282
  Žinios iš vyskupijų ............................................. 288

X-ojo LKB Kronikų tomo vardynas ................................... 300
Pavadinimai ir jų santrumpos ...................................... 322
LKB Kronikos knygoms leisti aukotojų sąrašas ...................... 324
Turinys ........................................................... 326
 
Jo Eminencijos Vincento Kardinolo Sladkevičiaus ŽODIS Spausdinti El. paštas
Jo Eminencijos
Vincento Kardinolo Sladkevičiaus


ŽODIS


Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos
leidėjams Čikagoje



    „Ištvermingiausias ir labiausiai mūsų tėvynę išgarsinęs leidinys buvo ir lieka .Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika' — taip šiais metais pasisakė apie Kronikos reikšmę mūsų tautai Lietuvos Katalikų Bažnyčios Ganytojai savo ganytojiniame laiške spaudos reikalu.

    Džiaugiamės, kad Amerikos lietuviai išleido ją viename rinkinyje. Tuo būdu ji galės tęsti savo palaimingą įtaką, kurią ji vykdė atskirais leidinėliais per 17 metų, drąsindama tikinčiuosius, mokydama juos ištikimybės Kristui, Bažnyčiai ir Tėvynei.

    Reiškiame nuoširdžiausią padėką kun. Kazimierui Kuzminskui, jo bendradarbiams ir visiems rėmėjams. Dievo palaima per šį leidinį tepasiekia visų tautiečių širdis.

    Kaunas, 1990.XI.10

 
J. E. Kardinolas Vincentas Sladkevičius Spausdinti El. paštas



    Kardinolas gimė 1920 m. rugpjūčio mėn. 20 d. Kuronių kaime Žaslių valsčiuje, Kaišiadorių apskrity, neturtingų žemdirbių šeimoje. Tėvai neįstengė jo leisti mokytis, bet Žaslių parapijos klebono kun. M. Cijūnaičio remiamas mokėsi Žaslių pradinėje mokykloje, Kaišiadorių vidurinėje mokykloje ir Jėzuitų gimnazijoje Kaune, kurią baigė 1939 m. pavasarį ir įstojo į Kauno Tarpdiecezinę. kunigų seminariją. Įšventintas kunigu 1944 m. kovo mėn. 25 d.

    Pastoracinį darbą pradėjo savoje vyskupijoje. 1944 m. liepos mėn. 5 d. paskiriamas Kietaviškių parapijos vikaru. 1944 m. rugsėjo mėn. iki 1946 m. birželio mėn. dirbo Merkinėje gimnazijos kapelionu. Po to 3 mėnesius dirbo Aukštadvaryje ir 3 mėnesius Kaišiadoryse. 1947 m. sausio mėn. iki 1948 m. birželio mėn. dirbo Šešuoliuose (Ukmergės raj.), po to — Kuktiškėse (Utenos raj.) 1948 m. rugsėjo mėn. iki 1952 m. rugpjūčio mėn. dirbo klebonu Inturkėje (Molėtų raj.).

    1952-1957 m. Kauno Tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje dėstė dogmatinę teologiją ir Naujojo Testamento egzegeze.. 1954 m. lapkričio mėn. 22 d. jam buvo pripažintas teologijos licenciato laipsnis, o 1956 m. liepos mėn. 19 d. buvo paskirtas garbės kanauninku.

    Vyskupui Teofiliui Matulioniui pristačius, popiežius Pijus XII 1957 m. gruodžio mėn. 2 d. raštu paskyrė kan. V. Sladkevičių tituliniu Aboros vyskupu ir Kaišiadorių vyskupo pagelbininku.

    1957 m. Kalėdų naktį privačioje savo koplytėlėje, Birštone, vyskupas T. Matulionis konsekravo kan. V. Sladkevičių vyskupu, dalyvaujant kan. J. Andrikoniui ir kan. Joniui, Birštono klebonui.

    Naujajam vyskupui sovietinė valdžia pareigų eiti neleido. Iki 1959 m. balandžio mėn. 17 d. jis gyveno Kaune be pareigų. Nuo 1959 m. balandžio 17 d. jis buvo ištremtas į Latvijos pasienyje esančią parapiją — Nemunėlio Radviliškį (Biržų raj.). Ten gyveno kaip altarista-rezidentas. 1970 m., mirus N. Radviliškio klebonui, aptarnavo be klebono likusią parapiją. Nuo 1976 m. valdžia jį perkėlė į Pabirže..

    Negaudamas okupacinės valdžios leidimo eiti vyskupo pareigas, priverstinėje tremtyje išgyveno 23 metus, beveik 25 metus išbūdamas vyskupu be pareigų.

    Pagaliau 1982 m. liepos mėn. 26 d., Maskvai sutikus, Apaštalų Sostas paskyrė tremtinį vyskupą Kaišiadorių vyskupijos apaštališkuoju administratorium. 1982 m. rugpjūčio mėn. 8 d. įvyko iškilmingas ingresas į Kaišiadorių katedrą.

    1986 m. birželio mėn. 16 d. popiežius Jonas Paulius II paskyrė jį Sakramentų kongregacijos nariu.

    1988 m. gegužės mėn. 29 d. popiežius Jonas Paulius II paskyrė jį kardinolu ir tų pačių metų birželio mėn. 28 dieną įvedė jį į Kardinolų kolegiją.

    1989 m. vasario mėn. 7 d. pakeltas į arkivyskupus — paskirtas Kauno arkivyskupu.
 
ŽINGSNIAI Į LAISVĘ Spausdinti El. paštas
    Prieš trejus metus Lietuvoje gimęs Sąjūdis atvedė tautą į Nepriklausomybės atkūrimą Kovo 11-ąją Tai buvo labai svarbus žingsnis į Lietuvos laisvę, tačiau ne primas ir ne paskutinis. Mūsų ėjimas į laisvę prasidėjo pačiais pirmaisiais okupacijos metais, kai visa tauta sukilo kovai su okupantu. Mūsų partizanai nepajėgė pasipriešinti grobikams, bet jie savo kraujo kaina palaikė laisvės dvasią. Kai kam atrodo, kad anuometinis priešinimasis milžiniškai sovietinei karo mašinai buvo beprasmis. Netiesa. Jei mes nebūtume turėję partizanų, jei mumyse būtų užgesusi laisvės dvasia, mes neturėtume šiandieninės Lietuvos, pasiryžusios bet kokia kaina pasiekti laisvę.

    Stalino mirtis ir pirmieji Chruščiovo valdymo metai teikė vilčių, kad Suslovo idėja „liks Lietuva, bet be lietuvių" bus palaidota. Deja, jau 1958 oficiali spauda vėl atvirai prašneko apie reikalą stiprinti ateistinę kovą. Religinė ir tautinė sąmonė Lietuvoje buvo neatskiriamos, todėl Kremlius, pradėjęs vykdyti nutautinimo („internacionalizmo") politiką, pradėjo visomis priemonėmis kovoti su Bažnyčia, kaip didžiausia tautinės sąmonės rėmėja. L. Brežnevo valdymo metais ši kova prieš tautinę ir religinę sąmonę pastoviai buvo stiprinama. Už vaikų katekizaciją buvo teisiami pasauliečiai ir kunigai. Kunigų Seminarija buvo taip suvaržyta, kad per metus galėjo priimti vos 5 kandidatus. Būsimieji ir jau dirbantieji kunigai buvo prievartaujami veikti prieš Bažnyčios interesus. Stojančiąjam į Seminariją jaunuoliui ne kartą reikėjo apsispręsti: ar mokytis Seminarijoje ir sutikti bendradarbiauti su KGB, ar atsisakyti ir užkirsti sau kelią į kunigystę.

    Tie, kurie vykdė Tautos ir Bažnyčios genocidą, žinojo, kad melui ir prievartai reikalinga tamsa. Tik tamsoje gali būti vykdomi tamsos darbai. Tačiau kuriems rūpėjo Lietuvos ir Bažnyčios ateitis taip pat suprato, kad su prievartos ir melo aparatu sėkmingai galima kovoti tik išvelkant blogį į šviesą. Lietuvoje septintame dešimtmetyje buvo gyvai diskutuojama, kaip su teisinga informacija prasiveržti pro geležinę uždangą? Kokiu būdu informaciją apie Lietuvą paskleisti plačiai pasaulyje? Tų diskusijų rezultatas buvo vis dažniau Vakarus pasiekianti informacija apie Lietuvos bėdas, nutautinimą ir administracine kovą prieš Bažnyčią.

    1969 m. Lietuvoje gimė Eucharistijos Bičiulių judėjimas, kuris turėjo savo įstatus ir palaikė ne tik religinę, bet ir tautinę dvasią. Eucharistijos bičiuliai rinko parašus po įvairiomis peticijomis, ruošė maldingas keliones į Šiluvą, aktyviai dalyvavo pogrindžio spaudos leidime ir platinime, studijavo ne tik šv. Raštą, bet ir Lietuvos istoriją.

    1972 m. kovo 19 d. Lietuvoje pasirodė ,LKB Kronika", kuri be pertraukos ėjo ligi 1989 m. Ji buvo tautinės ir religinės gyvybės apraiška, o taip pat kovos priemonė prieš okupanto kėslus. Nuo pat pasirodymo pradžios LKB Kronika tapo dokumentu, fiksuojančiu skaudžią Lietuvos dabartį. Vakarus pasiekusi Kronika leido pasauliui pažinti tikrąjį sovietijos veidą, nes nuplėšė melo uždangą, kuria buvo norima pridengti Tautos ir Bažnyčios dvasinį genocidą.

    1975 m. LKB Kronikos redakcija pradėjo leisti tautinės krypties leidinį „Aušra" ir juo pastoviai rūpinosi per ilgus pogrindžio metus. Greitu laiku vienas po kito pradėjo pasirodyti tiek religinės, tiek tautinės krypties leidiniai: „Dievas ir Tėvynė", „Rūpintojėlis", „Tiesos kelias", „Laisvės šauklys", „Perspektyvos", „Vytis", „Alma Mater", „Lietuvos ateitis" ir kt.
Pogrindžio spaudos sąlygos buvo labai sunkios. KGB kontora dėjo visas pastangas sunaikinti laisvąją minų. Nuolatos buvo daromos kratos, žmonės suiminėjami ir teisiami. Todėl visai nenuostabu, kad kai kurie leidiniai užgesdavo labai greitai, kur kas nuostabiau (beveik stebuklas), kad LKB Kronika gyvavo 17 metų. Kova už religinį ir tautinį gyvenimą pareikalavo daug aukų. Į Gulagą pastoviai važiavo geriausi iš geriausių, be galo reikalingi Lietuvai žmonės, bet kitos išeities nebuvo.

    Ne visi ano meto lietuviai vienodai vertino rizikingą pogrindžio spaudos darbą. Buvo ir tokių, kurie įrodinėjo, kad reikia brandinti jaunimą ateities darbui ir prieš laiką nekišti jo į lagerius, kad nereikia vilką šaukti iš miško, kad su kakta sienos ne-pramuši. Kiti teigė, kad tylėjimas būtų tolygus išdavystei, kad jaunimą reikia įtraukti į veiklą, nes be šitokio universiteto jis dvasiniai nesubręs ir pasirinks konformizmo kelią.

    Tikintis Lietuvos jaunimas būrėsi apie aktyvesnius kunigus, kurie slaptai pravesdavo dvasinės atgaivos dienas. Gražiu pavyzdžiu galėtų būti a.a. kun. Juozas Zdebskis, kuris savo drąsa, giliu žodžiu ir meile traukė jaunimą mylėti Dievą ir Tėvyne..

    Iš ano sunkaus Lietuvai laikotarpio negaliu neprisiminti daugybės knygų perrašinėtojų ir daugintojų. Nieko mums taip netrūko, kaip gerų knygų. Viena kita pasiekdavo Lietuvą iš Vakarų, kai kas būdavo parašoma tėvynėje. Neturėjome spaustuvės, neturėjome net tobulesnių dauginimo priemonių. Lengviausiai prieinama dauginimo priemonė buvo rašomoji mašinėlė, kurios pagalba buvo dauginami ne tik pogrindžio leidiniai, bet ir knygos, kurios vėliau eidavo iš rankų į rankas ir daugeliui padėjo nepasiklysti sovietinės propagandos džiunglėse.

    Katakombinėje Bažnyčioje milžinišką darbą nuveikė seserys vienuolės ir pasaulietės katechetės. Jos mokė vaikus tikėjimo tiesų, vėliau šiuos vaikus ir jaunimą organizavo ir tokiu būdu išaugino Lietuvai žmones, turinčius drąsos atsistoti prieš sovietinius tankus.

    Jeigu mes turime šiandienine. Lietuvą, jei turime žmones, kurie gali sukabintomis rankomis apjuosti ne tik Parlamentą, bet ir visą Lietuvą, tai turime būti dėkingi tūkstančiams kuklių lietuvių, katalikų, kurie sunkiausiose sąlygose nenustojo vilties, meldėsi ir dirbo, kad ne tik Bažnyčia, bet ir Lietuva liktų gyva. Jei ne šitie be galo geri ir pasiaukoję, žmonės, jei ne jų triūso vaisiai, ilgametis genocidas būtų visiškai palaužęs lietuvio dvasią. Šitie žmonės atvedė Lietuvą į kovo 11-ąją. Šitie žmonės teikia viltį, kad Lietuva bus laisva ir nepriklausoma.
1991.06.15 Ilgametis LKB Kronikos redaktorius
J. E. Vysk. Sigitas Tamkevičius
 
Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos knygų leidimas Spausdinti El. paštas
    Žiaurios stalininės, o vėliau Chruščiovo ir Brežnevo okupacinės priespaudos laikotarpiu Katalikų Bažnyčios persekiojimas Lietuvoje buvo nepaprastai griežtas ir intensyvus. Nusavinus visas bažnyčias ir religinius pastatus, viską ėmė tvarkyti Religijų reikalų tarybos įgaliotinis. Tuo metu komunistinė valdžia stengėsi kuo greičiau Kat. Bažnyčią sulikviduoti ir sukurti visuomene be religijos. Prieita prie to, kad į vienintele Kauno kunigų seminariją leido kasmet priimti tik 5 naujus klierikus, bet ir tie pirma turėjo atitarnauti kariuomenėje. Žiauraus teroro įbauginti kunigai nebeišdrįso priešintis.

    Tačiau Maskvoje kilęs disidentinis sąjūdis savo pogrindy leidžiama spauda sužadino ir Lietuvos dvasiškijos bei pasauliečių tikinčiųjų tarpe norą pasipriešinti ir nusikratyti tuo baimės slogučiu. Kunigai ėmė rašyti protesto skundus prieš Kauno kunigų seminarijos suvaržymus. Valdžia reagavo dar didesne priespauda, tardymais, areštais ir net teismais. Taip buvo nubausti už vaikų katekizaciją kunigai: A. Šeškevičius, J. Zdebskis ir Prosperas Bubnys. Tai buvo paskutinis impulsas pradėti leisti pogrindžio leidinį. Šis leidinys buvo pavadintas Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika, o jos pirmasis numeris pasirodė 1972 m. kovo 19 d., nedidelio formato, mašinėle perrašytas.

    1971 metais rugsėjo mėn. Čikagoje kun. Kazimiero Kuzminsko pastangomis buvo sukurtas komitetas, kuris pasistengė sukurti organizaciją padėti Lietuvoje persekiojamai Katalikų Bažnyčiai. Po keletos posėdžių buvo sudarytas tos organizacijos statutas ir organizacija buvo pavadinta Lietuvių Katalikų Religinės Šalpos Rėmėjais. 1972 m. balandžio mėn. 8 d. sušauktas steigiamasis šios organizacijos susirinkimas Jaunimo centro didžiojoje salėje. Į pirmąją Rėmėjų valdybą buvo išrinkti šie asmenys: kun. Kazimieras Kuzminskas, Antanas Zailskas, Petras Indreika (miręs), Viktoras Diminskas ir Julius Padegimas.

    Suvažiavime pagrindinis kalbėtojas buvo kun. Stasys Raila L. K. Religinės Šalpos reikalų vedėjas. Svečių tarpe buvo J. E. vysk. Vincentas Brizgys ir įvairių organizacijų atstovai su savo vėliavomis. Įstatai buvo priimti, o vakare įvyko maž. salėje iškilminga vakarienė.

    Kun. Kazimieras Kuzminskas, tapęs tos valdybos pirmininku, ėmė rinkti aukas Religinei Šalpai, važinėdamas po įvairias kolonijas ir steigdamas Rėmėjų skyrius. Tų pačių metų liepos mėnesį buvo gautas Čikagoje pirmasis LKB Kronikos numeris, kuris Rėmėjų valdybos buvo multiplikuotas šafirografu ir 1,000 jos egzempliorių buvo išsiuntinėta pasaulio lietuvių centrinėms organizacijoms ir kunigams. Taip Rėmėjų valdyba darė, gavusi ir kitus LKB Kronikos numerius.

    Kun. K. Kuzminskas ir toliau važinėjo po lietuvių kolonijas ne tik JAV-se, Kanadoje, bet ir Pietų Amerikoje, Europoje ir Australijoje, rinkdamas aukas ir kurdamas Rėmėjų skyrius, kurių tikslas buvo kaupti lėšas persekiojamai Kat. Bažnyčiai Lietuvoje.

    Sulaukus šešių LKB Kronikos numerių, Rėmėjų valdyba savo posėdyje 1973 m. spalio 9 d. nutarė atskirus numerius sudėti į knygą ir, ją išleidus, plačiai paskleisti viso pasaulio lietuvių tarpe. Bet tam buvo reikalingos lėšos. Tad kun. K. Kuzminskas, rinkdamas aukas Religinei Šalpai, ėmė kartu rinkti atskirai ir Kronikos knygų leidimui. Pirmąjį LKB Kronikos tomą paprašius sutiko redaguoti Darbininko redaktorius prof. Juozas Brazaitis, parašęs ir tam tomui reikšmingą įvadą. Dailininkas ir rašytojas Paulius Jurkus nupiešė viršelį ir kitas iliustracijas, o prelatas Juozas Karalius sutiko būti to I-jo tomo mecenatu leidėju.

    Ir taip 1974 m. pasirodė pirmasis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos tomas, apėmęs septynias pirmąsias Kronikas. Tiražas siekė 5,000 egzempliorių. Spausdino M. Morkūno spaustuvė Čikagoje. Jis buvo platinamas per kunigus ir organizacijos skyrius išeivijos tarpe.

Pirmojo LKB Kronikos tomo apžvalga


    Šiame pirmajame tome randame Leidėjų žodį, kuriame pareiškiama, kodėl buvo nutarta rinkti LKB Kronikos numerius ir juos surinkus, išleisti atskira knyga. Pogrindinė spauda yra svarbi dokumentinė medžiaga ne tik dabar, bet ir ateityje, tad reikalinga, kad ji išliktų ir plačiai pasklistų viso pasaulio lietuvių tarpe. Tad ir nutarta ją leisti knygos forma, nieko nekeičiant, tik pridedant iliustracijas ir kai kurias antraštėles skliausteliuose.

    Įvadinis prof. Juozo Brazaičio straipsnis, apimąs 16 psl., nusako to meto Lietuvos Katalikų Bažnyčios nepaprastą priespaudą, žiaurų ateistų valdžios pareigūnų kišimąsi į Bažnyčios vidaus reikalus, norint ją galutinai sunaikinti. Teisiamųjų kunigų gynimosi kalbos parodo, kad jie iš defenzyvos pereina į ofenzyvą nors ir žino, kad bus nuteisti.

    Pirmajame numeryje pateikti kunigų J. Zdebskio ir Prospero Bubnio teismai, po to įvairūs kitų kunigų persekiojimo faktai. Kituose numeriuose spausdinami tikinčiųjų pareiškimai bei skundai dėl neteisingų bausmių kunigams, einantiems savo pareigas.

    Jau pradedami aprašinėti mokyklų mokinių įvairūs baudimai, tardymai, kam lanko bažnyčią, tarnauja mišioms ar gieda bažn. choruose. Taip pat atleidinėjami iš tarnybos tikintys mokytojai, šalinami iš darbo tikinčiųjų mokinių tėvai.

    Toliau pateikiamos žinios apie bažnyčių apiplėšimus, niekad nesurandant kaltininkų, pakelių kryžių nuvertimai ir draudimai statyti kitus. Prieita net prie to, kad buvo uždrausta dėvėti tautinius drabužius procesijose. Taipgi uždraudė kviesti kunigus prie mirštančių ligonių ligoninėse. Bandoma užverbuoti agentais pačius kunigus, kurių vienas kitas palūžta ir pasiduoda.

    Un-to studentai šalinami vien už gėlių padėjimą prie Vytauto paminklo.

    Lietuvos vyskupijų iškeliamuose persekiojimo faktuose atsispindi nepaprasta ateistinės valdžios pareigūnų neapykanta Kat. Bažnyčiai ir tikintiesiems.

    Šio tomo pabaigoje yra duotas asmenų ir vietovių vardynas, santrumpų paaiškinimai ir knygos turinys.

Antrasis LKB Kronikos tomas


    Rėmėjų valdyba greitai ėmė planuoti išleisti ir antrąjį LKB Kronikos tomą, nes Kronikos numeriai laimingai pasiekdavo Vakarų pasaulį ir pačią Čikagą. Taip surinkus naujus 8 numerius (8-15), pakviestas rašytojas Povilas Gaučys suredagavo II-ąjį LKB Kronikos tomą, kuris buvo išleistas 1975 m., atspausdintas M. Morkūno spaustuvėje irgi 5,000 egz. tiražu. Viršelio aplanką ir kitas iliustracijas piešė dailininkė seselė Mercedes. Šis tomas taipgi buvo sėkmingai platinamas ir turėjo pasisekimo.

    Po Rėmėjų skyrius bevažinėdamas pirm. kun. K. Kuzminskas parinko aukų, kurios padėjo išleisti ir antrąjį LKB Kronikos tomą. Šio tomo išleidimą stambia 1,000:00 dol. auka parėmė newjorkietė Elena Mickeliūnienė.

    1976 m. kun. Stasys Raila pasitraukė iš L. Kat. Religinės Šalpos reikalų vedėjo pareigų. Jo vieton šias pareigas perėmė kun. Kazimieras Pugevičius. Taip pat tais metais Religinės Šalpos Rėmėjų vyriausioji valdyba, išsiplėtus organizacijos veiklai ir turėdama prieš akis naujų LKB Kronikos tomų leidimą, savo posėdyje nutarė pasivadinti L. K. Religinės Šalpos Rėmėjų sąjunga ir įsiregistravo Springfielde, gaudama ne pelno siekiančios organizacijos statusą, 1976 m. lapkričio mėn. 16 d.

    Ir taip visuose numeriuose pateikiami rašomi tikinčiųjų pareiškimai bei skundai dėl neteisingo kunigų baudimo, vien už religinių pareigų atlikimą.

    Mokiniai mokyklose net mušami, kam nesirašo į pionierių organizaciją, pvz., mokyt. Domarkienė Šniaukštų mokykloje sumušė mokinius Lūžą ir Vesnerytę, apdaužė iki kraujo rankas. Arba mokinys Rosinas buvo suagituotų komjaunuolių sumuštas, kam tiki Dievą.

    Toliau daro kratas pas Mariją Vilkutę, pas J. Gudelį Kaune, neva ginklų ieškodami, o paėmė tik religinę literatūrą. Tardomas Virgilijus Jaugelis, kun. J. Buliauskas, kun. Zdebskis, K. Tarutis,. A. Pliuirienė, N. Stašaitytė.

    Toliau aprašomas A. Terleckio teismas; jis nuteisiamas vieneriems metams griežto kalėjimo bausme, nekreipiant dėmesio į liudininkų parodymus. Ignalinoje vaistinės vedėja išmetama iš darbo, kad dalyvavo Mielagėnų klebono laidotuvėse.

    Suimami kunigai ukrainietis Vladimiras Prokopivas ir ukr. kun. Mickevičius. Bažnyčiai griauti iš vidaus sudaromi bažnytiniai komitetai, kurie padaromi visagaliais parapijų šeimininkais. Iš pradžių vyskupai tam priešinosi, bet suareštavus keletą kunigų ir vysk. T. Matulionį, pradėjus uždarinėti bažnyčias, buvo nusileista. Tačiau kiek vėliau tie komitetai nebesikišo tiesiogiai į pastoracinį darbą.

    Nepavyko ateistams sukurti Lietuvoje tautinę Bažnyčią, nei sulikviduoti Liet. Kat. Bažnyčios Kronikos leidimą.

    Suimami J. Gražys ir V. Jaugelis. Suiminėjami kraštotyrininkai: Žukauskas, Sakalauskas, Rudaitis, Pavilonis. Jie visi nuteisiami kalėjimo bausmėmis penkeriems, dvejiems ar trejiems metams. Kun . Pr. Račiūnas buvo išlaikytas kalėjime net 16 metų be teismo sprendimo.

    Šio tomo pabaigoje duotas asmenų ir vietovių vardynas, santrumpos ir turinys.

Trečiasis LKB Kronikos tomas


    Trečiasis LKB Kronikos tomas apima 7 (16-22) numerius ir liečia 1975-1976 metų įvykius. Išleido L. K. Religinės Šalpos Rėmėjų Sąjunga 1976 m. Spausdintas M. Morkūno spaustuvėje tiražu 5,000 egzempliorių. Viršelio aplanką ir iliustracijas piešė dail. seselė Mercedes. Redagavo pedagogas Pranas Razminas. Šios knygos platinimas vyko taip pat sėkmingai. Išleidimą finansavo 2,000.00 dol. auka Jonas Tijūnas savo mirusios žmonos Rožės ir sūnaus Vytauto atminimui. Dar parėmė Elena Mickeliūnienė, paaukojusi 1,000.00 dol., dar aukojo po 1,000.00 dol. dr. Antanas Matukas ir LKRŠ Rėmėjų S-gos Brocktono skyrius.

    Leidėjai savo žodyje ragina lietuvius įsigyti šį tomą ir jį skaityti, semtis iš jo sau tautinės ir dvasinės stiprybės. Reiškia padėką aukotojams ir pažada LKB Kronikos knygas versti į kitas kalbas ir skleisti jas Vakarų pasaulyje.

    Šiame tome aprašomi Juozo Gražio ir Nijolės Sadūnaitės teismai. Labai įdomus N. Sadūnaitės paskutinis žodis teismo salėje. „Ši diena yra laimingiausia mano gyvenime, ...nes esu teisiama už tiesą ir meilę žmonėms!" Abu buvo nuteisti po trejis metus, pirmasis paprasto režimo bausme, o Nijolė Sadūnaitė — griežto režimo lagerio ir trejų metų ištrėmimo bausme.

    Taipgi rašomi tikinčiųjų pareiškimai net Jungtinių Tautų sekretoriui. Siunčiamas pasveikinimas, Nobelio laureatui A. D. Sacharovui, aprašoma S. Kovaliovo byla bei jo teismas Vilniuje, kur jis nuteisiamas 7 metų lagerio ir trejų metų ištrėmimo bausme. Daugelyje vietų tardoma ir grasinama ypatingai už vaikų ka-tekizaciją.

    Aprašoma inž. Mindaugo Tamonio kova už tiesą ir žmoniškumą. Už tai jis patalpinamas į psichiatrinę ligoninę, o vėliau sunaikinamas: žūsta po traukinio ratais. Spėjama, kad tai saugumo agentų darbas.

    Pateikiamas vysk. Julijono Steponavičiaus pareiškimas LTSR Ministrų Tarybai dėl jo neteisėto nutrėmimo į Žagarės miestelį ir prašo jam leisti grįžti į Vilnių ir užimti savo pareigas.

    Aprašomi lietuvių vargai Baltarusijai priskirtose srityse. Net kolūkiuose uždraudė kalbėti lietuviškai, o prakalbėjusius baudė pinigine bausme, o per mokyklas vaikai ištautinami.

    Kolūkiečiai Kapsuko (Marijampolės) rajone paskelbė streiką dėl neteisėto kolūkio pirmininko primetimo, kurio niekas nenorėjo, ir balsuojant visi pasisakė prieš jį, tačiau KP vadovybė jį įstatė į pareigas, o parašyti dėl šio įvykio skundai nieko nepadėjo.

    Knygos pabaigoje pateikiamas asmenų ir vietovių vardynas, santrumpos, žinios apie mecenatus ir turinys. Knyga apima 418 psl.

Ketvirtasis LKB Kronikos tomas


    1977 m. gruodžio mėn. organizacija pakeitė savo pavadinimą į Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikoms leisti Sąjungą (The Society for the Publication of the Chronicles of the Catholic Church in Lithuania, Inc.) Ketvirtasis tomas, išleistas 1978 m., apima 9 Kronikos numerius (23-31) ir liečia 1976-78 metų laikotarpį. Leidėjas ta pati organizacija, tik pakeitusi savo pavadinimą. Spausdino M. Morkūno spaustuvė Čikagoje. Viršeliui aplanką ir kitas iliustracijas piešė dail. seselė Mercedes. Redagavo Pranas Razminas. Tiražas taipgi 5,000 egzempliorių. Gale knygos pateikiamas asmenų ir vietovių vardynas, santrumpų paaiškinimai ir mecenatų bei aukotojų sąrašas. Po 1,000.00 dol. aukojo LKB Kronikoms Leisti S-gos Brocktono skyrius, Anicetas Grigaliūnas, Lietuvių Tauragės klubas ir Juozas Vembrė. Pačioj pabaigoj įdėtas knygos turinys, knygos puslapių skaičius — 477.

    Šio tomo turinys taip pat labai įvairus. Vėl rašomi pareiškimai Belgrado komisijai, tiriančiai Helsinkio nutarimų vykdymą ir skundžiantis tikinčiųjų persekiojimais. Rašoma L. Brežnevui, Kauno arkivyskupui Liudvikui Paviloniui ir kt.

    Iš norinčių stoti į Kauno kun. seminariją R. R. tarybos įgaliotinis K. Tumėnas teleido priimti tik 20 kandidatų, o norinčių buvo 40, o ir iš priimamųjų tarpo stengėsi užverbuoti saugumo agentais.

    1977 m. buvo leista atspausdinti maldaknygės „Visada su Dievu" tik 60,000 egzempliorių, bet ir tos pačios buvo labai blogai įrištos ir nedaug tebuvo maldų.

    Suvienytų Nacijų O-jai (Jungtinėms Tatoms) skundą rašo Virgilijus Jaugelis, skųsdamasis dėl jo suėmimo, kratos ir atėmimo A. Maceinos knygos „Krikščionis pasaulyje".

    Netoli Meškuičių esąs Kryžių kalnas, būvąs nusiaubtas vėl atgyja. Jame vėl pristatyta 360 didesnių ir mažesnių kryžių: vienas jų atvežtas net iš Sibiro.

    Suimtas Viktoras Petkus ir laikomas Saugumo kalėjime, o kun. A. Jokubauskas nuteistas pinigine bauda. Duodamos ištraukos iš Nijolės Sadūnaitės laiškų. Taipgi atspausdintas Telšių vyskupijos nužudytų arba kalintų kunigų sąrašas: jų buvo 49, o be kunigo likusių parapijų šioje vyskupijoje 38.

    Pateikiama žinių iš Moldavijos ypatingai žiauraus katalikų persekiojimo, kur visoje respublikoje paliktas tik vienas kunigas ir nė vienos bažnyčios.

    Išvardijami nauji pogrindžio leidiniai: Aušros Nr. 11, 12, 13, Dievas ir Tėvynė Nr. 8, 9, Tiesos Kelias Nr. 10, Rūpintojėlis Nr. 6, 7, Perspektyvos numeriai 1, 2, 3, 4, 5, 6.


    Penktasis LKB Kronikos tomas


    Penktasis LKB Kronikos tomas yra skirtas Vilniaus un-to 400 metų sukakčiai paminėti (1579-1979). Išleistas 1979 m. Čikagoje Lietuvos Katal. Kronikoms leisti S-gos, spausdintas M. Morkūno spaustuvėje. Tiražas — 5,000 egz. Į šį tomą sudėtos 8 Kronikos (32-39), liečia 1978-1979 m. laikotarpį. Viršelio aplanką ir iliustracijas piešė seselė dail. Mercedes, redagavo Pranas Razminas. Knyga apima 556 psl.

    Knygos gale pateikiamas asmenų ir vietovių vardynas, dalykinis turinys, santrumpų paaiškinimai. Po to duotas mecenatų ir aukotojų sąrašas.

    Šiame tome paskelbta, kad surastas Rainių miškelio tragedijos vyriausias organizatorius — žudikas Raslanas, gyvenantis Lietuvoje. Aprašomas Viktoro Petkaus teismas, laiškų ištraukos iš Gulagų, nauji pogrindžio leidinių numeriai. Iškeliama sustiprėjusi jaunimo bedievinimo ir nutautinimo akcija Lietuvoje, pateikiami straipsniai apie sunkią katalikų padėtį kitose sovietinėse respublikose.

    Siunčiamas sveikinimas naujai išrinktajam popiežiui Jonui Pauliui II. Aprašoma kun. Karolio Gurecko, Ceikinių klebono, mirtis.

    Išsiskiria straipsniai apie girtavimą lietuvių tarpe, apie negimusiųjų vaikų žudymą (Lietuvoje jų nužudoma apie 50,000).

    Aprašomas popiežiaus Jono Pauliaus II vizitas Lenkijoje.

    Duodami laiškai iš Gulagų, kur Petras Paulaitis taip rašo: „Stengiamasi kiekvieną paveikti, kad vienas kito bijotume ir vengtume... Viskas ir visur... sąmoningas melas ir apgaulė... Bet mes... save pavedame Dievo valiai." Kitas laiškas — Nijolės Sadūnaitės, kur ji rašo, kaip Talino muitinė neteisingai apmuitavo jos siuntinyje rastus vartotus drabužius.

    Lietuvos ordinarai kreipiasi viešai į R. R. Tarybos įgaliotinį P. Anilionį, prašydami leisti atspausdinti 500,000 katekizmų ir kitos religinės literatūros.

    Ypatingai puolami tikintieji mokiniai, prievarta įrašomi į pionierių organizaciją, kur jie išauklėjami ateistais. Mokytoja Papievienė ėmė dvejetukų rašymu prievartauti tuos mokinius, kurie verčiami nešioti pionierių ženkliukus, jų nenešiojo. Ypač visur persekiojami ir tardomi mokiniai, priklausą Eucharistijos Bičiulių būreliams.

LKB Kronikos šeštasis tomas


    Šis šeštasis LKB Kronikos tomas apima 10 kronikų (40-49) iš 1980-1981 metų laikotarpio, skirtas LKB Kronikos dešimties metų sukakčiai paminėti. Išleido ta pati Lietuvos Kronikos Sąjunga, tik sutrumpinusi savo pavadinimą. Spaudai paruošė M. Morkūno spaustuvė Čikagoje, o atspausdino Kingsport Press spaustuvė Tennessee 1983 m. Tiražas 5,000 egzempliorių. Viršelį piešė dail. seselė Mercedes, redagavo Pranas Razminas.

    Įžanginis straipsnis LKB Kronikai 10 metų perspausdintas iš LKB Kronikos 51-jo numerio.

    Įdomu priminti, kad pogrindyje leidžiama LKB Kronika buvo prirašoma, spausdinama ir platinama pasišventusių žmonių, kurie rizikavo pakliūti į saugumo rankas ir būti teisiami bei kalinami. Per tą dešimtmetį dėl LKB Kronikos buvo nuteisti ilgesnėmis ar trumpesnėmis bausmėmis 14 asmenų. Ilgiausia bausme buvo nuteista Nijolė Sadūnaitė, gavusi 6-rių metų bausmę: trejų metų griežto režimo ir trejų metų tremties bausme. Lengviausia bausmė teko Jonui Stašaičiui vos vienerių metų bendro režimo.

    Po to eina paaiškinamasis leidėjų žodis.

    Aprašomas Vengrijos kardinolo Laslas Lekajaus apsilankymas Lietuvoje kartu su keliais vyskupais. Labai įdomiai aprašytas Angelės Ramanauskaitės teismas Astrave (jau Gudijos teritorijoje), kur ji 1979 m. liepos mėn. buvo teisiama už vaikų mokymą religijos. Deja, jai teteko mokyti tik 3 dienas, po to ji buvo areštuota, apklausinėjus daug liudininkų, buvo nuteista 80 rublių pinigine bauda.

    Eucharistijos Bičiulių, daugiausia jaunimo, viešas žygiavimas, kalbant rožančių, nuo Tytuvėnų iki Šiluvos koplyčios, labai sujaudino saugumiečius ir ateistus, nes žygyje dalyvavo daugiau 1,000 asmenų.

    Toliau aprašomos kratos, tardymai, duodami pareiškimų pilni tekstai, kovojant dėl Klaipėdos bažnyčios po protestu buvo surinkta 292,018 parašų. Paminima jauno kunigo Virgilijaus Jaugelio mirtis. Išeina viešumon Tikinčiųjų Teisėms Ginti Katalikų komitetas, kurį sudarė kunigai: Jonas Kauneckas, Alfonsas Svarinskas, Sigitas Tamkevičius, Vincas Vėlavičius, Juozas Zdebskis. Pateikiami naujų pogrindžio leidinių pasirodymo faktai, Nijolės Sadūnaitės paleidimas į laisvę. Aprašomi Antano Terlecko, Juliaus Sasnausko, gyd. Algirdo Statkevičiaus teismai.

    Paminėtas labai žiaurus Luokės klebono Leono Šapokos kankinimas ir nužudymas. Kadangi jo pinigai visai neliesti, tai spėjama, kad tai saugumo suorganizuotas kerštas. Taipgi kankintas Karmėliavos klebonas kun. Antanas Bitvinskas, buvo apdegintas specialių kankintojų kun. J. Zdebskis. Aprašomi Anastazo Janulio ir Povilo Buso teismai.

    Toliau pateikiama daug pareiškimų protestų tiek Lietuvos valdžios pareigūnams, tiek ir Tarybų Sąjungos dėl Bažnyčios persekiojimo.

    Knygos pabaigoje pateikiama asmenų ir vietovių rodyklė, santrumpos, mecenatų bei aukotojų sąrašas ir turinys. Knyga turi 687 puslapius.

LKB Kronikos septintasis tomas


    Šį LKB Kronikos septintąjį tomą išleido ta pati Lietuvos Kronikos Sąjunga, sudėdama 10 (50-59) numerių, apimančių 1981-83 metų laikotarpį. Spaudai paruošė M. Morkūno spaustuvė Čikagoje, viršelį ir iliustracijas piešė dail. seselė Mercedes, spausdino Kingsport Press spaustuvė, Tennessee. Išleidimo data — 1984 m. Tiražas 5,000 egzempliorių, redagavo lituanistas Ignas Serapinas.

    Šis LKB Kronikos tomas yra skirtas švento Kazimiero 500 metų mirties sukakčiai paminėti (1484-1984).

    Įvadinį žodį parašė J. E. vysk. Paulius Baltakis, iškeldamas nepaprastą tikinčiųjų heroizmą, pasiaukojimą, ginant katalikų tikėjimą. Pogrindyje leidžiama LKB Kronika patenka į Vakarų pasaulį ir radijo bangomis perduodama į Lietuvą; taip ji pasiekia tuos, į kurių rankas negausūs LKB Kronikos numeriai negali patekti.

    Antrasis straipsnis, parašytas prof. Pauliaus Rabikausko, S.J., jis plačiau pateikia tų laikų Lietuvos gyvenimo aspektus ir taipgi šv. Kazimiero biografiją, jo kultą Lietuvos tikinčiųjų tarpe.

    Leidėjai savo žodyje pateikia Kolumbijos kardinolo padėkos laišką už atsiųstą ispanų kalba I-jį LKB Kronikos tomą. Čia jis Lietuvos katalikus palygina su pirmųjų amžių krikščionimis, kurie turėjo slėptis katakombose. Pažada melstis už mūsų tautos šviesesnę ateitį.

    Aprašoma kun. Broniaus Laurinavičiaus mirtis, pastūmus jį po sunkvežimio ratais. Rašoma, kaip jaunimas Lietuvoje stato kryžius, o tikintieji siunčia pareiškimus, protestuodami prieš nugriovimą koplyčios. Mokyklose kai kurios mokytojos su įniršiu plėšia kryželius nuo mokinių kaklo.

    51-sis Kronikos numeris skirtas LKB Kronikos dešimtmečiui pažymėti. Be to pateikiamas kun. Leono Šapokos ir kun. Leono Mažeikos žudikų teismas, bet kad ateistinė ideologija deformavo nusikaltėlių charakterį, to teismas neužsiminė.

    Vysk. tremtinys Vincentas Sladkevičius užima vyskupo pareigas Kaišiadoryse, o Antanas Vaičius pakonsekruojamas Telšių vyskupu. Vilkaviškio, Telšių, Panevėžio vyskupijų ir Kauno arkivyskupijos kunigai pasiuntė L. Brežnevui pareiškimą, reikalaudami, kad valdžios pareigūnai netrukdytų kunigams lankyti tikinčiųjų, kad vyskupai laisvai galėtų skirstyti kunigus į parapijas, kad grąžintų atimtąsias bažnyčias ir į savo pareigas leistų grįžti vysk. Julijonui Steponavičiui, kad leistų statyti naujas bažnyčias mikrorajonuose. Po kiekvienu pareiškimu pasirašė visi kunigai, išskyrus 3-4 išimtis.

    Prie Baltgudijos priskirtose lietuvių srityse komunistiniai pareigūnai net į ūkininko gryčią susirinkusius rožančiaus kalbėti išvaikė ir išplūdo bjauriausiais žodžiais. Ukrainoje teisiami katalikų unitų kunigai už religinių apeigų atlikimą. Katalikų bažnyčia visiškai perėjo į pogrindį.

    Jadvyga Bieliauskienė antrąjį kartą nuteisiama net 4 metų bausme griežto režimo už tai, kad pas ją rado L. Šapokos Lietuvos istoriją ir B. Brazdžionio eilėraščių.

    Kaišiadorių vyskupijos kunigai siunčia J. Andropovui protesto pareiškimą, reikalaudami paleisti kalinamą kun. A. Svarinską. To paties reikalauja ir 117 Panevėžio vyskupijos kunigų, pasirašiusių po pareiškimu.

    Tomo pabaigoje pateikiama asmenų ir vietovių rodyklė, santrumpos, aukotojų sąrašas ir turinys. Knyga turi 741 puslapį.

LKB Kronikos aštuntasis tomas


    Šis tomas apima aštuonius LKB Kronikos numerius (60-67 ir priedą) ir liečia 1983-85 metų laikotarpį. Išleido Lietuvos Kronikos Sąjunga, viršelį ir iliustracijas piešė dail. seselė Mercedes, Lietuvos Krikščionybės sukaktuvinis medalis skulptoriaus V. Kašubos. Spausdino Kingsport Press spaustuvė, Tennessee, 1987 m., tiražas 3,000 egzempliorių. Redaktorius Ignas Serapinas. Šis tomas skirtas Lietuvos Krikščionybės 600 metų jubiliejui paminėti.

    Pirmasis straipsnis — Krikščionybės kelias į Lietuvą, parašytas prof. Pauliaus Rabikausko, S J. Po to eina trumpas leidėjų žodis.

    Paminima 5-rių metų sukaktis nuo TTGK K-to įsikūrimo, popiežiaus Jono Pauliaus II 25-rių metų vyskupystės sukaktis. Aprašomas kun. Sigito Tamkevičiaus teismas. 62-sis LKB Kronikos numeris skiriamas 500 metų šv. Kazimiero mirties sukakčiai prisiminti. Straipsnyje minimas bedievių siautėjimas, įvairiai trukdant šios sukakties paminėjimą. Šv. Kazimieras dar ir dabar bedieviams pavojingas, nes neleido į Katalikų kalendorėlį įdėti net trumpos biografijos. Rašomi protestai dėl nuteistų kunigų Alfonso Svarinsko ir Sigito Tamkevičiaus.

    Lietuvoje buvo prisiminta 50 metų sukaktis nuo Lietuvos pasiaukojimo Šv. Jėzaus širdžiai 1934 m. Persekiojimai prieš tikinčiuosius suintensyvėja; areštuojamas Kybartų kunigas Kastytis Matulionis ir vienuoliktosios klasės mokinys Romas Žemaitis, kam jie organizavo per Vėlines eiseną į kapines pasimelsti už mirusius. Abu buvo nuteisti: kun. K. Matulionis trijų metų, o R. Žemaitis dvejų metų bendro režimo bausme.

    Toliau rašoma, kaip LKP CK lektorius J. Sakalauskas, susikvietęs ateistinio darbo vadovus, aiškino, kad Vatikanas suaktyvino darbo veiklą ir pradėjo transliuoti programas uzbekų, kirgizų ir tadžikų kalbomis, o į Kauno kun. seminariją esą buvę priimti 4 baltarusių ir ukrainiečių jaunuoliai. Pasirodo, kad visoje Lietuvoje kulto komisijos nariai klauso kunigų pamokslų ir juos perduoda rajono ar miesto ateizmo taryboms. Patarė netempti tikinčių mokinių į pionierius, o stengus performuoti jų pasaulėžiūrą. Net išėjusios į pensiją mokytojos vadovauja nelegaliems vienuolynams. Be to jis tvirtino, kad esą dabar vienuolynų daugiau, negu tada, kai jie buvo legalūs. Nekreipiamas dėmesys į vienišą žmogų. Reikia taikyti naują metodą, požiūris į tikintį mokinį turįs būti draugiškas. Su mokiniais turėti diplomatiškus pokalbius, kad mokinys atskleistų savo dvasinį pasaulį. Stebėti, ar mokinio namuose esama religinės literatūros, ar lankosi kunigas. Išmokyti berniukus šokti ir stebėti, kad jie lankytų pasilinksminimus. Žiūrėti, kad tėvai neverstų mokinių eiti į bažnyčią, atlikinėti religines apeigas, o patikėtų vaikų auklėjimą mokyklai. Net bausti tėvus, kam neugdo ateistiškai savo vaikų. Organizuoti ateistines paskaitas ciklais, sugalvojant įdomius pavadinimus, kad nenubaidytų tikinčiųjų. Visa tai parodo, kokiomis subtiliomis priemonėmis yra kovojama prieš religiją.

    Pateikiamas straipsnis apie lietuvių palaimintojo Mykolo Giedraičio vienuolio gyvenimą, norint paminėti 1985 metais jo mirties 500 metų sukaktį. Jis kilęs iš Lietuvos kunigaikščių Giedraičių giminės, gyvenęs Krokuvos vienuolyne ir ten miręs. Pasižymėjo šventu gyvenimu ir buvo visų gerbiamas.

    LKB Kronikos priedas apima 37 psl. ir pateikia kultų įstatymų nuostatus. Kai kurie jų esą slapti, pvz., Nr. 122, kur nurodoma skaičiais, kiek ir kokios religinės grupės veikia Lietuvoje. Smulkesnės žinios apie jų veiklą pateikiama 1983 metų Lietuvoje sakytų pamokslų apžvalga.

    Knygos pabaigoje yra asmenų ir vietovių vardynas, santrumpos, trumpa mecenato vet dr. Aniceto Grigaliūno biografija ir aukotojų sąrašas. Knyga apima 530 puslapių.

LKB Kronikos devintasis tomas


    Šis devintasis tomas apima 8 (68-75) LKB Kronikos numerius. Išleido Lietuvos Kronikos Sąjunga, viršelį ir iliustracijas piešė dail. seselė Mercedes. Spaudai paruošė Aleksandras Pakalniškis Jr., spausdino Kingsport Press spaustuvė, Tennessee, 1989 m. Tiražas 3,000 egzempliorių. Redagavo lituanistas Apolinaras P. Bagdonas. Knyga dedikuojama Vilniaus Katedros sugrąžinimui paminėti.

    Pirmasis straipsnis, parašytas buvusio ilgamečio kalinio kun. Alfonso Svarinsko, pateikia į savo pareigas grįžusio arkivyskupo Julijono Steponavičiaus biografiją. Jį sveikina Lietuvos katalikiškasis jaunimas.

    Toliau istorikas Jonas Damauskas pateikia labai išsamų straipsnį — Vilniaus Katedra, kurią pastatęs karalius Jogaila, priėmęs krikštą ir 1387 m. savo paskelbtoje privilegijoje pamini šv. Stanislovo vardo šlovei pakonsekruotą bažnyčią, kaipo įkurtos vyskupystės katedrą. Ji daug kartų buvo sunaikinta gaisrų ir vėl atstatinėjama, o dabartinė statyta — restauruota 18 amžiaus pabaigoje vysk. Masalskio rūpesčiu, užbaigta 1801 m. Jos portiko viršuje buvo pastatytos 3 skulptūros: šv. Stanislovo, šv. Elenos su kryžiumi ir šv. Kazimiero.

    Antrasis labai išsamus straipsnis prof. Vytauto Skuodžio — Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika Tautoje ir pasaulyje — apima 16 psl. Čia jis, įvertindamas LKB Kroniką ir jos vertimų skleidimą plačiame pasaulyje, cituoja padėkos laiškus, kuriuose tolimiausių kraštų vyskupai dėkoja už atsiųstą knygą ir pasižada melstis, kad tikėjimo laisvė Lietuvoje iš naujo sušvistų.

    Po trumpo leidėjų žodžio toliau ir vėl pateikiami Bažnyčios persekiojimo faktai. Aprašomas Vlado Lapienio teismas, kuriame jis buvo kaltinamas už rastą jo parašytų memuarų rankraštį, LKB Kronikos 57 Nr., Lietuvos Ateities 67 Nr. ir kL Nežiūrint jo argumentuotos ginamosios kalbos, jis buvo nuteistas 4 metams griežto lagerinio režimo bausme ir 2-jų metų trėmimu.

    Toliau paminimi padažnėję bažnyčių apiplėšimai. Vien tik 1985 metų rudenį buvo apiplėštos 6 bažnyčios. įtariama, kad tai organizavo saugumas. Ypatingai plačiai minima kun. Juozapo Zdebskio įtartina avarija, kurios metu mirtinai sužeistas kun. J. Zdebskis mirė. Žuvo išdirbęs Rudaminos parapijoj kelis metus. Jo mirtis sukrėtė visą Lietuvą.

    Popiežius Jonas Paulius II sveikina lietuvių tautą ir tremtinį vyskupą Julijoną Steponavičių, minintį savo vyskupystės 25-rių metų sukaktį.

    Toliau minimas naujai pasirodęs pogrindžio Aušros Nr. 50 (90), kuriame prisimenama 45-rių metų Lietuvos okupacijos sukaktis. Dar išvardijama 13 politinių kalinių, jų tarpe trijų kunigų kančios. Gruzinas Galašvilis, įsilaužęs į Pušaloto kleboniją, žiauriai sužalojo kun. A. Pipirą ir jo giminaitį R. Kadarauską, išvogęs 1,500 rublių, tačiau išgėręs bevažiuodamas užmigo ir tokiu būdu buvo suimtas.

    LKB Kronikos 57-me Nr. kreipiamasi į visą pasaulį dėl Molotovo-Ribentropo pakto pasėkų atitaisymo, grąžinant laisvę pavergtoms Pabaltijo lietuvių, latvių ir estų tautoms.

    Knygos pabaigoje duodamas asmenų vardynas, santrumpos, aukotojų sąrašas ir turinys. Knygos viršelyje naujai paskirto Lietuvos kardinolo Vincento Sladkevičiaus atvaizdas. Knyga tikrai reprezentacinė, apima 558 puslapius.

    Šalia lietuviškųjų LKB Kronikos tomų Lietuvos Kronikos S-gos valdyba pasirūpino ir vertimais į kitas kalbas, kad Lietuvos katalikų pogrindinė spauda atskleistų Vakarams sovietinės priespaudos žiaurumus. Tam tikslui buvo surasti vertėjai ir su didelėmis pastangomis pasirūpinta lėšomis, reikalingomis vertimams, išleidimui ir išsiuntinėjimui.

    Pirmiausia buvo surastas vertėjas į ispanų kalbą, tai Zeferinas Juknevičius, gyvenantis Argentinoje. Jis pasistengė per trumpą laiką išversti pirmąjį Kronikos tomą, kuris ir buvo išleistas 1979 m., apėmęs septynias Kronikas 1-7 Nr. Šis tomas buvo skirtas Lietuvos un-to Vilniuje 400 metų sukakčiai paminėti. Išleistas U.S.A., Čikagoje, spausdintas M. Morkūno spaustuvėje. Iliustracijas ir aplanką piešė dail. seselė Mercedes, o įžanginį žodį parašė Loyolos un-to vicerektorius Čikagoje. Knyga apima 406 psl. ir buvo išsiuntinėta į ispaniškai kalbančias valstybes Pietų Amerikoje, taip pat į Meksiką ir pačią Ispaniją. Siųsta katalikų Bažnyčios vyskupams, vienuolynams, universitetų bibliotekoms, radijo ir televizijos stotims, žymiųjų laikraščių redaktoriams, politikams ir kt. Atsiliepimai apie šią knygą iš daugelio padėkos laiškų buvo puikiausi. Lietuvos vardas ir jos kova prieš komunizmą buvo plačiai išgarsinta. Tas paskatino leidėjus išversti ir antrąjį tomą, apimantį 8-15 Nr., iš viso 8 Kronikas. Išleistas J.A. Valstybėse 1982 m., spausdintas Kingsport Press spaustuvėje, Tennessee. Vertėjas tas pats Z. Juknevičius, be to pateikęs chronologinį straipsnį apie Lietuvos valstybę nuo pat jos įsikūrimo Mindaugo laikais iki dabar. Iliustravo ta pati dailininkė seselė Mercedes; knyga kietais viršeliais apima 464 psl, tikrai reprezentacinė. Leidėjams išsiuntinėjus antrąjį Kronikos tomą, ir vėl pradėjo ateiti dešimtimis padėkos laiškų su pažadais melstis už persekiojamą Lietuvos katalikų Bažnyčią

    Kadangi Šeštasis LKB Kronikų tomas yra skirtas šv. Kazimiero 400 metų mirties sukakčiai paminėti, leidėjai nutarė šį tomą kuo greičiau išversti į ispanų kalbą, kas ir buvo atlikta to paties vertėjo Z. Juknevičiaus. Šis tomas vienas didžiausių ir gražiausių apima 10 Kronikų 40-49 Nr. ir turi 764 psl., spausdintas ten pat Kingsport Press spaustuvėje, Tennessee. Išleistas 1986 m., dailiai iliustruotas dail. seselės Mercedes. Pradžioje yra pateiktas prof. Pauliaus Rabikausko, S.J. straipsnis apie šv. Kazimierą, Lietuvos globėją. Prieš tai dar duodami leidėjų ir vertėjo įžanginiai straipsniai. Dar tenka priminti, kad viršelio aplanke pateikiama informacija apie Lietuvos Kronikos Sąjungą, kurios pastangomis taip pat ir šis kaip ir kiti tomai buvo suorganizuotas, išspausdintas ir išplatintas.

    Šiuo metu galutinai spaudai paruoštas ir septintasis tomas, bet tik lėšų klausimas neleidžia pradėti jo išleidimą.

    Anglų kalba LKB Kronikos pirmasis tomas, verstas Nijolės Gražulienės, apima 9 Kronikas 1-9 Nr. ir yra 457 psl. apimties. Skirtas 400 metų Vilniaus un-teto sukakčiai paminėti, išleistas 1981 m., spausdintas Kingsport Press spaustuvėje, Tennessee. Leidėjas Liet Kronikos s-ga, 10,000 egz. tiražas, kainavęs su išsiuntinėjimu apie 30,000 dol. Iliustravo irgi dail. seselė Mercedes. Įžanginį straipsnį parašė Loyolos un-teto vicerektorius. Apie Vilniaus un-tą išsamų straipsnį parašė prof. Vytautas Vardys. Išplatinus keletą tūkstančių egzempliorių, gauta šimtai padėkos laiškų iš visų angliškai kalbančių valstybių, kas buvo šio tomo leidėjams, Lietuvos Kronikos Sąjungai, moralinė paskata ir toliau dirbti, skelbiant LKB Kronikas svetimomis kalbomis. Tik gaila, kad aukų gauta labai nežymi suma.

    Po didesnių pastangų ta pati vertėja Nijolė Gražulienė išvertė ir šeštąjį LKB Kronikų tomą į anglų kalbą. Liet. Kronikos S-ga, sukaupusi visą savo energiją ir išteklius, 1989 m. išleido šią reprezentacinę, knygą, apimančią 40-49 LKB Kronikos numerius, kas sudarė 10 Nr. su 678 psl. Aplankas ir iliustracijos dail. seselės Mercedes, spausdino ta pati Kingsport Press spaustuvė, Ten-nessee. Įžangą malonėjo parašyti Čikagos kardinolas Joseph Bernardui. Šis tomas skirtas šv. Kazimiero 500 metų mirties sukakčiai paminėti. Straipsnį apie šv. Kazimiero gyvenimą parašė prof. Paulius Rabikauskas, S J. Tenka priminti, kad ir septintasis LKB Kronikos tomas jau išverstas į anglų kalbą, tik reikia mecenato, kuris finansuotų šio tomo išleidimą.

    Europoje į italų kalbą LKB Kronikų vertimais rūpinosi prel. Vincas Mincevičius, išleidęs du tomus. Jų išleidimą parėmė Lietuvos Kronikos S-ga stambesne suma. Tik pritrūkus lėšų, leidimas buvo sustabdytas.

    Vertimais į vokiečių kalbą pasirūpino kun. dr. Konstantinas Gulbinas. LKB Kronika atskirais numeriais buvo verčiama ir spausdinama žurnale Actą Baltica, o vėliau, jungiant po 4-5 Kronikas, buvo sudaromos knygos.
Kas liečia prancūzų kalbą, buvo išversta pustrečio tomo, bet, pritrūkus lėšų jo apipavidalinimas ir išleidimas labai susitrukdė.

    Išplatinus svetimomis kalbomis LKB Kronikos knygas, pradėjo plaukti šimtai padėkos laiškų iš visų kontinentų, kur Lietuvos vardas daugely vietų nebuvo žinomas. Tas viskas labai išgarsino Lietuvą, kaipo kovotoją už sąžinės ir religijos laisvę. Bet nebuvo apsieita be aukų. Keli kunigai buvo nužudyti įtartinomis aplinkybėmis kun. J. Zdebskis, kun. Br. Laurinavičius ir kt., daug kunigų buvo nuteista ilgomis Gulago bausmėmis ir trėmimu. Ne vienas ir pasaulietis kentėjo už LKB Kronikos platinimą. Nijolė Sadūnaitė iškentėjo Gulage 5 metus ir dar buvo ištremta.

    Bet LKB Kronika ir kiti pogrindžio leidiniai prikėlė tautą iš baimės slogučio ir davė žymiausią akstiną tautiniam atgimimui, kuris prasiveržė 1988 metais ir nuvedė iki Lietuvos nepriklausomybės atstatymo 1990 m. kovo 11d. Niekas negalės išbraukti iš istorijos LKB Kronikos didžiulės reikšmės, o tie puikiai išleisti LKB Kronikos tomai lai kalba ateinančioms kartoms, kaip lietuviai kovojo prieš žiauriąją komunizmo priespaudą.
APB
 
LEIDĖJŲ ŽODIS Spausdinti El. paštas
    Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika, pogrindžio leidinys, pradėtas 1972 m. kovo mėn. 19 d., per 17 metų keldama viešumon komunistų nusikaltimus prieš tikinčiuosius ir tautą, išlaikė juos ištikimais Kristui, ugdė juose tautinę sąmonę ir privedė Lietuvą prie nepriklausomybės atstatymo 1990 m. kovo mėn. 11 d. Daugybė lietuvių už LKB Kronikas kentėjo komunistų kalėjimuose ir koncentracijos lageriuose. Mes lenkiame galvas prieš tuos tautos didvyrius ir džiaugiamės, kad galėjome tęsti jų darbą laisvuose kraštuose, leisdami LKB Kronikos knygas lietuvių, anglų ir ispanų kalbomis, plačiai skleisdami laisvajame pasaulyje. LKB Kronikose yra iškeliamos lietuvių kančios ir jų kova už tikėjimo ir tautos laisvę.

    Tenka dar priminti, kad reikėjo didelių sumų lėšų ir dar didesnio savanorių pasiaukojimo, norint išleisti 10 didelių LKB Kronikos tomų, kurių tiražas siekia 75,000 egzempliorių. Be to, LKB Kronikos tomai ispanų ir anglų kalbomis buvo išsiuntinėti į 96 kraštus po visą pasaulį. Už tai buvo gauta šimtai padėkos laiškų iš dvasiškių ir pasauliečių. Tai buvo lyg ir simbolinis atlyginimas visiems, savo darbu ir lėšomis prisidėjusiems prie tų LKB Kronikos puikiai išleistų tomų.

    Džiaugdamiesi reiškiame nuoširdžiausią padėką Jo Eminencijai kardinolui Vincentui Sladkevičiui už Žodį LKB Kronikos dešimtajam tomui, kuriame parodo didelę Kronikos reikšmę lietuvių tautai.

    Lietuvos Kronikos Sąjunga, neturėdama užtenkamai lėšų, negalėjo samdyti tarnautojų ir patalpų savo įstaigai, kurią priėmė kun. K. Kuzminskas savo kukliame bute. Visus darbus atliko be jokio atlyginimo savanoriai bendradarbiai, kuriems reiškiame nuoširdžiausią padėką.

    Nuoširdžiai dėkojame prof. dr. Pauliui Rabikauskui, S J., Bažnyčios istorijos fakulteto Romoje dekanui, už atitinkamus straipsnius minint Vilniaus universiteto 400 metų sukaktį 1979 m., Šv. Kazimiero 500 metų mirties sukaktį ir Lietuvos Krikščionybės 600 metų sukaktį 1987 m.

    Reiškiame nuoširdžią padėką už įvadų parašymą LKB Kronikos tomams: prof. Juozui Brazaičiui I tomui, Jo Ekscelencijai vysk. Pauliui Baltakiui už įvadinį žodį, VII-ąjį tomą pasitinkant, prof. Vytautui Skuodžiui už įvadą — LKB Kronika tautoje ir pasaulyje ir Apolinarui P. Bagdonui už įvadą X-ajam tomui.

    Nuoširdžiai dėkojame redaktoriams: I tomo rašytojui prof. Juozui Brazaičiui, II tomo — rašytojui Povilui Gaučiui, m, IV ir V tomų pedagogui Pranui Razminui, VI, VII ir VIII tomų — lituanistui Ignui Serapinui, IX ir X tomų — rašytojui Apolinarui P. Bagdonui.

    Taip pat nuoširdžiai dėkojame visiems rėmėjams, daugiau ar mažiau aukojusiems, nes be jų pagalbos visai nebūtume galėję leisti LKB Kronikos knygas lietuvių ir kitomis kalbomis. Ypatingą padėką reiškiame kun. dr. Justinui Vaišvilai, IX ir X tomų mecenatui ir leidėjui.

    Nuoširdžiausia padėka priklauso dailininkui ir rašytojui Pauliui Jurkui už LKB Kronikos I tomo lietuvių kalba aplanko ir kitas iliustracijas, ypač seselei dail. Mercedes už visų likusiųjų tomų lietuvių, anglų ir ispanų kalbomis aplankų ir lietuvių kalba vidaus iliustracijas.

    Lietuvos Kronikos Sąjunga, išleidusi LKB Kronikos lietuvių kalba X-tą ir paskutinį tomą, savo veiklos nesustabdys, bet ją tęs, versdama ir leisdama likusius tomus anglų ir ispanų kalbomis bei skleisdama laisvajame pasaulyje, kad komunizmui sugriuvus, kitų kraštų mokslininkai galėtų pasinaudoti ta medžiaga ir tuo būdu Lietuvos vardas ilgai būtų minimas pasaulyje.

    Nors dabar lietuviai savo paramą nukreipė į Lietuvą, o LKB Kronikos knygų leidimą labai mažai kas beremia, tačiau prašome visų lietuvių stipresnės paramos lietuviškiausiam dalykui — LKB Kronikos darbo užbaigimui, išleidžiant visus likusius tomus anglų ir ispanų kalbomis.

    Nuoširdžiausiai dėkojame ilgamečiam LKB Kronikos redaktoriui J. E. vysk. Sigitui Tamkevičiui už straipsnį „Žingsniai į laisvę", kuris skiriamas Lietuvos Nepriklausomybės 1990 m. kovo 11 d. atstatymui paminėti.

    Šioje knygoje sudėtos LKB Kronikos yra gautos iš Lietuvos, jose niekas nėra pakeista, išskyrus redaktoriaus pridėtas antraštėles, kurios spausdinamos stambesniu šriftu ir yra paimtos į skliaustelius su dvitaškiu. Knygos gale pridedamas asmenų vardynas, terminų ir santrumpų paaiškinimai bei aukotojų sąrašas.

    Reiškiame nuoširdžią padėką spaustuvininkui Mykolui Morkūnui už LKB Kronikos lietuvių kalba pirmųjų 5 tomų ir ispanų kalba I tomo paruošimą ir atspausdinimą. Nuoširdžiai dėkojame Aleksandrui Pakalniškiui Jr. už surinkimą,- laužymą ir korektūrų taisymą ankstesniųjų ir šio tomo, taipgi Kingsport Press spaustuvei už gražų spausdinimo darbą ir visiems bet kuo prisidėjusiems prie šio ir kitų tomų išleidimo.
Lietuvos Kronikos Sąjungos valdyba

 
PAVADINIMAI IR JŲ SANTRUMPOS Spausdinti El. paštas
ATP — Aukščiausios tarybos prezidiumas
ATPP — Aukščiausios tarybos prezidiumo pirmininkas
BK — Baudžiamasis kodeksas
BTSR
—Baltarusijos Tarybų Socialistinė Respublika
CIC — Codex iuris canonici — kanonų teisių kodeksas
DDT — Darbo deputatų taryba
DĮK — Darbo įstatymo kodeksas
DLK — Didysis Lietuvos kunigaikštis
DŽDT — Darbo žmonių deputatų taryba
DŽDT VK
— Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomasis komitetas
KGB — Komitet gosudarstvennoj bezopasnost — Valstybės saugumo komitetas
KASSR — Komi Autonominė Sovietų Socialistinė Respublika
LDT — Liaudies deputatų taryba
LDT VK — Liaudies deputatų tarybos Vykdomasis komitetas
LDŽT — Lietuvos darbo žmonių taryba
LKB — Lietuvos Katalikų Bažnyčia
LKB Kronika — Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika
LKP — Lietuvos komunistų partija
LKP CK — Lietuvos komunistų partijos Centro komitetas
LTSR — Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika
LTSR ATP — Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausios
tarybos prezidiumo pirmininkas
LTSR BPK — Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Baudžiamojo proceso kodeksas
LTSR DĮK — Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Darbo įstatymo kodeksas
LTSR CPK — Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Centro partinis komitetas
LTSR K —Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Konstitucija
LTSR KP CK — Lietuvos Tarybų socialistinės Respublikos komunistų
partijos Centro komitetas
LTSR MT — Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Ministrų taryba
LTSR ŠM — Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Švietimo Ministerija
LŽŪA—Lietuvos Žemės Ūkio Akademija
MGB — Ministerstvo gosudarstvannoj bezopastnost — saugumo policija
MSV — Melioracijos Statybos Valdyba
NB — Nota bene „gerai įsidėmėk" (nurodytą vietą)
RRT įgaliotinis — Religijų reikalų tarybos įgaliotinis
RRT prie TSR MT įgaliotinis — Religijų reikalų tarybos prie Tarybų Socialistinės Respublikos Ministrų Tarybos įgaliotinis
RS—Religiniai susivienijimai
RSN — Religinių susivienijimų nuostatai
RTFSR — Rusijos Tarybų Federalinė Socialistinė Respublika
RVK — Rajono vykdomasis komitetas
SNO — Suvienytų Nacijų Organizacija — Jungtinės Tautos
SRKP CK — socialistinių Respublikų komunistų partijos Centro komitetas
TBC ligoninė — Džiovininkų ligoninė
TSKP — Tarybų Sąjungos komunistų partija
TSRS — Tarybų Socialistinių Respublikų sąjunga
TSRS ATP — Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos Aukščiausios tarybos prezidiumas
TSRS ATPP — Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos Aukščiausios tarybos prezidiumo pirmininkas
TSRS RRT įgaliotinis — Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos Religijų reikalų tarybos įgaliotinis
TSRS BK — Tarybų Socialistinių Respublikų Baudžiamasis kodeksas
TSRS KK — Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos Karinis komitetas
TSRS MT — Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos Ministrų taryba
TTG Katalikų Komitetas — Tikinčiųjų Teisėms Ginti Katalikų Komitetas
VAI — Vyriausia auto inspekcija (Kelių patrulinės priežiūros auto inspekcija)
VDR — Vokietijos Demokratinė Respublika (Rytų komunistinė Vokietija)
VFR — Vokietijos Federalinė Respublika (Vakarų Vokietija)
VK — Vykdomasis komitetas
VLKJS — Visasąjunginė Lenino komunistinė jaunimo sąjunga ( komsomolcai)
VRS — Vidaus reikalų saugumas
VSK — Valstybės saugumo komitetas
VVPI—Vilniaus Valstybinis Pedagoginis Institutas
VVU—Vilniaus Valstybinis Universitetas
 
MECENATAI Spausdinti El. paštas
    Kun. dr. Justinas Vaišvilas yra šio X-ojo tomo mecenatas leidėjas, paaukojęs Lietuvos Kronikos Sąjungai 12,214.00 dol. Be to, jis buvo taipgi ir IX-ojo tomo mecenatas leidėjas, paaukojęs 9,119 dol. Tad iš viso jis paaukojo 21,333.00 dol.

    Jo paties žodžiais ši auka skiriama: Lietuvos kankinių, LKB Kronikos žinių rinkėjų, leidėjų, platintojų ir bendradarbių
ŠVIESIAM ATMINIMUI
Vokietija


    Jonas Tijūnas a.a. žmonos Rožės ir sūnaus Vytauto atminimui yra paaukojęs ankstesniems LKB Kronikos tomams 4,000.00 dol., o šiam X-jam aukojo 600.00 dol., iš viso 4,600.00 dol.

Iš kairės: a.a. žmona Rožė, a.a. sūnus Vytautas ir Jonas Tijūnas.



LKB KRONIKOS KNYGOMS LEISTI AUKOJUSIŲ SĄRAŠAS

2,000.00 dol. dr. Linas Sidrys, Čikaga.
1,924.25 dol. seselė Debora, Institut Ingebohl, Holy Cross Society, Switzerland.
1,500.00 dol. Rev. Konstantinas Gulbinas, OFM, Vokietija.
1,200.00 dol. Klemensas Malkevičius, Čikaga.
1,100.00 dol.
Monsr. Alfonsas Svarinskas, Kauno Kurijos kancleris.
1,000.00 dol. Aleksandra Vaičiulienė, Čikaga.
829.45 dol. iš Antano Kareivos palikimo per Balfą.
320.00 dol. vysk. Sigitas Tamkevičius, Kaunas.
300.00 dol. Kleopas A. Girvilas, Čikaga.
288.756 dol. GMAC Fondo eserow perviršis.
250.00 dol. kun. Fabijonas Kireilis, Čikaga.
225.00 dol. Čikagos Anglijos Lietuvių klubas.
215.00 dol. Panevėžiečių klubas, Čikaga.
207.30 dol. A. Vinevičius, Australija.
200.00 dol. Čikagos Lietuviai skautai, Čikagos Vytauto Didžiojo šaulių rinktinė, Ignas Lapšys, Austrija, Matt-Philomena Vilutis, Justinas ir Marija Palubinskai, prel. dr. Juozas Prunskis, Anthony Rudis, Jonas Zadeikis, Čikaga, Juozas Vaineikis, Čikaga, Aloyzas Astravas.
150.00 dol. Arizonos Lietuvių Bendruomenė, Gražina Budrytė, Čikaga.
140.00 dol. Bonifaco Matačiūno fondo dalis per Tautos Fondą.
100.00 dol. Arizonos Lietuvių Bendruomenės apylinkė. Vyskupas Paulius Baltakis, Rt. Rev. Msgr. J. Bertašius, P.H., Kanada, Ona Čerškus, Adelė Duoblienė, Čikaga, John Kancevičius, kun. D. Kenstavičius, Vokietija, Aldona Lesevičius, Lietuvių Tauragės klubas, Čikaga, Antanas Marma, Čikaga, Juozo Meškelevičiaus palikimas, Br. Paliu-lionis, Pranė Prankienė, M. Rudaitienė, kun. K. Senkus, Vokietija, dr. Alina Veigel, Vokietija.
Kiti aukojo po mažiau. Šios aukos gautos nuo 1989 m. vasario 16 d. iki 1991 m. spalio 1 d.
 
Viršeliai Spausdinti El. paštas







 
Metrika Spausdinti El. paštas
LIETUVOS KATALIKŲ BAŽNYČIOS KRONIKA
DEŠIMTAS TOMAS POGRINDŽIO LEIDINYS Nr. 76, 77, 78, 79, 80, 81 1988-1989

Išleido

Lietuvos Kronikos Sąjunga
6825 South Talman Avenue
Chicago, IL 60629, USA

Edited by

The Society ofthe Chmnicle of Lithuania, Inc.

Library of Congress Catalog Card Number 78-62412

Viršelis ir iliustracijos — seselės Mercedes

Spaudai paruošė:
Aleksandras Pakalniškis Jr.

Spausdino: Kingsport Press, Kingsport, Tennessee

1992 m.

Tiražas — 3000

Kaina 10 dol. kietais viršeliais
 
 
  Sukurta padedant Arkivyskupui S.Tamkevičiui SJ & windows vista forum