gototopgototop
    
 
     
 
 
 
   
 
     
 
 
Bernardinai
Viktoras Trofimišinas: Maldos gyvenimo riteris Spausdinti El. paštas

2005-10-19

 

 

Kunigas Jonas Lauriūnas - vienas aktyviausių pogrindinės „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ talkininkų 

Raudondvaryje nerasime žmogaus Lauriūno pavarde, nerasime šios pavardės nė Raudondvario parapijos metrikų knygose. Ir pirmaisiais Atgimimo metais, kai dvasininkų jau nepersekiojo už dalyvavimą visuomeninėje veikloje, kai pradėjo atgimti katalikų spauda, vis dažniau girdima kunigo Jono Lauriūno pavardė nedaugeliui raudondvariečių buvo pažįstama. Tik tiems vyresniosios kartos kraštiečiams, kurie palaikė tvirtą ryšį su Bažnyčia, buvo žinoma pogrindinės „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ talkininko, vieno iš pogrindinio religinio leidinio „Rūpintojėlis“ bendraautorių pavardė. Tikrąją jėzuito Jono Lauriūno pavardę – Laurusevičius – imta minėti po jo mirties (1991 m.) spausdintuose nekrologuose, nurodant ir gimimo vietą – Šilelio kaimą prie Raudondvario. Senosiose miestelio kapinėse jo tėvų kapai, Raudondvaryje ir šiandien gyvena jo sesuo Ieva Laurusevičiūtė.
Skaityti daugiau...
 
Monsinjoro V. Mincevičiaus kolekcija pristatoma visuomenei Spausdinti El. paštas

2005-10-26

Italų kultūros institutas Vilniuje ir Vilniaus universiteto biblioteka visuomenei pristato Italijoje gyvenusio kunigo, žurnalisto, vertėjo ir kolekcininko monsinjoro Vinco Mincevičiaus (1915-1992) senuosius rinkinius.

Vilniaus universiteto Baltojoje salėje pirmadienį atidaroma paroda "Turinas-Roma-Aosta. Su Lietuva širdyje..." supažindina su į Lietuvą pargabentais V. Mincevičiaus sukauptais senaisiais žemėlapiais, knygomis bei paties monsinjoro parengtais ir italų kalba išleistais leidiniais.

Skaityti daugiau...
 
Sergejus Kovaliovas: Lietuvoje jaučiuosi kaip namie Spausdinti El. paštas

2005-12-13

Antradienio vakarą Vilniaus mokytojų namuose vyko žymaus Rusijos žmogaus teisių gynėjo, disidento Sergejaus Kovaliovo susitikimas su Lietuvos visuomene. Šis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro organizuotas susitikimas buvo skirtas kaip tik lygiai prieš tris dešimtmečius Vilniuje įvykusiam teismo procesui, kurio metu S. Kovaliovas už antisovietinę veiklą buvo nuteistas septynerius metus kalėti griežto režimo lageriuose ir dar trejiems metams tremties Tolimuosiuose Rytuose, Kolymoje.

Skaityti daugiau...
 
Kun. Robertas Grigas. Gyvenimas po gyvenimo Spausdinti El. paštas

2006-02-03

 

Prieš 20 metų žuvo kunigas Juozas Zdebskis (1929-1986)

1986 m. balandžio 23–iąja datuotas pogrindžio leidinio Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos Nr. 70 vedamajame straipsnyje rašė:

Vasario 5 d. autoavarijoje žuvo Rudaminos klebonas, vienas iš Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto steigėjų, kun. Juozapas Zdebskis. Vasario 10 d. Lietuvos valstybinė autoinspekcija laidoje “Keliai, mašinos, žmonės” pranešė, kad kelyje Varėna - Eišiškės, ties Valkininkų sankryža, J. Zdebskiui priklausantys “Žiguliai”, vairuojami A. Sabaliausko, išvažiavo į kairę kelio pusę ir susidūrė su pienovežiu. Avarijos metu žuvo trys “Žigulių” keleiviai, ketvirtas – R. Žemaitis sužalotas. Avarijos priežastys tiriamos.

Skaityti daugiau...
 
Laisvės kryžkelės (VI). LKB Kronika – išsaugoję viltį Spausdinti El. paštas

2006-03-06

Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika – bene šviesiausias nesmurtinio pasipriešinimo puslapis XX a. Lietuvos istorijoje.

Ričardas Čekutis, Dalius Žygelis.

 

„LKB Kronika“ buvo ilgiausiai leistas ir plačiausiai pasklidęs pogrindinis žurnalas, kurį 1972–1989 m. leido Lietuvos kunigai bei disidentai. Joje registruoti ir skelbti Bažnyčios veiklos varžymo, tikinčiųjų persekiojimo ir žmogaus teisių pažeidimo faktai, juos įrodantys dokumentai. Slapčia siunčiama į Vakarus ir susilaukusi plataus atgarsio pasaulio žiniasklaidoje, „LKB Kronika“ griovė sovietų propagandos kuriamą mitą apie komunistinės sistemos humaniškumą ir tariamą Bažnyčios laisvę Sovietų Sąjungoje. Pavergtoje Lietuvoje „LKB Kronika“ drąsino tikinčiuosius, drausmino linkusiuosius kolaboruoti, skatino Bažnyčios vadovybės ištvermę. Nepaisant KGB persekiojimų bei represijų „LKB Kronika“ buvo reguliariai leidžiama, kol atgauta laisvė. Iki Atgimimo išėjo 81 „LKB Kronikos“ numeris (paskutinis pasirodė 1989 m. kovo 19 d.).

Skaityti daugiau...
 
S. Tamkevičius: žurnalistų darbas brangus kaip kunigų darbas Spausdinti El. paštas

2006-05-28

„Aš asmeniškai noriu atkreipti dėmesį, kad žurnalistų darbas yra panašiai brangus kaip ir labai gerų kunigų darbas. Šiandien Lietuvai labai reikia gero žurnalistų darbo. Šviesa reikalinga panašiai, kaip ji buvo reikalinga sovietiniais metais: ji reikalinga parodyti ne tik esamą blogį, bet ir nušviesti kelią, kuriuo turi eiti Lietuva“, - penktadienį sakė arkivyskupas Sigitas Tamkevičius.

Skaityti daugiau...
 
Algirdas Patackas, Liudas Simutis: Dėl buvusių KGB darbuotojų apdovanojimų valstybiniais garbės žymenimis Spausdinti El. paštas

2006-07-23

Buvęs KGB tardytojas, dabar LR Generalinės prokuratūros ONKT departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Antanas Stepučinskas Valstybės dieną buvo apdovanotas Vyčio kryžiaus ordino medaliu. Generalinio prokuroro pavaduotojas V. Barakauskas, remdamasis LGGRT ir VS departamento duomenimis teigia, kad dirbdamas KGB, Antanas Stepučinskas tyrė tik kriminalines bylas, ir jam netaikomi apribojimai dirbti valstybės tarnyboje.

Skaityti daugiau...
 
Andrius Navickas: Mūsų laikų herojai (I). Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika meluoja? Spausdinti El. paštas

2006-08-03

Prieš kurį laiką „Bernardinai.lt“ jau skelbė Eigmino Eidminausko samprotavimus apie tai, kokie nuopelnai leidžia tikėtis Vyčio Kryžiaus kavalieriaus vardo. Šiuos samprotavimus galite rasti Sankirtų archyve. Mes nutarėme pasidomėti, kaip sekasi sklaidyti įtarimų debesis, jog kai kurie Prezidento apdovanoti asmenys nebuvo to verti.

2006 metų liepos 7 dieną Respublikos Prezidentas dekretu Nr. 648 apdovanojo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotoją Antaną Stepučinską Vyčio Kryžiaus ordino medaliu. Ką gi, Prezidentas paprasčiausiai pasinaudojo konstitucine teise. Diskutuotinas klausimas, ar garbingi Lietuvos valstybės apdovanojimai nėra nuvertinami, kai dalijami tiek gausiai, tačiau tai jau kitos diskusijos tema. Dabar mus domina konkretus apdovanojimą gavęs asmuo.

Skaityti daugiau...
 
Andrius Navickas: Mūsų laikų herojai (III): nebylus skandalas Spausdinti El. paštas

2006-09-07

Kaip ir žadėjome, toliau stebime naujų šių laikų herojų iškilimo detales. Prieš kurį laiką buvome priversti klausti: ar Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika meluoja? Primename, šis klausimas iškilo, svarstant prokuroro Antano Stepučinsko profesinę patirtį. A. Stepučinskas 2006 metų liepos 7 dieną Respublikos Prezidento dekretu Nr. 648 buvo apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordinu. Šis Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas buvo apdovanotas jo darbovietės teikimu ir, regis, Valstybės saugumo departamentui laiminimu.

Skaityti daugiau...
 
Vysk. Jonas Kauneckas. Anuomet ir dabar Spausdinti El. paštas

2007-01-11

Gerbiamasis Redaktoriau, ilgai brandinau Jūsų pasiūlytą temą, skaitinėjau Jūsų pateiktus klausimus. Peržiūrėjau ta tema straipsnius LKMA Metraščiuose. Anksčiau esu skaitęs knygas „Akiplėša”, „Atlikę pareigą” ir kitas, kuriose įtikinamai įrodomi kolaboravimo faktai. Ir vis dėlto jaučiu: svetima tai man.

Svetima man toji tema ir, man regis, niekam nebereikalinga. Esu pažadėjęs sau: niekada nežiūrėsiu į KGB vestą mano sekimo bylą. Nes ką tai duos man? Gal tik pagiežą kam nors dėl kokio menkniekio, ko gero, beveik nekaltam, suklaidintam ar priverstam žmogui, pakliuvusiam į sovietinės prievartos krumpliaračius. Kokia nauda, jei bus įvardyti visi agentai bei kolaborantai? Ar padės tai sustiprėti Lietuvos Katalikų Bažnyčiai? Veikiau tik labiau pakirs jos autoritetą.

Skaityti daugiau...
 
Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Krikščioniškos vertybės tarp totalitarinės diktatūros ir liberalaus dekadanso Spausdinti El. paštas

2007-03-21

Š. m. kovo 13 – 15 d. Lietuvos Vyskupų konferencijos pirmininkas Sigitas Tamkevičius ir Lietuvos Caritas generalinis direktorius kun. Robertas Grigas Šlezvigo-Holšteino žemės (Vokietija) parlamento kvietimu lankėsi Kylio (Kiel) mieste. Šlezvigo-Holšteino žemės politinio švietimo centro, forumo „Bažnyčia ir visuomenė”, Vokiečių-Lietuvių draugijos surengtame susitikime pagrindinės Kylio katalikų Šv. Mikalojaus (St. Nikolaus) parapijos namuose arkivyskupas S. Tamkevičius skaitė paskaitą „Krikščioniškosios vertybės tarp totalitarinės diktatūros  ir liberalaus dekadanso”, kurią pristatome Bernardinai.lt skaitytojams.

I.Totalitarinės diktatūros metai

Skaityti daugiau...
 
Genovaitė Mačiūtė: Birštone paminėti tikrumo ir atsakomybės žadintojai Spausdinti El. paštas

2007-05-12

Birštono viešojoje bibliotekoje paminėtos „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ 35-osios ir pogrindinio religinio leidinio „Rūpintojėlis“ 30-osios metinės. Šiai sukakčiai skirta ir literatūros paroda „Tamsoje įsiplieskęs švyturys“. Renginio iniciatorė birštoniškė, kurorto Carito pirmininkė, viena iš „Rūpintojėlio“ platintojų, Stasė Belickienė sukvietė gražų būrį sovietmečiu draustų leidinių rengėjų bei platintojų ir priminė, jog tų knygų, žurnalų reikėjo pirmiausia jiems patiems - kad turėtų į ką atsiremti ir sovietinio melo apsuptyje pajėgtų ne vien išlikti - auginti, oriais žmonėmis ugdyti savo vaikus.

Skaityti daugiau...
 
„Amerikos lietuvio“ Interviu su Nijole Sadūnaite: Akys, kurios nieko nebijo Spausdinti El. paštas
2007-07-13

Kaip jau rašėme, Čikagoje neseniai lankėsi dvi garsios asmenybės, turėjusios didelės įtakos Lietuvos išsilaisvinimui – prelatas Alfonsas Svarinskas ir vienuolė sesuo Nijolė Sadūnaitė. Visame pasaulyje žinomi mūsų tautos disidentai, daugybę metų kovoję už Lietuvos bei tikėjimo laisvę, kalėję lageriuose, kankinti bei persekioti sovietų represinių struktūrų, šįsyk Lietuvos Vyskupų Konferencijos siuntimu dalyvavo Memorialo komunizmo aukoms atminti atidengimo iškilmėse Vašingtone, o vėliau keletui dienų atvyko ir į Amerikos lietuvių sostine vadinamą Vėjų miestą. Kadangi “Amerikos lietuvyje” jau esame pateikę platesnę pažintį su prieš keletą metų JAV viešėjusiu monsinjoru A. Svarinsku, šįsyk mūsų dėmesys nukrypo į seselę N. Sadūnaitę.

Skaityti daugiau...
 
Viktorija Jusytė. „Ne tam mūrinę bažnyčią stačiau, kad gyvąją griaučiau“ Spausdinti El. paštas

2007-10-30

  Doras, sąžiningas, tolerantiškas, darbštus, energingas, drąsus, visus mylintis, ypač vaikus... Šį kunigo Broniaus Laurinavičiaus savybių sąrašą būtų galima ilgai tęsti ir prie kiekvienos savybės papasakoti istoriją iš kunigo gyvenimo, nes jis dar ir šiandien gyvas Švenčionėlių miestelio žmonių širdyse. Julius Gerojimas lygino kleboną su kankiniu surištomis rankomis, bet drąsiai žiūrinčiu į priekį. 

Skaityti daugiau...
 
Petras Baguška ir „Katalikų Bažnyčios Kronika“ Spausdinti El. paštas

2008-01-24

Šiandien, kai dideliais tiražais skelbiami sovietinių veikėjų „atsiminimai“,  neretai kyla klausimas, kuris politinio gyvenimo veteranų veidas tikras: ar andainykštis, kai jie liaupsino okupacinę valdžią, uoliai vykdė šios valdžios nurodymus, ar dabartinis, kai jie pašiepia sovietinę santvarką ir tvirtina visada dirbę savo Tėvynei?  Kiek nuoširdūs dabartinių politikų reveransai krikščioniškoms vertybėms, kurių išpažinėjus ne tiek seniai griežtai „auklėjo“?

Kiekvienas žmogus keičiasi, neretai gana radikaliai keičiasi ir jo pažiūros. Stiprios dvasios žmogus yra ne tas, kuris neklysta, bet tas, kuris randa drąsos pripažinti klaidas, nebijo kalbėti apie jas. Kita vertus,  jei žmogus paprasčiausiai keičia kaukes, derindamasis prie politinės konjunktūros, sunku tokiu žmogumi pasitikėti.

Skaityti daugiau...
 
Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius SJ: „Reikia ne žodžiais, bet gyvenimu aiškiai apsispręsti, kokios yra tavo vertybės“ Spausdinti El. paštas
2008-03-24

Jūsų Ekscelencija, esate gimęs Lazdijų rajone, Gudonių kaime. Papasakokite apie Jūsų artimuosius ir vaikystės metus.

Gimiau paprastų kaimo ūkininkų šeimoje. Vaikystė prabėgo kaime. Tėvai buvo uolūs katalikai. Ypač motina mus visus mokė būti dorais žmonėmis ir gerais tikinčiaisiais. Šeimoje augome keturi broliai, o aš buvau pats jauniausias. Buvo sunkūs pokario metai, nes vyko partizaninis pasipriešinimas. Aplink kiekvieną dieną aidėdavo šūviai, matėme nužudytus partizanus. Vaikui tai buvo slegianti aplinka. Laimei, turėjau tikrai gerus tėvus. Motina buvo ypač pamaldi ir jos pastangų dėka anksti pradėjau patarnauti šv. Mišioms. Anuometinio kaimo dvasia buvo sveika, todėl esu dėkingas Dievui, kad galėjau bręsti pakankamai dvasingoje atmosferoje. Visa tai turėjo įtakos mano tolimesniam gyvenimui. Man teko patarnauti šv. Mišioms saleziečiui kunigui Kelčiui, besislapstančiam nuo čekistų. Jis man daug pasakojo apie Turino miestą ir jame veikiantį saleziečių ordiną ir kunigą Joną Bosko. Dažnai gaudavau iš jo paskaityti visokių įdomių knygelių. Jis buvo puikaus dvasininko pavyzdys, padaręs didelę įtaką mano apsisprendimui tapti kunigu. Nors neagitavo rinktis šį kelią, bet dažnai daugiau yra pasakoma be žodžių.

Skaityti daugiau...
 
Kun. Robertas Grigas. Buvo verta dėti pastangas dėl laisvos Lietuvos Spausdinti El. paštas

2008-06-06

Kunigo Roberto Grigo vardas daugeliui asocijuojasi su be galo svarbiais XX amžiaus pabaigos Lietuvos istorijos momentais – taikiu, tačiau drauge ir drąsiu pasipriešinimu sovietinei okupacijai, begaliniu troškimu pogrindžio spaudoje skleisti lietuvybę, 1987 metų rugpjūčio 23 d. Vilniuje, prie A. Mickevičiaus paminklo, įvykusiu Molotovo-Ribentropo pakto metinių minėjimo mitingu, 1991 m. sausio įvykiais, kai kunigas Robertas visas tas baisias dienas ir naktis buvo su Parlamento gynėjais, aukojo šv. Mišias ir teikė nuodėmių išrišimą apsisprendusiems ginti Lietuvos laisvę arba žūti. Šiandien kunigas Robertas Grigas vis dar darbuojasi atstumtųjų ir visų pamirštųjų labui – yra Lietuvos Carito generalinis direktorius.

Skaityti daugiau...
 
Vyskupas Jonas KAUNECKAS: „Dievas buvo atkaklus, šaukdamas į kunigystę“ Spausdinti El. paštas

2008-06-06

Nuo melioracijos inžinieriaus iki vieno iš Lietuvos  Katalikų Bažnyčios hierarchų – tokį sudėtingą gyvenimo kelią yra įveikęs Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, šiandien, birželio 6-ąją, švenčiantis savo 70-metį. Visko pasitaikė ganytojo kelyje, tačiau jis išliko paprastas, visiems suprantamas ir mielas. Su vyskupu Jonu KAUNECKU jo 70-ojo gimtadienio išvakarėse bendravo „XXI amžiaus“ korespondentas Bronius VERTELKA.

 

Jūsų Ekscelencija, Jūsų kelias į kunigystę nebuvo lengvas. Kunigu tapote artėdamas  prie 40-mečio ribos. Esate turbūt vienintelis Lietuvoje, taip atkakliai siekęs kunigystės. Juk vargu ar dažnas tiek kartų būtų bandęs stoti į seminariją, kaip tą darėte Jūs. Papasakokite, iš kur buvo atkaklumas siekti kunigystės?

Skaityti daugiau...
 
Arvydas Kšanavičius. 1972 m. kovo 19-oji: “Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos” gimimas Spausdinti El. paštas

2009-03-19

Sovietų okupuotoje Lietuvoje, brežnevinės stagnacijos atmosferoje, 1972 m. kovo 19 d. pradėtas leisti pogrindinis žurnalas „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ (toliau – „Kronika“). Šio, drąsiai galima sakyti, unikalaus savilaidos leidinio, kuris be pertraukos ėjo iki 1989 m. (išleistas 81 numeris), ilgametis redaktorius – anuometinis Simno kunigas Sigitas Tamkevičius (dabar - Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas, Kauno arkivyskupas metropolitas).

„Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ paskutiniame 10-ajame tome („Lietuvos Kronikos Sąjunga“, Chicago, 1992.) S. Tamkevičius rašo: „Lietuvoje septintame dešimtmetyje buvo gyvai diskutuojama, kaip su teisinga informacija prasiveržti pro geležinę uždangą? Kokiu būdu informacija apie Lietuvą paskleisti plačiai pasaulyje?“ Pasak „Kronikos“ redaktoriaus, nuo pat pogrindinio žurnalo gimimo 1972 m. kovo 19-ąją pradžios jis „tapo dokumentu, fiksuojančiu skaudžią Lietuvos dabartį. Vakarus pasiekusi Kronika leido pasauliui pažinti tikrąjį sovietijos veidą, nes nuplėšė melo uždangą, kuria buvo norima pridengti Tautos ir Bažnyčios dvasinį genocidą“.

Skaityti daugiau...
 
 
  Sukurta padedant Arkivyskupui S.Tamkevičiui SJ & windows vista forum