gototopgototop
    
 
     
 
 
 
   
 
     
 
 
J.Zdebskis Kunigas tarp vagių
Kunigas tarp vagių Spausdinti El. paštas

NIHIL OBSTAT
Sac. Vaclovas Aliulis MIC
ad hoc deputatus
Vilnius, die 23 iunii 1996

IMPRIMATUR

† Audrys Juozas Bačkis
Archiepiscopus Vilnensis
Vilnius, die 22 iulii 1996
Nr.270

Kunigas Juozas Zdebskis

Gyvenimas mąstymuose

Kunigas tarp vagių

Iš kalėjimo dienoraščių

LUMEN

leidykla

VILNIUS

1996

UDK 23/28 (474.5) Zd-09

Parengė

sesuo LORETA TERESĖ PAULAVIČIŪTĖ MICP

Redagavo

kunigas AUŠVYDAS BELICKAS MIC,
sesuo LORETA TERESĖ PAULAVIČIŪTĖ MICP

Skaityti daugiau...
 
LUKIŠKĖS Spausdinti El. paštas

LUKIŠKĖS

(1971 08 30-1972 01 03)

KUNIGAS KALĖJIME

1971 m. rugpjūčio 26 d. Prienų vikaras kun. Juozas Zdebskis buvo iškviestas pas tardytoją Prienuose ir tuoj pat areštuotas. Po keturių dienų (rugpjūčio 30 d.) iš Prienų milicijos išvežtas į Vilniaus Lukiškių kalėjimą, kuriame kalėjo iki 1972 m. sausio 3 d., paskui perkeltas į Pravieniškių bendrojo režimo vyrų pataisos darbų koloniją, kurioje išbuvo iki kalinimo pabaigos (1972 08 25).

Buvo kaltinamas ir nuteistas už vaikų grupinį katekizavimą. Byla teismui perduota spalio 25 d., teismas įvyko Kaune lapkričio 11 d. Motinos vardu pateikta kasacija Aukščiausiajam teismui, tačiau nuosprendis - vieneri metai kalėti - 1971 m. gruodžio 9 d. patvirtintas.

Būdamas Įkalintas, visus metus rašė dienoraštį - mąstymus. Sunkiai įskaitoma rašysena prirašyti 52 ploni sąsiuvinėliai.

„Gerai prisimenu, kai rugpjūčio 26 d. važiavau vesti rekolekcijų. „Užvažiuok truputį", - paskambino. Surašęs, ką reikėjo, pagaliau pareiškė: „Suimamas... Tokia tardytojų tarnyba". Ir jau metęs mandagų toną, šaltai pasakė: „Padaryti kratą!" Paaiškėjo, kad štai nuo šios valandos mano padėtis visai kitokia. Iš karto prisiminiau, kad turiu [su savimi] ka-lendorėlį, savo visus nebaigtus reikalus, darbus" (197112 03).

„Prieš tris mėnesius, kaip tik šią dieną, šiuo metu jau sėdėjau milicijos pogrindy ir stengiausi suprasti Viešpaties planus. Tada buvo viskas neaišku. Juk važiavau rekolekcijų [klierikams] vesti, rodos, visa buvo taip reikalinga, ir štai - kaip kardo smūgiu visa nukirsta. Dabar, po trijų mėnesių, jau nenorėčiau, kad to nebūtų buvę... Jau ir savo protu kai ką pajėgiu suprasti: šioje istorijoje, kaip ir visuose Viešpaties planuose, viskas turi savo vietą, viskas reikalinga. Apvaizdos veikime pralaimėjimai mums tampa laimėjimais, taip kaip ir Viešpaties kančioje - didžiausias, atrodytų, pralaimėjimas buvo kaip tik Jo didžiausias laimėjimas. Jo ir mūsų. Taip būna su kiekvienu mūsų skausmu. Bet kad ateitų Velykų rytas po kančios, turi būti išgyventa Didžiojo penktadienio tamsa" (197111 26).

„Viskas yra meilė. Taigi ir tai, kad esu vienas. Kažko Dievas šituo iš manęs laukia. Apsigalvojimo, susikaupimo, rekolekcijų. Priešingybė buvusiam gyvenimui, kur kiekviena minutė buvo užimta.

Juo daugiau kančios, juo didesnė dovana - daugiau meilės (iš Dievo), juo didesnė malonė. Juo daugiau bus metų kalėjime, jei tokia bus Dievo Valia, juo daugiau bus laimėta sieloms, - juo daugiau ne pagal mano svajones.

Ar kalėjimas, ar visų norų patenkinimas - vis tiek tai tik momentas, palyginti su Amžinybe. Vis tiek bus mirtis.

Tada ir teisme geriau, jei labiau baustų, - būtų daugiau laimėta sieloms. Juo daugiau pažeminimo, juo daugiau laimėta sieloms.

Šis laikas: žvelgiant į priekį, kur atrodo viskas prarasta, kas pataikauja norams, ar tai nėra ypatingas pasirengimas mirti?! Ir jei ateity dar Viešpats leis ką nors, kas patenkintų norus, leisk neužmiršti, Šv. Motina, kad visa tai laikinai. Dabar ar vėliau - visa atims mirtis. Ir tik tai laimėjimas, ko mirtis nepajėgs atimti.

Skaityti daugiau...
 
PRAVIENIŠKĖS Spausdinti El. paštas

PRAVIENIŠKĖS

(1972 01 03-1972 08 25)

KUNIGAS KOLONIJOJE

1972 m. sausio 3 d. kun. Juozas Zdebskis iš Vilniaus Lukiškių kalėjimo buvo perkeltas į Pravieniškių bendrojo režimo pataisos darbų koloniją.

Nelaisvė, atrodytų, ta pati, tačiau kolonijos gyvenimas skyrėsi nuo kalėjimo. Čia jis akivaizdžiai galėjo matyti nuodėmės padarinius, tautos nelaimę - tie tūkstančiai vyrų rytinio patikrinimo rikiuotėje, nuodėmės siaubu perėmę jautrią vaizduotę, veikliąją choleriko prigimtį vertė ieškoti išeities - efektyvios pagalbos ne tik tiems, tarp kurių tuo metu gyveno, bet ir visai nelaimingai mūsų tautai, net visam pasauliui. Dar aiškiau suprato dvasinio gyvenimo ir vienybės su Dievu būtinybę. Suprato, kad tiems, kurie jau yra dvasios lavonai, padėti gali tik kitų auka - atgaila už save ir už visus.

Pravieniškių lageryje susiformavo ir tolesnio gyvenimo būsimų rekolekcijų - jaunimui, šeimoms, pasauliečiams ir vienuolėms bei kunigams - pagrindinės mintys ir nuostatos. Kuo pats gyveno, tai ir skelbė, nes tas visas tiesas suprato savo gyvenimo kaina.

Iš Pravieniškių laikotarpio liko 32 ploni sąsiuvinėliai dienoraščio - mąstymų, psichologinių pastabų, rekolekcijų minčių. Ir šiame skyriuje, laikantis laikotarpio chronologinės sekos, mintis bandoma grupuoti pagal tematiką: chaotiškas kolonijos gyvenimas kriminalistų minioje negalėjo neturėti įtakos ir minčių fiksavimui -jos išbarstytos visame dienoraštyje - kartais tik po kelis sakinius.

Skaityti daugiau...
 


 
  Sukurta padedant Arkivyskupui S.Tamkevičiui SJ & windows vista forum